Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo studija „Archera“ atstovui advokatui Mantui Armaliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo studija „Archera“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl piniginės prievolės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl termino techniniam projektui parengti

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė paskelbė Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ patalpų ir infrastruktūros pritaikymo vaikų dienos centro veiklai techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą. 2020 m. gruodžio 17 d. tarp šalių sudaryta paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja ieškovė įsipareigojo parengti Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ patalpų ir infrastruktūros pritaikymo vaikų dienos centro veiklai techninį projektą ir suteikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad techninis projektas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, įskaitant statybą leidžiančio dokumento gavimą. Pagal Sutarties 25.1 punktą Sutartis įsigalioja tik po to, kai ją pasirašo abiejų šalių įgalioti atstovai. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė sutartį pasirašė 2020 m. gruodžio 17 d., ieškovė – 2021 m. sausio 4 d. Taigi Sutartis įsigaliojo 2021 m. sausio 4 d., todėl techninis projektas turėjo būti parengtas 2021 m. liepos 4 d. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

9. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

12. Kaip matyti Sutarties 4 punkto nuostatų, ieškovės prievolės parengti techninį projektą termino pabaiga siejama su statybą leidžiančio dokumento gavimu. Teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Vis dėlto vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sutarties 4 punkto nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos. Projektavimo užduoties 10 punkte „Projektavimo paslaugų apimtis“ numatyta, kad perkamas paslaugas sudaro: 1) tyrinėjimai (matavimai) ir jų dokumentų, ataskaitų parengimas; 2) projektiniai pasiūlymai, viešinimo, suinteresuotos visuomenės svarstymo procedūros; 3) poreikių apskaičiavimas ir inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų sąlygų statybai ir (ar) iškėlimui ar perkėlimui iš užstatymo zonos (jei yra poreikis) gavimas; iškėlimo projekto rengimas (jei yra poreikis); 4) techninio projekto parengimas; 5) projekto vykdymo priežiūra. Projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankami statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Bendruoju atveju projekto sudedamosios dalys išdėstytos STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, tačiau kiekvienu atveju projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Pažymėtina, kad Projektavimo užduoties 10 punkte taip pat įtvirtinti projekto sprendiniai ir nurodyta, jog pateikti duomenys apie objektą Sutarties vykdymo metu gali būti tikslinami; galimus tinkamus statinio įrengimo sprendinius ir su tuo susijusią statybinių inžinerinių (ir kitų) tyrinėjimų ir statinių statybos projektavimo darbų apimtį paslaugos teikėjas, kaip kompetentingas savo srities, turi susiplanuoti ir nusimatyti. Taigi nuostatos dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo Sutarties 4 punkte nustatytos atsižvelgus į tai, kad Sutarties vykdymo metu projekto sprendiniai gali būti keičiami, todėl gali kilti poreikis gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino atsakovės atstovė, nurodydama, kad rengiant projektavimo užduotį buvo numatyta ginčo patalpose įrengti keltuvą, dėl to projektui įgyvendinti būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šio sprendinio vėliau buvo atsisakyta, dėl to statybos rangos darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas tapo nereikalingas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad į Sutarties 4 punkte įtvirtintą 6 mėn. terminą techniniam projektui parengti statybą leidžiančio dokumento gavimas įtraukiamas tais atvejais, kai pagal projekto sprendinius minėtas leidimas yra reikalingas. Atitinkamai tuo atveju, jei, atsižvelgiant į projekto sprendinius, teisės aktai nenustato reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, Sutarties 4 punkte numatyto termino pabaiga nėra siejama su statybą leidžiančio dokumento gavimu.

13. Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalims buvo žinoma, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, atsakovė reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ieškovei nereiškė, ieškovė veiksmų, susijusių su minėto dokumento gavimu, neatliko. Taigi ieškovė Sutarties 4 punkte numatytą terminą praleido dėl priežasčių, nesusijusių su statybą leidžiančio dokumento gavimu. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė aplinkybių dėl ginčo termino praleidimo ir pratęsimo taip pat nesieja su statybą leidžiančio dokumento (ne)gavimu.

14. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ekspertizės atlikimo laikotarpio (ne)įtraukimo į Sutartyje numatytą terminą techniniam projektui parengti, teismas pažymi, jog, ieškovės teigimu, jos nurodytas aplinkybes patvirtina Sutarties 12.5 punkto nuostatos. Teismas pažymi, kad Sutarties 12.5 punktu ieškovė įsipareigojo per 10 kalendorinių dienų be papildomo užmokesčio atlikti techninio projekto pataisymus pagal ekspertizės akto privalomas pastabas arba specialiosios ekspertizės išvadas ir (ar) pagal tikrinančių atsakingų institucijų privalomas pastabas, ištaisyti nurodytas projektinės dokumentacijos klaidas, neatitiktį normatyviniams dokumentams, taip pat pagal atsakovės pastabas, neprieštaraujančias normatyviniams techniniams dokumentams ar normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams ir kitiems Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, ir neviršijant Projektavimo užduotyje ar projektavimo sąlygų, privalomųjų dokumentų techniniam projektui rengti, numatytų apimčių. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, Sutarties 12.5 punkte nenumatytas papildomas terminas techniniam projektui taisyti pagal ekspertizės akto pastabas (išvadas). Minėto punkto nuostatos apibrėžia terminą, t. y. laikotarpį, per kurį šie darbai turi būti atlikti (10 darbo dienų).

15. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41 punktą projektuotojas statytojui projektą perduoda pagal perdavimo–priėmimo aktą, kai atlikta projekto ekspertizė ir gautas projekto ekspertizės aktas su išvada, kad projektą galima tvirtinti (kai privaloma) arba projektui pritariama (kai projekto ekspertizė atlikta statytojo iniciatyva). Taigi, vadovaujantis teisės aktais, ieškovė, kaip techninio projekto rengėja, savo prievolę parengti ir perduoti techninį projektą yra laikoma įvykdžiusia, kai, be kita ko, gautas ekspertizės aktas su išvada, kad projektą galima tvirtinti, t. y. atlikus ekspertizę. STR 1.04.04:2017 52 punkte numatyta, kad projekto tvirtinimas – statytojo pritarimas parengtam projektui. Iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą, projektas (techninis projektas ar techninis darbo projektas) turi būti statytojo patvirtintas (kai yra projekto ekspertizės aktas, jei jis privalomas pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas), kuriame nurodyta, kad projektą galima tvirtinti). Tai reiškia, kad atsakovė, kaip statytoja, siekdama patvirtinti ieškovės parengtą techninį projektą, taip pat turėjo gauti projekto ekspertizės aktą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog nagrinėjamu atveju ekspertizė yra neatsiejama techninio projekto dalis.

16. Kaip jau minėta, pagal Sutarties 4 punktą termino parengti techninį projektą pabaiga siejama su statybą leidžiančio dokumento gavimu (kai teisės aktai numato reikalavimą gauti statybą leidžiantį dokumentą). Sutarties 12.7 punktu ieškovė įsipareigojo apmokėti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. STR 1.04.04:2017 87 punkte numatyta, kad bendrosios projekto ekspertizės aktas yra vienas iš dokumentų, pateikiamų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei projekto sprendiniams įgyvendinti būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, akivaizdu, jog techninio projekto rengimo terminas apimtų ekspertizės atlikimo laikotarpį. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, tačiau pareiga atlikti techninio projekto ekspertizę išliko. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 8.2.1 ir 8.2.2 punktuose nustatyta atsiskaitymo už techninio projekto parengimą tvarka: 1) pirmas tarpinis mokėjimas, kurio dydis – 50 proc. Sutartyje nustatytos techninio projekto parengimo paslaugų kainos, kai paslaugų gavėja (atsakovė) patvirtina galutinius principinius sprendinius ir šalys pasirašo suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktą; 15 proc. techninio projekto parengimo kainos sumokama pateikus techninį projektą su teigiama ekspertizės išvada, o likusi 35 proc. dalis sumokama gavus statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, vadovaujantis Sutartimi, atsakovės priešpriešinės pareigos atsiskaityti už parengtą techninį projektą vykdymas, be kita ko, yra susietas su teigiamos ekspertizės išvados gavimu.

17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ekspertizės atlikimo laikotarpis pagrįstai įtrauktas į Sutarties 4 punkte nustatytą terminą techniniam projektui parengti. Be to, šiuo atveju ieškovė ginčo terminą praleido dėl priežasčių nesusijusių su ekspertizės atlikimu. Atsakovė nurodė, kad ieškovė techninį projektą jai pateikė 2021 m. liepos 15 d. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Remiantis bylos duomenimis, 2021 m. liepos 19 d. atsakovė išsiuntė ieškovei kvietimą į 2021 m. liepos 22 d. posėdį. 2021 m. liepos 22 d. posėdžio metu atsakovė pritarė ieškovės pateiktiems galutiniams principiniams sprendiniams su išlyga, kad statybos darbų skaičiuojamoji kaina bus sumažinta iki suplanuoto biudžeto, t. y. 329 283,20 Eur, ir nutarė teikti projektą ekspertizei atlikti. Teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad ieškovė techninį projektą atsakovei pateikė pasibaigus Sutarties 4 punkte nustatytam terminui (2021 m. liepos 4 d.). Taigi ieškovė laikytina praleidusi ginčo terminą nepriklausomai nuo to, ar ekspertizės atlikimo laikotarpis į jį įtrauktas.

18. Vis dėlto ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galbūt pernelyg ilgos ekspertizės atlikimo trukmės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netesybų sumažinimo, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau pasisako kitose sprendimo dalyse.

Dėl termino techniniam projektui parengti pratęsimo

20. Pagal Sutarties 5 punktą prievolių vykdymo terminas, nustatytas Sutarties 4 punkte, gali būti pratęstas šalių rašytiniu susitarimu ne ilgesniam kaip 2 mėn. laikotarpiui, jeigu: 1) atsakovė nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo jai nustatytus įpareigojimus ir todėl ieškovė negali iš dalies arba visiškai tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų; 2) atsakovės ieškovei pateikiami nurodymai turi įtakos ieškovės prievolių įvykdymo terminams; 3) atsiranda uždelsimas, kliūtys ar trukdymai, kurių atsiradimui ieškovė neturi įtakos ir už kuriuos ji neatsako ir kurie sukelti ir priskirti tretiesiems asmenims; 4) pasikeičia ar panaikinami teisės aktai, kurie turi įtakos sutartinių prievolių vykdymui arba įsigalioja nauji teisės aktai. Jeigu ieškovė mano, kad pagal kurią nors Sutarties 5 punkte nurodytą nuostatą jai gali būti suteikta teisė gauti kokį nors terminų pratęsimą, tai ieškovė privalo nedelsdama raštu pranešti atsakovei, nurodydama nuo ieškovės nepriklausanti įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla šis reikalavimas ir ieškovė gali įgyti teisę į terminų pratęsimą, atitinkamai atidedant prievolių įvykdymo pabaigos datą. Įvykis arba aplinkybės, kuriomis grindžiama būtinybė pratęsti prievolių įvykdymo terminą, jokiu būdu negali priklausyti nuo ieškovės. Taigi Sutartyje numatyta galimybė pratęsti terminą techniniam projektui parengti.

22. Kaip jau minėta, Sutarties 4 punkte numatytas terminas techniniam projektui parengti baigėsi 2021 m. liepos 4 d., o ieškinio pateikimu teismui metu ieškovė savo prievolę parengti techninį projektą buvo įvykdžiusi. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo terminas negali būti pratęstas. Vis dėlto nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl atsakovei pritaikytų netesybų dydžio. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti Sutartyje numatytą terminą techniniam projektui parengti, todėl netinkamai apskaičiavo delspinigius. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti ieškovei Sutarties 4 punkte nustatytą terminą.

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

26. Remiantis bylos duomenimis, statybos darbų skaičiuojamoji kaina nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje, nei Projektavimo užduotyje nenumatyta. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė apie projekto biudžetą (statybos darbų skaičiuojamąją kainą) nebuvo informuota. Visų pirma, 2021 m. balandžio 12 d. posėdžio metu ieškovė nutarė pritarti ieškovės parengtiems principiniams sprendiniams. Remiantis minėto posėdžio protokolo duomenimis, ieškovė pristatė techninio projekto principinius sprendinius; pirmuoju etapu nutarta atlikti finansavimo sutartyje numatytų patalpų remonto darbus, antruoju etapu – sporto salės remonto darbus. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovė turėjo žinoti, jog projekto biudžetą, be kita ko, lemia finansavimo sutartis, t. y. jog pastarasis nėra neribotas. Antra, remiantis šalių susirašinėjimo duomenimis, 2020 m. birželio 16 d. pranešimu ieškovė pateikė atsakovei bendruosius statinio rodiklius ir projekto sudėties žiniaraštį, taip pat nurodė, jog sąmatinė vertė – 320 000 Eur (be PVM). 2020 m. birželio 16 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad remonto darbų vertė patvirtintame finansiniame plane sudaro 317 809 Eur (su PVM). Taigi statybos darbų vertė buvo nustatyta finansinio plano tvirtinimu metu, t. y. galimybė atsakovei ją keisti buvo itin ribota, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė iš anksto pranešė ieškovei apie šias aplinkybes. Trečia, atsakovė 2021 m. liepos 22 d. posėdžio metu pritarė ieškovės pateiktiems galutiniams principiniams sprendiniams su išlyga, kad statybos darbų skaičiuojamoji kaina bus sumažinta iki suplanuoto biudžeto, t. y. 329 283,20 Eur, ir nutarė teikti projektą ekspertizei atlikti. Remiantis minėto posėdžio protokolo duomenimis, ieškovė pateikė projektinius sprendinius. Techninio projekto dalyje dėl darbų skaičiuojamosios kainos numatyta 467 071,97 Eur kaina už pirmąjį darbų etapą, t. y. minėta kaina 137 788,77 Eur viršija projekto biudžete suplanuotą sumą. Kadangi ankstesniuose pasitarimuose buvo nutarta neviršyti suplanuoto kapitalinio remonto biudžeto, nuspręsta atsisakyti nebūtinų darbų ir (ar) mažinti jų apimtį, ieškoti kitų sprendinių, siekiant sumažinti darbų kainą. Taigi 2021 m. liepos 22 d. posėdžio protokolo duomenys leidžia vertinti, kad šalys projekto biudžetą (statybos darbų skaičiuojamąją kainą) aptarė ankstesnių posėdžių metu. Ketvirta, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalys aktyviai bendravo, ieškovė ne kartą tikslinosi su projektu susijusias detales ir pan., tačiau nenustatyta, kad ji iki 2021 m. liepos 22 d. posėdžio būtų kreipusis į atsakovę, prašydama nurodyti projekto biudžetą. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su projekto biudžetu yra itin svarbios rengiant techninį projektą, šios aplinkybės, be kita ko, lemia projekto sprendinius, darbų apimtį ir pan., todėl labiau tikėtina, kad tuo atveju, jei ieškovė nebūtų informuota apie projekto biudžetą, pastaroji būtų kreipusis į atsakovę, prašydama nurodyti šias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų aplinkybių ieškovė 2020 m. birželio 30 d. rašte, kuriuo prašė pratęsti Sutarties 4 punkte nustatytą terminą, taip pat nenurodė.

27. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovė apie projekto biudžetą (statybos darbų skaičiuojamąją kainą) turėjo ir galėjo žinoti iki Sutartyje numatyto termino techniniam projektui parengti pabaigos ir atitinkamai iki 2020 m. birželio 16 d. pranešimo.

28. Kita aplinkybė, kurią svarbu įvertinti, yra tai, jog ieškovė ginčo projektą atsakovei pateikė 2021 m. liepos 15 d., t. y. pasibaigus Sutarties 4 punkte nustatytam terminui. Ieškovės teigimu, aplinkybės dėl projekto biudžeto, t. y. aplinkybės, jog techninį projektą teks koreguoti, jai tapo žinomos 2021 m. liepos 22 d. posėdžio metu. Taigi aplinkybės, susijusios su techniniame projekte numatytos statybos darbų skaičiuojamosios kainos tikslinimu, neturėjo įtakos termino Sutarties termino praleidimui, kadangi ieškovė techninį projektą, kuriame buvo įtvirtinta netinkama darbų kaina, atsakovei pateikė jau pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui (2021 m. liepos 4 d.). Atitinkamai šį projektą atsakovė taip pat pradėjo taisyti jau pasibaigus Sutarties 4 punkte nustatytam terminui. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ginčo terminą praleido dėl atsakovės veiksmų.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti ieškovei Sutarties 4 punkte nustatytą terminą techniniam projektui parengti. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtą terminą ji praleido dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę pratęsti Sutarties 4 punkte nustatytą terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl skolos priteisimo

31. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad ieškovė parengė techninį projektą, pripažįsta, kad jos skola ieškovei už minėtus darbus sudaro 5 000 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 5 000 Eur už atliktus darbus.

32. Vis dėlto, atsakovės teigimu, ji apskaičiavo ieškovei 5 000 Eur netesybas, jas įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą, todėl neturi prievolės mokėti ieškovei 5 000 Eur skolos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei priteistinos skolos dydis nustatytinas įvertinus aplinkybes, susijusias su ieškovei apskaičiuotomis netesybomis.

Dėl įskaitymo

33. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai įskaitė jai apskaičiuotas netesybas į atsakovės mokėtiną skolą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepranešė ieškovei apie atliktą įskaitymą, nenurodė, kaip apskaičiuotos netesybos (delspinigiai).

34. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad atsakovė apie atliktą įskaitymą ją informavo žodžiu, nurodė ieškovei apskaičiuotų netesybų sumą. Taigi atsakovė panešė ieškovei, kad atsakovės prievolė pasibaigia atlikus netesybų įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su apskaičiuotomis netesybomis nesudaro pagrindo įskaitymą laikyti neteisėtu.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015). Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo akivaizdžiai rodo, kad ieškovė nesutinka su atliktu įskaitymu ir jį ginčija, todėl teismas turi įvertinti atlikto įskaitymo teisėtumą. Šiuo aspektu visų pirma turi būti įvertinta, ar atsakovė turėjo teisę skaičiuoti atsakovei netesybas už pavėluotą Sutarties įvykdymą.

Dėl netesybų laikotarpio

37. Sutarties 15 punkte nustatyta, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, pradelsusi Sutarties 4 punkte nurodytą paslaugų teikimo terminą, moka 50 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai išskaičiuojami iš ieškovei mokėtinos sumos. Kaip jau minėta, ieškovė pažeidė Sutarties 4 punkte nustatą terminą (2021 m. liepos 4 d.) techniniam projektui parengti. Ieškovė minėtą terminą praleido ne dėl atsakovės veiksmų ar dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai taikė ieškovei netesybas.

38. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė apskaičiavo ieškovei 5 000 Eur (50 Eur x 100 d.) netesybas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju UAB „Projektų ekspertizė“ ekspertizės akto nustatytu terminu (10 darbo dienų) nepateikė, todėl šis laikotarpis nepagrįstai įtrauktas į terminą techniniam projektui parengti. Kaip jau minėta, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netesybų sumažinimo.

39. Pagal Sutarties 10.3 punktą atsakovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti techninio projekto ekspertizę. Projektavimo užduoties 16 punkte nustatyta, kad iki projekto ekspertizės ieškovė pateikia atsakovei 1 egzempliorių techninės dokumentacijos popierine forma ir 1 egzempliorių – skaitmenine forma. Remiantis bylos duomenimis, 2020 m. birželio 16 d. pranešimu ieškovė pateikė atsakovei bendruosius statinio rodiklius ir projekto sudėties žiniaraštį, taip pat prašė nurodyti, kokie papildomi duomenys reikalingi ekspertizei užsakyti. 2020 m. birželio 16 d. pranešimu atsakovė nurodė, kad ji pradės viešąjį pirkimą ekspertizei atlikti. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. sudarė sutartį su UAB „Projektų ekspertizė“, ja UAB „Projektų ekspertizė“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų ir informacijos, reikalingos tinkamam sutarties įvykdymui, gavimo dienos pateikti bendrosios ekspertizės aktą (Sutarties 3.1.4 punktas). Ieškovė 2021 m. liepos 29 d. išsiuntė UAB „Projektų ekspertizė“ techninį projektą (jo dalis). Remiantis byloje pateikto šalių susirašinėjimo duomenimis, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu nurodė ieškovei, kad ekspertai dokumentus ekspertizei atlikti gavo tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., todėl techninį projektą pradėjo tikrinti tik 2021 m. rugpjūčio 12 d. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Projektų ekspertizė“ pateikė ieškovei ekspertizės aktą. Taigi nagrinėjamu atveju ekspertizės aktas ieškovei buvo pateiktas praleidus minėtą 10 darbo dienų terminą.

40. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė ginčo projektą turėjo tikslinti ne tik pagal ekspertų pateiktas pastabas, tačiau ir dėl to, kad ji minėtu projektu viršijo biudžetą (statybos darbų skaičiuojamąją kainą). 2021 m. liepos 22 d. posėdžio metu atsakovė pritarė ieškovės pateiktiems galutiniams principiniams sprendiniams su išlyga, kad statybos darbų skaičiuojamoji kaina bus sumažinta iki suplanuoto biudžeto, t. y. 329 283,20 Eur. Remiantis minėto posėdžio protokolo duomenimis, ieškovė nurodė, kad ekspertizės atlikimo laikotarpiu ji peržiūrės sprendinius. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė nurodė atsakovei, kad rado būdą, kaip sumažinti projekto biudžetą (statybos darbų skaičiuojamąją kainą). Taigi nors šiuo atveju ieškovei ekspertizės išvados buvo pateiktos 2021 m. rugpjūčio 30 d., tačiau minėtu laikotarpiu ji turėjo prievolę pašalinti kitus projekto trūkumus. Atsižvelgus į tai, kad minėtus projekto trūkumus ieškovė pašalino 2021 m. rugpjūčio 30 d., darytina išvada, kad ekspertizės atlikimo trukmė neturėjo esminės įtakos terminui, per kurį ieškovė pašalino techninio projekto trūkumus, t. y. parengė patikslintą techninį projektą.

41. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai taikė netesybas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Kitų argumentų dėl delspinigių apskaičiavimo laikotarpio (ne)pagrįstumo ieškovė nenurodė.

Dėl netesybų dydžio

42. Ieškovė prašo sumažinti atsakovės apskaičiuotas netesybas iki 5 Eur dydžio baudos už kiekvieną pavėluotą parengti techninį projektą dieną. Nurodo, kad Sutartyje nustatytas ieškovei taikytinų netesybų dydis yra nepagrįstas, neproporcingas. Ieškovės apskaičiuota 5 000 Eur bauda sudaro 27,78 proc. visos projektavimo darbų kainos. Be to, Sutartyje numatyta bauda ieškovei sudaro 0,27 proc. projektavimo darbų kainos, tačiau pagal Sutartį atsakovei taikytina net dešimt kartų mažesnė bauda, t. y. 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pradinės Sutarties kainos.

44. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tačiau tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus.

45. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

46. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kai kyla ginčas dėl priteistinų netesybų dydžio, vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2015-06-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2015).

47. Teismas pažymi, kad anksčiau paminėti principai taikytini ir nagrinėjant bylas, kylančias iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

48. Be kita ko, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

49. Remiantis Sutartimi, ieškovė techninį projektą turėjo parengti per 6 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2021 m. liepos 4 d. Remiantis bylos duomenimis, ekspertizės aktas su išvada, kad projektą galima tvirtinti, buvo gautas 2021 m. spalio 8 d. Atsakovė 2021 m. spalio 8 d. patvirtino ieškovės parengto techninio projekto sprendinius ir pritarė statybos skaičiuojamosios kainos daliai. 2021 m. spalio 11 d. šalys sudarė darbų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi ieškovė Sutartyje nustatytu terminu techninio projekto neparengė, todėl atsakovė už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. spalio 11 d. apskaičiavo 5 000 Eur delspinigių (50 Eur x 100 d.), kurie vėliau buvo įskaityti į mokėjimą už ieškovės atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovės apskaičiuotos netesybos sudaro 22,96 proc. visos techninio projekto parengimo darbų kainos, t. y. 0,23 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė šiuo atveju neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, patirtų dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, dydžio.

50. Teismas pažymi, jog techninis projektas buvo rengiamas pastatui, skirtam vaikų dienos centro veiklai vykdyti, t. y. veiklai, susijusiai su visuomenės poreikių tenkinimu, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų patyrusi didelių nuostolių, byloje nepateikta.

51. Vertinant, ar ieškovės nurodyta netesybų suma nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo daugiau nei tris mėnesius, darbų atlikimo terminas buvo – šeši mėnesiai, t. y. ieškovės vėluotų dienų skaičius sudaro net pusę darbams numatyto termino. Vis dėlto nagrinėjamu atveju darbų kaina sudarė 21 780 Eur (su PVM), o atsakovės apskaičiuoti delspinigiai – 5 000 Eur. Teismo vertinimu delspinigių suma, atsižvelgus į visą darbų kainą, yra itin didelė, labiau primenanti baudinę sankciją, todėl svarstytinas netesybų ieškovės padarytam pažeidimui (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021).

52. Atsakovė duomenų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, atsakovės apskaičiuotų netesybų dydis mažintinas iki 10 proc. Sutarties kainos, t. y. 2 178 Eur. Teismo vertinimu, toks netesybų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas ir užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis).

53. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 822 Eur (5 000 Eur – 2 178 Eur) skolos.

54. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų.

55. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

57. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, ieškovė patyrė 1 558 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis ir 1 445 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 28 proc. ieškinio reikalavimų (atmetus reikalavimą dėl termino pratęsimo, iš dalies patenkinus reikalavimus dėl skolos priteisimo ir netesybų sumažinimo), ieškovei iš atsakovės priteistina 436,24 Eur (1 558 Eur x 28 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

58. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2 822 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 822 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų ir 436,24 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Projektavimo studija „Archera“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą