- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-153-579/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- O. S., G. Z., uždarųjų akcinių bendrovių „S. “, „S. p. “, „S.“
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Arnoldas Šukaitis, Arnoldas Šukaičioir
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės,
nuteistųjų uždarųjų akcinių bendrovių „S. “, „S. p. “, „S.“ T., „A. T. “ atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. S., nuteistojo G. Z. gynėjo ir uždarųjų akcinių bendrovių „S. “, „S. p. “, „S.“ T., „A. T. “ atstovo advokato Arnoldo Šukaičio, nuteistojo G. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „S. “ finansinės apskaitos tvarkymo 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S.“ T. finansinės apskaitos tvarkymo 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S.“ T. pajamas ir pelną pateikimo 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. p. “ finansinės apskaitos tvarkymo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S. p. “ pajamas ir pelną pateikimo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „A. T. “ finansinės apskaitos tvarkymo 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „A. T. “ pajamas ir pelną pateikimo 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, finansinės apskaitos tvarkymo 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, pajamas ir pelną pateikimo 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl šaudmenų laikymo 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir G. Z. skirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, nustatant 2 (dviejų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, G. Z. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
O. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ finansinės apskaitos tvarkymo 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S.“ T. finansinės apskaitos tvarkymo 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S.“ T. pajamas ir pelną pateikimo 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. p. “ finansinės apskaitos tvarkymo 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S. p. “ pajamas ir pelną pateikimo 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir O. S. skirta 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, nustatant 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
UAB „S. “ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
UAB „S.“ T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
UAB „S.“ T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir skirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
UAB „S. p. “ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL (10 000 Eur)dydžio bauda.
UAB „S. p. “ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 250 MGL (12 500 Eur)dydžio bauda.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir skirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
UAB „A. T. “ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
UAB „A. T. “ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir skirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir valstybei priteista:
iš UAB „S.“ T. - 3 819,74 Eur;
iš UAB „S. p. “ - 5 024,40 Eur;
iš UAB „A. T. “ - 6 351 Eur;
iš G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą - 6 706,84 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteista:
iš UAB „S.“ T. - 267,60 Eur;
iš UAB „S. p. “ - 2 069,31 Eur;
iš UAB „A. T. “ - 1 834,09 Eur;
iš G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą - 1 535,53 Eur.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „A. T. “ piniginėms lėšoms (1 013,10 Eur) ir kratos G. Z. namuose metu rastoms piniginėms lėšoms (12 292, 57 Eur)
paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalies dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistųjų G. Z. ir O. S. nekilnojamajam turtui, G. Z. automobiliams ir piniginėms lėšoms paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteista L. M., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. Z. ir O. S. nuteisti už tai, kad G. Z., būdamas UAB „S. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir O. S., būdama UAB „S. “ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdami bendrai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „S. “ buhalterinę apskaitą, o būtent:
1.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punkto reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus;
Šalies argumentai
1.2. G. Z. nurodžius, O. S. įrašė į UAB „S. “ buhalterinę apskaitą dokumentų duomenis apie UAB „S. “ nedirbusiems darbuotojams A. Č., L. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. apskaičiuotą iš viso 1 778,40 Eur atlyginimą (išmokėtas darbo užmokestis – 1 661,48 Eur, atskaičiuota įmoka SODRAI – 714,64 Eur (160,05 + 554,59) pagal detalias ataskaitas „Atskaitymai“, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai:
Žemesnės instancijos teismas
- R. M. už 2018 metų kovo–spalio mėnesius priskaičiuota 355 Eur;
- A. Č. už 2018 metų kovo–spalio mėnesius priskaičiuota 355 Eur ;
- R. P. už 2018 metų gegužės–spalio mėnesius priskaičiuota 255 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
- S. Š. už 2018 metų birželio–spalio mėnesius priskaičiuota 186,20 Eur;
- L. S. už 2018 metų birželio–spalio mėnesius priskaičiuota 205,80 Eur;
- L. K. už 2018 metų liepos–spalio mėnesius priskaičiuota 156,80 Eur;
- R. Z. už 2018 metų liepos–spalio mėnesius priskaičiuota 156,80 Eur;
- T. Ž. už 2018 metų rugpjūčio–spalio mėnesius priskaičiuota 107,80 Eur;
1.3. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. “ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
2. G. Z. ir O. S. nuteisti už tai, kad G. Z., būdamas UAB „S.“ T. (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S.“ T. apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir O. S., būdama UAB „S.“ T. buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdami bendrai, padedant L. M. (oficialiai nedirbusiai UAB „S.“ T., tačiau faktiškai padėjusiai tvarkyti pirminius UAB „S.“ T. buhalterinės apskaitos dokumentus) ir D. K. (iki 2017 m. sausio 1 d. oficialiai nedirbusiai UAB „S.“ T., o nuo 2017 m. sausio 1 d. dirbusiai dispečere, tačiau faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padėjusiai tvarkyti pirminius UAB „S.“ T. buhalterinės apskaitos dokumentus) (jos atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „S.“ T. buhalterinę apskaitą, o būtent:
2.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už taksi paslaugas UAB „S.“ T. gavus 85,50 Eur (ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais), jis nepateikė šių apskaitos dokumentų O. S. įtraukti į Bendrovės apskaitą;
2.2. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu O. S. 2016 metais UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjo: E. M. 597,31 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Tokiu būdu UAB „S.“ T. vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 Eur, t. y. priskaičiuotą 669,34 Eur ir išmokėtą 508,70 Eur, kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos: 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 40,16 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų, 227,44 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 1,34 Eur garantinio fondo įmokų;
2.3. 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, O. S. 2017–2018 metais UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjo 2 141,21 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:
- R. M. išmokėtas 860,14 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- Z. A. išmokėtas 1 554,33 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- T. Š. išmokėtas 69,82 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- S. Š. išmokėtas 100,69 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- R. Ž. išmokėtas 93,55 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- R. P. išmokėtas 47,61 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- A. Z. išmokėtas 148,68 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose; tai yra ji UAB „S.“ T. 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą;
2.4. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir O. S. nurodymu, D. K. ir L. M. pildant UAB „S.“ T. taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, UAB „S.“ T. taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 37 351,17 Eur įplaukų, atitinkamai:
- 5 956,64 Eur įplaukų pagal taksometrą Nr. 108286 (esantį automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d.;
- 12 898,47 Eur įplaukų pagal taksometrą Nr. 86786 (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.;
- 18 496,06 Eur įplaukų pagal taksometrą Nr. 94255 (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.; jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą.
2.5. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
3. G. Z. ir O. S. nuteisti už tai, kad G. Z., būdamas UAB „S.“ T. (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „S.“ T. apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, ir O. S., būdama UAB „S.“ T. buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdami bendrai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdami išvengti turtinės prievolės UAB „S.“ T. naudai – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į UAB „S.“ T. buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, UAB „S.“ T. naudai išvengė 20 105,34 Eur mokesčių (iš jų ir 1,34 Eur įmokų į garantinį fondą), tai yra:
3.1. Pridėtinės vertės mokestis:
3.1.1. žinodami, kad, pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį, jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur;
3.1.2. G. Z. būnant UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „A. T. “ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti UAB „S.“ T. PVM mokėtoja, tačiau to nepadarius, gaunat UAB „S.“ T. įplaukas, viršijančias 45 000 Eur, kartu su buhaltere O. S., UAB „S.“ T. gavus už 2016–2018 metus 111 237,64 Eur įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 305 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. gaunant įplaukų 21 424,19 Eur, nesumokėjo 3 718 Eur PVM;
- 2017 m. gaunant įplaukų 23 164, 34 Eur, nesumokėjo 4 020 Eur PVM;
- 2018 m. gaunant įplaukų 66 649,11 Eur, nesumokėjo 11 567 Eur PVM.
3.2. Gyventojų pajamų mokestis:
3.2.1. pažeisdami Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais): 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas;
3.2.2. tyčia, siekiant UAB „S.“ T. naudai išvengti 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2016 metais išmokėjus UAB „S.“ T. darbuotojams: E. M. 597,31 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB „S.“ T. vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 Eur (priskaičiuota 669,34 Eur ir išmokėta 508,70 Eur), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ už 2016 metus, neteisingus duomenis apie UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei ją pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, UAB „S.“ T. naudai išvengė 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tai yra: teikiant 2017 m. vasario 10 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., nesumokėjo 100,40 Eur mokesčių;
3.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
3.3.1. pažeisdami 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
3.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis,
3.3.3. tyčia, siekiant UAB „S.“ T. naudai išvengti 268,94 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (1,34 Eur įmokų į garantinį fondą), jo nurodymu, O. S. 2016 metais UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjus: E. M. 597,31 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, tai yra UAB „S.“ T. vairuotojams 2016 m. gavus didesnį darbo užmokestį 508,70 Eur (priskaičiuota 669,34 Eur), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į UAB „S.“ T. pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal jo pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios 60, Panevėžys, UAB „S.“ T. naudai išvengė 268,94 Eur mokesčių už 2016 metus, atitinkamai: 40,16 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokesčio ir 227,44 Eur VSD įmokų ir 1,34 Eur įmokų į garantinį fondą.
3.4. Pelno mokestis: pažeisdami 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, t. y. jo nurodymu į UAB „S.“ T. apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. 55 081,91 Eur įplaukų, siekiant tyčia išvengti UAB „S.“ T. naudai 431 Eur pelno mokesčio, jo nurodymu O. S. į UAB „S.“ T. 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė grynąjį pelną už 2018 metus – 1 994 Eur, o turėjo būti nurodyta 8 614 Eur, bei ją 2019 m. gegužės 24 d. pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, išvengė UAB „S.“ T. naudai 431 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
3.5. Viso UAB „S.“ T. naudai išvengė 20 105,34 Eur mokesčių. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
4. G. Z. ir O. S. nuteisti už tai, kad G. Z., būdamas UAB „S. p. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs UAB „S. p. “ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) UAB „S. p. “ direktorių – A. B. (nieko nežinantį apie jo daromas nusikalstamas veikas), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S. p. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir O. S., būdama UAB „S. p. “ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdami bendrai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „S. p. “ buhalterinę apskaitą, o būtent:
4.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punkto reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kadangi pagal 2010 m. liepos 19 d. Reklamos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „S. p. “ ir UAB „A. F.“, UAB „S. p. “ įsipareigojo teikti reklamos paslaugas, tačiau teikė vežimo paslaugas (kas buvo aptarta 2010 m. liepos 19 d. „Įkainių priede prie 2010 m. liepos 19 d. Reklamos paslaugų sutarties) ir jam nurodžius O. S. išrašė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras (už 6 262,88 Eur) už reklamos paslaugas:
- 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 003 už 223,97 Eur;
- 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0151 už 493,15 Eur;
- 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0153 už 208,45 Eur;
- 2016 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0156 už 193,78 Eur;
- 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0159 už 179,89 Eur;
- 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0161 už 148,89 Eur;
- 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0165 už 164,45 Eur;
- 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0168 už 148,44 Eur;
- 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0170 už 171,64 Eur;
- 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0172 už 179,69 Eur;
- 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0173 už 162,23 Eur;
- 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0175 už 146,22 Eur;
- 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 177 už 119,57 Eur;
- 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 179 už 124,89 Eur;
- 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 181 už 114,53 Eur;
- 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 182 už 130,19 Eur;
- 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 183 už 131,72 Eur;
- 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 184 už 138,05 Eur;
- 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 185 už 135,06 Eur;
- 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 187 už 135,39 Eur;
- 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 188 už 132,81 Eur;
- 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 189 už 133,69 Eur;
- 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 190 už 138,81 Eur;
- 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 191 už 193,17 Eur;
- 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 192 už 300,68 Eur;
- 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 197 už 236,39 Eur;
- 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 196 už 220,49 Eur;
- 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 197 už 200,27 Eur;
- 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 198 už 200,89 Eur;
- 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 199 už 173,33 Eur;
- 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 200 už 227,47 Eur;
- 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 201 už 212,53 Eur;
- 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 202 už 193,03 Eur;
- 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 203 už 163,78 Eur;
- 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 204 už 172,36 Eur;
- 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 205 už 212,98 Eur; bei į UAB „S. p. “ apskaitą neįtraukė už keleivių vežimo paslaugas gautų 2018 m. rugsėjo mėn. - 316,60 Eur;
4.2. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi UAB „S. p. “ darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M., jo nurodymu O. S. išmokant didesnį (mažesnį) atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:
- A. B.: 2016 m. (-877,29 Eur), 2017 m. (-230,33 Eur), 2018 m. (-18,24 Eur);
- E. R.: 2016 m. (1 124,40 Eur), 2017 m. (1 837,70 Eur,) 2018 m. (914,88 Eur);
- S. S.: 2016 m. (-90,10 Eur), 2017 m. (229,80 Eur), 2018 m. (567,34 Eur);
- R. Z.: 2017 m. (141,00 Eur), 2018 m. (136,10 Eur);
- R. M.: 2018 m. (179,60 Eur), viso išmokėtas didesnis 3 914,86 Eur (2016 m. – 157,01 Eur, 2017 m. – 1 978,17 Eur, 2018 m. – 1 779,68 Eur) atlyginimas (priskaičiuotas 5 151,13 Eur), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas UAB „S. p. “ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai 772,67 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 463,61 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 1 595,81 Eur socialinio draudimo įmokų, 10,30 Eur įmokų į garantinį fondą.
4.3. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. p. “ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
5. G. Z. ir O. S. nuteisti už tai, kad G. Z., būdamas UAB „S. p. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs UAB „S. p. “ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) UAB „S. p. “ direktorių – A. B. (nieko nežinantį apie jo daromas nusikalstamas veikas), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S. p. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, ir O. S., būdama UAB „S. p. “ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdami bendrai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdami išvengti turtinės prievolės UAB „S. p. “ naudai - pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į UAB „S. p. “ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, UAB „S. p. “ naudai išvengė 22 748,39 Eur mokesčių (iš jų ir 10,30 Eur įmokų į garantinį fondą), tai yra:
5.1. Pridėtinės vertės mokestis:
5.1.1. žinodami, kad pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį, jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur;
5.1.2. G. Z. būnant UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „A. T. “ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti UAB „S. p. “ PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat UAB „S. p. “ įplaukas viršijančias 45 000 Eur, kartu su buhaltere O. S., UAB „S. p. “ gavus už 2016–2018 metus 114 696,43 Eur įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 906 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. gaunant įplaukų 28 767,38 Eur, nesumokėjo 4 993,00 Eur PVM;
- 2017 m. gaunant įplaukų 39 152,25 Eur, nesumokėjo 6 795,00 Eur PVM;
- 2018 m. gaunant įplaukų 46 776,80 Eur, nesumokėjo 8 118,00 Eur PVM.
5.2. Gyventojų pajamų mokestis:
5.2.1. pažeisdami Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas;
5.2.2. tyčia, siekiant UAB „S. p. “ naudai išvengti 772,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio, UAB „S. p. “ darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. 2016–2018 metais išmokėjus 3 914,86 Eur didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151,13 Eur), jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei jas pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno 3, Panevėžys, atitinkamai:
- 2017 m. vasario 10 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m.;
- 2018 m. sausio 26 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2017 m.;
- 2019 m. vasario 22 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m.; UAB „S. p. “ naudai išvengė 772,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
5.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
5.3.1. pažeisdami 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
5.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis,
5.3.3. tyčia, siekiant UAB „S. p. “ naudai išvengti 2 059,42 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, UAB „S. p. “ darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. jo nurodymu, O. S. išmokėjus 3 914,86 Eur didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151,13 Eur), jo nurodymu O. S. įrašius į UAB „S. p. “ pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios 60, Panevėžys, UAB „S. p. “ naudai išvengė 2 059,42 Eur mokesčių, atitinkamai:
- už 2016 m.: 18,60 Eur PSD mokesčio ir 64,00 Eur VSD įmokų;
- už 2017 m.: 234,26 Eur PSD mokesčio ir 806,36 Eur VSD įmokų;
- už 2018 m.: 210,75 Eur PSD mokesčio ir 725,45 Eur VSD įmokų.
5.4. Viso UAB „S. p. “ naudai išvengė 22 738,09 Eur mokesčių. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
6. G. Z. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A. T. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „A. T. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su UAB „A. T. “ buhaltere – L. M., padedant UAB „A. T. “ dispečerei D. K., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „A. T. “ buhalterinę apskaitą, o būtent:
6.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtus pinigus atiduodant į buhalteriją (pasiliekant sau 35 procentus kaip atlyginimą, bei atskaičius kuro išlaidas), pagal G. Z. nurodymą, L. M. kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį (tai yra UAB „A. T. “ gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška), kuris turėjo atitikti G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus arba sunaikinant nereikalingus bei juos L. M. ir D. K. įtraukiant į UAB „A. T. “ kompiuteryje esančias suvestines, gautų pajamų – 58 522,37 Eur už 2016–2018 metus neįtraukė į UAB „A. T. “ apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą;
6.2. pažeidė 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, L. M. 2016–2017 metais UAB „A. T. “ darbuotojams išmokėjo 1 504,83 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (išskyrus J. G., kuriam išmokėtas 297,35 Eur didesnis atlyginimas), atitinkamai:
- L. Š. 23,86 Eur;
- V. G. 1 496,54 Eur;
- S. S. 19,81 Eur;
- Č. M. 227,49 Eur;
- V. J. 34,48 Eur.
6.3. pažeidė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu, UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., L. M. išmokėjo už 2018 metus 3 469,18 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 Eur):
- L. Š. išmokėtas 2 077 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- V. G. išmokėtas 592,92 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- Č. M. išmokėtas 576,12 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- J. G. išmokėtas 98,69 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- A. K. išmokėtas 842,57 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- V. J. išmokėtas 665,10 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose; viso išmokėtas didesnis 3 469,18 Eur atlyginimas (priskaičiuota 4 564,71 Eur), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas UAB „A. T. “ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti: 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 273,88 Eur PSD mokesčio, 1 551,09 Eur socialinio draudimo įmokų, 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą;
6.4. pažeidė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir L. M. nurodymu, D. K. pildant UAB „A. T. “ taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, UAB „A. T. “ taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 33 623,17 Eur įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, atitinkamai:
- taksometras Nr. 86788 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nefiksuota 11 330,88 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 108088 (stovintis a/m Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nefiksuota 1 521,13 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 88131 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nefiksuota 1 7514,76 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 85033 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nefiksuota 2 086,82 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 108089 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nefiksuota 1 169,58 Eur įplaukų.
6.5. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A. T. “ 2016–2018 metų veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
7. G. Z. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A. T. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu Vilniaus g. 16-38, Panevėžys) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „A. T. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su UAB „A. T. “ buhaltere – L. M., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „A. T. “ naudai – pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pelno mokesčio, PSD ir VSD įmokų sumokėjimo, pelno mokesčio valstybei, klastojant ir į UAB „A. T. “ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, UAB „A. T. “ naudai išvengė 28 329,80 Eur mokesčių (iš jų ir 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą), tai yra:
7.1. Pridėtinės vertės mokestis:
7.1.1. žinodamas, kad, pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur,
7.1.2. G. Z. būnant UAB „S. “, UAB „S. p. “, UAB „A. T. “ vadovu ir vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, jo nurodymu buhalterei L. M. UAB „A. T. “ buhalterinėje apskaitoje nerodant dalies įplaukų ir jų neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais už 2016–2018 metus (nefiksavus pagal taksometrų kasos operacijų žurnalus gautų įplaukų, neįtraukus į apskaitą UAB „A. T. “ darbuotojų: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtų ir atiduotų į buhalteriją gautų pajamų) UAB „A. T. “ nesumokėjo į valstybės biudžetą 25 254 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. nesumokėjo 6 351 Eur PVM;
- 2017 m. nesumokėjo 6 411 Eur PVM;
- 2018 m. nesumokėjo 12 492 Eur PVM.
7.2. Gyventojų pajamų mokestis:
7.2.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas,
7.2.2. tyčia, siekiant UAB „A. T. “ naudai išvengti 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. išmokėjus už 2018 metus 3 469,18 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 Eur), jo nurodymu L. M. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei juos pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, UAB „A. T. “ naudai išvengė 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tai yra, teikiant 2019 m. vasario 15 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m., nedeklaravo 3 469,18 Eur išmokų ir nesumokėjo 684,71 Eur mokesčių.
7.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
7.3.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų;
7.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis;
7.3.3. tyčia, siekiant UAB „A. T. “ naudai išvengti 1 834,09 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (iš jų 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą), UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. 2018 metais išmokėjus 3 469,18 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 Eur), jo nurodymu L. M. įrašius į UAB „A. T. “ pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei jas pateikus už 2018 metus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios g. 60, Panevėžys, išvengė UAB „A. T. “ naudai už 2018 m.: 273,88 Eur PSD mokesčio ir 1 551,09 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą.
7.4. Pelno mokestis:
7.4.1. pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais;
Šalies argumentai
7.4.2. G. Z. nurodymu į UAB „A. T. “ apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. UAB „A. T. “ dalies gautų įplaukų, siekiant tyčia išvengti UAB „A. T. “ naudai 557 Eur pelno mokesčio, jo nurodymu L. M. į UAB „A. T. “ 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė apmokestinamą pelną už 2018 metus 1 807 Eur, o turėjo būti nurodyta 11 145 Eur, bei ją 2019 m. gegužės 24 d. pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, išvengė UAB „A. T. “ naudai 557 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
7.5. Viso UAB „A. T. “ naudai išvengė 28 329,80 Eur mokesčių į valstybės biudžetą. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
8. G. Z. nuteistas už tai, kad jis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota 2012 m. spalio 1 d.), vykdydamas įregistruotą individualią veiklą - taksi veiklą (kodas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 493200), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), su faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padedančia D. K., kuri oficialiai neįdarbinta pas G. Z., faktiškai padėjusia tvarkyti pirminius individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus (jos atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), jam esant atsakingam pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos organizavimą tvarkyti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei nurodžius ir kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį, tai yra gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška, kuris turėjo atitikti jo – G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. ir L. M. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus arba sunaikinant nereikalingus, bei juos jai ir D. K. įtraukiant į buhalterinę apskaitą, t. y. į kompiuteryje esančias suvestines, dalies gautų pajamų už 2016–2018 metus neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir taip apgaulingai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:
8.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi, G. Z., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal darbo sutartį pas jį – vykdantį veiklą pagal individualios veiklos pažymą, dirbantiems taksi vairuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž., išmokėjęs didesnį atlyginimą arba mažesnį, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:
- K. B. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. - 336,77 Eur (be minuso ženklo), 2017 m. 331,17 Eur;
- R. K. 2016 m. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 23,85 Eur, o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 29,21 Eur (su minuso ženklu);
- E. M. 2016 m. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 17,44 Eur, o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 10,45 (su minuso ženklu) Eur;
- R. M. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. - 284, 95 Eur (be minuso ženklo), 2017 m. 1 098,41 Eur;
- R. Z. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. 96,69 Eur, 2017 m. 63,54 Eur;
- L. S. 2016 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 132, 69 Eur (su minuso ženklu), o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 372,50 Eur (su minuso ženklu);
- R. Ž. 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 72,34 Eur (su minuso ženklu); viso išmokėtas didesnis 1 635,63 Eur atlyginimas (priskaičiuotas 2 152,14 Eur), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, PSD mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai: 322,82 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 193,69 Eur PSD mokesčio; 666,72 Eur socialinio draudimo įmokų, 4,30 Eur įmokų į Garantinį fondą;
8.2. pažeidė 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (galiojo nuo 2002 m. sausio 1 d. pagal 1993 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 804 iki 2022 m. balandžio 30 d.), 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų (galiojo nuo 2003 m. liepos 23 d. pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymą Nr. IX-1668 iki 2022 m. balandžio 30 d.), kadangi G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 247890 darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pagal darbo sutartį pas jį dirbantiems taksi vairuotojams: K. B., A. Č., V. J., L. K., A. K., R. K., Č. M., E. M., R. M., J. M., R. M., R. P., E. R., L. S., T. Š., S. Š., A. Z., R. Z., T. Ž., R. Ž., įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, juose nurodydamas galutinį didesnį 368,04 Eur išmokėtą atlygį, negu darbuotojai gavo realiai:
- V. J. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 34,22 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- L. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 69,81 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- A. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 107,72 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- R. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 41,80 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- Č. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 133,08 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- E. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 66,59 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- J. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 6,69 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- R. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 114,38 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- R. P. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 48,61 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- L. S. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 88,74 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- T. Š. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 137,65 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- A. Z. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 38,86 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- R. Z. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 35,41 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- T. Ž. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 42,56 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- R. Ž. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 120,26 Eur daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- K. B. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 187,74 Eur mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- A. Č. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 72,27 Eur mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- R. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 239,76 Eur mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- E. R. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 25,18 Eur mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;
- S. Š. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 193,39 Eur mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai.
8.3. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti G. Z. – vykdančio veiklą pagal pažymą 2016–2018 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
9. G. Z. nuteistas už tai, kad jis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota 2012 m. spalio 1 d.), vykdydamas įregistruotą individualią veiklą – taksi veiklą (kodas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 493200), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės - pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, PSD ir VSD įmokų sumokėjimo valstybei, individualios veiklos pagal pažymą pelno ir valstybinio socialinio fondo įmokų, klastojant ir į buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 24 572,55 Eur mokesčių (iš jų ir 4,30 Eur įmokų į garantinį fondą):
9.1. Pridėtinės vertės mokestis:
9.1.1. žinodamas, kad pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį, jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur;
9.1.2. jam būnant UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „A. T. “ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat bendrovei įplaukas, viršijančias 45 000 Eur, bendrovei gavus už 2016–2018 metus 129 845,30 Eur įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 22 535,12 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. gaunant įplaukų 37 921,67 Eur, nesumokėjo 6 581,44 Eur PVM;
- 2017 m. gaunant įplaukų 45 545,95 Eur, nesumokėjo 7 904,66 Eur PVM;
- 2018 m. gaunant įplaukų 46 377,68 Eur, nesumokėjo 8 049,02 Eur PVM.
9.2. Gyventojų pajamų mokestis:
9.2.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., siekdamas išvengti 322,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio, darbuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėjęs didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (viso išmokėtas didesnis 1 635,63 Eur atlyginimas, priskaičiuotas 2 152,14 Eur), įrašė į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas bei juos pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, bendrovės naudai išvengė 322,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tai yra:
- teikiant 2017 m. birželio 15 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., išvengė 123,75 Eur mokesčių;
- teikiant 2019 m. balandžio 26 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2017 m., išvengė 199,07 Eur mokesčių.
9.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
9.3.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų;
9.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis;
9.3.3. tyčia, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., siekiant bendrovės naudai išvengti 860,41 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, darbuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėjęs didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (viso išmokėtas didesnis 1 635,63 Eur atlyginimas, priskaičiuotas – 2 152,14 Eur), o į bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) įrašęs neteisingus duomenis apie K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėtus atlyginimus (pajamas), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios g. 60, Panevėžys, bendrovės naudai išvengė 860,41 Eur mokesčių, atitinkamai:
- už 2016 m.: 74,25 Eur PSD mokesčio ir 255,59 Eur VSD įmokų;
- už 2017 m.: 119,44 Eur PSD mokesčio ir 411,13 Eur VSD įmokų.
9.4. individualios veiklos pagal pažymą pajamų mokestis: pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos; 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 18² straipsnio 1 dalies nuostatą, kad nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, 2 dalies nuostatą, kad apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 Eur per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1, 2018 metais gavęs gyventojo pajamų už taksi automobilių nuomą ir taksi paslaugas 46 377,68 Eur (gyventojo pajamos atėmus PVM – 8 049,02 Eur, atėmus 34 780,00 Eur – leidžiamų atskaitymų suma deklaruota formose GPM308 priedo GPM308V (3 548,66 Eur suma, nuo kurios apskaičiuojama) nesumokėjo 177,43 Eur mokesčių.
9.5. individualios veiklos pagal pažymą įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
9.5.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymas Nr. IX-2535) 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymą Nr. XIII-823 iki 2018 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2018 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1720);
9.5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymas Nr. IX-1219) 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, kad 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: individualia ne žemės ūkio veikla (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal 2017 m. liepos 11 d. įstatymą Nr. XIII-612 iki 2018 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2018 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1724);
9.5.3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. XIII-869) 3 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad „patvirtinti savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų 28,9 procento tarifą“, 2018 metais, gavęs gyventojo pajamų už taksi automobilių nuomą ir taksi paslaugas 46 377, 68 Eur (atėmus 8 049,02 Eur ir sumą atskaičius leidžiamus atskaitymus – 34 780 Eur, o socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų pajamų – 1 774, 33 Eur), nuo 1 774,33 Eur nesumokėjo individualios veiklos pagal pažymą: 159,69 Eur PSD ir 512,78 Eur VSD įmokų, viso nesumokėjo mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondą - 672,47 Eur.
9.6. Viso išvengė 24 572,55 Eur mokesčių valstybei. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
10. G. Z. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo iki 2018 m. lapkričio 26 d. 16.35 val. (iki kratos atlikimo) laikė adresu (duomenys neskelbtini) (kambario spintoje esančiame krepšyje), įvairiems graižtviniams ginklams skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarov šovinius (15 vnt.), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
11. UAB „S. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas UAB „S. “, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „S. “ vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 įstatymo Nr. IX-574 21straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su UAB „S. “ buhaltere - O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „S. “ buhalterinę apskaitą, o būtent:
11.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punkto reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus;
Šalies argumentai
11.2. G. Z. nurodžius, O. S. įrašė į UAB „S. “ buhalterinę apskaitą dokumentų duomenis apie UAB „S. “ nedirbusiems darbuotojams A. Č., L. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. apskaičiuotą iš viso 1 778,40 Eur atlyginimą (išmokėtas darbo užmokestis – 1 661,48 Eur, atskaičiuota įmoka SODRAI – 714,64 Eur (160,05 + 554,59) pagal detalias ataskaitas „Atskaitymai“, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai:
Žemesnės instancijos teismas
- R. M. už 2018 metų kovo–spalio mėnesius priskaičiuota 355 Eur;
- A. Č. už 2018 metų kovo–spalio mėnesius priskaičiuota 355 Eur ;
- R. P. už 2018 metų gegužės–spalio mėnesius priskaičiuota 255 Eur;
- S. Š. už 2018 metų birželio–spalio mėnesius priskaičiuota 186,20 Eur;
- L. S. už 2018 metų birželio–spalio mėnesius priskaičiuota 205,80 Eur;
- L. K. už 2018 metų liepos–spalio mėnesius priskaičiuota 156,80 Eur;
- R. Z. už 2018 metų liepos–spalio mėnesius priskaičiuota 156,80 Eur;
- T. Ž. už 2018 metų rugpjūčio–spalio mėnesius priskaičiuota 107,80 Eur;
11.3. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. “ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
12. UAB „S.“ T. (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas direktoriumi, vadovaudamas UAB „S.“ T., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „S.“ T. vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S.“ T. apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su UAB „S.“ T. buhaltere O. S., padedant L. M. (oficialiai nedirbusiai UAB „S.“ T., tačiau faktiškai padėjusiai tvarkyti pirminius UAB „S.“ T. buhalterinės apskaitos dokumentus) ir D. K. (iki 2017 m. sausio 1 d. oficialiai nedirbusiai UAB „S.“ T., o nuo 2017 m. sausio 1 d. dirbusiai dispečere, tačiau faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padėjusiai tvarkyti pirminius UAB „S.“ T. buhalterinės apskaitos dokumentus) (jos atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ T. buhalterinę apskaitą, o būtent:
12.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi laikotarpiu 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už taksi paslaugas UAB „S.“ T. gavus 85,50 Eur (ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais), jis nepateikė šių apskaitos dokumentų O. S. įtraukti į Bendrovės apskaitą;
12.2. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu O. S. 2016 metais UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjo: E. M. 597,31 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Tokiu būdu UAB „S.“ T. vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 Eur, t. y. priskaičiuotą 669,34 Eur ir išmokėtą 508,70 Eur, kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos: 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 40,16 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų, 227,44 Eur VSD įmokų, 1,34 Eur garantinio fondo įmokų;
12.3. 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, O. S. 2017–2018 metais UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjo 2 141,21 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:
- R. M. išmokėtas 860,14 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- Z. A. išmokėtas 1 554,33 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- T. Š. išmokėtas 69,82 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- S. Š. išmokėtas 100,69 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- R. Ž. išmokėtas 93,55 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- R. P. išmokėtas 47,61 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- A. Z. išmokėtas 148,68 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose; tai yra ji UAB „S.“ T. 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą;
12.4. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir O. S. nurodymu, D. K. ir L. M. pildant UAB „S.“ T. taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, UAB „S.“ T. taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 37 351,17 Eur įplaukų, atitinkamai:
- 5 956,64 Eur įplaukų pagal taksometrą Nr. 108286 (esantį automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d.;
- 12 898,47 Eur įplaukų pagal taksometrą Nr. 86786 (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.;
- 18 496,06 Eur įplaukų pagal taksometrą Nr. 94255 (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.; jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą.
12.5. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ T. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
13. UAB „S.“ T. nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas direktoriumi, vadovaudamas UAB „S.“ T., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „S.“ T. vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S.“ T. apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su UAB „S.“ T. buhaltere - O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „S.“ T. naudai - pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į UAB „S.“ T. buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 20 105, 34 Eur mokesčių (iš jų ir 1,34 Eur įmokų į garantinį fondą), tai yra:
13.1. Pridėtinės vertės mokestis:
13.1.1. žinodami, kad, pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį, jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur;
13.1.2. G. Z. būnant UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „A. T. “ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti UAB „S.“ T. PVM mokėtoja, tačiau to nepadarius, gaunat UAB „S.“ T. įplaukas, viršijančias 45 000 Eur, kartu su buhaltere O. S., UAB „S.“ T. gavus už 2016–2018 metus 111 237,64 Eur įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 305 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. gaunant įplaukų 21 424,19 Eur, nesumokėjo 3 718 Eur PVM;
- 2017 m. gaunant įplaukų 23 164, 34 Eur, nesumokėjo 4 020 Eur PVM;
- 2018 m. gaunant įplaukų 66 649,11 Eur, nesumokėjo 11 567 Eur PVM.
13.2. Gyventojų pajamų mokestis:
13.2.1. pažeisdami Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais): 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas;
13.2.2. tyčia, siekiant UAB „S.“ T. naudai išvengti 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2016 metais išmokėjus UAB „S.“ T. darbuotojams: E. M. 597,31 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB „S.“ T. vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 Eur (priskaičiuota 669,34 Eur ir išmokėta 508,70 Eur), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ už 2016 metus, neteisingus duomenis apie UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei ją pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, UAB „S.“ T. naudai išvengė 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tai yra: teikiant 2017 m. vasario 10 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., nesumokėjo 100,40 Eur mokesčių;
13.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
13.3.1. pažeisdami 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
13.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis,
13.3.3. tyčia, siekiant UAB „S.“ T. naudai išvengti 268,94 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (1,34 Eur įmokų į garantinį fondą), jo nurodymu, O. S. 2016 metais UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjus: E. M. 597,31 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, tai yra UAB „S.“ T. vairuotojams 2016 m. gavus didesnį darbo užmokestį 508,70 Eur (priskaičiuota 669,34 Eur), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į UAB „S.“ T. pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal jo pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios 60, Panevėžys, UAB „S.“ T. naudai išvengė 268,94 Eur mokesčių už 2016 metus, atitinkamai: 40,16 Eur PSD mokesčio ir 227,44 Eur VSD įmokų ir 1,34 Eur įmokų į garantinį fondą.
13.4. Pelno mokestis: pažeisdami 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, t. y. jo nurodymu į UAB „S.“ T. apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. 55 081,91 Eur įplaukų, siekiant tyčia išvengti UAB „S.“ T. naudai 431 Eur pelno mokesčio, jo nurodymu O. S. į UAB „S.“ T. 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė grynąjį pelną už 2018 metus – 1 994 Eur, o turėjo būti nurodyta 8 614 Eur, bei ją 2019 m. gegužės 24 d. pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, išvengė UAB „S.“ T. naudai 431 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
13.5. Viso UAB „S.“ T. naudai išvengė 20 105,34 Eur mokesčių. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
14. UAB „S. p. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs UAB „S. p. “ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) UAB „S. p. “ direktorių - A. B. (nieko nežinantį apie jo daromas nusikalstamas veikas), tokiu būdu būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas UAB „S. p. “, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „S. p. “ vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S. p. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su UAB „S. p. “ buhaltere - O. S., padedant oficialiai nedirbusioms UAB „S. p. “, tačiau faktiškai padėjusioms tvarkyti pirminius UAB „S. p. “ buhalterinės apskaitos dokumentus L. M. ir D. K. (jos atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „S. p. “ buhalterinę apskaitą, o būtent:
14.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punkto reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kadangi pagal 2010 m. liepos 19 d. Reklamos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „S. p. “ ir UAB „A. F.“, UAB „S. p. “ įsipareigojo teikti reklamos paslaugas, tačiau teikė vežimo paslaugas (kas buvo aptarta 2010 m. liepos 19 d. „Įkainių priede prie 2010 m. liepos 19 d. Reklamos paslaugų sutarties) ir jam nurodžius O. S. išrašė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras (už 6 262,88 Eur) už reklamos paslaugas:
- 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 003 už 223,97 Eur;
- 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0151 už 493,15 Eur;
- 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0153 už 208,45 Eur;
- 2016 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0156 už 193,78 Eur;
- 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0159 už 179,89 Eur;
- 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0161 už 148,89 Eur;
- 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0165 už 164,45 Eur;
- 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0168 už 148,44 Eur;
- 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0170 už 171,64 Eur;
- 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0172 už 179,69 Eur;
- 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0173 už 162,23 Eur;
- 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 0175 už 146,22 Eur;
- 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 177 už 119,57 Eur;
- 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 179 už 124,89 Eur;
- 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 181 už 114,53 Eur;
- 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 182 už 130,19 Eur;
- 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 183 už 131,72 Eur;
- 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 184 už 138,05 Eur;
- 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 185 už 135,06 Eur;
- 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 187 už 135,39 Eur;
- 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 188 už 132,81 Eur;
- 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 189 už 133,69 Eur;
- 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 190 už 138,81 Eur;
- 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 191 už 193,17 Eur;
- 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 192 už 300,68 Eur;
- 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 197 už 236,39 Eur;
- 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 196 už 220,49 Eur;
- 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 197 už 200,27 Eur;
- 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 198 už 200,89 Eur;
- 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 199 už 173,33 Eur;
- 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 200 už 227,47 Eur;
- 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 201 už 212,53 Eur;
- 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 202 už 193,03 Eur;
- 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 203 už 163,78 Eur;
- 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 204 už 172,36 Eur;
- 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SPL Nr. 205 už 212,98 Eur; bei į UAB „S. p. “ apskaitą neįtraukė už keleivių vežimo paslaugas gautų 2018 m. rugsėjo mėn. 316,60 Eur;
14.2. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi UAB „S. p. “ darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M., jo nurodymu O. S. išmokant didesnį (mažesnį) atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:
- A. B.: 2016 m. (-877,29 Eur), 2017 m. (-230,33 Eur), 2018 m. (-18,24 Eur);
- E. R.: 2016 m. (1 124,40 Eur), 2017 m. (1 837,70 Eur,) 2018 m. (914,88 Eur);
- S. S.: 2016 m. (-90,10 Eur), 2017 m. (229,80 Eur), 2018 m. (567,34 Eur);
- R. Z.: 2017 m. (141,00 Eur), 2018 m. (136,10 Eur);
- R. M.: 2018 m. (179,60 Eur), viso išmokėtas didesnis 3 914,86 Eur (2016 m. – 157,01 Eur, 2017 m. – 1 978,17 Eur, 2018 m. – 1 779,68 Eur) atlyginimas (priskaičiuotas 5 151,13 Eur), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas UAB „S. p. “ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai 772,67 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 463,61 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 1 595,81 Eur socialinio draudimo įmokų, 10,30 Eur įmokų į garantinį fondą.
14.3. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. p. “ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
15. UAB „S. p. “ nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs UAB „S. p. “ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) UAB „S. p. “ direktorių - A. B. (nieko nežinantį apie jo daromas nusikalstamas veikas), vadovaudamas UAB „S. p. “, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „S. p. “ vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S. p. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su UAB „S. p. “ buhaltere – O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, PSD ir VSD įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į UAB „S. p. “ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 22 748,39 Eur mokesčių (iš jų ir 10,30 Eur įmokų į garantinį fondą), tai yra:
15.1. Pridėtinės vertės mokestis:
15.1.1. žinodami, kad pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį, jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur;
15.1.2. G. Z. būnant UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „A. T. “ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti UAB „S. p. “ PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat UAB „S. p. “ įplaukas viršijančias 45 000 Eur, kartu su buhaltere O. S., UAB „S. p. “ gavus už 2016–2018 metus 114 696,43 Eur įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 906 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. gaunant įplaukų 28 767,38 Eur, nesumokėjo 4 993,00 Eur PVM;
- 2017 m. gaunant įplaukų 39 152,25 Eur, nesumokėjo 6 795,00 Eur PVM;
- 2018 m. gaunant įplaukų 46 776,80 Eur, nesumokėjo 8 118,00 Eur PVM.
15.2. Gyventojų pajamų mokestis:
15.2.1. pažeisdami Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas;
15.2.2. tyčia, siekiant UAB „S. p. “ naudai išvengti 772,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio, UAB „S. p. “ darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. 2016–2018 metais išmokėjus 3 914,86 Eur didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151,13 Eur), jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei jas pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno 3, Panevėžys, atitinkamai:
- 2017 m. vasario 10 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m.;
- 2018 m. sausio 26 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2017 m.;
- 2019 m. vasario 22 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m.; UAB „S. p. “ naudai išvengė 772,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
15.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
15.3.1. pažeisdami 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
15.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis,
15.3.3. tyčia, siekiant UAB „S. p. “ naudai išvengti 2 059,42 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, UAB „S. p. “ darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. jo nurodymu, O. S. išmokėjus 3 914,86 Eur didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151,13 Eur), jo nurodymu O. S. įrašius į UAB „S. p. “ pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios 60, Panevėžys, UAB „S. p. “ naudai išvengė 2 059,42 Eur mokesčių, atitinkamai:
- už 2016 m.: 18,60 Eur PSD mokesčio ir 64,00 Eur VSD įmokų;
- už 2017 m.: 234,26 Eur PSD mokesčio ir 806,36 Eur VSD įmokų;
- už 2018 m.: 210,75 Eur PSD mokesčio ir 725,45 Eur VSD įmokų.
15.4. Viso UAB „S. p. “ naudai išvengė 22 748,39 Eur mokesčių. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
16. UAB „A. T. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas UAB „A. T. “, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „A. T. “ vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „A. T. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su UAB „A. T. “ buhaltere - L. M., padedant UAB „A. T. “ dispečerei D. K. (jos atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „A. T. “ buhalterinę apskaitą, o būtent:
16.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtus pinigus atiduodant į buhalteriją (pasiliekant sau 35 procentus kaip atlyginimą, bei atskaičius kuro išlaidas), pagal G. Z. nurodymą, L. M. kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį (tai yra UAB „A. T. “ gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška), kuris turėjo atitikti G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus arba sunaikinant nereikalingus bei juos L. M. ir D. K. įtraukiant į UAB „A. T. “ kompiuteryje esančias suvestines, gautų pajamų – 58 522,37 Eur už 2016–2018 metus neįtraukė į UAB „A. T. “ apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą;
16.2. pažeidė 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, L. M. 2016–2017 metais UAB „A. T. “ darbuotojams išmokėjo 1 504,83 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (išskyrus J. G., kuriam išmokėtas 297,35 Eur didesnis atlyginimas), atitinkamai:
- L. Š. 23,86 Eur;
- V. G. 1 496,54 Eur;
- S. S. 19,81 Eur;
- Č. M. 227,49 Eur;
- V. J. 34,48 Eur.
16.3. pažeidė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu, UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., L. M. išmokėjo už 2018 metus 3 469,18 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 Eur):
- L. Š. išmokėtas 2 077 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- V. G. išmokėtas 592,92 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- Č. M. išmokėtas 576,12 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- J. G. išmokėtas 98,69 Eur mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- A. K. išmokėtas 842,57 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;
- V. J. išmokėtas 665,10 Eur didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose; viso išmokėtas didesnis 3 469,18 Eur atlyginimas (priskaičiuota 4 564,71 Eur), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas UAB „A. T. “ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti: 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 273,88 Eur PSD mokesčio, 1 551,09 Eur socialinio draudimo įmokų, 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą;
16.4. pažeidė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir L. M. nurodymu, D. K. pildant UAB „A. T. “ taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, UAB „A. T. “ taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 33 623,17 Eur įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, atitinkamai:
- taksometras Nr. 86788 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nefiksuota 11 330,88 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 108088 (stovintis a/m Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nefiksuota 1 521,13 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 88131 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nefiksuota 1 7514,76 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 85033 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nefiksuota 2 086,82 Eur įplaukų;
- taksometras Nr. 108089 (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nefiksuota 1 169,58 Eur įplaukų.
16.5. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A. T. “ 2016–2018 metų veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
17. UAB „A. T. “ nuteista už tai, kad šios bendrovės atstovas G. Z., būdamas administracijos vadovu direktoriumi, vadovaudamas UAB „A. T. “, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „A. T. “ vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „A. T. “ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su UAB „A. T. “ buhaltere - L. M., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio, PSD ir VSD įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į UAB „A. T. “ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 28 329,80 Eur mokesčių (iš jų ir 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą), tai yra:
17.1. Pridėtinės vertės mokestis:
17.1.1. žinodamas, kad, pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 dalį jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą; pagal 92 straipsnio 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 Eur,
17.1.2. G. Z. būnant UAB „S. “, UAB „S. p. “, UAB „A. T. “ vadovu ir vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S. p. “ faktiniu vadovu, jo nurodymu buhalterei L. M. UAB „A. T. “ buhalterinėje apskaitoje nerodant dalies įplaukų ir jų neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais už 2016–2018 metus (nefiksavus pagal taksometrų kasos operacijų žurnalus gautų įplaukų, neįtraukus į apskaitą UAB „A. T. “ darbuotojų: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtų ir atiduotų į buhalteriją gautų pajamų) UAB „A. T. “ nesumokėjo į valstybės biudžetą 25 254 Eur PVM, o būtent:
- 2016 m. nesumokėjo 6 351 Eur PVM;
- 2017 m. nesumokėjo 6 411 Eur PVM;
- 2018 m. nesumokėjo 12 492 Eur PVM.
17.2. Gyventojų pajamų mokestis:
17.2.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 procentų tarifu; 24 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas,
17.2.2. tyčia, siekiant UAB „A. T. “ naudai išvengti 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. išmokėjus už 2018 metus 3 469,18 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 Eur), jo nurodymu L. M. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei juos pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, UAB „A. T. “ naudai išvengė 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tai yra, teikiant 2019 m. vasario 15 d. „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m., nedeklaravo 3 469,18 Eur išmokų ir nesumokėjo 684,71 Eur mokesčių.
17.3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:
17.3.1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų;
17.3.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis;
17.3.3. tyčia, siekiant UAB „A. T. “ naudai išvengti 1 834,09 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (iš jų 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą), UAB „A. T. “ darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. 2018 metais išmokėjus 3 469,18 Eur didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 Eur), jo nurodymu L. M. įrašius į UAB „A. T. “ pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei jas pateikus už 2018 metus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu Vasario 16-osios g. 60, Panevėžys, išvengė UAB „A. T. “ naudai už 2018 m.: 273,88 Eur PSD mokesčio ir 1 551,09 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 9,12 Eur įmokų į garantinį fondą.
17.4. Pelno mokestis:
17.4.1. pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais;
Šalies argumentai
17.4.2. G. Z. nurodymu į UAB „A. T. “ apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. UAB „A. T. “ dalies gautų įplaukų, siekiant tyčia išvengti UAB „A. T. “ naudai 557 Eur pelno mokesčio, jo nurodymu L. M. į UAB „A. T. “ 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė apmokestinamą pelną už 2018 metus 1 807 Eur, o turėjo būti nurodyta 11 145 Eur, bei ją 2019 m. gegužės 24 d. pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, išvengė UAB „A. T. “ naudai 557 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
17.5. Viso UAB „A. T. “ naudai išvengė 28 329,80 Eur mokesčių į valstybės biudžetą. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
II. Apeliacinių skundų argumentai
18. G. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: G. Z. dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, o juridinius asmenis – dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų – išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalis, kuriomis iš dalies tenkinti Panevėžio apskrities VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
18.1. Skunde nurodo, jog teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai. Skunde akcentuojami duomenys, kurie, anot apelianto, nebuvo įvertinti.
Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „S. “
18.2. Šiuo atveju, kaip pažymi apeliantas, specialistė sutiko, kad jokių pažeidimų padaryta nebuvo. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje specialistė Regina Černiuvienė nurodė, jog išvada buvo pateikta sąlyginė. Darbo sutartys yra, asmenys dirbo UAB „S. “, tačiau nebuvo matyti darbo rezultatai – jokių grynųjų pinigų už keleivių pervežimą į kasą nebuvo įmokėta. Jei 8 nurodyti specialisto išvadoje asmenys išties dirbo UAB „S. “, tuomet jokių pažeidimų nėra. UAB „S. “ pateikti dokumentai buvo sutikrinti su šios bendrovės teiktomis deklaracijomis ir jokių neatitikimų nenustatyta. Jog UAB „S. “ veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius galima nustatyti, rašoma ir 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 4-4637 (5 puslapyje), 2022 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-18-4566 (29, 30 puslapiuose).
Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „S.“ T.
18.3. Skunde dėstomi argumentai dėl atskirų mokesčių ir įmokų sumų, inkriminuotų kaip nesumokėtų ar neįtrauktų į UAB „S.“ T. apskaitą. Dėl 85,50 Eur, neįtrauktų į buhalterinę apskaitą, dėl nepaskaičiuotų ir nesumokėtų GPM, PSD ir VSD įmokų apeliantas pažymi, jog specialistė sumas nustatė iš pirminių UAB „S.“ T. dokumentų, visi dokumentai buvo pas tyrėją Z. M., todėl nebuvo galimybės patikrinti visų esamų buhalterinių dokumentų ir pateikti buhalterei O. S., kad ji galėtų juos įtraukti į apskaitą. Dėl to šios sumos galėjo būti neįtrauktos į apskaitą.
18.4. Dėl išmokėto mažesnio (2 141,21 Eur) ir didesnio (508,70 Eur) darbo užmokesčio skunde pažymima, jog specialistė, skaičiuodama šias sumas, neteisingai nurodė ūkinės operacijos veiksmą, kadangi O. S. nebuvo kasininkė, kasininku buvo G. Z. ir darbo užmokestį mokėjo jis.
18.5. Dėl UAB „S.“ T. nefiksuotų 37 351,17 Eur įplaukų apeliantas nurodo, kad tokių įplaukų bendrovė tiesiog negavo. Jokių įrodymų dėl tokios neva gautos sumos nėra – nei specialistų išvadų, nei kriminalinės žvalgybos pateiktos informacijos (kurioje atsispindėtų pinigų pasisavinimo laikas, vieta). Skaičiuojant bendrovės pajamas remtis taksometrų parodymais negalima. Pajamas galima skaičiuoti pagal surastus grynuosius pinigus, kasos dokumentus (pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus). Taksometrų parodymai nėra tikslūs, todėl jie negali būti vertinami skaičiuojant (bendrovės) pajamas (jie rodo skaičius, pravažiuotus kilometrus, įsėdimų/iškvietimų skaičių). Specialistas S. R. (atsakingas už taksometrų remontą ir eksploataciją Panevėžio mieste) taip pat patvirtino, kad taksometrai nėra labai patikimi. G. Z. įmonėse, specialisto teigimu, būdavo gedimų, per mėnesį po kelis kartus. Remontuodamas palikdavo iškraipytus duomenis, nes nežinojo, nematė, kokie duomenys buvo iki gedimo. Kaip liudytojai apklausti vairuotojai (V. M., R. Ž., V. Ž., Z. A., R. M., A. Z.) patvirtino, kad bendrovei atiduodama pinigų suma sutapdavo su kelionės kvituose esančia suma. Liudytoja D. K. taip pat patvirtino, kad G. Z. neliepė jai klastoti dokumentų, nedavė nurodymo slėpti pajamas.
18.6. Dėl PVM įstatymo pažeidimo skunde pažymima, jog jei UAB „S.“ T. būtų viršijusi 45 000 Eur pajamų ribą, PVM už viršytas pajamas būtų mokamas. O. S. teismo posėdyje patvirtino, kad ji pagal bendrovės gaunamas pajamas nenustatė, jog būtų atsiradusi prievolė mokėti PVM. Norint taikyti PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalį, reikia įvertinti, kas valdė akcijų daugumą, kaip akcininkai galėjo daryti įtaką bendrovės valdyme, kokios teisės buvo suteiktos vadovui. Specialistė Ina Sinušienė taip pat patvirtino, kad ši įstatymo nuostata prieštarauja Europos Sąjungos teisei, 71 straipsnio 7 dalis yra apskųsta Europos Komisijai, dėl to Lietuvos Respublikos atžvilgiu pradėta pažeidimo procedūra. UAB „S.“ T. pagrindiniai akcininkai buvo A. S. ir B. D., kuri vėliau tapo pagrindine akcininke. Duodama parodymus ji patvirtino kontroliavusi bendrovę, kurią įsigijo, žinojo UAB „S.“ T. padėtį, teikdavo įvairias idėjas, domėjosi bendrovės veikla, dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose (skunde išvardijami akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo priimti atitinkami sprendimai). Dėl specialisto išvadų apeliantas pažymi, jog specialistė Ina Sinušienė nesirėmė pateiktais įrodymais, rėmėsi tik tyrėjo pateiktais menamais įtarimais, kurių nepatikrinusi jais vadovavosi. Be to, specialistė Ina Sinušienė, žinodama, kad specialistas turi pateikti savarankišką išvadą, neturėdama pagrindo rėmėsi specialistės Reginos Černiuvienės skaičiavimais, pareigūno R. J. tarnybiniu pranešimu.
18.7. Apeliantas nesutinka, jog pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas. Liudytojas R. J. negalėjo tiksliai pasakyti, ar iš užfiksuotų pokalbių matėsi, kaip skirstomas pelnas. Įvardinti, kas taip nurodydavo ir nuspręsdavo, jis negalėjo. Suprato, kad tai buvo daroma bendru direktoriaus ir buhalterės sutarimu. Tačiau O. S., kaip nurodo apeliantas, atliko visas savo pareigas ir apskaitos duomenis registravo apskaitos registruose, kurie buvo tvarkingi, pateikti pagal tyrėjos reikalavimą.
Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „S. p. “
18.8. Dėl teiktų reklamos paslaugų skunde paaiškinama, jog 2010 m. liepos 19 d. tarp UAB „S. p. “ ir UAB „V. r. g.“ buvo pasirašyta reklamos paslaugų sutartis. Sutartį pasirašė A. B., kaip UAB „S. p. “ direktorius. Šią aplinkybę patvirtino ir O. S.. UAB „S. p. “ automobiliuose buvo vežiojamos UAB „V. r. g.“ reklaminės skrajutės. Liudytojas S. A. taip pat patvirtino, kad 2010 m. jis dirbo bendrovėje „A. f. “, šiais metais buvo sudaryta sutartis su taksi įmone. UAB „A. f. “ darbuotojai išdalindavo taksi vairuotojams skrajutes, kad keleiviams reklamuotų bendrovę. Už šią reklamą buvo mokama sutarta suma. Dėl nuolaidų vežant taksi automobiliais UAB „A. f. “ darbuotojus jam nežinoma. Specialistui atlikus UAB „A. f. “ ir UAB „S. p. “ kryžminį patikrinimą visi duomenys sutapo, UAB „S. p. “ suteikė UAB „A. f. “ reklamos paslaugų už 6 262,88 Eur, tai atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis pažeistos nebuvo (2020 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. 04/13-2-1-789). Specialistė Regina Černiuvienė teisme taip pat sutiko, jog pažeidimų nebuvo – jei UAB „A. f. “ atstovas parodė, kad taksi vairuotojai dalino skrajutes keleiviams, tokia veikla atitiko reklamos paslaugas. Todėl negalima, vadovaujantis 2018 m. lentelių suvestinėmis ir rastais talonais, 316,60 Eur apskaityti kaip gautas pajamas už taksi paslaugas. UAB „A. f. “ nemokėjo už šią paslaugą, bendrovė mokėjo už reklamos paslaugas. UAB „S. p. “ veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius galima nustatyti, visos operacijos pagrįstos buhalteriniais dokumentais, mokesčiai valstybei sumokėti, pretenzijų dėl apskaičiuotos sumos iš užsakovo negauta.
18.9. Dėl neva buhalterinėje apskaitoje nepavaizduoto, bet išmokėto 3 914,86 Eur darbo užmokesčio apeliantas pažymi, jog E. R. nepagrįstai skaičiuotas 38, o ne 35 procentų skirtumas tarp apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio. Todėl bendra mokesčių suma turi būti perskaičiuota. E. R. teisme patvirtino, jog jam priklausė 35 procentai nuo uždirbtos sumos. Po to suma buvo pakelta iki 38 procentų. Kiti vairuotojai teismo posėdžio metu nurodė, jog jų atlyginimas atitiko nurodytąjį žiniaraščiuose, neatitikimų nepastebėjo. Apelianto teigimu, mokesčiai ir įmokos (gyventojų pajamų mokestis, VSD ir PSD įmokos, įmoka į garantinį fondą) nuo šios neva išmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiuotos nepagrįstai, neteisingai nustačius neva išmokėtą darbo užmokestį.
18.10. Dėl PVM įstatymo nuostatų pažeidimo, kaip ir UAB „S.“ T. atveju, apeliantas teigia, jog pareigos registruoti UAB „S. p. “ PVM mokėtoja nebuvo. Tyrėjas R. J., neturėdamas pakankamos kompetencijos VMI ir buhalterinės apskaitos veikloje, paklausęs kelis telefoninių pokalbių įrašus, susidarė asmeninę nuomonę, kurios pagrindu iškėlė nepagrįstas hipotezes. Specialistė Olga Prielaidienė, žinodama, kad išvada turi būti nepriklausoma, rėmėsi ankstesnėmis išvadomis ir kolegių nuomone (teismo posėdžio metu pati patvirtino, jog visos specialistės konsultavosi tarpusavyje, su vedėja ir priėjo išvados, jog visos pajamos bendrovėse turėjo būti apmokestintos nuo pirmo euro).
18.11. Skunde nurodoma, jog A. B. buvo UAB „S. p. “ direktorius ir vairuotojas, o G. Z. – darbų saugos specialistas. A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nieko nežinantis apie nusikalstamas veikas, kadangi jokios nusikalstamos veikos jo vadovaujamoje bendrovėje nebuvo daromos. Išsigandęs gąsdinimų apie neva daromus nusikaltimus A. B. bandė gintis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausos vyko pažeidžiant nustatytą tvarką (2018 m. lapkričio 26 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo ir tyrėjas vyras, kuris apklausos protokole nenurodytas, nurodyta tik tyrėja moteris, apklausa vyko tris valandas, A. B. tuo metu buvo prastai jautėsi, prašė vieno iš tyrėjų nupirkti vandens). Jokių įrodymų apie tai, kad A. B. nieko nežinojo apie bendrovės veiklą, byloje nėra. Liudytoja D. K. nurodė tik nuogirdas, jos kabinetas buvo kitame koridoriaus gale, todėl ji negalėjo matyti ir girdėti A. B., kaip direktoriaus, darbo. Nors liudytoja teigė, kad atlyginimą jai mokėjo G. Z., apeliantas pažymi, kad kitaip ir būti negalėjo, kadangi liudytoja dirbo UAB „S.“ T., kurios direktorius buvo G. Z.. Taigi A. B., UAB „S. p. “ direktorius, atlyginimo jai mokėti ir negalėjo. Pats A. B. patvirtino dirbęs UAB „S. p. “ direktoriumi, pasirašydavo pavedimus, algalapius, darbo sutartis, į jo pareigas įėjo darbuotojų priėmimas. Dokumentus, kuriuos jam reikėdavo pasirašyti, išrašydavo O. S.. Pagal darbo sutartį 6 valandas jis dirbo vairuotoju, o 2 valandas – direktoriumi. Skunde išvardijami akcininkų susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad A. B., kaip bendrovės direktorius, teikė įvairius prašymus, pasiūlymus, gaudavo iš akcininkų pritarimą. Jis taip pat pasirašinėjo darbo sutartis, kitus su buhalterine apskaita susijusius dokumentus.
Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „A. T. “
18.12. Dėl išmokėto mažesnio (1 504,83 Eur) ir didesnio (3 469,18 Eur) darbo užmokesčio skunde pažymima, jog specialistė, skaičiuodama šias sumas, neteisingai nurodė ūkinės operacijos veiksmą, kadangi L. M. nebuvo kasininkė, kasininku buvo G. Z., jis ir darbo užmokestį mokėdavo. Vairuotojai teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jiems mokamas darbo užmokestis atitiko nurodytąjį žiniaraščiuose. Todėl GPM, VSD ir PSD įmokos šiuo atveju priskaičiuotos nepagrįstai.
18.13. Apeliantas nesutinka ir su PMĮ nuostatų pažeidimais. 2020 m. vasario 10 d specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-1423 nurodyta, jog duomenys pelno mokesčio deklaracijose atitinka duomenis, užfiksuotus UAB „A. T. “ apskaitoje.
18.14. Dėl neva nefiksuotų 33 623,17 Eur dydžio įplaukų skunde pažymima, jog toje pačioje 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje pažymėta, kad sutikrinus taksometro kasos operacijų žurnalų duomenis apie darbo dienos įplaukas su kasos pajamų orderiuose įrašytais duomenimis neatitikimų nenustatyta. G. Z. jokių nurodymų nefiksuoti gaunamų pajamų L. M. ir D. K. nėra davęs, priešingai, visų vairuotojų prašė iš klientų gaunamas pajamas pagrįsti pinigų priėmimo kvitais ir kasos pajamų orderiais. Apeliantas pažymi, kad taksometrų kasos operacijų žurnalai buvo pildomi pagal vairuotojų faktines pajamas. UAB „A. T. “ nefiksavo 33 623,17 Eur įplaukų, kadangi tokių įplaukų negavo. Įrodymų apie neva gautą tokią pinigų sumą bylos medžiagoje nėra. Teisme liudiję vairuotojai (V. G., L. Š., A. K.) taip pat patvirtino nepastebėję jokių papildomų pajamų, kurios nebūtų fiksuotos kasos pajamų orderiais.
18.15. G. Z. nesutinka ir su PVM įstatymo pažeidimais. Pažymi, kad specialistė Ina Sinušienė rėmėsi kitos specialistės (Reginos Černiuvienės) išvada, nors išvados turi būti nepriklausomos ir nešališkos. Apeliantas tvirtina tiriamuoju laikotarpiu neturėjęs UAB „A. T. “ akcijų, akcininkų susirinkime buvo paskirtas eiti administracinio vadovo pareigas, kol bus surastas kitas vadovas. Jis buvo laikinas direktorius/vairuotojas, kuris negalėjo priimti svarbių sprendimų. Pardavęs UAB „A. T. “ akcijas nebeturėjo jokio intereso. Pagrindinė akcininkė O. V., valdžiusi 75 procentų akcijų, taip pat patvirtino, kad apeliantas nebuvo akcininkas, jis buvo tik laisvai samdomas administracijos vadovas. Ši akcininkė ne kartą gelbėjo bendrovę, trūkstant lėšų jų įnešdama į UAB „A. T. “ kasą, domėjosi bendrovės veikla ir rezultatais, kontroliavo išlaidas, keitė bendrovės veiklos adresą, įstatus. Skunde taip pat vardijami akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo priimti atitinkami sprendimai dėl UAB „A. T. “ veiklos.
Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su individualia G. Z. veikla
18.16. G. Z. nesutinka, neva jis kontroliavo vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį, mėnesio pajamų sumą. Liudytoja D. K. teisme patvirtino, jog jai dirbant G. Z. neliepė klastoti dokumentų, nedavė nurodymo slėpti pajamas, mano, jog jos surašyti duomenys atitinka tikrovę. 2012 m. VMI viršininkas A. S. pasitarimo metu nurodė, jog nuo šiol reikės išrašyti „pinigų priėmimo kvitus“, pagal šį nurodymą ir dirbo. Vairuotojai teisme taip pat patvirtino, kad apeliantas nėra davęs nurodymo naikinti buhalterinius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus) ar jų nerašyti, taip pat patvirtino, kad jų darbo užmokestis atitiko nurodytąjį žiniaraščiuose (K. B., T. Ž., S. S.).
18.17. Dėl PVM įstatymo nuostatų pažeidimo skunde pažymima, jog šiuo atveju specialistė K. K., kaip ir kitos specialistės, rėmėsi kitų kolegių nuomone dėl atitinkamų teisės aktų pažeidimų, o ne byloje surinktais duomenimis, nesilaikė reikalavimo, jog teikiamos išvados turi būti nepriklausomos ir nešališkos. Pats apeliantas, pradėjęs vystyti automobilių nuomos verslą, ne kartą konsultavosi su VMI specialistais dėl PVM įstatymo nuostatų, atsakymas buvo, jog PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalis jo atžvilgiu netaikoma. G. Z. teigia teisės aktų nepažeidinėjęs, priešingai, bendradarbiavęs tik su įmonėmis, kurios mokėjo mokesčius. Veikla, kurią apeliantas kontroliavo, buvo individuali, daugiausia buhalterinių operacijų buvo susijusios su remontais, detalių pirkimu. Šios išlaidos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, PVM atitinkamai nebuvo atskaitomas, valstybė šį mokestį gavo per kitas įmones. Jei VMI konsultacijų metu būtų informavusi, kad reikia mokėti PVM, taip būtų ir daręs.
Dėl netinkamo specialistų ir tyrėjų darbo, kitų pažeidimų
18.18. Apeliantas pažymi, kad specialistė Regina Černiuvienė, teikdama išvadą, nepagrįstai vadovavosi vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet turėjo vertinti tik jai pateiktus dokumentus. Olgos Prielaidienės 2022 m. gegužės 20 d. išvados 6 priede buvo paskaičiuota 17 883,09 Eur suma, tačiau po jo (G. Z.) pastebėjimų 2023 m. sausio 2 d. specialistė pateikė paaiškinimus ir minėta suma buvo sumažinta iki 3 914,86 Eur. Teisme specialistė nurodė padariusi klaidą – pritaikiusi ne tą formulę. Taigi, kaip teigia apeliantas, jei ne jo paties pastebėta klaida, suma būtų nepagrįstai padidinta.
18.19. Apelianto teigimu, specialistės Ina Sinušienė, Olga Prielaidienė, K. K. savo išvadose vadovavosi prielaidomis, suinteresuotų bylos baigtimi tyrėjų versijomis, išvadas pateikė besiremdamos kavos pertraukų metu kolegių išsakytomis nuomonėmis.
18.20. Tyrėjas R. J., iš anonimo gavęs informaciją, pradėjo tikrinti bendroves, tačiau šio anonimo tikslas buvo pakenkti bendrovių veiklai. Nors tyrėjas rėmėsi žvalgybine informacija, kuri buvo surinkta iš telefoninių pokalbių ir SMS žinučių, tačiau tokie įtarimai teisme, išklausius liudytojų parodymus, nepasitvirtino. Kaip patvirtino liudytojai L. M., R. Z., šis tyrėjas užeidavo į apklausų vietą ir siekė išgauti bylai naudingus duomenis, nors pats į protokolus net nebuvo įrašomas. Nors R. J. teigė, neva nebuvo nei vieno liudytojo, kuris būtų neskaitęs apklausos protokolo, liudytojai R. Z., A. Z. nurodė protokolų neskaitę, nes neturėjo akinių. R. J. apklausiamas taip pat nurodė, kad jei asmuo neprisimindavo tikslios sumos, klausdavo, gal prisimena „apytiksliai“, jei prisimindavo „apytiksliai“, taip apklausos protokoluose ir įrašydavo. Tačiau kaip matyti iš apklausos protokolų, juose nurodytos ne „apytikslės“, o neva „vidutinės“ sumos, o tai, apelianto teigimu, yra duomenų iškraipymas.
18.21. Minėtas tyrėjas nepateikė informacijos apie G. Z. vykdomą automobilių nuomos veiklą, kuri buvo akivaizdi iš telefoninių pokalbių ir SMS turinio. Iš šios informacijos būtų galima matyti, kad G. Z. kontroliuoja tik savo individualią automobilių nuomos veiklą ir jam nerūpi parduotos bendrovės.
18.22. Apeliantas pažymi, kad 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl kratos nurodyta, jog reikia atlikti kratą pas G. Z. sugyventinę D. K.. Tačiau D. K. niekada nebuvo G. Z. sugyventinė, ji pati tokios aplinkybės taip pat niekada nenurodė.
18.23. G. Z. teigimu, valstybinis kaltintojas šioje byloje neįrodė aplinkybės, neva nuteistasis kontroliavo daugiau kaip du apmokestinamuosius asmenis. Bendrovės turėjo atskirus valdymo organus, kurie nėra vienas su kitu susiję. Visose bendrovėse lemiamą vaidmenį atliko akcininkų susirinkimas. UAB „S. “ G. Z. su žmona nurodo turėjęs 48,5 procento akcijų, bendrovės veikla akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pristabdyta ir realios veiklos daugelį metų nevykdė, vadovas buvo paliktas tik deklaracijoms teikti. G. Z. šios bendrovės nekontroliavo, nes tam neturėjo jokių įgaliojimų. UAB „S.“ T. turėjo 6 akcijas, pagrindinei akcininkei B. D. buvo parašęs apie pasitraukimą iš užimamų pareigų, kai tik bus surastas kitas direktorius, pats nieko nesprendė, rūpinosi tik bendrovės kasa ir mokesčių mokėjimu. UAB „A. T. “ G. Z. teigia akcijų neturėjęs. Prašė esamų akcininkų, kad surastų asmenį jį pakeisti. UAB „S. p. “ nuteistasis tvirtina turėjęs 49 procentus akcijų ir niekada nebuvęs šios bendrovės direktoriumi, būdamas akcininku kalbėjosi ir klausė patarimo bendrovės direktoriaus-vairuotojo A. B., tačiau to įstatymai nedraudžia.
18.24. Apeliantas pažymi, kad nebuvo jokio bendro susitarimo apgauti valstybę. O. S. ir L. M. sąžiningai atliko joms pavestas funkcijas, nebuvo jokių susitarimų vesti dvigubą buhalteriją, visos gautos piniginės lėšos užfiksuotos kasos pajamų orderiuose, visos išlaidos grįstos dokumentais ir kasos išlaidų orderiais. Su vairuotojais visos darbo sąlygos buvo apartos, iš jų pusės jokių nusiskundimų negauta. Mokesčiai valstybei sumokėti. Apeliantas sutinka, kad apskaičiuojant ir išmokant atlyginimus galėjo būti netikslumų, tačiau tik nežymių. Visos bendrovės mokėjo mokesčius, viso į Sodros biudžetą sumokėta 105 161,55 Eur. Dėl neigiamos informacijos žiniasklaidoje bendrovės neteko klientų, patyrė didelių nuostolių, nebegalėjo tęsti veiklos. Bendras UAB „S. “, UAB „A. T. “ ir UAB „S. p. “ nuostolis per 2019 m. buvo 18 000 Eur. Šiuo metu dėl taikomų apribojimų, kuomet negalima parduoti ar keisti automobilių, neteko vertės 12 transporto priemonių.
18.25. Apeliantas pažymi, jog 2014 m. už paveldėtą ir parduotą žemę gavo 50 000 Lt (14 493 Eur), už 2015 m. parduotą namo dalį ((duomenys neskelbtini)) gauta 59 300 Eur. Savo šeimos lėšas ir individualios veiklos lėšas nuteistasis laikė bute, jos ir buvo rastos kratos metu. Kitų bendrovių lėšos buvo laikomos atskirai, bendrovės turėjo atskirus seifus ir stalčius ar kabinetus.
19. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: G. Z. dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, o juridinius asmenis – dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų – išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalis, kuriomis iš dalies tenkinti Panevėžio apskrities VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
19.1. Skunde pažymi, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurio įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Advokatas aptaria reikalavimus nuosprendžio turiniui ir formai, su tuo susijusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo paskirtį ir pareigą užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, pareigą vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, taip pat BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio priėmimo taisyklėmis nesivadovavo, byloje esančius prieštaravimus vertino nuteistųjų nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.
19.2. Gynėjas akcentuoja G. Z. veiksmus viso proceso metu – jog jis pats dėjo dideles pastangas įrodinėdamas tiek jam, tiek kitiems asmenims pareikštų kaltinimų nepagrįstumą, bylos duomenų klaidingumą, kas ypač taikytina specialistų išvadoms ir juose esantiems skaičiavimams. Teismas didelę reikšmę teikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisčių pateiktoms išvadoms, jų paaiškinimams, taip pat specialisto – VMI Teisės departamento netiesioginių mokesčių skyriaus patarėjo J. K. – paaiškinimams, kuris neva patvirtino atliktų skaičiavimų teisingumą. Specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą. Išvados duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489-2019). Pagal teismų praktiką išvados gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Teismo daromos išvados gali būti grindžiamos tikėtinomis išvadomis, jei tokios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Jei yra pateikta sąlyginė išvada, tai reiškia, kad specialisto atsakymas yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-976/2020).
19.3. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas nurodo, jog šioje byloje specialisčių išvados yra tikėtinos ir sąlyginės. Jos siejamos su apklaustų byloje asmenų parodymais, kurie nėra nei kategoriški, nei tikslūs, nei patikimi, todėl nepatvirtina specialisčių išvadų ir nepaneigia nuteistųjų duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu vairuotojų duoti parodymai teisiamajame posėdyje pasitvirtino tik iš dalies – teisme vairuotojai nurodė kitas surenkamas iš keleivių sumas, skirtingai aiškino į bendrovių kasą perduodamų piniginių sumų apskaičiavimo metodiką. Be to, specialistės dėl akivaizdžių klaidų savo išvadose buvo priverstos teisiamajame posėdyje ne kartą tikslinti išvadas, duoti papildomus paaiškinimus. Į tam tikrus proceso dalyvių klausimus specialistės atsakyti negalėjo, tam tikri jų paaiškinimai akivaizdžiai rodė, jog specialistės nesivadovavo įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Pačios specialistės, atlikusios tyrimus, patvirtino, jog jei nebūtų vertinami vairuotojų parodymai, jokių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimo nebūtų nustatyta. Antai specialistė Olga Prielaidienė 2023 m. sausio 2 paaiškinime nurodė, kad atlikus UAB „S. p. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, faktiškai darbuotojams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal darbo sutartyse nustatytą mėnesinį darbo užmokestį, įvertinus faktiškai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytą dirbtą darbo laiką. Nežiūrint to, teismas nuosprendyje nurodo konkrečius skaičius, teigdamas, kad darbuotojams buvo išmokamas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Negalima remtis parodymais vairuotojų, kurie nevedė jokios apskaitos, nefiksavo techninėmis priemonėmis jiems realiai išmokamų sumų, nelygino šių sumų su žiniaraščiuose nurodytomis sumomis. Remiantis tokiais parodymais negalima skaičiuoti ir nesumokėtų mokesčių, nes tai nepatikimi duomenys, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
19.4. Šioje byloje nuteistiesiems buvo inkriminuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. G. Z. teisme buvo apklaustas kelis kartus, parodymus jis pateikė ir rašytiniuose paaiškinimuose. Jų esmė – nuteistasis nesiekė bendrovių, kurioms buvo paskirtas vadovauti, buhalterinę apskaitą tvarkyti apgaulingai, tokių nurodymų niekam iš pavaldžių darbuotojų nedavė, bendrovių dokumentų neklastojo, turtinių prievolių nei bendrovių, nei savo naudai nesiekė išvengti, ataskaitas VMI rengė ir teikė pagal faktišką bendrovių padėtį ir nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo. Parodymus davusios O. S. ir L. M. bei kiti apklausti liudytojai nenurodė, kad iš G. Z. būtų sulaukę nurodymų, raginimų ar siūlymų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkyti apgaulingai, sąmoningai į apskaitą neįtraukti įvykusių ūkinių operacijų, išmokėti didesnį ar mažesnį darbo užmokestį nei fiksuota atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Teisme visi apklausti vairuotojai iš esmės nurodė, kad jų gauta kaip darbo užmokestis suma sutapdavo su atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose nurodyta pinigų suma.
19.5. Gynėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vairuotojų nurodytos pinigų sumos, kurias jie surinko iš keleivių, yra apytikslės, neskaičiuoti jų nedirbti laikotarpiai. Išklausius vairuotojų ir G. Z. parodymus galima daryti išvadą, kad bendrovėse vairuotojams buvo sudarytos itin geros sąlygos – jie patys spręsdavo, kada jiems dirbti, kada atostogauti. Todėl atliekant skaičiavimus negalima kaip pagrindą imti vairuotojų per dieną surenkamas sumas ir jas dauginti iš darbo dienų skaičiaus, surenkamos per dieną pinigų sumos priklausė ir nuo metų laiko, ir nuo savaitės dienos, ir nuo kitų faktorių. Svarbu ir tai, kad vairuotojai nesakė, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų nurodęs neišduoti keleiviams kvitų, slėpti pajamas. Taigi byloje nebuvo surinka jokių duomenų apie tai, kad G. Z. būtų davęs nurodymus veikti priešingai teisės aktams, tokių neginčijamų kaltės įrodymų šioje byloje nėra.
19.6. Nuteistojo G. Z. gynėjo ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovo teigimu, teismas tik pacitavo G. Z. parodymus, tačiau nenurodė, kad tokie parodymai yra neteisingi. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (įrodymų vertinimo ir teismo išvadų) matyti, kad visų nuteistųjų fizinių asmenų parodymai buvo ignoruoti, niekaip nevertinti. Jų visų esmė ta, kad bendrovėse, kuriose šie asmenys dirbo, taip pat tvarkant individualios G. Z. veiklos apskaitą nebuvo atlikti veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą BK 222 straipsnio 1 dalies prasme. Nustatyta tvarka, kuomet taksi vairuotojai atskaičiuodavo sau nustatytą dalį nuo surinktos iš keleivių už pervežimą pinigų sumos, neprieštarauja jokiems teisės aktams (tuo G. Z. bei bendrovės ir nekaltinami). Nebuvo nustatyta ir tai, kad nuteistieji būtų neteisingai fiksavę iš vairuotojų gaunamas į kasą pinigų sumas ar kad G. Z. būtų davęs tokius nurodymus kitiems asmenims.
19.7. Vertindamas liudytojos D. K. parodymus teismas sąmoningai nutylėjo svarbias aplinkybes. 2018 m. lapkričio 26 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (15 t., b. l. 27–30). BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus. Tą pačią dieną D. K. buvo apklausta tyrėjos, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 2020 m. liepos 27 d. D. K. įteiktas kitas pranešimas apie įtarimą, kuriame liko tik įtarimas padėjus apgaulingai tvarkyti trijų bendrovių ir G. Z. individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Apklausos metu ji viską trumpai pripažino, gailėjosi, prašė atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą. Anot gynėjo, šiuo atveju turėjo būti surašytas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. K. dėl dalies nusikalstamų veikų (dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje), tačiau tokio nutarimo bylos medžiagoje nėra, jo negavusi patvirtino ir liudytoja. Šiuo atveju liko nepaneigta prielaida, kad liudytojai už tam tikrų parodymų davimą buvo pažadėta atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą, kas ir buvo padaryta – 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą atleisti D. K. nuo atsakomybės pagal laidavimą dėl veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Taigi šiuo atveju neaišku, kur dingo įtarimas padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kokie šių įtarimų panaikinimo motyvai.
19.8. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas pažymi ir tai, kad apklausiama kaip liudytoja teisme D. K. taip pat nepatvirtino, jog G. Z. ar kiti asmenys klastojo dokumentus, juos naikino ar neįtraukė pajamų į apskaitą. Liudytoja tik nurodė, jog: „Apgaulinga apskaita pasireiškė tuo, kad padėjau jiems surašyti kvitelius, taksometro žurnalą pildyti padėjau... Aš manau, kad tie duomenys, kuriuos rašiau, yra tikri... Man dirbant G. Z. neliepė klastoti dokumentų, tik davė nurodymą surašyti. Slėpti pajamas man nedavė nurodymo, aš surašydavau, ką man duodavo, ar ką slėpti man to niekas neaiškino“. Kaip teigia skundo autorius, teisiamajame posėdyje liudytoja taip pat nurodė, kad: „Pokalbyje Nr. 4987 kalbama, kad reikia surašyti kvitelius tokiai sumai, kiek bendrovėje yra pajamų. Taip ir reikėjo. Kiek pajamų, tokiai sumai reikia surašyti kvitelių. Pinigų suma turi įtilpti. Nurodoma pinigų suma ir tokiai sumai reikia surašyti kvitelių“. Tokie parodymai, anot gynėjo, tik patvirtina, kad nebuvo norima nuslėpti pajamas, buvo siekiama tik įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą pildyti pinigų priėmimo kvitus. Šią aplinkybę nurodė visi nuteistieji. Šį darbą – kvitų pildymą, turėjo atlikti vairuotojai, nes jie rinko pinigus iš vairuotojų, tačiau kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, realybėje kvitai iš vairuotojų dėl įvairių priežasčių į bendrovių buhalteriją patekdavo ne visada.
19.9. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad G. Z. būtų davęs nurodymus nefiksuoti gaunamų pajamų. Nuosprendyje nutylėta, kad atlikus kratas ir kitus tyrimo veiksmus nebuvo surasta kokia nors pinigų suma, kuri būtų buvusi bendrovėse neapskaityta. Nebuvo nustatyta ir tai, kad G. Z. ar kiti nuteistieji pasisavino kokias nors neapskaitytas bendrovių pajamas.
19.10. Teismas cituoja liudytojo S. R. parodymus apie tai, kad taksometrui laikinai sugedus privaloma tai fiksuoti surašant atitinkamą aktą. Gynėjui kyla klausimas, ar tokių aktų nebuvimas rodo, kad taksometrų parodymais galima remtis nustatant bendrovių pajamas. Taksometrai buvo įtaisyti automobiliuose, kuriuos vairavo ne patys nuteistieji, taigi jie taksometrų parodymų nekeitė. Pinigus iš klientų taip pat rinko ne nuteistieji, o vairuotojai, kurie, atskaitę nuo gautos pinigų sumos 35 procentus (ar kitą procentą), pinigus pristatydavo į bendrovės kasą. Tačiau kaltinimai šiems vairuotojams, kurie rinko iš keleivių pinigus ir galimai dalies jų nepristatė į bendrovių kasą, nėra pareikšti. Akivaizdu, jog bendrovių pajamas reikėjo skaičiuoti ne pagal taksometrų parodymus, o pagal pinigų priėmimo dokumentus, nes būtent šie dokumentai atspindi bendrovių pajamų dydį.
19.11. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas pažymi ir kitas liudytojo S. R. nurodytas aplinkybes, būtent apie tai, kad taksometrai yra skirti rodyti nuvažiuotą atstumą. Vertinant taksometrų duomenis nėra galimybės atriboti, kokia suma buvo surinkta litais, o kokia eurais. Ir pačios specialistės, skaičiuodamos bendrovių pajamas, dalies taksometrų parodymų nevertino. Pagal pirmines išvadas UAB „S.“ T. neva nuslėpė 143 197,60 Eur pajamų, vėliau specialistes pavyko įtikinti ir ši suma buvo sumažinta iki 34 351,17 Eur, tačiau specialistė negalėjo nurodyti laikotarpių, kuomet šios pajamos buvo gautos, šias pajamas priskirdama kaip gautas per 2018 m. keturias gruodžio dienas. Akivaizdu, jog tokia suma yra neįmanoma. Apibendrindamas gynėjas pažymi, jog taksometrų parodymai negalėjo būti imami kaip pagrindas skaičiuoti bendrovių pajamas bei nesumokėtus mokesčius.
19.12. Nuteisdamas G. Z. ir UAB „S. “ teismas rėmėsi specialisto išvada, kuri yra sąlyginė – jei UAB „S. “ nurodyti aštuoni darbuotojai nedirbo, tuomet į buhalterinę apskaitą buvo įrašyti neteisingi duomenys. Teismas šiuo atveju turėjo įvertinti tai, kad nurodyti asmenys pagal darbo sutartis 2018 m. buvo priimti į UAB „S. “, duomenys apie tai pateikti Sodrai. Jog buvo priimti dirbti į UAB „S. “, nepaneigė ir apklausti vairuotojai. Šiems darbuotojams buvo priskaičiuotas ir užmokėtas darbo užmokestis, sumokėti mokesčiai valstybei. Specialistė Regina Černiuvienė patvirtino, jog sutikrinus pirminių apskaitos dokumentų duomenis su UAB „S. “ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais duomenimis neatitikimų nerasta. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „S. “ turto, įsipareigojimų dydžio – specialistė tiksliai nustatė, kiek darbuotojams buvo išmokėta darbo užmokesčio, nuo kurio sumokėti mokesčiai. Šioje dalyje tie G. Z., tiek pati bendrovė turi būti išteisinti.
19.13. Gynėjas pažymi, jog būtinas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis yra negalėjimas nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje specialistės (jei tikėti ne kartą tikslintomis jų išvadomis) nustatė, kad darbuotojams buvo išmokėtas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Taigi jei specialistės tiksliai nustatė bendrovių ir G. Z. gautas pajamas, negalima daryti išvados, jog negalima nustatyti bendrovių turto, įsipareigojimų dydžio ir kitų būtinų padarinių.
Dėl PVM skaičiavimo
19.14. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas skunde cituoja specialistės paaiškinimus teismo posėdyje, kuomet specialistė (neįvardinama kuri) nurodė, jog rėmėsi tyrėjo raštu, kad G. Z. dirbo daugelio įmonių vadovu. Ši specialistė taip pat nurodė, kad visos specialistės, rengusios išvadas, buvo susirinkusios į išvadų aptarimą, bendravo su tyrimą paskyrusiu pareigūnu ir laikėsi nuostatos, kad G. Z. buvo kontroliuojantis asmuo (nežiūrint į jo valdomą akcijų skaičių). Tokie paaiškinimai gynėjui kelia abejonių dėl specialisčių kompetencijos ir nešališkumo.
19.15. Skundo autorius pažymi, jog VMI yra pateikusi PVM įstatymo komentarą (tokią teisę turi vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis) su daugybe pavyzdžių, kurie aktualūs šioje byloje ir kuriems prieštarauja tyrimą atlikusių specialisčių pozicija. Šioje byloje, kaip nurodo gynėjas, aktualios PVM įstatymo 71 straipsnio 1, 2, 7 dalys (skunde cituojamos šios įstatymo nuostatos) Kontroliuojančio asmens sąvoka yra pateikta PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Teismas, priimdamas nuosprendį, šiomis įstatymo nuostatomis, kaip nurodo gynėjas, nesivadovavo ir pateikė savo interpretacijas dėl „kontroliuojančio asmens“ sąvokos, kurios akivaizdžiai prieštarauja įstatymo prasmei. Tai lėmė ir neteisingas išvadas sprendžiant klausimą dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.
19.16. Nuteistojo G. Z. gynėjo ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovo teigimu, apmokestinamąjį asmenį kontroliuojantis asmuo turi įtaką apmokestinamojo asmens vadovui ir turi galią kontroliuoti vadovo priimamus sprendimus. Pagal PVM įstatymą apmokestinamojo asmens kontrolė siejama su asmens ir su juo susijusių asmenų turimu apmokestinamojo asmens akcijų skaičiumi, kuris turi būti didesnis nei 50 procentų. Gynėjo teigimu, siekiant pripažinti G. Z. kontroliuojančiu asmeniu, aktualios PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias apmokestinamąjį asmenį kontroliuojantis asmuo – tai asmuo, kuris pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų. Skunde pažymima, jog susijusių asmenų sąvoka pateikta PVM įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje ir šios dalies komentare (aktualios nuostatos cituojamos skunde). Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas pažymi, jog PVM įstatymo komentare, kuriuo VMI siūlo vadovautis, pateikta daugybė pavyzdžių, tačiau juose nėra jokių užuominų, kad asmuo, kuris dirba keliose įmonėse vadovu, tai yra, asmeniu, priimančiu sprendimus, gali būti laikomas apmokestinamąjį asmenį kontroliuojančiu asmeniu.
19.17. Skundo autoriaus teigimu, šiuo atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, pagal kurias visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas turi būti bet kurioje bendrovėje. Būtent visuotinis akcininkų susirinkimas yra kontroliuojantis organas toje įmonėje, kurioje nėra stebėtojų tarybos ir valdybos. Gynėjas akcentuoja, jog reikia atskirti akcininkų susirinkimą ir jo kompetenciją ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Šios baudžiamosios bylos 8 tome yra duomenys apie akcininkų turimą akcijų skaičių kiekvienoje bendrovėje. Nei su vienu akcininku G. Z. nėra susijęs ryšiais, apie kuriuos kalba PVM įstatymo 2 straipsnio 31 dalis. Byloje aktualiu laikotarpiu visose bendrovėse akcininkų susirinkimai buvo veikiantys kontroliuojantys organai. Tai įrodo teismui pateikti akcininkų susirinkimų protokolai, iš kurių matyti svarstomi svarbūs bendrovių veiklos klausimai, priimami sprendimai. Apklausti kaip liudytojai bendrovių akcininkai patvirtino, kad jie daugiau ar mažiau dalyvavo bendrovių veikloje. Būtent bendrovių akcininkų susirinkimai PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies prasme ir yra sprendimų priėmėją (bendrovės direktorių) kontroliuojantys asmenys.
19.18. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas pažymi, jog aplinkybė, kad bendrovėse dirbantys asmenys siekė neperžengti įstatyme įtvirtintos 45 000 Eur pajamų sumos, yra visiškai natūralus ir suprantamas dalykas. Tokį siekį turi daugelis ūkio subjektų, nes papildomas 21 procento PVM reikšmingai atsiliepia apmokestinamojo asmens veiklos rezultatams. Įmonės, kurios gali reguliuoti savo pajamas, jų mažiau turėdamos, tą ir daro. Tai nėra nusikalstama.
19.19. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog A. B. buvo tik de jure UAB „S. p. “ direktorius. Teismas nepaneigė, jog šis asmuo buvo priimtas į darbą direktoriumi, vykdė jam priskirtas funkcijas, gavo už tai darbo užmokestį. Tai, kad vadovaujantis liudytojų parodymais G. Z. šioje bendrovėje taip pat atliko kai kurias užduotis, neduoda pagrindo išvadai, jog jis buvo UAB „S. p. “ kontroliuojančiu asmeniu. Jei ir būtų kokių šios bendrovės veiklos trūkumų, už juos turėtų atsakyti bendrovės vadovas – A. B..
19.20. Kadangi G. Z. nekontroliavo UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ priimamų sprendimų (tą darė akcininkų susirinkimai), specialisčių išvados, neva bendrovių pajamos turi būti skaičiuojamos bendrai, yra nepagrįstos bylos duomenimis. Todėl kaltinimai G. Z. ir kitiems asmenims dėl vengimo mokėti PVM yra nepagrįsti, šie asmenys turi būti išteisinti. Civiliniai ieškiniai atitinkamai turi būti paliekami nenagrinėti.
19.21. Nuteistojo G. Z. gynėjas ir UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ atstovas skunde aptaria ir baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (paskutinės priemonės), taikymą. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad G. Z. ar kiti fiziniai asmenys bei bendrovės būtų sukėlę kokias nors turtines pasekmes kreditoriams. Bendrovių buhalterinė apskaita buvo vykdoma tinkamai. Svarbu ir tai, kad nebuvo siekiama galimai netinkamai vykdomą bendrovių pajamų skaičiavimą ir kitus bendrovių veiklos ypatumus pakeisti civilinėmis ir/ar administracinėmis priemonėmis. Taigi teismas, paskirdamas kriminalines bausmes, pažeidė ir ultima ratio principą.
Šalies argumentai
20. Nuteistoji O. S. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį jos atžvilgiu panaikinti ir ją išteisinti.
20.1. Apeliantės teigimu, teismo išvados dėl jos kaltės grįstos ne byloje esančiais įrodymais, o abstrakčiais teiginiais ir teismo samprotavimais. Teismas nurodė, neva pakanka duomenų teigti, kad visi nuteistieji veikė kartu ir jų bendras tikslas buvo išvengti turtinės prievolės sąžiningai mokėti į valstybės biudžetą mokesčius vedant apgaulingą apskaitą. Teismo teigimu, vertinant įdiegtą buhalterinės paskaitos sistemą, buhalterėms nebuvo įmanoma nesuprasti, kad apskaita tvarkoma apgaulingai. Neaišku, kuo teismas grindžia tokį teiginį. Kaip teigia apeliantė, tvarkydama apskaitą, naudojosi buhalterine programa „Ciklas“. Šioje programoje registruojami tik pirminiai buhalteriniai dokumentai, buhalterinius duomenis susumuoja pati programa. Taigi visiškai nesuprantama, kaip naudojantis šia programa galima suprasti, kad vedama apgaulingas apskaita.
20.2. O. S. nuosekliai teigė apskaitą tvarkiusi pagal jai bendrovių vadovų pateiktus buhalterinius dokumentus (šio teiginio jokie bylos duomenys nepaneigia), jokių pirminių buhalterinių dokumentų neišrašinėjo. Kaip nurodė G. Z., atlyginimus apeliantė apskaičiuodavo pagal jo pateiktus vairuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Vairuotojų darbo sutarčių netikrino. Vairuotojų sąrašai, jų darbo sutartys nebuvo pateikiamos. Jokių nurodymų įtraukti į buhalterinę apskaitą nedirbančius darbuotojus G. Z. jai nedavė.
20.3. Tvarkingą buhalterinės apskaitos vedimą patvirtino ir apklaustos specialistės – Regina Černiuvienė, Kristina Kievinaitė – kurios abi patvirtino, kad jei nevertinti vairuotojų parodymų, apskaita buvo vedama tvarkingai.
Šalies argumentai
20.4. Apeliantei taip pat neaišku, kodėl teismas kaip įrodytą pripažino aplinkybę, neva ji mokėjo taksi vairuotojams didesnį atlyginimą, nei fiksuotas atlyginimų žiniaraščiuose. Ji nebuvo nei vienos bendrovės kasininke, grynieji pinigai buvo pas G. Z., tą jis ir pats patvirtino. Nei vienas taksi vairuotojas taip pat nenurodė, kad O. S. būtų išmokėjusi jam darbo užmokestį ar davusi pasirašyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose. Dauguma vairuotojų nurodė O. S. nepažįstantys, nėra jos matę. O. S. teigia dirbusi po pusę dienos penktadieniais, o pinigus vairuotojai dažniausiai atnešdavo ir paduodavo pirmadieniais.
20.5. Teismo išvada, neva ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinės prievartos priemonės patvirtina O. S. žinojimą apie apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir šios veiklos kontroliavimą, yra neteisinga. Teismas cituoja O. S. ir L. M. 2018 m. spalio 15 d. ir spalio 19 d. pokalbius. Apeliantė pažymi, jog šiais atvejais ji kalba apie rastas klaidas buhalteriniuose dokumentuose, o ne duoda nurodymus mažinti pajamas. Suvedus į buhalterinę programą „Ciklas“ pirminius apskaitos dokumentų duomenis, kartais apeliantė rasdavo neatitikimų su pateikta kasos apyskaita. Tuomet ieškodavo klaidų ir nurodydavo jas ant atskiro lapo, kurį prisegdavo prie kasos apyskaitos. D. K. taip pat patvirtino, jog O. S. jai jokių nurodymų neduodavo. Taigi jos parodymai nepatvirtina, neva tvarkant buhalterinę apskaitą buvo derinamos kasos pajamos tam, kad nebūtų viršyta reikalinga suma.
20.6. Kadangi kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį yra susiję, kildinami iš tų pačių aplinkybių, neįrodžius, kad O. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, ji turi būti išteisintina ir dėl kitų veikų.
21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendis dalyje dėl apgaulingo UAB „S.“ T., UAB „S. p. “, UAB „A. T. “ ir G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą, yra pagrįstas ir teisingas. Pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, esminių BPK pažeidimų apygardos teismas šioje dalyje nepadarė, teisingai kvalifikavo atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmus, už šių nusikalstamų veikų padarymą skyrė jiems teisingas ir proporcingas bausmes.
Žemesnės instancijos teismas
23. Visgi teisėjų kolegija pripažįsta, jog UAB „S. “ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai (1, 11 pastraipose aprašytos veikos) pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – G. Z., O. S. ir juridinis asmuo – UAB „S. “, išteisinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
24. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir nuteistosios O. S. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat tikslina dalies nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes (BPK 328 straipsnio 3 dalis).
Dėl G. Z. ir jo gynėjo (ir juridinių asmenų atstovo) apeliacinių skundų
25. G. Z. ir jo vadovaujami juridiniai asmenys – UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ – skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Visi šie asmenys (išskyrus UAB „S. “) taip pat nuteisti už neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą (BK 220 straipsnio 1 dalis). G. Z. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltė dėl šios nusikalstamos veikos apeliaciniuose skunduose neginčijama. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi dėl šios veikos įrodymų vertinimo pažeidimų ar neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, plačiau dėl šios nusikalstamos veikos šiame nuosprendyje nepasisakys.
26. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad šiame BK straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021). Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022). Šiuo gi atveju atsakomybėn patrauktas ir juridinių asmenų vadovas, ir atskirų bendrovių buhalterės.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų atlikimo metu įstatyme buvo įtvirtinta buhalterinės apskaitos sąvoka, todėl toliau šiame nuosprendyje vartojama būtent ši sąvoka). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, už ką nuteisti G. Z. ir O. S., – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (netvarkymas) arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-52-719/2023).
28. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju pasireiškė keliais G. Z. vadovaujamų bendrovių apskaitos vedimo veiksmais:
28.1. Visų pirma, bendrovėse buvo nustatyta teisės aktų reikalavimų neatitinkanti darbo užmokesčio mokėjimo tvarka – faktiškai vairuotojai darbo užmokestį išsimokėdavo patys, atskaitydami nuo iš klientų surinktos grynųjų pinigų sumos tam tikrą su G. Z. sutartą procentą (detalesni argumentai dėl tokios tvarkos bus pateikti vėliau nuosprendyje). Ši suma, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, neatitiko atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose nurodytų dydžių.
28.2. Antra, taksi vairuotojai, turėję išrašyti pinigų priėmimo kvitus keleiviams, dažnu atveju to nedarydavo, daugumą kvitų surašydavo D. K., o vairuotojai juose tik pasirašydavo. Pinigų priėmimo kvitų skaičius, kaip nurodė minėta liudytoja, buvo reguliuojamas (nereikalingus sunaikinant, esant būtinybei užpildant naujus), kad mėnesio pajamų suma bendrovėse neviršytų nustatytos ribos (šią ribą jai nurodydavo nuteistoji L. M.). Kitais gi atvejais, net jei kvitus ir pildydavo patys vairuotojai, reikalingas kvitų skaičius jiems buvo nurodomas (L. M. pokalbiai su vairuotojais, įrašai Nr. 282, 2533, 3101, 4073, 4781, 5107, 5441, 7439, 7446, 7474, 3 t., b. l. 116, 117, 133, 137, 141, 142, 145–150, 162–164, L. M. ir D. K. pokalbiai dėl reikalingų kvitų skaičiaus, įrašai Nr. 319, 467, 2283, 3 t., b. l. 117–121, 129–131)
28.2.1. Pažymėtina, jog G. Z. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose liudytojos D. K. parodymus cituoja selektyviai, pateikdami tik tas liudytojos nurodytas aplinkybes, kurios aktualios nuteistajam (jog G. Z. neliepė liudytojai klastoti dokumentų, slėpti pajamų, 18.16., 19.8. pastraipos), visiškai ignoruodami aptartas liudytojos nurodytas aplinkybes dėl pinigų priėmimo kvitų pildymo. Vertinant liudytojos D. K. parodymus svarbu ir tai, kad faktiškai ji dirbo tik dispečere (tai yra, netvarkė įmonių buhalterinės apskaitos), už papildomus darbus, tokius kaip pinigų priėmimo kvitų pildymas, G. Z. jai sumokėdavo atskirai. Taigi tai, kad liudytoja negalėjo paaiškinti viso apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo mechanizmo, nepaneigia kitų jos parodymų, kurie pagrįstai vertinti kaip patvirtinantys nuteistųjų kaltę.
28.2.2. Dėl nuteistojo gynėjo akcentuojamo neteisėto D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (19.7. pastraipa) teisėjų kolegija pažymi, jog asmenų, kurie anksčiau procese turėjo įtariamojo statusą, parodymai bet kokiu atveju turi būti vertinami atidžiau. Kasacinis teismas yra pateikęs ne vieną išaiškinimą dėl tokių parodymų vertinimo. Visų pirma, tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015); antra, tokio asmens parodymai įrodymais gali būti pripažįstami tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-693/2017, 2K-7-9-976/2020). Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-239-303/2016).
28.2.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. K. parodymai buvo įvertinti tinkamai, lyginant juos su kitais bylos duomenimis, kurie patvirtina atitinkamas liudytojos nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju aplinkybes dėl pinigų priėmimo kvitų pildymo patvirtina taikant slaptus tyrimo veiksmus užfiksuotų atskirų asmenų pokalbių (ir susirašinėjimo) turinys. Pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 1 d. pokalbio metu D. K. nurodo L. M., jog jai trūksta kvitų (<...> trūksta <...> man kvitų <...>, įrašas Nr. 52, 3 t., b. l. 115), tą pačią dieną D. K. siunčia žinutę L. M. apie užpildytus kvitus („Padariau kviteliai kas toliau“, įrašas Nr. 83, 3 t., b. l. 116), 2018 m. rugsėjo 18 d. pokalbio metu D. K. teiraujasi L. M., ar už atitinkamą vairuotoją dar reikia pildyti kvitų („Nu, o, tai klausykit, žėkit P., tai toliau <...> tuos kvitelius rašyti IDV?“, įrašas 2076, 3 t., b. l. 127, 128). Jog liudytoja tarėsi su nuteistąja L. M. dėl reikalingų kvitų skaičiaus, patvirtina ir anksčiau minėtų jų pokalbių turinys (Nr. 319, 467, 2283). Kadangi liudytojos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys (aptarti pokalbiai ir susirašinėjimas), pagrindo nesivadovauti šios liudytojos (buvusios įtariamosios ) parodymais šiuo atveju nėra.
28.3. Trečia, taksometrų kasos operacijų žurnalai buvo pildomi ne pačių vairuotojų, o D. K. ir L. M., vairuotojai šiuose žurnaluose tik pasirašydavo (aplinkybę, jog taksometrų kasos operacijų žurnalų patys nepildė, pirmosios instancijos teisme patvirtino apklausti taksi vairuotojai). Kaip nustatyta atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimus, šiuose žurnaluose buvo fiksuojamos ne visos bendrovėse gautos pajamos, taip dalies pajamų neįtraukiant į buhalterinę apskaitą.
29. Dėl nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, kaip nustatyta, nebuvo sumokėti atitinkami mokesčiai – PVM, pelno mokestis, taip pat GPM, PSD ir VSD įmokos. Vienas iš svarbiausių nuteistųjų kaltę dėl šių nusikaltimų patvirtinančių įrodymų šioje byloje yra specialisčių išvados. Objektų tyrimai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu – atlikti UAB „A. T. “ (11 t., b. l. 4–23 b. l.), UAB „S.“ T. (11 t., b. l. 103–124), UAB „S. “ (12 t., b. l. 44–59), UAB „S. p. “ (13 t., b. l. 8–41) ir G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą (14 t., b. l. 59–94), ūkinės finansinės veiklos tyrimai. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, teismui kilo abejonių dėl pateiktų išvadų tikslumo, todėl buvo paskirtas papildomas ūkinės finansinės veiklos tyrimas (23 t., b. l. 16–20). Atitinkamai gautos specialisčių išvados dėl atskirų asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimo:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. dėl UAB „S. p. “ (23 t., b. l. 66–83) (ši išvada buvo atitinkamai patikslinta specialistės 2023 m. sausio 2 d. paaiškinimais, 24 t., b. l. 51–53);
29.2. dėl G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą (23 t., b. l. 100–126);
29.3. dėl UAB „S. “, UAB „S.“ T. ir UAB „A. T. “ (23 t., b. l. 171–210).
30. Jau gavus minėtas išvadas pirmosios instancijos teisme kilo būtinybė skirti dar vieną objektų tyrimą, siekiant nustatyti tikslesnį laikotarpį, kuomet G. Z. ir kitoms uždarosioms akcinėms bendrovėms atsirado prievolė registruotis PVM mokėtojais (24 t., b. l. 77, 78). Buvo pateikta dar viena specialistės išvada (24 t., b. l. 83–90). Ši išvada, vertinant UAB „S.“ T. pajamas, taip pat patikslinta papildomais specialistės paaiškinimais (24 t., b. l. 101, 102).
31. Specialistės, atlikusios tyrimus, atskiroms bendrovėms ir G. Z., veikiančiam pagal individualios veiklos pažymą (toliau nuosprendyje minint bendroves, ši sąvoka apims ir pagal individualios veiklos pažymą veikiantį G. Z.) nustatė įmonių apskaitoje nefiksuotas pajamas, vairuotojams išmokėtą darbo užmokestį, kuris neatitiko nurodytojo apskaitos dokumentuose, į valstybės biudžetą nesumokėtą PVM, GPM, pelno mokestį, PSD ir VSD įmokas. Nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose kelia abejones dėl minėtų specialisčių išvadų įrodomosios galios. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl šių išvadų galima suskirstyti į kelias grupes:
31.1. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad išvados yra sąlyginės, jos tiesiogiai priklauso nuo vairuotojų parodymų, kurie negali būti vertinami kaip patikimi (19.3., 19.5. pastraipos);
31.2. Kaip teigia apeliantai, specialistės vadovavosi prielaidomis, darė klaidas skaičiavimuose (18.18., 18.19., 19.3. pastraipos);
31.3. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat teigia, kad specialistės, skaičiuodamos bendrovių apskaitoje nefiksuotas pajamas, negalėjo vadovautis ir taksometrų parodymais, kurie, apeliantų teigimu, taip pat nėra tikslūs (18.5., 19.11. pastraipos).
32. Nuteistojo G. Z. apeliacinio skundo esmė – jog specialisčių nustatytos neva gautos pajamos bendrovėse iš tikrųjų nebuvo gautos, darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas toks, koks buvo nurodytas atitinkamuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, buhalterinė apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, todėl mokesčiai, už kurių nesumokėjimą valstybei nuteisti visi trys asmenys, apskaičiuoti nepagrįstai.
33. Specialisto (ekspertų) išvados, įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes, yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015).
34. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).
Žemesnės instancijos teismas
35. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-976/2017, 2K-368-489/2018).
36. Nurodytų specialisčių išvadų, kaip įrodymo, vertinimo kriterijų pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė. Duomenys, kuriais remiantis buvo atlikti atitinkami skaičiavimai ir nustatytos bendrovių apskaitoje nefiksuotos pajamos, kitokie nei atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose nurodyti darbo užmokesčio dydžiai, yra pakankamai aiškūs, tikslūs ir nekeliantys abejonių. Aplinkybė, jog pateiktos specialistų išvados šiuo atveju buvo ne kartą tikslintos (iš pradžių, kaip minėta, skirti papildomi objektų tyrimai, vėliau pirmosios instancijos teisme pateiktos išvados dar kelis kartus tikslintos atsižvelgiant į G. Z. rašytines pastabas), neeliminuoja ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų iš teisėtai surinktų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, sąrašo.
37. Teisėjų kolegija sutinka su skundų argumentais, jog šiuo atveju specialistės, atlikusios G. Z. ir jo vadovaujamų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimus, išties padarė klaidų, kurias vėliau reikėjo taisyti. Atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimus ikiteisminio tyrimo metu bendrovėms buvo paskaičiuotos vienokios bendrovių apskaitoje nefiksuotos pajamos iš keleivių vežimo veiklos ir vairuotojams išmokėti darbo užmokesčio dydžiai, pagal šiuos duomenis atitinkamai paskaičiuoti nesumokėti PVM, GPM, pelno mokestis, taip pat nesumokėtos PSD, VSD įmokos:
37.1. UAB „S.“ T. nesumokėtų mokesčių (ir įmokų) bendra suma buvo kiek daugiau nei 42 000 Eur;
37.2. UAB „S. p. “ - beveik 88 000 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
37.3. UAB „A. T. “ - kiek daugiau nei 40 000 Eur;
37.4. G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, – daugiau nei 41 000 Eur (duomenys iš kaltinamojo akto ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialistų išvadų).
38. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apklausus nuteistuosius (tuo metu kalinamuosius), liudytojus (taksi vairuotojais dirbusius asmenis), ūkinės finansinės veiklos tyrimus atlikusias specialistes, buvo nutarta atlikti papildomus ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Toks sprendimas priimtas įvertinus aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu specialistės, atlikusios atitinkamų bendrovių tyrimus, neteisingai apskaičiavo šių bendrovių iš keleivių vežimo veiklos gautas pajamas, kurios nebuvo fiksuojamos bendrovių buhalterinėje apskaitoje:
38.1. Specialistė Regina Černiuvienė, ikiteisminio tyrimo metu atlikusi UAB „S. “, UAB „S.“ T. ir UAB „A. T. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, paaiškino, jog bendrovėse gautos pajamos ir vairuotojų darbo užmokesčiai buvo skaičiuojami tokiu principu: 1) pinigai, kuriuos vairuotojai pristatydavo bendrovės direktoriui, buvo nustatyti iš kasos pajamų orderių, 2) prie sumos, nurodytos kasos pajamų orderiuose, buvo pridedamos kuro išlaidos, 3) tuomet nuo šios bendros sumos skaičiuojami 35 procentai, kas ir buvo laikoma vairuotojų darbo užmokesčiu (kaip pavyzdį specialistė nurodė UAB „A. T. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 14 priedą, esantį 11 t., b. l. 68–75). Faktiškai vairuotojų gautas darbo užmokestis, kaip nurodė specialistė, neatitiko oficialiojo. Specialistė paaiškino, kad nors liudytojai (vairuotojai) ir negalėjo nurodyti tikslių skaičių (sumų), koks buvo jų darbo užmokestis kiekvieną savaitę ar mėnesį, ši aplinkybė teikiamai išvadai reikšmės neturėjo. Visi vairuotojai patvirtino, jog nuo surinktos pinigų sumos gaudavo 35 procentus, šia parodymų dalimi specialistė ir vadovavosi. Pagrindas neoficialaus darbo užmokesčio skaičiavimui buvo tikslūs skaičiai – nurodyti atitinkamai kasos pajamų orderiuose ir čekiuose už kurą, sudėjus šias sumas nuo bendros sumos ir buvo skaičiuojami 35 procentai (tai yra, faktiškai vairuotojų gautas darbo užmokestis). Tokią pat vairuotojų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką patvirtino ir specialistė Olga Prielaidienė, atlikusi UAB „S. p. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, bei Kristina Kievinaitė, atlikusi pagal individualios veiklos pažymą veikiančio G. Z. ūkinės finansinės veiklos tyrimą.
38.2. Pirmosios instancijos teisme taip pat apklausti vairuotojai, dirbę bendrovėse ir gavę atitinkamą darbo užmokestį. Jų parodymų esmė – jog dirbdami ir gaudami pinigus iš klientų už taksi paslaugas, iš šios sumos pirko kurą automobiliams. Nuo likusios sumos (iš klientų gautų pinigų atėmus išlaidas kurui) vairuotojas atskaičiuodavo 35 procentus kaip darbo užmokestį sau, o likusią sumą pristatydavo bendrovės direktoriui (G. Z.).
38.3. Apklausiant specialistę Reginą Černiuvienę pirmosios instancijos teisme, L. M. (tuo metu kaltinamoji) nurodė pastabą, jog vairuotojui pristačius į bendrovę iš klientų surinktus pinigus, kasos pajamų orderyje buvo nurodyta suma, į kurią įėjo: atnešti grynieji pinigai, išlaidos kurui ir 35 procentai, vairuotojo atskaičiuoti kaip darbo užmokestis. Tokią pat tvarką dėl kasos pajamų orderiuose nurodomų sumų nurodė ir O. S..
38.4. Įvertinusios L. M. ir O. S. pastabas, specialistės Regina Černiuvienė ir Olga Prielaidienė patvirtino, jog skaičiavimai išvadose buvo atlikti netinkamai.
38.5. G. Z. iš esmės patvirtino vairuotojų nurodytą darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, tačiau kartu teigė, kad būtent tokio dydžio darbo užmokestis vairuotojams ir buvo atvaizduojamas buhalterinėje apskaitoje, tai yra, 35 procentai, kuriuos vairuotojai skaičiuodavo nuo iš klientų surinktos sumos ir pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, nuteistojo teigimu ir buvo nurodyti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose.
39. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs vairuotojų parodymus dėl darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, specialistų paaiškinimus dėl darbo užmokesčio ir buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų pajamų skaičiavimo, taip pat įvertinęs G. Z., O. S. ir L. M. nurodytas aplinkybes dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, kaip minėta, skyrė papildomus ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks sprendimas iš esmės priimtas įvertinus būtent nuteistųjų (tuo metu kaltinamųjų) nurodytas aplinkybes kaip teisingas, taigi gynėjo skundo argumentas, neva nuteistųjų parodymai nebuvo vertinti, atmetamas kaip nepagrįstas (19.6. pastraipa). Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad teismas kaip teisingus taip pat vertino pirmosios instancijos teisme liudytojų (taksi vairuotojų) duotus parodymus. Taigi G. Z. skundo argumentai dėl galimų pažeidimų vykdant apklausas ikiteisminio tyrimo metu (18.20. pastraipa) šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės vertinant liudytojų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų patikimumą. Atlikus papildomus tyrimus ir pateikus išvadas, G. Z. ir atskirų bendrovių nesumokėtų mokesčių ir įmokų sumos visais atvejais sumažėjo:
39.1. UAB „S.“ T. nesumokėtų mokesčių (ir įmokų) bendra suma sumažėjo iki kiek daugiau nei 20 000 Eur (daugiau nei dvigubai);
Žemesnės instancijos teismas
39.2. UAB „S. p. “ – iki beveik 23 000 Eur (daugiau nei trigubai);
39.3. UAB „A. T. “ – iki kiek daugiau nei 28 000 Eur (beveik pusantro karto);
39.4. G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, – iki kiek daugiau nei 24 500 Eur (daugiau nei pusantro karto).
40. Tokį nesumokėtų mokesčių ir PSD bei VSD įmokų sumažėjimą lėmė kelios priežastys:
40.1. Specialistės, įvertinusios nuteistųjų (tuo metu kaltinamųjų) bei vairuotojų parodymus dėl vairuotojams skaičiuoto darbo užmokesčio, perskaičiavo neoficialiai šių asmenų gautą darbo užmokestį šį dydį atitinkamai sumažindamos, taip pat sumažindamos ir nesumokėtą GPM, PSD ir VSD įmokas (23 t., b. l. 108–120, 176–182, 188–193, 24 t., b. l. 51–53);
40.2. Įvertinusios liudytojo S. R. parodymus apie taksometrų duomenis ir jų patikimumą, specialistės tam tikrų taksometrų duomenų apie įplaukas nevertino (taksometrų, kurie buvo pradėti naudoti dar prieš naujos valiutos, euro, įvedimą, kadangi sumų eurais ir litais atskirti nebuvo galima, detalesni argumentai dėl taksometrų duomenų vertinimo bus pateikti vėliau šiame nuosprendyje, 44, 45 pastraipose), kas iš esmės lėmė buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų įplaukų sumažėjimą (23 t., b. l. 69–71, 105–108, 24 t., b. l. 101, 102);
40.3. Specialistės, atsižvelgusios į G. Z. parodymus, iš naujo įvertino sandorius dėl radijo ryšio stotelių nuomos (23 t., b. l. 75, 76, 182–184, 193–195);
40.4. Tam tikrų sumų sumažėjimą lėmė ir padarytos skaičiavimo klaidos, kurios vėliau buvo ištaisytos (24 t., b. l. 51–53).
41. Teisėjų kolegija, kaip minėta, sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog specialistės, atlikusios ūkinės finansinės veiklos tyrimus, išties padarė klaidų. Dalis šių klaidų buvo susijusios su ne taip suprastais ir įvertintais liudytojų (vairuotojų) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita dalis – su netinkamai pritaikytomis formulėmis, kas lėmė netikslius skaičiavimus. Šios klaidos, kaip matyti iš G. Z. argumentų ir teiktų rašytinių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, buvo surastos būtent jo pastangų dėka, buvo paskirti ir atlikti papildomi ūkinės finansinės veiklos tyrimai, dėl rastų klaidų specialistės pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, atitinkamas klaidas ištaisydamos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo išties sudėtingi, o šį sudėtingumą kaip tik ir lėmė bendrovių veiklos organizavimas – nors teisiškai visos bendrovės veikė savarankiškai, realiai visų jų veikla buvo susijusi tarpusavyje, persipynusi, dažnai bendrovėse dirbę vairuotojai tiksliai netgi nežinojo, konkrečiai kurioje jų dirba, žinodavo tik tai, kad dirba pas G. Z., bendrovių apskaitoje tam tikros pinigų sumos buvo visai nefiksuojamos, apskaitoje vaizduojamas darbo užmokestis, kuris skyrėsi nuo faktiškai darbuotojams išmokamo darbo užmokesčio. Toks sudėtingas bendrovių veiklos organizavimas (kuris skundžiamame nuosprendyje pripažintas neteisėtu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį) taip pat galėjo lemti tam tikras specialisčių klaidas atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Apibendrinant visa tai, pažymėtina, kad padarytos skaičiavimo klaidos, kurios, kaip matyti, buvo ištaisytos, įvertinus tiek tyrimo apimtį, tiek aptartą bendrovių veiklos organizavimą, negali būti priežastimi pripažinti pateiktas išvadas neleistinais įrodymais.
42. Visų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimai ir jų rezultatai iš esmės priklauso nuo kelių pagrindinių rodiklių – darbo užmokesčio, kuris buvo faktiškai išmokėtas taksi vairuotojams (tačiau neatspindėtas buhalterinės apskaitos dokumentuose), bei pajamų, kurios nebuvo fiksuotos buhalterinėje apskaitoje. Nuo šių sumų priklauso ir valstybei mokėtini mokesčiai bei kitos įmokos.
43. Atliekant G. Z. vadovaujamų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimus pirmosios instancijos teisme specialistės, kaip minėta, perskaičiavo faktiškai taksi vairuotojų gautą darbo užmokestį (nuo kurio priklauso GPM, PSD ir VSD sumos).
43.1. Pirmosios instancijos teisme apklausti vairuotojai patvirtino, jog nuo iš klientų surinktos grynųjų pinigų sumos, atėmę išlaidas kurui, darbo užmokesčiui jie pasilikdavo 35 procentus (išskyrus E. R., kuris, kaip patvirtino pirmosios instancijos teisme, iš pradžių gaudavo 35 procentus, vėliau ši suma jam buvo pakelta iki 38 procentų, taigi G. Z. skundo argumentai, neva šiam liudytojui nepagrįstai skaičiuotas 38 procentų darbo užmokestis, atmestini kaip nepagrįsti).
43.2. Šiuos 35 procentus specialistės, atlikusios papildomus ūkinės finansinės veiklos tyrimus, skaičiavo nuo kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų, tai yra, nuo sumų, kurios buvo užfiksuotos bendrovių buhalterinėje apskaitoje kaip iš vairuotojų gauti grynieji pinigai (prie kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų, priešingai nei atliekant tyrimus ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pridedamos išlaidos kurui).
43.3. Ši paskaičiuota suma buvo atitinkamai lyginama su atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose nurodytomis sumomis ir nustatyti tam tikri skirtumai – vienais atvejais faktiškai vairuotojams išmokėtas darbo užmokestis buvo didesnis nei nurodytas oficialiuose dokumentuose, kitais gi atvejais šis darbo užmokestis buvo mažesnis.
43.4. Tais atvejais, kuomet vairuotojų faktiškai gautas darbo užmokestis buvo didesnis nei nurodytasis atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, nuo šio oficialioje apskaitoje nepavaizduoto darbo užmokesčio buvo apskaičiuotos atitinkamos mokesčių ir įmokų sumos – GPM, PSD ir VSD įmokos (skaičiavimai dėl G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, 23 t., b. l. 108–115, 127–156; skaičiavimai dėl UAB „S.“ T., 23 t., b. l. 176–182, 211–214; skaičiavimai dėl UAB „A. T. “, 23 t., b. l. 188–193, 215–219; skaičiavimai dėl UAB „S. p. “, 24 t., b. l. 51–68).
44. Kaip matyti, specialistės, skaičiuodamos faktiškai vairuotojų gautą darbo užmokestį, iš esmės vadovavosi dviem rodikliais – kasos pajamų orderiuose nurodytomis pinigų sumomis ir vairuotojų nurodytu jų gautu darbo užmokesčio dydžiu procentais. Atliekant šiuos faktiškai gauto darbo užmokesčio skaičiavimus, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde (19.3., 19.5. pastraipos), nebuvo imama vairuotojų apklausų metu nurodyta per dieną surenkama pinigų suma (kuri išties nebūtų tiksli) ir dauginama iš darbo dienų skaičiaus. Specialistės vadovavosi tik ta liudytojų (vairuotojų) parodymų dalimi, kuomet jie nurodė tikslų savo darbo užmokesčio dydį – 35 procentus nuo surinktos iš klientų grynųjų pinigų sumos. Faktiškai vairuotojų gautas darbo užmokestis buvo palygintas su nurodytuoju atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose ir nustačius neatitikimus apskaičiuoti atitinkami mokesčiai valstybei. Tokie skaičiavimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai tikslūs, o jų pagrindu apskaičiuotos mokesčių ir įmokų sumos – pagrįstos.
45. Pažymėtina, jog tokį susitarimą dėl darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos pripažino ir pats G. Z.. Jis, kaip bendrovių vadovas, ir nurodė taksi vairuotojams tokią darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, būtent dėl to atsakomybėn patrauktas nuteistasis, o ne taksi vairuotojais dirbę asmenys (nors nuteistojo gynėjas skunde kelia būtent taksi vairuotojų atsakomybės klausimą, 19.10. pastraipa). Nors nuteistasis teigė, neva vairuotojų pasiliekami 35 procentai atitiko jų darbo užmokestį, nurodytą atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Specialistės, skaičiuodamos mokėtinų įmokų ir mokesčių sumas, būtent ir lygino darbo užmokesčio dydį, gautą paskaičiavus 35 procentus nuo kasos pajamų orderiuose nurodytos sumos, bei darbo užmokestį, nurodytą atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Nuo susidariusio skirtumo ir buvo paskaičiuotas GPM, taip pat VSD ir PSD įmokos. Toks nuteistojo nurodymas dėl darbo užmokesčio mokėjimo, kaip matyti, pats savaime sudarė sąlygas nefiksuoti tam tikrų pajamų įmonių apskaitoje (ir taip nemokėti nuo šių pajamų atitinkamų mokesčių), kas patvirtina jo tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamų bendrovių buhalterinę apskaitą.
46. Šiuo atveju specialistės, skaičiuodamos bendrovių apskaitoje nefiksuotas pajamas, pagrįstai rėmėsi ir taksometrų duomenimis:
46.1. Taksometrų apžiūros buvo atliktos ikiteisminio tyrimo metu, jų metu užfiksuoti kiekvieno taksometro duomenys apie bendrą nuvažiuotų kilometrų skaičių, apie apmokėtų kilometrų skaičių, taip pat apie bendrą įplaukų sumą (apžiūros protokolai 7, 8 t.). Atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimus ikiteisminio tyrimo metu, bendrovių apskaitoje nefiksuotos pajamos, remiantis minėtais apžiūrų protokolais, buvo skaičiuojamos vertinant dviejų rūšių taksometrų – „ST-500MF“ ir „Microtax-06“, duomenis.
46.2. Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas S. R., kurio įmonė užsiima taksometrų prekyba, aptarnavimu (7 t., b. l. 28–32), taigi šis asmuo turi žinių apie tokių prietaisų veikimo principus. Liudytojas kartu su policijos pareigūnais dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint taksometrus, nurodė, jog buvo apžiūrimi dviejų rūšių taksometrai – „Microtax-06“ ir „ST-500MF“. Kaip paaiškino šis liudytojas, taksometrai „ST-500MF“ yra senesnio modelio, jų patikimumas nėra didelis. Taksometrai „Microtax-06“ yra naujesnio modelio. Naujesnio modelio taksometrai „Microtax-06“ rodo, kiek iš viso kilometrų nuvažiuota, kiek kilometrų apmokėta, taip pat rodoma pinigų suma. Taksometro duomenų, kaip patvirtino liudytojas, koreguoti negalima.
46.3. Atlikus papildomus ūkinės finansinės veiklos tyrimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, specialistės, skaičiuodamos kaltinamų bendrovių apskaitoje nefiksuotų pajamų sumą, rėmėsi tik naujesnio modelio taksometrų duomenimis (tai yra, taksometrų „Microtax-06“, 7 t., b. l. 47–82, 154–180, 8 t., b. l. 1–9). Prokurorui pateikus prašymus pakeisti kaltinimą (25 t., b. l. 50–90), nuteistiesiems (tuo metu kaltinamiesiems) taip pat inkriminuotos tik tos bendrovių apskaitoje nefiksuotos pajamos, kurios buvo nustatytos remiantis būtent naujesnio modelio taksometrų duomenimis („Microtax-06“) (nusikalstamų veikų epizodai, aprašyti 2.4., 6.4. pastraipose).
46.4. Svarbu pažymėti ir tai, kad lyginant kiekvieno taksometro, kurio duomenimis remiantis buvo skaičiuojamos bendrovių apskaitoje nefiksuotos pajamos, apmokėtų kilometrų skaičių ir bendrą įplaukų sumą, vieno kilometro kaina visais atvejais praktiškai identiška (vieno kilometro kaina apskaičiuojama bendrą įplaukų sumą dalijant iš apmokėtų kilometrų skaičiaus, kainos skiriasi labai nežymiai, mažiausia jų 0,95 Eur už kilometrą, taksometrai Nr. 108088, 85033, didžiausia – 1,02 Eur už kilometrą, taksometrai Nr. 88131, 108089), kas vėlgi rodo taksometrų duomenų pakankamai didelį tikslumo lygį.
47. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju asmenys nuteisti tik už tokias bendrovių apskaitoje nefiksuotas pajamas, kurios buvo nustatytos remiantis duomenimis iš naujesnio modelio taksometrų („Microtax-06“), įvertinus aplinkybę, jog liudytojas S. R. kaip nepatikimus įvardino senesnio modelio taksometrus („ST-500MF“), pagrindo pripažinti naujesnio modelio taksometrų duomenų kaip nepatikimų nėra (tuo labiau, kad remiantis šių taksometrų duomenimis skaičiavimai dėl vieno kilometro kainos yra pakankamai stabilūs). Apeliacinių skundų teiginiai dėl taksometrų nepatikimumo (18.5., 19.11. pastraipos), teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti aktualūs sprendžiant dėl duomenų iš senesnio modelio taksometrų vertinimo, tačiau šiuo atveju tokie duomenys, kaip nuteistųjų kaltės įrodymas, vertinami nebuvo.
48. Taigi pagrindiniai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, susiję su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, bendrovių apskaitoje nefiksuotomis pajamomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra įrodyti. Juos patvirtina ne tik pateiktos specialisčių išvados, bet ir kiti bylos duomenys – pokalbių ir susirašinėjimo, užfiksuotų taikant neviešus tyrimo veiksmus, turinys, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atliktų apžiūrų duomenys.
49. Be aptartų pagrindinių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nuteistiesiems pagrįstai inkriminuotas ir buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas, susijęs su UAB „S. p. “ teiktomis paslaugomis uždarajai akcinei bendrovei „A. f. “ (4.1. pastraipoje aprašytas epizodas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tarp bendrovių sudarytos sutarties pagrindu buvo teikiamos taksi paslaugos UAB „A. f. “ darbuotojams, nors sutartis tarp šių bendrovių sudaryta dėl reklamos paslaugų teikimo (10 t., b. l. 3–6), kaip už reklamos paslaugas buvo išrašomos ir PVM sąskaitos faktūros (10 t., b. l. 7–42), dalis už keleivių vežimo paslaugas gautų pajamų neįtraukta į UAB „S. p. “ buhalterinę apskaitą (316,60 Eur). G. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, jog reklamos paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „A. f. “ išties buvo teikiamos, todėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai šiuo atveju nustatyti nepagrįstai (18.8. pastraipa). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Tiek paties G. Z. parodymai (nuteistasis neneigė, jog buvo teikiama keleivių vežimo paslauga), tiek O. S. nurodytos aplinkybės (nuteistoji patvirtino, jog faktiškai buvo teikiamos keleivių vežimo, ne reklamos paslaugos), tiek tarp bendrovių sudarytos sutarties priedas, kuriame aiškiai įvardinti keleivių vežimo paslaugos įkainiai (10 t., b. l. 6), šiuo atveju patvirtina, jog buvo teikiamos keleivių vežimo, o ne reklamos paslaugos, būtent dėl tokios paslaugos bendrovės buvo susitarusios. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog taksi automobiliuose buvo UAB „A. f. “ skrajučių (kurios, skundo autoriaus teigimu, patvirtina būtent reklamos paslaugų teikimą), nepaneigia pirminio sudarytos sutarties tikslo – taikant atitinkamas nuolaidas, darbuotojams šios paslaugos neapmokant (apmokėjimą už paslaugas atliekant UAB „A. f. “), teikti keleivių vežimo paslaugas UAB „A. f. “ darbuotojams.
50. Esminis ginčas šioje baudžiamojoje byloje kyla dėl PVM įstatymo pažeidimų. Kaip matyti iš nuteistiesiems pagal BK 220 straipsnio 1 dalį inkriminuotų veiksmų, būtent šis mokestis sudaro didžiąją dalį valstybei nesumokėtų mokesčių ir įmokų sumos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog:
Žemesnės instancijos teismas
50.1. UAB „S.“ T. valstybei nesumokėjo 19 305 Eur PVM (iš bendros 20 105,34 Eur mokesčių ir įmokų sumos);
50.2. UAB „S. p. “ – 19 906 Eur PVM (iš bendros 22 748,39 Eur sumos);
50.3. UAB „A. T. “ – 25 254 Eur PVM (iš bendros 28 329,80 Eur sumos);
Žemesnės instancijos teismas
50.4. G. Z., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą – 22 535,12 Eur (iš bendros 24 572,55 Eur sumos).
51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje atliktus objektų tyrimus ir pateiktas specialistų išvadas, liudytojų parodymus, uždarųjų akcinių bendrovių „S. “, „S.“ T., „S. p. “, „A. T. “ ir G. Z. pagal pažymą vykdomos individualios veiklos pobūdį, šios veiklos organizavimą, padarė išvadą, jog šiuo atveju buvo pažeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos PVM įstatymo nuostatos, nustatančios prievolę asmeniui registruotis PVM mokėtoju. Nors nei UAB „S.“ T., „S. p. “ ir „A. T. “, nei individualią veiklą pagal pažymą vykdantis G. Z. nebuvo registruoti PVM mokėtojais, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šie asmenys nuo atitinkamo laiko privalėjo registruotis PVM mokėtojais ir mokėti šį mokestį valstybei. Tiek nuteistasis G. Z., tiek jo gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą (18.6., 18.10., 18.11., 18.15., 18.17., 18.23., 19.14.–19.21. pastraipos). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirus apeliacinių skundų argumentus, atitinkamų teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl PVM įstatymo pažeidimų yra teisingos.
52. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur. Jeigu atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per metus buvo didesnis negu 45 000 Eur, tai PVM turi būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) pateiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta (PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėtomis PVM įstatymo nuostatomis, jeigu juridinio ar individualią veiklą vykdančio fizinio asmens pajamos per vienerių metų laikotarpį viršija 45 000 Eur ribą, tokiam asmeniui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Įstatyme nustatytos 45 000 Eur pajamų ribos, vertinant šias uždarąsias akcines bendroves atskirai, 2016–2018 m. nei UAB „S.“ T. (24 t., b. l. 101), „S. p. “ (24 t., b. l. 31) ar „A. T. “ (23 t., b. l. 194, 195, lentelė Nr. 9), nei G. Z., vykdęs veiklą pagal individualios veiklos pažymą (23 t., b. l. 116, 117, 7 lentelė), šiuo atveju neviršijo, taigi šiems asmenims prievolė registruotis PVM mokėtojais neatsirado. Tačiau tokia išvada darytina tik vertinant šias bendroves atskirai, kaip veikusias savarankiškai viena nuo kitos (be to, prie kiekvienos bendrovės pajamų nepridėjus tų apskaitoje nefiksuotų pajamų, kurios buvo nustatytos specialisčių šioje byloje atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimus).
53. PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio suma per metus viršijo 45 000 Eur ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Taigi įstatyme įtvirtinti tam tikri saugikliai, užtikrinantys PVM į valstybės biudžetą surinkimą, kuomet atitinkamos bendrovės veikla yra dirbtinai išskaidoma kelioms bendrovėms, taip sumažinama atskirų bendrovių gaunamų pajamų suma ir išvengiama prievolės registruoti atitinkamą įmonę PVM mokėtoja. Kas laikoma apmokestinamąjį asmenį kontroliuojančiu asmeniu įtvirtinta PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Kontroliuojantis asmuo – tai asmuo, kuris:
53.1. tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų apmokestinamojo asmens akcijų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
53.2. pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų apmokestinamojo asmens akcijų arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų, arba
53.3. turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą apmokestinamojo asmens valdymo organų narių ir (arba) faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus.
54. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog G. Z., kartu vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, kontroliavo keturis juridinius asmenis – UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “. Jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog vadovaujantis atitinkamomis PVM įstatymo nuostatomis, minėtas uždarąsias akcines bendroves kontroliavo ne G. Z., o šių bendrovių visuotiniai akcininkų susirinkimai (19.15.–19.17. pastraipos). Grįsdamas tokią poziciją advokatas iš esmės remiasi PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta sąlyga kartu su susijusiais asmenimis valdyti ne mažiau kaip 50 procentų kontroliuojamos įmonės akcijų, taip pat atitinkamomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis du atskirus kiekvienos uždarosios akcinės bendrovės organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vadovą (19.16., 19.17. pastraipos). Nuteistojo skunde, be reikalavimo vertinti valdomų akcijų skaičių, taip pat akcentuojama aplinkybė, jog PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalis buvo apskųsta Europos Komisijai, Lietuvos Respublikos atžvilgiu pradėta pažeidimo procedūra. Taigi šia įstatymo nuostata, kaip prieštaraujančia Europos Sąjungos teisei, anot G. Z., apskritai negalima vadovautis (18.6. pastraipa).
55. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis kontroliuojančio asmens sąvoką, priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, siekiant pripažinti asmenį kontroliuojančiu kitus asmenis, nėra būtina visais atvejais valdyti tam tikrą kontroliuojamo asmens akcijų skaičių. Vienas iš atvejų, kuomet asmuo gali būti pripažįstamas kitus asmenis kontroliuojančiu, yra įtvirtinta situacija, kuomet asmuo faktiškai kontroliuoja kito apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus (PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Šiuo atveju šis kontroliuojantis asmuo neprivalo turėti atitinkamą kontroliuojamo asmens akcijų skaičių, užtenka, jog jis galėtų faktiškai kontroliuoti apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus, daryti jiems esminę įtaką. Nors G. Z. ir nevaldė daugiau nei 50 procentų UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ akcijų (tai yra, neatitiko PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos kontroliuojančio asmens sąvokos), taip pat nevaldė tokio šių bendrovių akcijų skaičiaus kartu su susijusiais asmenimis (tai yra, neatitiko PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte apibrėžtos kontroliuojančio asmens sąvokos), jis visgi galėjo kontroliuoti ir faktiškai kontroliavo šių bendrovių priimamus sprendimus ir pagrįstai laikomas kontroliuojančiu asmeniu vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Tokią išvadą pagrindžia toliau aptariamos aplinkybės.
56. Visų pirma, G. Z. ne tik pats vykdė individualią veiklą pagal pažymą, jis taip pat buvo UAB „S. “, UAB „S.“ T. ir UAB „A. T. “ direktorius. Šios aplinkybės nuteistasis neginčija. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Z. taip pat buvo faktinis UAB „S. p. “ direktorius, o liudytojas A. B. šias pareigas ėjo tik formaliai.
56.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Pažymėtina, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-222/2015, 2K-137-697/2019, 2K-118-489/2022, 2K-169-976/2022).
56.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo apklausti UAB „S. p. “ dirbę vairuotojai – asmenys, kurie buvo įdarbinti šioje bendrovėje ir vykdydami savo darbo funkcijas matė, kaip organizuojama bendrovės veikla. UAB „S. p. “ vairuotojais dirbę asmenys – E. R., S. S., R. M. – visi patvirtino, jog į darbą juos priėmė G. Z. (ne A. B.), būtent nuteistąjį šie liudytojai įvardino kaip direktorių, tai yra, kaip asmenį, vadovavusį bendrovei, kurioje pastarieji dirbo, nurodė su juo derinę visus aktualius klausimus dėl darbo organizavimo. Tik vienas iš šios bendrovės vairuotojų – R. Z. – pirmosios instancijos nurodė, neva į darbą jį priėmė A. B. (nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas A. B. apskritai neminėjo, o kaip bendrovės direktorių nurodė būtent G. Z.).
56.3. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pats A. B. patvirtino, kad G. Z. paprašė jo tapti UAB „S. p. “ direktoriumi, tačiau direktoriumi jis buvo tik formaliai, faktiškai visas direktoriaus funkcijas atliko G. Z.. Kaip paaiškino, jam atvykus į ofisą ir sutikus UAB „S. p. “ buhalterę O. S., pastaroji juokaudama sakydavo „o, mano direktorius atėjo“. Nors pirmosios instancijos teisme A. B. iš dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, jog faktiškai ėjo UAB „S. p. “ direktoriaus pareigas, teikė įvairius pasiūlymus G. Z. dėl bendrovės darbo organizavimo (apklausos metu buvo pateiktas tik vieno iš tokių pasiūlymų pavyzdys – bendrovei įsigyti automobilius), liudytojas taip pat nurodė ir tai, kad visas direktoriaus pareigas faktiškai atliko G. Z. – priiminėjo į darbą darbuotojus, tvarkė bendrovės kasą, surinkdavo pinigus. Taigi net ir A. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai leidžia spręsti, jog faktiškai UAB „S. p. “ vadovavo ne jis, o G. Z..
56.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir G. Z. 2018 m. lapkričio 16 d. pokalbius su A. B., kurių metu pastarajam buvo nurodyta skaičiuoti sau didesnį darbo užmokestį nuo surinktos iš klientų sumos – vietoje 35 procentų skaičiuoti 40 procentų (3 t., b. l. 98). Taigi faktiškai G. Z., bylos nagrinėjimo metu pateikęs save kaip UBA „S. p. “ kasininką, sprendė dėl darbo užmokesčio paskyrimo (padidinimo) oficialiai šios bendrovės direktoriaus pareigas ėjusiam A. B., tai yra, priėmė sprendimą kaip šios bendrovės direktorius.
56.5. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais buvo apklaustas kelis kartus – pirmąjį kartą 2018 m. lapkričio 26 d., antrąjį kartą 2020 m. sausio 16 d. Antrosios apklausos metu jis patvirtino pirmoje apklausoje duotus parodymus (3 t., b. l. 76–83). Taigi net jei pirmoji jo apklausa 2018 m. truko pakankamai ilgai, jos metu A. B. prašė vandens, o apklausoje, be kita ko, dalyvavo ir protokole nenurodytas tyrėjas (kas akcentuojama nuteistojo skunde, 18.11. pastraipa), šiuos pažeidimus A. B. galėjo nurodyti jei ne po pirmosios apklausos atlikimo (kreipdamasis į atitinkamas institucijas ar pažymėdamas apie tai apklausos protokole), tuomet bent jau antrosios apklausos metu, kuri vyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pirmosios (daugiau nei vieneriems metams). Tačiau jokių jo tariamų teisių pažeidimų liudytojas nei vienos apklausos protokole nenurodė, abejuose protokoluose pasirašė. Atsižvelgiant į tai, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gali būti vertinami tikrinant kitus šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis.
56.6. Liudytoja D. Š., nuo 2018 m. vasario mėnesio dirbusi UAB „S. p. “ dispečere, nurodė, jog įsidarbindama bendrovėje dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. Z., būtent šį asmenį (o ne A. B.) liudytoja įvardino kaip UAB „S. p.“ direktorių.
56.7. Liudytoja D. K. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog faktiškai visoms bendrovėms (tai yra ir UAB „S. p.“) vadovavo G. Z., A. B., kaip nurodė liudytoja, buvo „popierinis“ direktorius. Nors ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip įtariamoji, vėliau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jos parodymai turi būti vertinami atidžiau, vertinant šiuo parodymus kartu su aptartų liudytojų (taksi vairuotojų) parodymais, palyginus juos tarpusavyje, jie dar kartą patvirtina aplinkybę dėl faktinio UAB „S. p. “ direktoriaus.
56.8. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. Z. buvo ne tik uždarųjų akcinių bendrovių „S. “, „S.“ T. ir „A. T. “ direktorius, faktiškai jis taip pat vadovavo ir UBA „S. p. “, tai yra, buvo šios bendrovės de facto direktorius.
57. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose bandoma pagrįsti, neva minėtose keturiose bendrovėse lemiamą vaidmenį bendrovių valdyme turėjo ne direktorius, o šių bendrovių akcininkai ir kaip atskiras valdymo organas bendrovėse veikęs visuotinis akcininkų susirinkimas (18.23., 19.17 pastraipos). Kaip matyti, visų bendrovių akcininkai, apklausti kaip liudytojai, nurodė priešingas tokiems teiginiams aplinkybes:
57.1. B. D., pagrindinė UAB „S.“ T. akcininkė, patvirtino, jog nors ir dalyvaudavo uždarosios akcinės bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, į bendrovės direktoriaus darbą nesikišo, nesidomėjo, kas buvo priimami į darbą, kokias funkcijas šie žmonės atliko. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė kiek kitokias aplinkybes dėl akcininkų vaidmens bendrovės valdyme – jog bendrovės veikloje kaip akcininkė apskritai nedalyvavo, akcininkų susirinkimai nebuvo rengiami, sprendimus priiminėjo G. Z., tuomet jis surašydavo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir duodavo liudytojai jame pasirašyti.
57.2. R. B., viena iš UAB „S. p. “ akcininkių (didžiausias šios bendrovės akcininkas buvo nuteistasis G. Z., valdęs keturiasdešimt devynias akcijas iš šimto) nurodė, kad bendrovės valdyme paskutiniu metu nedalyvavo, visus bendrovės reikalus sprendė G. Z. (kaip nurodė, kartu su direktoriumi A. B.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. paaiškino, jog praėjus 2–3 metams nuo bendrovės akcijų įsigijimo 2004 m., ji UAB „S. p. “ veikloje nebedalyvavo, visus sprendimus priiminėjo G. Z., kuris surašydavo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, o ji tik pasirašyti tokiuose sprendimuose, jos sutuoktinis A. B. buvo tik formalus šios bendrovės direktorius, realiai bendrovei vadovavo ir visus sprendimus priiminėjo G. Z..
57.3. O. V., pagrindinė UAB „A. T. “ akcininkė, patvirtino, jog iš pradžių dalyvaudavo bendrovės veikloje, akcininkų susirinkimuose. Vėliau apleido veiklą, susirinkimuose nebedalyvavo, pasitikėjo direktoriumi G. Z., todėl pasirašydavo visuose priimtuose sprendimuose. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja, kaip ir minėtos akcininkės B. D. ir R. B., dėl savo kaip akcininkės vaidmens nurodė kiek kitokias aplinkybes – jog bendrovės veikloje niekada nedalyvavo, visus sprendimus priiminėjo G. Z., informuodavo ją apie priimamą sprendimą telefonu ir atveždavo pasirašyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Akcininkų susirinkimai faktiškai rengiami nebuvo.
58. Kaip matyti, liudytojos B. D., R. B. ir O. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog faktiškai sprendimus dėl UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ priiminėjo G. Z., o ne visuotiniai šių bendrovių akcininkų susirinkimai. Apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu visos trys liudytojos savo, kaip akcininkių vaidmenį, nurodė dar menkesnį – jog faktiškai jokie visuotiniai akcininkų susirinkimai net nevyko, o liudytojoms reikėjo tik pasirašyti visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimuose. Įvertinus tokius liudytojų parodymus nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose keliama versija, neva visuotiniai akcininkų susirinkimai aptariamose bendrovėse turėjo realų vaidmenį ir išties priiminėjo pagrindinius su šių bendrovių veikla susijusius sprendimus, todėl turėtų būti laikomi šias uždarąsias akcines bendroves kontroliavusiais asmenimis. Toks formalus akcininkų vaidmuo priimant sprendimus dėl UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ valdymo neatitinka kontroliuojančio asmens apibrėžimo, kaip jis pateiktas aptartoje PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.
59. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir kitas aktualias aplinkybes – jog visos uždarosios akcinės bendrovės, kurioms vadovavo G. Z., veikė tuo pačiu adresu, taksi iškvietimai buvo priimami tais pačiais telefonų numeriais, bendrovių dispečerinė buvo įsteigta viename kabinete, viename kabinete dirbo ir bendrovių buhalterės O. S. bei L. M., taip pat pats direktorius G. Z., kuris buvo ir visų šių bendrovių kasininkas. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai akcentuota ir tai, kad visų bendrovių veikla buvo susijusi – UAB „S. “ nuomojo kitoms bendrovėms radijo ryšio stoteles, G. Z., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, nuomojo automobilius uždarosioms akcinėms bendrovėms.
60. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, atskirus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Z., pats kontroliuodamas visų keturių bendrovių veiklą, priimdamas sprendimus visais aktualiais šioms bendrovėms klausimais, būdamas arba šių bendrovių oficialus direktorius (UAB „S. “, UAB „S.“ T., UAB „A. T. “), arba de facto direktorius (UAB „S. p. “), faktiškai kontroliavo visų keturių bendrovių veiklą ir laikytinas kontroliuojančiu asmeniu, kaip jis apibrėžtas PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, visų keturių bendrovių pajamos turi būti skaičiuojamos bendrai, todėl ir pareiga registruotis PVM mokėtojomis ir mokėti šį mokestį valstybei faktiškai G. Z. kontroliuojamoms bendrovėms atsirado dar 2016 m.
61. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teisme paskyrus papildomą objektų tyrimą, visoms G. Z. vadovaujamoms bendrovėms specialistės nustatė vėlesnę pareigos registruotis PVM mokėtoju datą (24 t., b. l. 83–90), tačiau ši išvada, kaip matyti, pateikta skaičiuojant visų bendrovių pajamas atskirai. Toks atskiras pajamų skaičiavimas, įvertinus aptartas PVM įstatymo nuostatas, yra nepagrįstas, todėl šia išvada, kaip įrodymu sprendžiant dėl valstybei nesumokėto PVM ir jo dydžio, teisėjų kolegija nesiremia.
62. G. Z. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalis, įtvirtinanti prievolę registruotis PVM mokėtoju, kuomet tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVM įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, buvo apskųsta Europos Komisijai. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, minėta įstatymo nuostata negalima vadovautis kaip prieštaraujančia Europos Sąjungos teisei. PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalis buvo išties apskųsta Europos Komisijai, Lietuvos Respublikos atžvilgiu atitinkamai pradėta pažeidimo procedūra (Nr. INFR(2020)4057), oficialiame pranešime pateiktos atitinkamos pastabos dėl PVM įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo. Įvertinus šias pastabas PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalis buvo pakeista 2022 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XIV-1629 (įsigaliojusiu nuo 2023 m. sausio 1 d.), suteikiant galimybę asmenims įrodyti, kad verslas nėra dirbtinai išskaidytas keliose bendrovėse, siekiant nepasiekti įstatyme įtvirtintos 45 000 Eur pajamų ribos. Kaip numatyta nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje, šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmenys gali įrodyti, kad:
62.1. nė vienas jų valdymo organas ir/arba atskiras valdymo organo narys nėra tas pats asmuo ir
62.2. jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio, ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.
63. Kaip matyti, G. Z. ir jo vadovaujamų bendrovių veikla šiuo atveju neatitinka ir įstatyme nuo 2023 m. sausio 1 d. numatytų išimčių – tas pats asmuo, G. Z., vadovauja visoms keturioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, be to, visų šių bendrovių veikla yra to paties pobūdžio, susijusi tarpusavyje (UAB „S. “, kaip minėta, nuomojo kitoms bendrovėms radijo ryšio stoteles, G. Z., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, nuomojo automobilius, tą nuteistasis akcentuoja ir skunde, 18.21. pastraipa). Taigi tiek vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek vadovaujantis įstatymo nuostatomis, galiojančiomis dabar, G. Z., vykdęs veiklą pagal individualios veiklos pažymą, faktiškai kontroliavo dar keturių juridinių asmenų veiklą, todėl visų šių asmenų pajamos turėjo būti skaičiuojamos bendrai, visi jie privalėjo registruotis PVM mokėtojais ir mokėti šį mokestį į valstybės biudžetą.
64. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį susiduriama su problema, kad tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma tiksliai nustatyti išvardytus dydžius. BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų esmė yra būtent ta, kad asmuo siekia šių duomenų neatskleisti, todėl neparodo visų įmonės gaunamų pajamų. Jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis yra neužfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-628/2020, 2K-14-387/2024).
65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Z., pats veikęs pagal individualios veiklos pažymą bei kartu vadovavęs dar keturioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, šiose bendrovėse nustatė tokią darbo užmokesčio mokėjimo, pajamų fiksavimo tvarką, kuri leido G. Z., UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “ išvengti skundžiamame nuosprendyje inkriminuotų mokesčių ir įmokų sumų mokėjimo. Vairuotojams gaunant didesnį, buhalterinėje apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį, buvo išvengta GPM, PSD ir VSD įmokų mokėjimo, bendrovių apskaitoje nefiksuojant atitinkamų pajamų, buvo nepagrįstai mokamas mažesnis pelno mokestis, dirbtinai išskaidžius bendrovių veiklą keliems atskiriems juridiniams asmenims, išvengta PVM mokėjimo. Nuteistiesiems inkriminuoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, nesumokėtų mokesčių ir įmokų sumos, kaip matyti, buvo nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, apklausus eilę liudytojų, specialistų, taip pat atlikus ne vieną ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taigi nuteistojo gynėjo skundo argumentai, jog šiuo atveju nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų veikos padarinių (negalėjimo nustatyti asmens veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio, 19.13. pastraipa), taip pat jog šiuo atveju neva pažeistas baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio principas, atmetami kaip nepagrįsti. Visų bendrovių veiklai, kaip nustatyta, vadovavo G. Z.. Suprasdamas, kad buhalterinė apskaita šiose bendrovėse tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat suvokdamas, kad toks apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas leis nuteistajam ir atskiroms bendrovėms išvengti atitinkamų mokesčių ir įmokų valstybei sumokėjimo, norėdamas taip veikti, G. Z., kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nors tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo skunduose akcentuojama, kad kratų metu nebuvo rastos grynųjų pinigų sumos, neapskaitytos bendrovių apskaitoje (18.5., 18.14., 19.9. pastraipos), G. Z. vadovaujamų bendrovių piniginių lėšų pasisavinimas nuteistiesiems šiuo atveju ir neinkriminuotas. G. Z. ir O. S. (kurios apeliacinio skundo argumentai bus įvertinti vėliau šame nuosprendyje), taip pat apeliacinio skundo nepadavusi L. M., pagrįstai nuteisti tiek pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti atitinkamo dydžio mokesčių sumokėjimo, tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo įmonių apskaitos tvarkymo.
66. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatytos ir juridinių asmenų – UAB „S.“ T., UAB „S. p. “ ir UAB „A. T. “, baudžiamosios atsakomybės sąlygos, įtvirtintos BK 20 straipsnyje. G. Z., būdamas UAB „S.“ T. ir UAB „A. T.“ direktorius, taip pat faktiškai eidamas UAB „S. p. “ direktoriaus pareigas, kontroliavo visų šių juridinių asmenų veiklą, priiminėjo dėl šių bendrovių veiklos visus svarbiausius sprendimus. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos minėtų bendrovių naudai ir veikiant šių bendrovių interesais – dėl G. Z. neteisėtų veiksmų (dalies pajamų nefiksuojant uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinėje apskaitoje, darbuotojams mokant apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį) bendrovės užsitikrino nuolatinio dydžio pajamų gavimą, kartu išvengdamos teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo, neteisingų duomenų deklaracijose, finansinėse apyskaitose nurodymas šioms bendrovėms buvo ekonomiškai naudingas. Taigi atsakomybėn už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai patraukti ir juridiniai asmenys.
Dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo
67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apgaulingas UAB „S. “ apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad O. S., G. Z. nurodžius, į UAB „S. “ buhalterinę apskaitą įrašė duomenis apie šioje bendrovėje faktiškai nedirbusiems asmenims apskaičiuotą darbo užmokestį (viso apskaičiuota darbo užmokesčio – 1 778,40 Eur, iš kurio įmokos SODRAI sudarė 714,64 Eur). Teismas pripažino, jog UAB „S. “ įdarbintiems, tačiau šioje bendrovėje realiai nedirbusiems taksi vairuotojams (A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š., L. S., L. K.) buvo mokamas atlyginimas. Ši aplinkybė, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatyta specialistei atlikus G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, veiklos priešpriešinį patikrinimą, o ne analizuojant tik UAB „S. “ buhalterinės apskaitos dokumentus. Kadangi to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinį patikrinimą) nebuvo galima, pirmosios instancijos teismo vertinimu atsirado BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, todėl UAB „S. “ direktoriui G. Z. ir buhalterei O. S. kyla baudžiamoji atsakomybė. Kadangi tokiais veiksmais buvo nepagrįstai sumažintas grynųjų pinigų likutis kasoje ir padidintos darbo užmokesčio sąnaudas, tai yra, buvo veikiama uždarosios akcinės bendrovės naudai ir jos interesais, baudžiamoji atsakomybė, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kyla ir juridiniam asmeniui – UAB „S. “.
68. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).
69. Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).
70. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).
71. Nagrinėjamu atveju dėl UAB „S. “ buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pateikta sąlyginė išvada, pagal kurią jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje vairuotojai nedirbo, tai UAB „S. “ įrašė neteisingus duomenis į 2018 metų finansinės atskaitos rinkinio ataskaitą, tai yra, į su darbo santykiais susijusias sąnaudas įrašė 1 778 Eur didesnę sumą bei į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus įrašė 119 Eur mažesnę sumą (1 011-892) (12 t., b. l. 46–56). Aplinkybė, jog faktiškai veikos aprašyme nurodyti asmenys UAB „S. “ nedirbo, pagrįsta pačių vairuotojų parodymais. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir G. Z. bei jo gynėjas apeliaciniuose skunduose (18.2., 19.12. pastraipos). Tačiau kaip teisingai skunde pažymi nuteistojo gynėjas, duomenys apie atitinkamų asmenų įdarbinimą buvo pateikti valstybės institucijai, nuo asmenims priskaičiuoto darbo užmokesčio sumokėti atitinkami mokesčiai valstybei, specialistė, remdamasi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, tiksliai nustatė, kokio dydžio darbo užmokestis asmenims buvo priskaičiuotas. Šiuo atveju aštuoniems vairuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio buvo priskaičiuotas 1 778 Eur dydžio darbo užmokestis (kiek daugiau nei 35 MGL dydžio), laikotarpis, kuriuo asmenims, faktiškai nedirbusiems bendrovėje, buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nebuvo didelis (8 mėnesiai), didžiausias darbo užmokestis vienam asmeniui už šį laikotarpį buvo tik 355 Eur. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nors konstatuotų buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos pažeidimų nebuvo galima nustatyti analizuojant UAB „S. “ buhalterinės apskaitos dokumentus (aplinkybė, jog vairuotojai faktiškai nedirbo šioje bendrovėje, nustatyta tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus, faktiškai bendrovėje nedirbusius asmenis), tačiau pagal asmenims apskaičiuotą darbo užmokesčio dydį, jų oficialaus įdarbinimo bendrovėje laikotarpį, tokie pažeidimai nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros BK 222 straipsnio aiškinimo prasme. Nenustačius G. Z., O. S. ir UAB „S. “ veikoje būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymio – padarinių – šie asmenys išteisinami.
72. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs ir dėl veikų, nustatytų BK 222 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnyje, atribojimo. Pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021). Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl UAB „S. “ nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų mokėtini mokesčiai (pelno mokestis) pagal specialistės išvadą siekia tik kiek daugiau nei 2 MGL (119 Eur). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad veika nesiekia pavojingumo, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Dėl O. S. apeliacinio skundo
73. Nuteistosios O. S. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
73.1. Nuteistoji tvirtina bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkiusi pagal jai pateikiamus dokumentus, apie apgaulingą apskaitos tvarkymą nieko nežinojusi (20.1., 20.2. pastraipos). Teisės aktus atitinkantį buhalterinės apskaitos tvarkymą, apeliantės teigimu, patvirtino ir specialistės (20.3. pastraipa);
73.2. Nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad O. S. neva mokėjo taksi vairuotojams didesnį darbo užmokestį, nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (20.4. pastraipa);
73.3. Galiausiai nuteistoji tvirtina, jog slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotuose pokalbiuose ji kalba apie klaidas buhalteriniuose dokumentuose, o ne apie nurodymus mažinti konkrečių bendrovių pajamas (20.5. pastraipa).
74. O. S. žinojimą apie apgaulingą bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame nuosprendyje, išties patvirtina slaptų tyrimo veiksmų metu užfiksuoti pokalbiai ir atitinkami susirašinėjimai. Nuteistoji skunde akcentuoja du pokalbius (2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 19 d.), tvirtina, neva juose nebuvo kalbama apie oficialiai buhalterinėje apskaitoje rodomų pajamų mažinimą. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtus du pokalbius tarp L. M. ir O. S., kurių metu buvo aptarinėjamas UAB „S.“ T. kasos knygos tvarkymas, kaip pagrindžiančius O. S. žinojimą apie atliekamus neteisėtus veiksmus bendrovėse. 2018 m. spalio 15 d. pokalbio metu L. M. teiravosi O. S. dėl UAB „S.“ T. kasos knygos, pastaroji aiškiai nurodė, jog suma kasos knygoje turi būti sumažinta (L. M. klausia: „Nu, tai žiūriu kas čia ką man dabar daryt su ta S. T. kasa? Perdaryt?“, į ką O. S. atsako: „Nu taigi taip <...> gal nepakankamai aiškiai parašiau čia turi būt su sąskaitom šita suma“ <...> Nu kažką pabandyk kuo mažiau padaryt“) (įrašas Nr. 5409, 3 t., b. l. 148, 149). Tą pačią dieną L. M. rašo žinutę D. K., jog UAB „S.“ T. pajamos yra per didelės (įrašai Nr. 5470, 5471, 5472, 3 t., b. l. 150). 2018 m. spalio 19 d. pokalbio metu L. M. teiravosi O. S., ar gerai perdaryta UAB „S.“ T. kasos knyga (įrašas Nr. 6012, 3 t., b. l. 156). Kaip matyti, pokalbių metu yra kalbama apie UAB „S.“ T. oficialių pajamų mažinimą ir nurodymą dėl tokio mažinimo duoda būtent nuteistoji O. S..
75. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad nors nuteistoji skunde akcentuoja tik du pokalbius (2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 19 d.), tokių pokalbių, patvirtinančių O. S. suvokimą apie neteisėtus veiksmus, yra ir daugiau:
75.1. 2018 m. rugsėjo 26 d. pokalbio metu L. M. ir D. K. aptarinėjo atskirų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus (UAB „S.“ T., UAB „A. T. “, taip pat pagal individualios veiklos pažymą veikiančio G. Z.). L. M. nurodė D. K., jog atskirų vairuotojų pajamas reikia sumažinti („<...> kurie dar nesurašyti, tai pamažint, pamažint reikia“). Kaip galima suprasti iš pokalbio turinio, L. M. taip pat papasakojo D. K. pokalbio su G. Z. aplinkybes, jog nurodė pastarajam, kad tvarkydama jo (veikiančio pagal individualios veiklos pažymą) pajamas, tvarko šias pajamas kiekvieną mėnesį, tuo tarpu anksčiau šį darbą atlikinėjusi O. S. pajamų sumas suvesdavo iš karto už visus metus („<...> taigi ar ne, ne metų gale rašau, sakau, aš iš karto <...> Ne taip kaip šita gi, metų pabaigoj rašydavo ten <...> už visus mėnesius <...> Atsisėdus ir skaičiuoja tada O. sakydavo <...>“) (įrašas Nr. 2887, 3 t., b. l. 134–136). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tarp nuteistosios L. M. ir liudytojos vykęs pokalbis patvirtina, jog anksčiau techninį darbą, kurį pokalbio metu atlikinėjo L. M. (konkretaus dydžio pajamų fiksavimą kasos knygose, kad šios neviršytų nustatytos ribos) atlikdavo O. S., tačiau pokalbio metu šį darbą, padedama D. K., atlikinėjo jau L. M.. Taigi O. S. buvo žinomos apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatybės, kadangi anksčiau visą techninį darbą atlikdavo ji pati;
75.2. 2018 m. spalio 2 d. pokalbio metu L. M. teiravosi O. S. dėl vieno iš vairuotojų atleidimo (kaip pagal teisės aktų reikalavimus reikėtų atleist asmenį iš UAB „S.“ T., kaip paskaičiuoti šiam asmeniui atostoginius). Pokalbio metu L. M. kreipėsi į O. S. įvardžiu „jūs“, kas rodo pastarosios aukštesnę padėtį bendrovėje. Kalbant O. S. taip pat nurodo L. M. netaupyti, kadangi ji pati iš to jokios finansinės naudos neturės („Nu gi nustok taupyt – niekas čia tau nieko neduos“) (įrašas Nr. 3658, 3 t., b. l. 139–141);
75.3. 2018 m. spalio 11 d. pokalbio metu L. M. nurodė D. K., jog bendrovių kasų dokumentai jau sutvarkyti („Nu va, mano kasos visos sutvarkytos“), pažymi, jog gavusi nurodymus iš O. S., galės dokumentus tvarkyti toliau („tai O. kaip paskirstys, tai aš, aš jau galėsiu kitai savaitei taip neskubėdama jau kažką ir tvarkytis <...>“, įrašas Nr. 4987, 3 t., b. l. 146, 147);
75.4. Iš 2018 m. spalio 18 d. pokalbio tarp L. M. ir O. S. matyti, kad jo metu aptarinėjami du dispečerių darbo grafikai – darbinis ir oficialus, pagal kurį mokamas darbo užmokestis (įrašas Nr. 5707, 3 t., b. l. 151–153).
76. Liudytoja D. K. (kurios parodymai, kaip minėta, turi būti vertinami atidžiau dėl anksčiau liudytojos turėto įtariamosios statuso) apklausiama iš esmės patvirtino bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles – jog darbą organizavo ir kontroliavo G. Z., kuris duodavo nurodymus buhalterėms L. M. ir O. S.. Vyriausioji buhalterė buvo O. S. (ką patvirtina ir užfiksuoti pokalbiai tarp jos ir L. M., kuomet pastaroji klausia patarimų dėl atskirų klausimų būtent O. S., kreipiasi į ją įvardžiu „jūs“). L. M., kaip nurodė liudytoja, tvarkė bendrovių darbo grafikus, kelionės lapus, kasos knygas, dispečerių grafikus, o O. S. bendrovių vardu darydavo visus mokėjimus. Būtent toks darbų pasiskirstymas matyti ir iš užfiksuotų pokalbių. Nors O. S. apeliaciniame skunde tvirtina, neva bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus dokumentus, užfiksuoti pokalbiai būtent ir patvirtina, jog jai buvo žinoma, kad oficialioje apskaitoje fiksuojami duomenys neatitinka realios bendrovių veiklos ir šių bendrovių gaunamų pajamų, esant poreikiui, O. S. nurodymu, konkrečių bendrovių pajamos buvo atitinkamai mažinamos.
77. Taigi slaptų tyrimo veiksmų metu užfiksuoti pokalbiai, taip pat anksčiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai (specialisčių išvados, liudytojų, taksi vairuotojų, parodymai, atliktų apžiūrų duomenys) patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tiek nuteistųjų susitarimas, pasireiškęs konkliudentiniais veiksmais, daryti nusikaltimus, nurodytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, kartu, tiek ir bendra tyčia taip veikti. Tiek G. Z., kaip bendrovių vadovas, kuris davė nurodymus O. S., tiek pati O. S., buvusi atskirų bendrovių buhaltere, veikė bendra tyčia, turėjo bendrą sumanymą nefiksuoti apskaitoje visų faktiškai gaunamų pajamų, riboti konkrečių bendrovių pajamas taip, kad jos neviršytų PVM įstatyme įtvirtintos ribos, darbo užmokestį darbuotojams mokėti ne tokį, koks buvo nurodomas oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl abu jie veikė bendrininkų grupe.
78. Visgi teisėjų kolegija sutinka su O. S. apeliacinio skundo argumentu dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Kaip buvo aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, faktiškai taksi vairuotojai darbo užmokestį išsimokėdavo patys – tai yra, pasilikdami nuo surinktos iš klientų pinigų sumos atitinkamą procentą. Nei O. S., nei apeliacinio skundo nepadavusi L. M. pačios vairuotojams darbo užmokesčio nemokėjo. Taigi ši aplinkybė turi būti patikslinta visų nusikalstamų veikų aprašyme:
78.1. aplinkybę, jog darbo užmokestį UAB „S.“ T. darbuotojams išmokėjo O. S., pakeičiant aplinkybe, jog darbo užmokestis UAB „S.“ T. darbuotojams buvo išmokamas bendrovėje nustatyta tvarka (2, 12 pastraipose aprašytos veikos);
78.2. aplinkybę, jog darbo užmokestį UAB „S. p. “ darbuotojams išmokėjo O. S., pakeičiant aplinkybe, jog darbo užmokestis UAB „S. p. “ darbuotojams buvo išmokamas bendrovėje nustatyta tvarka (4, 14 pastraipose aprašytos veikos);
78.3. aplinkybę, jog darbo užmokestį UAB „A. T. “ darbuotojams išmokėjo L. M., pakeičiant aplinkybe, jog darbo užmokestis UAB „A. T. “ darbuotojams buvo išmokamas bendrovėje nustatyta tvarka (6, 16 pastraipose aprašytos veikos) (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl paskirtų bausmių
79. Skirdamas bausmes tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisykles pritaikė tinkamai. Parinkdamas bausmių rūšį (visiems asmenims paskirtos baudos) ir nustatydamas jų dydį, teismas atsižvelgė į asmenis charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, asmenų vaidmenį darant šias nusikalstamas veikas, taip pat įvertino išvengtų mokesčių sumas. Paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, pavojingumą.
80. Bausmių bendrinimo taisyklės, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat pritaikytos tinkamai. Įvertinęs tai, kad nusikalstamos veikos iš esmės padarytos tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, bendrininkaujant ir turint vieningą tyčią apgaulingos apskaitos pagrindu išvengti mokesčių mokėjimo, asmenų skirtingose bendrovėse padarytas veikas pirmosios instancijos teismas įvertino kaip sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias veikas paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, išteisinus O. S. ir G. Z. dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo, galutinė šiems asmenims paskirta bausmė dėl taikyto bausmių bendrinimo būdo nesikeičia.
Dėl civilinių ieškinių, laikino nuosavybės teisės apribojimo
81. Nagrinėjamu atveju civilinius ieškinius pareiškė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (25 t., b. l. 27–29) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (25 t., b. l. 35–37). Kaip matyti, civiliniai ieškovai ieškiniuose nurodytas sumas prašė priteisti solidariai iš nuteistųjų fizinių ir juridinių asmenų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šiuo atveju valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala, mokesčių išvengimas yra nulemtas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Nuteistųjų veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis. Visgi teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies – prašomas priteisti sumas priteisė ne solidariai iš juridinių ir fizinių asmenų, o tik iš juridinių asmenų (dalyje dėl G. Z., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, – iš šio nuteistojo). Toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus aktualią kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
82. Ikiteisminio tyrimo metu G. Z. ir kitų atsakomybėn patrauktų asmenų turtui buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Skundžiamu nuosprendžiu daliai turto ši procesinė prievartos priemonė palikta galioti iki tol, kol bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo: 1) UAB „A. T. “ piniginėms lėšoms, 1 013,10 Eur, 2) daliai G. Z. piniginių lėšų, 8 242,37 Eur (toks turtinės žalos dydis yra priteistas iš G. Z. civiliniams ieškovams). Kitam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. G. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, kad visi kratos metu pas jį gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai priklausė būtent jam (18.25. pastraipa).
82.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kratos metu pas G. Z. namuose buvo rasta 40 793,20 Eur ir 111 JAV dolerių (5 t., b. l. 7–14, 45, 47).
82.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nepaneigė rastų pinigų priklausomybės – nors daliai kratos metu rastų grynųjų pinigų iki civilinio ieškinio atlyginimo ir buvo paliktas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ši pinigų suma iš nuteistojo nebuvo konfiskuota. Šiuo atveju procesinė prievartos priemonė piniginėms lėšoms palikta galioti siekiant paskatinti greitesnį turtinės žalos atlyginimą. Toks sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi vienas iš BPK 151 straipsnyje numatytų šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų būtent ir yra civilinio ieškinio užtikrinimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. Z., advokato Arnoldo Šukaičio ir nuteistosios O. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo ir priimti naują nuosprendį – G. Z. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirti G. Z. 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo ir priimti naują nuosprendį – O. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti O. S. 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „S. “ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo ir priimti naują nuosprendį – UAB „S. “ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S. “ apskaitos tvarkymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Patikslinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „S.“ T. buhalterinės apskaitos tvarkymo), padarymo aplinkybes nurodant, jog darbo užmokestis UAB „S.“ T. darbuotojams buvo išmokamas bendrovėje nustatyta tvarka.
Patikslinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „S. p. “ buhalterinės apskaitos tvarkymo), padarymo aplinkybes nurodant, jog darbo užmokestis UAB „S. p. “ darbuotojams buvo išmokamas bendrovėje nustatyta tvarka.
Patikslinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „A. T. “ buhalterinės apskaitos tvarkymo), padarymo aplinkybes nurodant, jog darbo užmokestis UAB „A. T. “ darbuotojams buvo išmokamas bendrovėje nustatyta tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.