Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-272-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-19
Bylos Nr.: 2A-272-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02602-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika, Aušra Baubienė
Atsakovas: Ž. J.
Ieškovas: V. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-272-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02602-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-217/2012 dalį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, kasmet išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad 170 Eur periodinė išmoka kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dieną bus pervedama į ieškovės vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad atsakovas neprieštaraus, jog nepilnametei dukrai mokamas periodines išmokas administruotų ieškovė uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) su dukra bendrauti 2 kartus per kalendorinį mėnesį, pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, 11.00 val. pasiimant dukrą savo transportu ir savo lėšomis iš jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); 2) su dukra bendrauti iki kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką savo transportu ir savo lėšomis į jo gyvenamąją vietą; 3) kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis; 4) kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su jo motina; 5) kalendoriniais poriniais metais šv. Velykas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir parvežant jį iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; 6) kalendoriniais neporiniais metais šv. Velykas vaikas švęs su jo motina; 7) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bus užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu; 8) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bus užtikrintas vaiko bendravimas tik su vaiko motina; 9) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaikas bendraus tik su motina; 10) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), tėvui pageidaujant, motina užtikrins vaiko bendravimą su tėvu; 11) per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) su vaiku bendraus motina, tačiau bus užtikrintas ir vaiko bendravimas su tėvu; 12) nustatyti, kad šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, mobiliu telefonu ar elektroniniu paštu; 13) nustatyti, kad motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga, tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai mokykloje, užklasinėje veikloje, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-217/2012 iš atsakovo buvo priteista 400 Lt (115,84 Eur) dukters išlaikymui iki jos pilnametystės. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki: jos pajamos yra 380 Eur per mėnesį, išlaidos – 550 Eur per mėnesį. Dukros išlaikymui ieškovė per mėnesį privalo skirti ne mažiau 350 Eur. Dukra lanko meno mokyklą, turi sveikatos problemų, jai būtini akiniai pastoviam nešiojimui, intensyvi akių priežiūra, lankymasis pas okulistus. Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, tačiau vaikų neturi, santuokoje gyvena pasiturinčiai, kadangi labai dažnai keliauja po užsienio šalis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti dukrai didesnę sumą išlaikymui neparemtas faktiniais duomenimis. Įrodymais nepagrįstas teiginys, kad ieškovė privalo dukros išlaikymui skirti ne mažiau kaip 350 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip pasikeitė dukros poreikiai. Atsakovas nuolat bendrauja su dukra, žino jos rūpesčius ir poreikius. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Jis šiuo metu nedirba, gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Jos dydis 2016–2017 metais buvo 246,35 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi kitų pajamų. Atsakovo sutuoktinei nuo 1997 metų nustatytas 2 grupės neįgalumas, jos invalidumo pensija yra 180 Eur. Ištuokos metu atsakovas visą turtą paliko ieškovei. Atsakovas su dukra bendrauja be apribojimų, ją lanko, su ieškove nėra kilę keblumų ar nesusipratimų dėl dukros lankymo. Ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka atsakovui ir dukrai sukeltų nepatogumų, nes atsakovo sutuoktinė turi negalią, atsakovas gyvena jai priklausančiame dviejų kambarių bute, todėl nėra įmanoma atsivesti dukrą į atsakovo namus taip dažnai, kaip reikalauja ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-217/2012 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai ir priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. spalio 25 d.) iki jos pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pervedant į ieškovės vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedė ieškovei nepilnametės dukros išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) su dukra bendrauti 2 kartus per kalendorinį mėnesį, pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, 11.00 val. pasiimant dukrą savo transportu ir savo lėšomis iš jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); 2) su dukra bendrauti iki kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką savo transportu ir savo lėšomis į jo gyvenamąją vietą; 3) kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis; 4) kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su jo motina; 5) kalendoriniais poriniais metais šv. Velykas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir parvežant jį iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; 6) kalendoriniais neporiniais metais šv. Velykas vaikas švęs su jo motina; 7) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bus užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu; 8) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bus užtikrintas vaiko bendravimas tik su vaiko motina; 9) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas bendraus tik su motina; 10) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), tėvui pageidaujant, motina užtikrins vaiko bendravimą su tėvu; 11) per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) su vaiku bendraus motina, tačiau bus užtikrintas ir vaiko bendravimas su tėvu; 12) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, mobiliu telefonu ar elektroniniu paštu; 13) motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga, tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai mokykloje, užklasinėje veikloje, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu; priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši – abu neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovo – trys. Ieškovės iš darbo gaunamas pajamas, jos paaiškinimu, sudaro 380 Eur, vaiką išlaikyti padeda jos tėvai ir sugyventinis, atsakovo pajamas sudaro kario valstybinė pensija, kuri, pasak atsakovo, šiuo metu yra 287 Eur dydžio. Ieškovė ir atsakovas neturi daugiau išlaikytinių. Ieškovė su dukra, pilnamečiu sūnumi ir sugyventiniu gyvena jos tėvams priklausančiame nuosavame name, atsakovas – sutuoktinės bute. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas laikė, jog šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo.

6. Teismas nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių nepilnametei dukrai priteistas 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymas, praėjo šešeri su puse metų (šiuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų), todėl 115,85 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių, užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Teismas konstatavo, kad šalių dukros poreikiai iš esmės pasikeitė: mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, meno mokyklos choreografijos klasę, dukra turi specialiųjų poreikių – jai nustatyta toliaregystė, todėl reikalingi akiniai. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, atsižvelgęs į nuolat augantį pragyvenimo lygį, vaiko amžių, specialiuosius poreikius, sprendė, kad ieškovės nurodyta 354,57 Eur suma, reikalinga vaikui išlaikyti, atitinka faktines tokio amžiaus vaiko išlaikymui būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam ugdymui. Teismas nurodė, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog negali mokėti ieškovės prašomos sumos, nes gauna tik kario valstybinę pensiją, sutuoktinė ligota, gauna tik invalidumo pensiją, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, t. y., jog jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nors atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi darbo ir jam nereikia dirbti, nes jis užsidirbęs pensiją, turi mokėti už komunalines paslaugas, teismo vertinimu, tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnametei dukrai tinkamą išlaikymą. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, kodėl ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka jam netinka, atsakovas nesiūlė savo bendravimo tvarkos. Teismas nenustatė, kad atsakovui tiesiogiai bendraujant su dukra pagal ieškovės pasiūlytą tvarką, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįstai spręsta, kad padidėjo dukros poreikiai, lyginant su buvusiais 2012 metais. Teismas rėmėsi ieškovės pateikta dukros poreikių lentele, tačiau tų poreikių neanalizavo, nepagrįstai pripažino, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį reikalinga 340 Eur suma. Vaikui augant, jo poreikiai didėja, tačiau konkrečioje byloje tai turi būti įrodinėjama. Teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, analizuoti nurodomų dukros poreikių pasikeitimo aplinkybes. Teismas to nepadarė, tik išvardino tokias aplinkybes. Nuo šalių susitarimu 2012 metais nustatyto išlaikymo praėjo santykinai neilgas laiko tarpas, todėl vaiko poreikiai kardinaliai nepasikeitė. Į bylą pateiktos vaiko poreikių lentelės analizė leidžia teigti, kad vaiko poreikiai nereikalauja 340 Eur per mėnesį. Nurodytos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus dukros poreikius. Kas mėnesį neperkami patalynės ir rankšluosčių komplektai, žieminės striukės ir kita apranga, avalynė, kuprinės, žuvų taukai ir kt. Taip pat nepagrįstos išlaidos, susijusios su komunalinėmis išlaidomis, nes pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame name, ji nemoka už komunalines paslaugas. Taip pat vertintini ir bendrieji pirkiniai, susiję su bendro naudojimo higienos priemonėmis. Dukra nėra nuolatinė ligonė, neserga konkrečiomis ligomis. Dukrai nuo mažametystės nustatyta toliaregystė, akinius ji nešioja nuo vienerių metų. Aplinkybė, kad vaikas nešioja akinius, nereiškia, kad akiniai ir jiems prižiūrėti reikalingos priemonės perkami kas mėnesį ir tam reikia išleisti 140 Eur. 91,26 Eur suma, per metus sumokama už dukros lankomus (duomenys neskelbtini) meno mokyklos choreografijos užsiėmimus, nėra ta pinigų suma, kuri žymiai padidina ugdymo išlaidas.

1.2. Neanalizuotos aplinkybės, kad ištuokos metu atsakovas paliko ieškovei veikiančią individualią įmonę, ieškovės tėvų vardu šalių pasistatytą gyvenamąjį namą, kuriame ji ir dabar gyvena faktinėje šeimoje. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovas yra pensininkas, gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, sudarančią 287 Eur per mėnesį. Atsakovo sutuoktinei nuo 1997 metų nustatytas 2 grupės neįgalumas, jos invalidumo pensija yra 180 Eur. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, ištuokos metu viską paliko ieškovei. Atsakovas moka teismo nustatytą išlaikymą dukrai, be to, dukrai nuperka drabužių, tačiau ieškovė jų neleidžia nešioti.

1.3. Nevertinta aplinkybė, kad pagal ginčijamu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, atsakovas su dukra praktiškai praleis ketvirtadalį viso laiko ir tuo pačiu jam teks rūpintis visais dukros poreikiais ir juos kompensuoti.

1.4. Neįvertinta, kad nėra pateikta įrodymų, jog Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu įtvirtintas bendravimas sukelia dukrai nepatogumus. Tarp šalių nėra konfliktiškos situacijos dėl galimybės bendrauti su vaiku. Teismo motyvas, kad nenustatyta, jog atsakovui tiesiogiai bendraujant su dukra pagal ieškovės pasiūlytą tvarką, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nėra įtikinantis, kadangi lygiai taip pat nėra duomenų, jog egzistuojanti bendravimo tvarka pažeidžia tokius interesus.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas atsižvelgė į šalių dukros poreikius, kuriuos lemia jos gabumai, polinkiai. Šalių dukros poreikių didesnę finansinę dalį sudaro jos sveikatai užtikrinti reikalingos išlaidos, nes ji turi laikysenos, viršsvorio ir akių problemas.

2.2. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, turintis tik vieną išlaikomą nepilnametę dukrą, todėl pateikta turto deklaracija yra tik formalus siekis išvengti atsakomybės. Atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

2.3. Atsakovas nepagrįstai siekia įrodyti, jog vaiko poreikius užtikrinanti suma nekinta nuo 2012 metų. Per šešerius metus padidėjo prekių ir paslaugų kainos, komunaliniai mokesčiai ir pan., pasikeitė dukros batų, aprangos dydis, suvalgomo maisto kiekis ir pan.

2.4. Ištuokos metu atsakovas gavo sutartą 31 000 Lt piniginę kompensaciją už įmonę, gyvenamasis namas niekada nebuvo atsakovo, nes tai buvo ir yra ieškovės tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė moka už šiukšlių išvežimą, nuotekų išvežimą, elektrą, kurą namo šildymui. Šalių dukra turi sveikatos problemų. Ji lanko šokių mokyklą, kadangi dukrai yra reikalinga laikysenos korekcija. Jai taip pat reikalingos kineziterapeuto paslaugos, tačiau tam reikia papildomų lėšų.

2.5. Atsakovas nedalyvauja dukros gyvenime ir jos ugdyme. Atsakovui nežinomos mokymo ir ugdymo priemonių kainos, taip pat atsakovas nežino, kiek kainuoja ekskursijos, išvykos su klase, kokios yra metinės rinkliavos.

2.6. Dukra mato atsakovą kartą per mėnesį, būna ir rečiau. Toks retas bendravimas natūraliai lemia vaiko ir tėvo santykių emocinį atšalimą, dukra vengia dalintis savo rūpesčiais. Tai sąlygoja dukros auklėjimo ir rūpinimosi naštos perkėlimą vienai ieškovei. Atsakovas iš esmės neanalizuoja teismo nustatytos bendravimo tvarkos, o tai suponuoja išvadą, kad teismo nustatyta dukros ir tėvo bendravimo tvarka yra būtina ir privaloma, užtikrinant vaiko ryšį su jo biologiniu tėvu.

10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai ir patvirtinta tėvo bendravimo su dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutarimu, nepilnametės dukros A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt (115,84 Eur) iki dukters pilnametystės.

14. 2017 m. spalio 25 d. V. J. kreipėsi į teismą dėl priteisto dukrai išlaikymo padidinimo iki 170 Eur ir tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovas.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

15. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas, kad padidėję dukros poreikiai lyginant su buvusiais 2012 metais, apelianto turtinė padėtis nėra gera.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

17. Minėta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių nepilnametės dukros išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).

18. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

19. Nagrinėjamu atveju vaiko motina 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 170 Eur.

20. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

21. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės, atsakovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Su tokia išvada sutiktina. Byloje nėra įrodymų, kad šalių turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) (sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 115,84 Eur yra per mažas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reali, atitinkanti vaiko poreikius išlaikymo suma yra 340 Eur ir dukrai išlaikyti priteisė iš atsakovo po 170 Eur.

23. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnametės dukters išlaikymui, paskaičiavimus. Pažymėtina, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

25. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento (tuomet šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) su puse metų) praėjus beveik septyneriems metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametė šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, ji eina (duomenys neskelbtini) metus, lanko meno mokyklos choreografijos klasę. Tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra gyvena su motina, atmestini apelianto argumentai dėl rūpinimosi dukra ir papildomų išlaidų nustatyto bendravimo su dukra metu.

27. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

28. Nesutiktina su apeliantu, kad jis neturi galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą. Nors jis teigia, kad yra pensininkas ir gauna tik 287 Eur pensiją, kad jo žmona invalidė, gaunanti 180 Eur neįgalumo pensiją, tačiau tai neatleidžia tėvo nuo pareigos teikti dukrai tinkamo dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

30. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

31. Nutarties 13 punkte minėta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tuo metu šalys konkrečios bendravimo su dukra tvarkos nenustatė, sutarė, kad teisę bendrauti su dukra, auklėti ją palieka vienodą abiem tėvams, apribojimai netaikomi.

32. Ieškovė prašė nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką, motyvuodama tuo, kad atsakovo bendravimas su dukra yra epizodiškas, nenuoseklus, rečiau bendraujant su dukra silpnėja tėvo ir dukters tarpusavio ryšys.

33. Pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Apelianto teigimu, jis su dukra bendravo, jokių nesusipratimų su ieškove dėl to nekilo, jis maksimaliai dalyvauja auklėjant dukrą, todėl nebuvo būtinybės nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

34. Nustatydamas gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo dukros ateitį, abu privalo ją auklėti ir ja rūpintis abipusiu sutarimu. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

36. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nagrinėjamu atveju tėvo teisė bendrauti su dukra nėra tinkamai įgyvendinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada darytina ne tik iš ieškovės paaiškinimo, bet ir iš atsakovo teiginio, kad bendravimas su dukra pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką sukeltų nepatogumų, nes jis gyvena dviejų kambarių bute, jo žmona turi negalią. Kitokios bendravimo tvarkos atsakovas nesiūlė. Ieškovės teigimu, tėvo ir dukros ryšys yra susilpnėjęs, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina šalių nepilnametės dukros interesų.

37. Pažymėtina, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bendravimo tvarka buvo nustatyta pagrįstai.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos baigties

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jos turėtas išlaidas (600 Eur) apeliacinės instancijos teisme (už konsultaciją – 50 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą –500 Eur, prašymo surašymą – 50 Eur), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11. 8.16, 8.19 punktuose (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika