- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- AN2-56-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03635-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo R. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jai skirta 200 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. V. nubausta už tai, kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose. Šis R. V. neveikimas kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu R. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 (past. – skunde klaidingai nurodoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, kuri buvo pakeista 2019 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XIII-2027) dalies nuostatas, nesivadovavo teisingumo principu ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių.
2.2. Skunde pabrėžia, kad teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog bylos nagrinėjimo teisme metu bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 metus Juridinių asmenų registrui pareiškėja buvo pateikusi, todėl ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimai buvo pašalinti ir ši aplinkybė, pareiškėjos vertinimu, lengvina jos atsakomybę (ANK 35 straipsnio 2 dalis).
2.3. Pareiškėjos teigimu, administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl nežinojimo, kadangi ji buvo atleista iš pareigų 2016 m. gegužės 24 d. ir manė, jog jokių vadovo funkcijų neatlieka. Be to, nuo 2016 m. balandžio 28 d. bendrovė nevykdo jokios ūkinės ar finansinės veiklos, neturėjo pajamų ir pelno, todėl mokesčių administratoriui buvo pateiktos pelno - nuostolių deklaracijos. Pažymi, kad pastaroji aplinkybė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-468/2020 buvo pagrindu pripažinti administracinį nusižengimą formaliu ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
2.4. Pareiškėja nurodo, kad ji dirba, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, neteista, administracine tvarka nebausta. Pabrėžia, kad šios aplinkybės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. A8.-1851-963/2018 buvo pagrindas konstatuoti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Valstybės įmonė Registrų centras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
3.1. Nurodo, kad Registro duomenimis bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Tačiau R. V., būdama bendrovės vadove, 2018 ir 2019 metų bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, pastarieji buvo pateikti pavėluotai – 2020 m. gruodžio 11 d., todėl Institucijos vertinimu, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirdamas R. V. 200 Eur baudą.
3.2. Institucijos vertinimu, vien tai, kad byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių ir nustatyta lengvinanti aplinkybė, nesudaro pagrindo pareiškėjai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Paskirta nuobauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
3.3. Atsiliepime Institucija pabrėžia, kad neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl aplinkybės, kad apeliantė dirba, nusižengimą padarė pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, priešingu atveju šios nuostatos taikymas taptų ne išimtimi, o nuolat taikoma taisykle, o tai prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai.
3.4. Pažymi, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).
3.5. Nurodo, jog teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose” bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal teismų praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 565-626/2019). Todėl, Institucijos vertinimu, nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su R. V. kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigomis, neatleidžia bendrovės vadovės nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo, o R. V. argumentas, kad administracinį nusižengimą ji padarė dėl nežinojimo, kadangi kaip fizinis asmuo buvo atleista iš pareigų 2016 m. gegužės 24 d., negali būti laikoma atsakomybę švelninančia aplinkybe.
3.6. Atsiliepime nurodoma, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Todėl tai, kad bendrovė neturėjo pajamų ir pelno, nevykdė ūkinės ar finansinės veiklos, bendrovė visus privalomus mokesčius sumokėjo į valstybės biudžetą, o mokesčių administratoriui buvo teikiamos pelno – nuostolių deklaracijos, nereiškia, kad šių teiginių pagrindu turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir švelninama skirtina nuobauda.
3.7. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Juridinių asmenų registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Juridinių asmenų registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Todėl aplinkybė, kad apeliantė 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius Registro tvarkytojui pateikė pavėluotai, nėra pagrindas tai laikyti išimtiniu atveju ir neskirti jai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir prašoma ją sušvelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.
6. Nagrinėjamu atveju R. V. nubausta už tai, kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose.
7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
8. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – finansinių ataskaitų nepateikimą už dvejus metus (administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti, nenustačius R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė kaltininkui minimalią 200 Eur baudą.
9. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Remiantis ABĮ 37 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, sprendžiant klausimą, ar kaltininkas yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar konkrečiu atveju nėra bendrovės valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimo dėl bendrovės vadovo atšaukimo ar atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, ar bendrovės vadovas nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
10. Dėl šios priežasties, nepranešus juridinių asmenų registro tvarkytojui apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik skunde pateikiamais „Sodros“ nurodomomis valstybinio socialinio draudimo laikotarpio duomenimis ir savaime neatleidžia bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-594/2020). Nagrinėjamu aspektu skunde nurodoma aplinkybė, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl pareiškėjos nežinojimo, iliustruoja tai, jog R. V. veikė neatsargiai, esant nerūpestingumui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, užimamas pareigas, galėjo ir turėjo tai numanyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo padarymu, bei pareiškėją charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, skiriant R. V. švelnesnę administracinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Taigi, administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas bei kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
14. Vertinant Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus pabrėžtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
15. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, skirdamas R. V. administracinę nuobaudą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog surašius administracinio nusižengimo protokolą R. V. iki bylos nagrinėjimo teisme Juridinių asmenų registrui jau buvo pateikusi finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 metus, todėl ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo pripažintina apeliantės administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Vertinant pažeidėjos asmenybę atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja dirba, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, neteista. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. V. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. balandžio 28 d. nevykdo jokios ūkinės veiklos, Valstybinė mokesčių inspekcija įregistravo veiklos sustabdymą, o pastarajai inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Be to, kaip minėta, nustatyta ir tai, kad pareiškėjai 2020 m. gruodžio 9 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą finansinių atskaitų rinkiniai Registro tvarkytojui buvo pateikti dar 2020 m. gruodžio 11 d. Apylinkės teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir, nepaisydamas ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių ir tikslų, tinkamai neįvertino, ar administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo, asmens pavojingumą, proporcingumo bei formaliai konstatavo, jog R. V. taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK atitinkamų straipsnių sankcijoje nėra pagrindo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsitiktinį bei iš esmės formalų padaryto nusižengimo pobūdį, neatsargią pažeidėjos kaltės formą, išskirtinai teigiamai charakterizuojama pažeidėjos asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti R. V. skiriant švelnesnio pobūdžio administracinę nuobaudą – įspėjimą. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas, pakeičiant nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarimo dalį, kuria R. V., pripažintai kalta pagal ANK 223 straipsnio 2, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.