Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Z. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 24 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-8457 nutarta taikyti nuteistajam Z. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 6 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog 2024 m. spalio 2 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau su mažėjimo tendencijomis. Stebimas nuteistojo rizikos mažėjimas šiose srityse: „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“ srityse. Įvertinus visas minėtas aplinkybes pažymima, kad yra stebima akivaizdi Z. T. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Z. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu taikytas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalį, paleistas 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu prie 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi pakeistas 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis: veika iš BK 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šia nutartimi taip pat pakeistas 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu šia nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu panaikintas 2023 m. kovo 29 d. nuosprendis ir priimtas naujas: vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 30 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Z. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Z. T. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistajam Z. T. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nors ir Komisijos nutarime pažymima, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Z. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką skatintas 2 kartus (paskutinį kartą 2024 m. balandžio 12 d.), turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu, iš jų grįžta laiku, pažeidimų nepadarė, dirba, turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, su artimaisiais (mama, sese, broliais, drauge) palaiko ryšius telefoninių pokalbių pagalba, trumpalaikių išvykų metu. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje ir socialinėse akcijose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką Z. T. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys (šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau šis apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. liepos 11 d. ir nors paskutinio vertinimo metu nustatytos ir mažėjimo tendencijos, tačiau 2024 m. spalio 2 d. vertinant išliko vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. , nors pats nuteistasis savo skunde ir teigia priešingai. Vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, o tai kelia pagrįstų abejonių Z. T. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Tuo labiau, kad nuteistojo darbinė patirtis stokoja nuoseklumo bei stabilumo. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Z. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip jau buvo minėta vidutinė rizika yra nustatoma dvejuose buvusiuose vertinimuose (2023 m. liepos 11 d.; 2024 m. balandžio 9 d.) ir paskutiniu 2024 m. spalio 2 d. vertinimu liko nepakitusi ir nustatyta vidutinė rizika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką baustas 2 kartus (paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 13 d.). Todėl, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje bei negalint nuteistojo elgesio vertint kaip nepriekaištingo, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai už kuriuos Z. T. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtų būdų pagerinti savo finansinės padėties. Šiuo metu nuteistasis Z. T. atlieka bausmę už tris subendrintus nuosprendžius - tris nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistasis nusikalto neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje. Šis teistumas yra šeštas, Z. T. yra linkęs rinktis situacijas ar susikurti aplinkybes, kurios jo gyvenimo situacijoje nuosekliai didindavo riziką pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas, vykdo analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 15 d. Z. T. buvo lygtinai paleistas, tačiau dėl naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo grąžintas į pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės. Z. T. nuteistas už pasikartojančio pobūdžio nusikaltimą, kurį linkęs teisinti, minimalizuoti atsakomybę („gyvenu prie sienos, negali neužsiimti“). Taip pat nurodo, jog šiuo metu galvoja keisti gyvenimo būdą, imtis legalios veiklos, tačiau dėl to, jog užsiimti kontrabanda tampa vis sunkiau („tobulėja įranga, pasieniečiai“), o ne dėl to, jog pripažintų daromą žalą. Linkęs kaltinti teismus neteisingumu, nes mano, jog nebuvo pakankamai svarių įrodymų, nors ir pripažįsta, jog nusikalstamą veiką vykdė. Taigi manytina, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, nes vykdė tokio paties pobūdžio nusikaltimus, pasikliovė sėkmės tikimybe, manydamas, jog nebus pagautas.

Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Be to nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, teistas ne kartą, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismo vertinimu, Z. T. neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 6 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Z. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam Z. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-23-8457.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-23-8457 taikyti nuteistajam Z. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.