Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo VĮ Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena D. K. (toliau – D. K.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė D. R. 2019 m. gruodžio 18 d. D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktus, būdamas atsakingas už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui, per nustatytą laikotarpį, tai yra iki 2019 m. gegužės 31 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metus ir tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto, 58 straipsnio 3 dalies nuostatas ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, daro išvadą, kad D. K. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, netinkamai taikius ir aiškinus ABĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo pareigų prieš bendrovę bei trečiuosius asmenis pasibaigimą ir nesant pakankamai duomenų konstatavus, kad D. K. nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai. Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą, be kita ko, atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas (tuo atveju, jei nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, o šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, o, šiam neįvykus, – ir dokumentus, patvirtinančius pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ginčo dėl to, kad iki 2019 m. gegužės 31 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 metus, nėra, tačiau apylinkės teismo nutarimu padaryta išvada, kad D. K. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. nebėra subjektas, kuriam gali kilti atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais Institucijos atstovė nesutinka, pabrėždama, kad D. K. 2017 m. gruodžio 31 d. nenustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jis buvo teisės aktų nustatyta tvarka išrinktas bendrovės vadovu, atsakingu už 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

10. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir stebėtojų taryba nebuvo sudarytos, todėl bendrovės vadovo, t. y. D. K. atšaukimo, atleidimo ir atstatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso vienam akcininkui – V. K. (administracinio nusižengimo b. l. 4), todėl minėto akcininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu, atspausdintu 2019 m. gruodžio 18 d., D. K. Juridinių asmenų registre nuo 2013 m. gruodžio 16 d. yra nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (administracinio nusižengimo b. l. 4). Tuo tarpu rašytiniame paaiškinime apylinkės teismui D. K. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nuo minėtos datos, jis nebeturėjo jokių įmonės dokumentų, antspaudo ir negalėjo sudaryti 2018 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, net neturėjo tokios teisės, nes jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Jis taip pat nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo nuo 2018 m. kovo 1 d., apie tai pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2020 m. bus priimtas akcininko sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, darbuotojų įmonėje nėra (administracinio nusižengimo b. l. 28). Byloje esantis išrašas iš SODRA duomenų bazės patvirtina, kad D. K. darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (administracinio nusižengimo b. l. 33). Būtent minėtais duomenimis remdamasis apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. K. nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Tuo tarpu Institucijos skunde pabrėžiama, kad bendrovės vadovo pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su D. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad vienintelis akcininkas yra priėmęs sprendimą dėl D. K. atšaukimo ar atleidimo iš vadovo pareigų nėra (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto D. K. rašytinio paaiškinimo taip pat nėra aišku ar D. K. ėmėsi kokių nors veiksmų ir inicijavo savo atsistatydinimą, ar pateikė jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo, bandė sušaukti visuotinį susirinkimą su akcininku, kuriame būtų sprendžiamas minėtas klausimas (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis). Apylinkės teismas, nesiėmė jokių veiksmų minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti, tačiau vadovavosi išimtinai SODROS duomenimis. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats D. K., kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą, pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 1 d. vadovautų kitas asmuo. Minėtų duomenų kontekste, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad išsamiai ir visapusiškai neištyrus minėtų aplinkybių, nesurinkus objektyvių duomenų ir jų neįvertinus, pagrįstai teigti, kad D. K., kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka, pagrindo nėra.

11. Pažymėtina, kad iš SODRA duomenų bazės išrašo, esančio byloje, matyti, kad D. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunančio atlyginimą už darbą asmens, draudimo laikotarpis yra nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tai yra iki paskutinės darbo bendrovėje dienos pagal SODRA duomenis, D. K. šioje bendrovėje draudiminis laikotarpis priskiriamas apdraustojo, esančio nedraudiminiame laikotarpyje, kategorijai.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 ?Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo Bendrųjų nuostatų? 3.5 punkte nurodyta, kad nedraudžiamasis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis asmuo negauna pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat jis negauna įstatymų nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos valstybinio socialinio draudimo. Taigi nedraudiminiam laikotarpiui priskiriami tokie atvejai kaip nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti, nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai, pravaikštos ir kt. Šios aplinkybės byloje nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kas buvo (ir apskritai, ar buvo) įgaliotas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas D. K. esant nedraudiminiame laikotarpyje ir nuo 2018 m. sausio 1 d., tuo pačiu įvykdant prievolę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl D. K. atleidimo iš pareigų bei pasirašyti vadovo tvirtinamas finansines ataskaitas. Šių duomenų kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, ar duomenys, kad D. K. nustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrų centrui, ar jo atleidimo procedūra (vienokiu ar kitokiu įstatyme numatytu būdu) apskritai nebuvo atlikta. Kadangi šios informacijos nebuvimas sietinas ne tik su duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įgaliojimų pabaigą neįregistravimu Juridinių asmenų registre, tačiau ir su dokumentų, kurių pagrindu toks duomenų pakeitimas galėtų būti registruojamas, nebuvimu, todėl, nesant šių duomenų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Registro duomenis kaip įrodymą, kad D. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ir vadovaudamasis tik jo paaiškinimais ir SODRA duomenimis (neišsiaiškinęs, ar šie duomenys patikimi, t. y., ar buvo teisėtas pagrindas SODRA išsiųsti pranešimą apie D. K. atleidimą iš užimamų bendrovės vadovo pareigų), padarė nemotyvuotą išvadą. Nesant aptartų duomenų, nėra galimybės priimti išsamaus, teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl D. K. atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti/paneigti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms pašalinti išnaudotos nebuvo, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimą D. K. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla D. K. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl prašymo paskirti D. K. nuobaudą) nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

VĮ Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.