- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- AN2-45-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00307-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. J.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.4.6Kasos aparatus aptarnaujančių įmonių darbuotojų padaryti administraciniai nusižengimai (ANK 165, 167 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-11-18 nutarimo, kuriuo J. J., pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. J., būdama UAB „D.“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2017 m. ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte ir 58 straipsnio 3 dalyje, nustatytus reikalavimus. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-11-18 nutarimu J. J. už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. J. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-11-18 nutarimą pakeisti: jai paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.
3.1. J. J. neginčydama pačio nusižengimo fakto, nesutinka su apylinkės teismo nutarimo dalimi dėl jai paskirtos nuobaudos nesutinka ir nurodo, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesivadovavo teisingumo principu ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.
3.2. Pareiškėja pažymi, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pažymi, jog tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).
3.3. Teigia, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, nurodė ne vieną aplinkybę, į kurią teismas galėjo atsižvelgti skiriant nuobaudą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų argumentų, apsiribodamas tik konstatavimu, kad yra viena lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo, o sunkinančių aplinkybių, nenustatyta. Pareiškėja, mano, jog teismas formaliai išnagrinėjo bylą, neindividualizuodamas skiriamos nuobaudos ir neatsižvelgdamas į kitas reikšmingas aplinkybes.
3.4. Pareiškėja nurodo, jog apylinkės teismas skirdamas baudą taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog pareiškėja yra vieniša mama, viena augina dvi nepilnametes dukras. Taip pat teismas neįvertino pačios J. J. ir jos vadovaujamos įmonės finansinės padėties, nors teismui pateiktuose dokumentuose matyti, jog pareiškėja nuo 2018-02-20 išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o iki šiol yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat negauna jokių darbinių pajamų išskyrus valstybės mokamas išmokas vaikams. Pateikti išrašai rodo, jog gaunamų išmokų suma kas mėnesį sudaro 314,64 Eur, o vadovaujamos bendrovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-12-09 parodo, kad bendrovė veiklos nevykdo ir negauna jokių pajamų. Taigi, pareiškėja teigia, jog pateikti įrodymai parodo, kad pirmosios instancijos teismo skirta 200 Eur bauda yra per didelė našta pareiškėjai ir jos vaikams, kurie taip pat dėl to nukentės, nes neteks galimybės gauti pilnavertį aprūpinimą.
3.5. Pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymas nesukėlė žalos – bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo visus privalomus mokesčius, mokesčių administratoriui pateikė pelno - nuostolių deklaracijas. Todėl manytina, kad finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas Registrų centrui, yra tik formalus pažeidimas, kuris faktiškai jokių pasekmių nesukėlė. Taigi, esant šioms ir kitoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad teismas nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatė sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, pareiškėja mano, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliantės J. J. apeliacinį skundą VĮ Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-11-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog teismas skirdamas baudą įvertino visas bylai išnagrinėti ir nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Nurodo, kad, nagrinėjamu atveju, švelnesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų. Pažymi, jog tai, kad apeliantės vertinimu administracinių nusižengimu žala nebuvo padaryta, bendrovė yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, o mokesčių administratoriui buvo teikiamos pelno-nuostolių deklaracijos, nereiškia, jog šių teiginių pagrindu turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, ir taip švelninama skirta nuobauda ar mažinamas baudos dydis. Atkreipia dėmesį į tai, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Pažymi ir tai, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepatekimas Juridinių asmenų registrui pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. J. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jo veiksmų kvalifikacijos neginčija, prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – įspėjimą, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo J. J. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Absoliučių nutarimo negaliojimo pagrindų, veikos kvalifikavimo pažeidimų nenustatyta.
6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.
7. Kaip pagrįstai skunde pažymi apeliantė, tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą J. J., jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusižengimo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, J. J. neteista, administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebausta. Egzistuojant šioms aplinkybėms apylinkės teismas konstatavo, jog jokių ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra ir skyrė minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Visgi, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esama ir kitų aplinkybių, kurios taip pat yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog bylos nagrinėjimo teisme metu J. J. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius už 2017 ir 2018 metus Juridinių asmenų registrui jau buvo pateikusi (b. l. 2), bei tai, jog kiti bendrovės dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui buvo pateikti laiku, bendrovė mokesčius valstybei yra sumokėjusi. Taigi, nustatyti ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimai buvo pašalinti ir ši aplinkybė, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, taip pat švelnina apeliantės atsakomybę (ANK 35 straipsnio 2 dalis).
10. Be kita ko, pastebėtina, jog J. J., administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo bei, kaip pati nurodė apeliaciniame skunde dėl to, jog nuo 2018-02-20 (b. l. 29) išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o vėliau vaiko priežiūros atostogų, dėl ko bendrovė faktiškai jau nuo 2018-02-20 jokios veiklos nevykdo. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti tai, jog apeliantės J. J. finansinė padėtis yra sunki, apeliantė viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus (b. l. 24), kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pagrindinės ir vienintelės J. J. gaunamos mėnesinės pajamos yra vaiko priežiūros išmoka ir vienkartinė išmoka vaikams, kurių bendra suma lygi 314,64 Eur (b. l. 25-28). Be to, apeliantė šiuo metu niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, kaip minėta, vadovaujama bendrovė nuo 2018-02-25 jokios veiklos nevykdo ir papildomų pajamų nesukuria (b. l. 30-32). Šios aplinkybės laikytino išimtinėmis, rodančiomis, jog paskirta administracinė nuobauda, nors ir minimali bauda už padarytą administracinį nusižengimą, J. J. yra pernelyg sunki finansinė našta, kuri iš esmės apsunkintų ir tinkamą apeliantės šeikmos būtiniausių poreikių užtikrinimą.
11. Apygardos teismo vertinimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog J. J. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jos padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Įvertinus tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nebuvo įvertinti visapusiškai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo J. J. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur bauda, keistinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir J. J. skiriant švelnesnio pobūdžio administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
J. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-11-18 nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, J. J. paskirtą 200 Eur baudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.
Nutartis yra neskundžiama.