Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 25 d. apie 06.30 val. kartu su A. G. ir Z. T. Jonavos rajone, Žeimių seniūnijoje, Blauzdžių kaimo prieigose Nartautų miško masyve pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nuostatas, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio – 12 500 Eur sumą, A. G. atgabenus išregistruotu, nenustatyto savininko automobiliu „VOLKSWAGEN PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį ir Z. T. į Jonavos rajoną, Žeimių seniūniją, Blauzdžių kaimo prieigose esantį Nartautų miško masyvą, kur ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų buvo atgabentos akcizais apmokestinamomis prekės – 9500 vnt. pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 33 336 Eur, su tikslu šis cigaretes nugabenti į kitą tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau šios veikos nebaigė, nes 2020 metų spalio 25 dieną apie 06.30 val. jį, A. G. ir automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, kuriuo turėjo būti išgabentos cigaretės sulaikius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams.

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 25 d. 06.30 val. 2020 m. spalio 26 d. 11.20 val. iš sulaikymo paleistas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

3. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi A. K. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą.

4. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5.5. Pažymi, kad BPK yra numatyta pakankamai daug kitų, efektyvių kardomųjų priemonių, kurios užtikrintų jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Viena iš tokių priemonių yra intensyvi priežiūra, tačiau teismas nesvarstė tokios kardomosios priemonės taikymo galimybės. Kaltinamasis su vaiku ir jo motina gyvena Šalčininkų savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Tai daugiabutis namas, todėl yra techninės sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, nustatant galimybę vykti į darbą.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., yra teisėtos ir pagrįstos.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

9. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų T. A., E. M. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai.

10. Kauno apygardos teismas A. K. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog A. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo gali patvirtinti informacija apie gresiančią bausmę, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę. A. K. yra kaltinamas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, kuris yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu, už kurio padarymą gali būti skirta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Aplinkybę, kad A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys.

13. Nustatyta, jog kaltinamasis A. K. nevedęs, turi sugyventinę, mažametį vaiką. Kaltinamasis anksčiau 2 kartus teistas, iš kurių vieną kartą – taip pat už nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Teistumai neišnykę, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos kaltinamasis nesumokėjęs. Taip pat kaltinamasis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už neteisėtą akcizinių prekių - cigarečių be banderolių laikymą (ANK 209 straipsnio 5 dalis).

14. Kaltinamasis nurodo, jog yra pasikeitusios jo gyvenimo aplinkybės, nes jis su gyvenimo drauge I. M. 2022 m. liepos 10 d. susilaukė sūnaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės be jokios abejonės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto realiai egzistuojančio suėmimo pagrindo, juolab, kad šios aplinkybės neatsirado staiga, jos kaltinamajam buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo vengimo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, todėl ir šiuo metu jos nelaikytinos esminėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui. Be to, kaltinamasis skunde nurodo, jog dirba pavėžėju, o laisvu laiku dirba ir kitus samdomus darbus bei pabrėžia, kad neteisinga, kad jį suėmus ir jam neturint galimybės dirbti, be pajamų lieka du šeimos nariai – jo sugyventinė ir kūdikis. Visgi, vadovaujantis Sodros duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis oficialiai nedirba, o individualia veikla vertėsi tik iki 2022 m. sausio 5 d. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog A. K. neturi stiprių šeiminių-ekonominių-socialinių ryšių Lietuvoje bei suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

15. Kaltinamasis skunde nurodo, jog jis davė parodymus teisme, priešingai, nei kiti du kaltinamieji, savo kaltę iš esmės pripažįsta bei yra nusiteikęs atlikti teismo paskirtą bausmę. Visgi, vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teigė, jog apie tai, kad ryšuliuose buvo kontrabandinės cigaretės nenumanė, tai sužinojo iš jį sulaikiusių pareigūnų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis, priešingai nei teigia skunde, parodymų dar nedavė. Kaltinamasis 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nori duoti parodymus kitame posėdyje, nes nori dar kartą paskaityti kaltinamąjį aktą. O į kitą teismo posėdį (2022 m. birželio 22 d.) kaltinamasis A. K. neatvyko. Apie teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai, pasirašytinai 2022 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis teismui nepateikė jokios informacijos, kuri pateisintų jo neatvykimą į teismo posėdį. Nors skunde A. K. teigia, jog į teismo posėdį neatvyko, nes sirgo, o jis gyvena Šalčininkų rajone, kaime, toli nuo rajono centro, todėl neturėjo galimybių kreiptis į medikus ir gauti specialią pažymą dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertinta kaip kaltinamojo gynybinę versiją, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis apie tai, jog negalės atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos būklės teismo ir (ar) savo gynėjos neinformavo, į advokatės skambučius neatsiliepė. Be to, 2022 m. liepos 30 d. policijos pareigūnams nuvykus pas A. K., jis buvo informuotas apie 2022 m. rugsėjo 1 d. vyksiantį teismo posėdį bei buvo sutarta dėl vykimo į šį teismo posėdį, tačiau policijos pareigūnams 2022 m. rugpjūčio 1 d. nuvykus pas A. K., jam buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas, todėl jis į teismo posėdį atvesdintas nebuvo. Kaltinamojo argumentas, kad nepaisant to, kad jam buvo nustatytas neblaivumas, jis jautėsi adekvačiai ir galėjo dalyvauti teismo posėdyje, atmestinas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Toks kaltinamojo elgesys parodo atsainų kaltinamojo požiūrį į vykstantį teisminį bylos nagrinėjimo procesą. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog A. K. vengia atvykti į teismą, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai (neatvykimas į teismo posėdžius) gali būti vertinami kaip slapstymasis nuo teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, todėl konstatuotina, kad nesuimtas jis gali vėl bėgti (slėptis) nuo teismo.

16. Be to, paminėtina ir tai, jog nors kaltinamasis skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, dėl jo neatvykimo į teismo posėdžius, neįvyko tik du – 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžiai, tačiau vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog be paminėtų teismo posėdžių, kaltinamasis taip pat neatvyko į 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. vasario 7 d. teismo posėdžius, todėl teismas turėjo atidėjo bylos nagrinėjimą. Visgi šių teismo posėdžių metu teismas sprendė, jog nėra duomenų, kad kaltinamasis piktybiškai vengia atvykti į teismo posėdžius (šių teismo posėdžių metu buvo nustatyta, jog nėra duomenų ar kaltinamajam įteiktas šaukimas; šaukimas buvo įteiktas kaltinamojo tetai, tačiau nebuvo duomenų, ar kaltinamasis apie posėdį informuotas; į teismą sugrįžo nepasirašyta šaukimo šaknelė ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. K. gynėja nurodė teismui, jog su savo ginamuoju ne kartą kalbėjo, jam išaiškintos neatvykimo į teismą pasekmes ir kaltinamasis jas žino, advokatės vertinimu, toks kaltinamojo neatvykimas į teismo posėdžius reiškia, jog jis nusprendė iš anksto pradėti atlikinėti bausmę.

17. Kaltinamasis skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, oficialių duomenų, kad dirba nepateikta), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, aplinkybę, kad kaltinamasis taikant švelnesnę kardomąją priemonę be pateisinamos priežasties neatvykdavo į teismo posėdžius, sutinka su apygardos teismo išvada, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nei kaltinamojo nurodyta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra), nei kardomųjų priemonių kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati A. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

18. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam A. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir nustatydamas 3 mėnesių šios kardomosios priemonės terminą, baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė, todėl konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartys priimtos nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti jas skunde nurodytais A. K. argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatytą kardomosios priemonės - suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.