Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. ir valstybės įmonės Registrų centro, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 18 d. D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktus būdamas atsakingas už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2019 m. gegužės 31 d., nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 metus, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto, 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Institucija) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimus pateikė raštu. Nurodė, kad pilnai palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (CK 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis D. K. nuo 2013 m. gruodžio 16 d. buvo išrinktas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, o jo įgaliojimai kaip Bendrovės vadovo pasibaigė tik 2020 m. gegužės 12 d. t. y. po to, kai Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Alytaus skyrius 2019 m. gruodžio 18 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Taigi, D. K. ėjęs bendrovės vadovo pareigas ir praleidęs terminą pateikti laiku finansines ataskaitas juridinių asmenų registrui, yra tinkamas subjektas šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl turėtų būti pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas bauda. Ta aplinkybė, kad D. K. SODROS duomenimis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų Bendrovėje, neturi įtakos sprendžiant dėl jo kaltės, nes SODROS duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis, bet tai nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam nebeprivaloma teisės aktuose įtvirtinta pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Šiuo atveju, turi būti atsižvelgiama ne į SODROS duomenis, o į tai, jog esant pareigai ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31d. pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, nebuvo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl D. K. atšaukimo / atleidimo iš Bendrovės vadovo pareigų, taip pat į tai, kad jis nebuvo atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Institucija prašė skirti D. K. baudą, artimą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. neatvyko į teismo posėdį. Jam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos atstovui, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad D. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) buvo nepateikusi juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2013 m. vasario 21 d. buvo D. K..

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) metinis pranešimas ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Juridinio asmens pareiga pateikti juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinį taip pat reglamentuota ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – Nuostatai), 120, 123 ir 127 punktuose. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir UAB (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės (duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 9 punktas), todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d.

Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis). Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą 2019 m. gruodžio 18 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2013 m. vasario 21 d. buvo D. K., jis vienasmeniškai atstovavo bendrovę, taigi, D. K. buvo atsakingas už savalaikį bendrovės duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui (CK 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas, Nuostatų 38, 41 punktai). Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. D. K. buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, apie tai pranešta SODRAI (b. l. 31, 33–34), tačiau teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad D. K. kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad SODROS duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog SODRAI buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. SODROS duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). Įmonės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1, 4 dalys), kuriam privalo būti taikoma specifinė ABĮ reglamentuota išrinkimo, atšaukimo/atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik SODROS nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su D. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo, taigi, ir nuo pareigos laiku teikti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Iš UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė V. K. 2020 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą skelbti UAB (duomenys neskelbtini) likviduojama, paskyrė likvidatoriumi J. P. (b. l. 63–65), tačiau tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl buvusio vadovo D. K. administracinės atsakomybės už juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų nepateikimą laiku. Reikšminga aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. K. kaip bendrovės direktoriaus įgaliojimai buvo teisėtai pasibaigę, t. y. teismui nepateikti duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė buvo priėmusi sprendimą dėl D. K. atšaukimo ar atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis) arba kad D. K. buvo atsistatydinęs iš vadovo pareigų ir apie tai buvo pranešta juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 5, 6 dalys).

Taigi, byloje nustatyta, kad D. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neįvykdė įstatymų imperatyviai numatytos pareigos nustatytu laiku, t. y. iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio, todėl pripažintina, kad jo veiksmai atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims skiriama bauda nuo 200 iki 3 000 eurų.

Skiriant nuobaudą D. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, D. K. kaltės formą – nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, taip pat į jo asmenybę, tai, kad D. K. nėra baustas už administracinius nusižengimus, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, skirtina bauda, dydžiu artima sankcijoje numatytai minimaliai baudai. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda bus pakankama pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.