- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- 1-794-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11325-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam J. P. (J. P.), jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2022 m. balandžio 3 d. apie 14:35 val., Vilniaus r., Rukainių sen., Rukainių k., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad balandžio 3 d., kažkur po 14 val., Rukainių kaime sustabdė policija. Vairavo sau priklausantį automobilį „Subaru“. Nustatė 1,8 promilių girtumą. Buvo išgėręs butelį viskio ir alaus. Kaimynas ėjo ir atnešė. Nežino kodėl vairavo išgėręs. Kai jį sustabdė prisipažino. Prieš įvykį 30 metų dirbo vairuotoju. Anksčiau vairuotojo teisių nebuvo praradęs, taip įvyko pirmą kartą. Alkoholį vartoja nedažnai, jis vairuotojas. Grįžęs namo pasikalbėjo su žmona, surado mokymus. 4 val. lankė mokymus, daug visko sužinojo. Su žmona nusprendė, kad po balandžio 3 d. alkoholio nevartos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidą. Supranta, kad pagal laidavimą žmona bus atsakinga už jį. Su žmona apie įvykį kalbėjosi ir dabar dar kalba apie tai. Dėl tokio jo poelgio žmona barėsi, tokį poelgį vertino blogai. Jis žinoma įsiklauso į žmonos nuomonę. Žmonos pabarimai sulaikys jį nuo panašių veiksmų ateityje. Šiuo metu nedirba, darbo šalia namų nėra, o jei mieste, nėra kaip atvažiuoti. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gyvena iš atostoginių, žmona uždirba 500 eurų per mėnesį. Turi 8 metų dukrą. Materialinė padėtis sunki. Labai gailisi, kad taip nutiko. Ateityje pasiryžęs tokio elgesio nekartoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja.
Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Šalies argumentai
I. R. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos neoficialus sutuoktinis, tačiau ji J. P. laiko sutuoktiniu. Laidavimą supranta kaip atsakomybę už savo vyrą, nusikaltimą, kurį jis padarė. Savo vyro elgesį vertina labai negerai, gėda ir baisu, tokio elgesio nepateisina. Apie tai jie kalbėjosi, vyras įsiklausė į jos pastabas. Tą dieną, kaip vyras išvažiavo, nematė, su dukra buvo Akropolyje. Nebūtų leidusi jam vairuoti, būtų galėjusi jį sustabdyti. Vyrui galbūt yra autoritetas, vis dar jam primena, kad jis blogai padarė. Vyras dabar alkoholio nevartoja, po to įvykio nustojo. Kursai, kuriuos lankė vyras, įdomūs, juos surado internete. Ji jam pasiūlė tuos kursus lankyti. J. P. prie šeimos išlaikymo prisideda truputį, namuose, buityje dirba, ieško darbo. Rukainiuose darbo nėra, reikia į miestą važiuoti. Materialinė padėtis sunki, nes ji dirba viena, reikia išlaikyti dukrą. Jei teismas skirtų užstatą pagal laidavimą, būtų sunku. Gyvena nuosavame būste, paskolos nėra. Būstą dabar išlaiko tik iš savo pajamų. Įmoką moku ji, už maistą taip pat. Ji vairuotojo pažymėjimą turi, vairuoja 10 metų. Dažniausiai važinėja į darbą ir į mietą, jei ko reikia. Taisyklių stengiasi nepažeidinėti.
Liudytojas Andrejus Jakubovskis (Andrej Jakubovskij) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. balandžio 3 d. dirbant pagal nustatytą priemonių planą kartu su vyriaus. patruliu M. Reisu (Reis), adresu Vilniaus r., Rukainių sen., Rukainių k., Vilniaus g., apie 14:35 val. buvo sustabdytas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie vairo sėdėjo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai J. P., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba. Vairuotojo buvo pasiteirauta, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš porą valandų vartojo, todėl J. P. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad asmuo yra neblaivus: pirmu pūtimo įpūtė 2,06 promiles, o antru pūtimu įpūtė 1,80 promiles. J. P. sutiko su alkotesterio parodymais, gailėjosi. Automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštele, adresu Vilnius, Minsko pl. 21, o J. P. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą (b. l. 30–33).
2022 m. balandžio 3 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausiojo patrulio Andrejaus Jakubovskio, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. balandžio 3 d. apie 14.35 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu M. Reisu, dirbdami pagal nustatyta priemonių planą, Vilniaus r., Rukainių k., Vilniaus g., buvo patikrintas automobilis „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo J. P., gimęs 1966 m. sausio 13 d. Alkotesteriu 14 val. 42 min. jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, 15 val. 01 min. antro patikrinimo meta buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. J. P. pažeidimo neneigė, teigė, kad prieš valandą vartojo alkoholį. Jam buvo įteiktas šaukimas. Automobilis „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21, Vilnius. BODY 1724,1723 (b. l. 9).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo apgadinimai (b. l. 17–22). Transporto priemonė priverstinio nuvežimo aktu buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 25). 2022 m. balandžio 4 d. J. P. išduotas leidimas atsiimti automobilį (b. l. 26–27).
Iš 2022 m. balandžio 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. P. nustačius neblaivumo požymius – panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Pirmojo tikrinimo metu prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARRA-0132, patikros sertifikato Nr. 1540483, 14:42 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas, antru pūtimu 15:01 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 35).
2022 m. balandžio 3 d. 14:42 val. alkoholio matuokliu "Alcotest 6810 Nr. ARRA-0132, patikros sertifikato Nr. 1540483, J. P. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 37).
2022 m. balandžio 3 d.15:01 val. alkoholio matuokliu "Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, patikros sertifikato Nr. 1540483, J. P. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 37).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso SIA "CITADELE LEASING", o valdytojas J. P. (b. l. 23).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio Subaru Forester 2.0 x automobilio, kategorija M1-G, pasirinkti metai 2013, kaina Lietuvoje be PVM yra 6 493,80 eurai, su PVM 8 220,00 eurai (b. l. 24).
2022 m. balandžio 3 d. ikiteisminis tyrimas tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad J. P., 2022 m. balandžio 3 d. apie 14.35 val., adresu Vilniaus raj., Rukainių k., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,06 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 1,80 promilių etilo alkoholio koncentraciją (b. l. 3–8).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. P. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore nustatyta 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės I. R. laidavimą. J. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (b. l. 76–78). J. P. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. P. už KET pažeidimus baustas, tačiau visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 79 – 83, 126, 129). Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 123), kadangi darbo funkcijos buvo išimtinai susijusios tik su vairavimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos darbo neteko ir šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Svarbu pažymėti ir tai, kad J. P. savanoriškai išklausė mokymų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 124), kaip paaiškino pats mokymui buvo naudingi, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nebevartoja alkoholio. Neigiamai J. P. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai J. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip J. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti J. P. pasitikėjimą.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad I. R. yra tinkama būti laiduotoja. I. R. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį J. P.. Nurodė, kad jos sugyventinis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai ir vairuoti galima tik būnant blaiviam. Ji pati tokio sugyventinio elgesio nepateisina, vertina labai negerai, jai gėda ir baisu dėl tokio poelgio. I. R. praeityje neteista (b. l. 136), turinti vairuotojo pažymėjimą, dirbanti ir darbe charakterizuojama tik teigiamai (b. l. 139). Tiek kaltinamasis, tiek I. R. parodė, kad jie gyvena ir kartu augina mažametę dukrą (b. l. 139), J. P. I. R. yra autoritetas, su ja aptaria įvairias problema, taip pat daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką, sugyventinė jam aiškina alkoholio vartojimo padarinius. I. R. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. I. R. įsipareigoja, kad J. P. būtų doras pilietis, laikytųsi įstatymų, visiškai nevartotų alkoholio ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad I. R. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. P. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl I. R. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sugyventinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja I. R. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti J. P. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad I. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, I. R. rūpi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie I. R. asmenybę, tiek jos bei J. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad I. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką J. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos I. R. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, J. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos I. R. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė J. P.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį J. P. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus J. P. ir I. R. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. turi finansinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, šiuo metu I. R. vienintelė finansiškai aprūpina šeimą, kaltinamasis neteko darbo, dėl ko šeimos finansinės pajamos yra sumažėjusios, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. P. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais J. P. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių J. P. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju J. P. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog J. P., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 4 d. (b. l. 62–65). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso SIA „Citadele Leasing“ (b. l. 23). Nagrinėjamu atveju automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 8 220 eurai su PVM (b. l. 24). Bylą nagrinėjantis teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis J. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiškai atsitiktinis ir vienkartinis reiškinys jo gyvenime, kuris sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, todėl darytina išvada, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Kartu atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, į J. P. šeimyninę padėti, finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo šeimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės, nustatytos pagal oficialius duomenis, konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, būtų per didelė našta ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo šeimai, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 4 000 eurų.
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 54–65), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. P. (J. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos I. R. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos I. R. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. P. (J. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 4 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. P. (J. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 (keturis tūkstančius) eurų.
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. P. (J. P.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. P. (J. P.) ir laiduotojai I. R. kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.