Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Z. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Z. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Z. T. anksčiau teistas ir jam skirtos vykdytinos bausmės peržiūrėtos šiais procesiniais sprendimais:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. T. skundas atmetamas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Z. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų Z. T. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam Z. T. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam Z. T., kuris pagal minėtą socialinio tyrimo išvados 5.2. punktą nedalyvavo jokiose pozityvaus užimtumo veiklose, nustatyta eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo darbinė patirtis stokoja nuoseklumo bei stabilumo bei kad nuteistojo išsilavinimo ir darbinės veiklos sritis gali būti iš dalies susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi, todėl nueitajam ir toliau stokojant motyvacijos užsitikrinti legalų ir pastovų pajamų šaltinį, nesprendžiant turimų finansinių sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (pasikartojantis, sąmoningas ir tęstinis nusikalstamas elgesys, vengimas save realizuoti socialiai priimtinose veiklose ir pan.) yra tiesiogiai susiję su jo nuskalstamo elgesio raiška bei nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Neabejotina, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, o siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Be to, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis linkęs minimalizuoti atsakomybę, jo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su paviršutinišku požiūriu į jo įvykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų.

14. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, iš dalies vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam Z. T. lygtinio paleidimo, taip pat įvertino aplinkybes, kad nuteistasis sąlyginai trumpą laiką atlieka bausmę, todėl nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas turėjo vertinti ne tik tuos kelis mėnesius nuteistojo praleistus įkalinimo įstaigoje, bet taip pat ir laiką iki lygtinio paleidimo. Susipažinus su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Z. T. (b. l. 17-19), akivaizdu, kad nuteistajam buvo nustatyti tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nuteistasis jų nesugebėjo sumažinti ir (ar) eliminuoti, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

16. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą Z. T. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau ne kartą teistas, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

17. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo Z. T. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, ką nurodo ir nuteistasis skunde, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors nuteistasis ir pažymi, kad būdamas laisvėje, laikėsi visų nustatytų lygtinio paleidimo taisyklių ir jau būtų pradėjęs dirbti, be to, sutiktina su nuteistuoju, kad į laisvės atėmimo vietą jis grįžo ne todėl, kad pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, o todėl, kad įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas teismo procesinis sprendimas ir juo paskirta bausmė, tačiau kaip buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai nepakito ir nebuvo eliminuoti lygtinio paleidimo metu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Nuteistasis skunde teigia, kad dėl jo asmenybės apibūdinimo mato labai daug tiesos neatitinkančių teiginių, dėl ko prašo išsireikalauti jį charakterizuojančius duomenis iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo Z. T. atžvilgiu priimta, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo netikėti šioje išvadoje pateikiamais, nuteistąjį charakterizuojančiais, duomenimis. Be to, šia nutartimi nagrinėjamas nuteistajam netaikyto lygtinio paleidimo instituto klausimo pagrįstumas ir teisėtumas, o ne nuteistojo elgesys lygtinio paleidimo metu. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šio procesinio sprendimo priėmimui pateiktos medžiagos pakako ir šiuo atveju papildomai reikalauti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nėra pagrindo.

19. Analizuojamu atveju Z. T. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, taip pat nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Z. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.