Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Z. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka Z. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 199(2) straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, prie 2021 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio pridėta dalis šiuo nuosprendžiu pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, pakeistas 2023 m. vasario 11 d. nuosprendis: veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnio 1 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pakeistas 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis – nusikalstam veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, subendrintos šia nutartimi paskirtos bausmės ir galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 20 d., pabaiga – 2025 m. sausio 2 d.

Anksčiau teismo tris kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Z. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Apsauginių veiksnių vertinimo melu nenustatyta. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Z. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Z. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. T. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, Z. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors Z. T. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytos įkalinimo įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau jis taip pat neskatintas. Pagal „OASys“ metodiką Z. T. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Z. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad Z. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog pagrindinis jo pajamų šaltinis laisvėje buvo atlygis gaunamas už oficialiai ir neoficialiai atliekamus darbus. Šių lėšų anot nuteistojo visada pakakdavo pagrindinėms išlaidoms padengti, tačiau tai nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis vykdė analogiškas finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas siekdamas finansinės naudos. Tai rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Nuteistajam ir toliau stokojant motyvacijos užsitikrinti legalų ir pastovų pajamų šaltinį, nesprendžiant turimų finansinių sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Be to, nuteistasis yra linkęs rinktis situacijas ar susikurti aplinkybes, kurios jo gyvenimo situacijoje nuosekliai didindavo riziką pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas. Praeityje nuteistasis teistas penkis kartus, kaip jau minėta, vykdo analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 15 d. nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini), tačiau dėl naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo grąžintas į pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška bei nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nuteistas už pasikartojančio pobūdžio nusikaltimą, kurį linkęs teisinti, minimalizuoti atsakomybę. Taip pat nurodo, jog šiuo metu galvoja keisti gyvenimo būdą, imtis legalios veikios. Tačiau dėl to, jog užsiimti kontrabanda tampa vis sunkiau, o ne dėl to, jog pripažintų daromą žalą. Linkęs kaltinti teismus neteisingumu, nes mano, jog nebuvo pakankamai svarių įrodymų, nors ir pripažįsta, jog nusikalstamą veiką vykdė. Taigi manytina, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, nes vykdė tokio paties pobūdžio nusikaltimus, pasikliovė sėkmės tikimybe, manydamas, jog nebus pagautas. Geba įvardinti sritis, kurios šiuo metu jam kelia nerimą, tačiau netinkamo požiūrio į nusikaltimą, kaip probleminės srities neįvardina. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. minimalizuoja atsakomybę, neprisiima atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Z. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo Z. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo Z. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.