Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-23-8457 taikyti nuteistajam Z. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Z. T. nuteistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo; 2) Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu taikytas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalį, paleistas 2022 m. lapkričio 15 d.; 3) Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu prie 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi pakeistas 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis: veika iš BK 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šia nutartimi taip pat pakeistas 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu šia nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendis ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo Z. T. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

8. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą bylos medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nors nuteistojo Z. T. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nesuteikianti pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad Z. T. taikyti lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu nėra pagrindo. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Pažymėtina, kad Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą pats savaime nesudaro pagrindo teismui priimti vien tik palankų nuteistajam sprendimą, būtent teismui suteikta teisė įvertinus visus reikšmingus lygtinio paleidimo taikymui duomenis spręsti ar yra pagrindas tvirtinti Komisijos nutarimą.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Kaip minėta, formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, nors Komisija nutarime sprendė, kad nuteistasis Z. T. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau apylinkės teismas nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialiojo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai, kad Komisijos bei apylinkės teismo procesinių sprendimų išvados dėl šio pagrindo egzistavimo išsiskyrė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

10. Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo Z. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti ir asmens byloje esantys duomenys, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi Z. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, turėtų kur gyventi laisvėje, 2 kartus skatintas, neturi skolų. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbdamas, jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas suteikė pakankamą dėmesį šiems nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Komisija ir teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, teik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo nuteistajam, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys. Visgi vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicijai, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam Z. T. jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas namo, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 34, 36, 68 straipsnių nuostatos.

11. Nuteistasis skunde neabejoja tuo, kad jis jau galės tinkamai integruotis į visuomenę bei laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys pagal OASys metodiką buvo vertintas keletą kartų ir abiem kartais nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Aukštesnysis teismas šiame kontekste pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, o kaip minėta, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito nuo pat pirmojo vertinimo atlikimo, ir išlieka vidutinė, kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nagrinėjamu atveju nustatyti ir 2 nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis anksčiau teistas viso net septynis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, visą laiką daro tą pačią nusikalstamą veiką – užsiima kontrabanda. Be to, nuteistasis ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu lygtinis paleidimas jau buvo taikytas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas turi vertinti nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste, vertinant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus ir tokiu būdu spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Vis dėlto, šiuo metu nuteistojo elgesys nėra pakankamai pakitęs. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje yra baustas 2 kartus (paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 13 d.), o tai patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis, atlikęs nemažą dalį laisvės atėmimo bausmės, būdamas gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėmis, vis dar negeba paisyti nustatytų reikalavimų. Be to, toks jo elgesys – vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, yra ne praeities veiksnys, įvykęs prieš bausmės atlikimą, tačiau nutikęs jau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Sutiktina, kad nuteistasis yra ne tik baustas drausmine tvarka, bet ir du kartus skatintas, paskutinį kartą 2024 m. balandžio 12 d., po ko kaip minėta jis buvo baustas, todėl toks nuteistojo elgesys suponuoja išvadą, kad pozityvus jo elgesio pokytis yra nestabilus ir jis stebimas dar tik trumpą laiko tarpą, kuris nėra pakankamas konstatuoti, jog nuteistasis įgyvendino maksimalų savo elgesio pokytį teigiama linkme bei jog nuteistojo elgesys teigiama linkme buvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

12. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos bei darbo vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, stabilia gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų darymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje Z. T. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals, juolab Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis nusikalstamas veikas (neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis) įvykdė, kaip pats nurodo dėl to, kad „gyvenu prie sienos, negali neužsiimti“, todėl įvertinus aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistasis išėjęs į laisvę gali pakartotinai nusikalsti, o tai prieštarauja probacijos sąlygoms. Be to, jis savo veiksmų nevertina kritiškai, nes kaip pats nurodė, jog šiuo metu galvoja keisti gyvenimo būdą, imtis legalios veiklos, tačiau dėl to, jog užsiimti kontrabanda tampa vis sunkiau („tobulėja įranga, pasieniečiai“), o ne dėl to, jog pripažintų daromą žalą.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus teismui pateiktus duomenis daroma išvada, kad Z. T. deda pastangas siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, neturi skolų, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšį su artimaisiais), tačiau jo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius vis dar nepakanka spręsti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje nebenusikals. Šią išvadą patvirtina nustatytos aplinkybės atliekant nuteistojo vertinimą, vertinant jo mąstymą ir elgesį. Nustatyta, kad esminių pokyčių galinčių suteikti pagrindą tikėtis kad lygtinio paleidimo atveju asmuo nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neįvyko. Nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė dėl finansinės padėties nestabilumo ir siekdamas finansinės naudos. Nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau kaip teisingai pastebėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo darbinė patirtis stokoja nuoseklumo bei stabilumo. Šie nuteistojo lėšų tvarkymo ypatumai gali turėti įtakos pakartotiniams nusikalstamam elgesiui ir apsunkinti jo integraciją į visuomenę. Nuteistojo noras būnant laisvėje dirbti bei tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tai visgi nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals, dėl to nuteistasis turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 1 metai 6 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

15. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį teigiamą nuteistojo elgesio pokytį, tačiau esant jam nestabiliam, nenuosekliam, to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais, kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo Z. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.