- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-349-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02936-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Z. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui K. Z. dėl neturtinės žalos, užstato priteisimo, trečiasis asmuo L. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 47,11 EUR skolą. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. kovo 12 d. sudaryta gyvenamosios paskirties buto nuomos adresu (duomenys neskelbtini) sutartis. Pagal sutarties 4.2.1 punktą, nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 12 d. (už vieną mėnesį į priekį) sumokėti sutartyje numatytą 200 EUR nuomos mokestį, be to, pagal Sutarties 4.5. punktą iki einamojo mėnesio 12 d. papildomai sumokėti fiksuotą 43 EUR mokestį už vandens pašildymą, dujas, elektrą, nuomojamų patalpų administravimą. Pažymi, jog atsakovo įsiskolinimas sudaro 247,11 EUR: 243×(8 dienos)/(30 dienų)×2%×74 dienos = 95,10 EUR už iš nuomos ir sulygto komunalinių paslaugų mokesčio susidariusius delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m birželio 25 d., 64,80 EUR už 8 dienas buto nuomos ir sulygto komunalinių paslaugų mokesčio sumą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., už faktiškai suvartotą elektrą 5334,1 – 5066,1 kwh = 268 kwh 268×0,13 EUR = 34,84 EUR už elektrą ir 34,84 × 2% × 74 dienos = 51,56 EUR delspinigių už laikotarpį 2019 m. balandžio 12 d. – 2019 m. birželio 25 d., tačiau įskaičius nuomininko sumokėtą 200 EUR užstatą, reiškia reikalavimą 47,11 EUR sumai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 4.2.1. punktu sutarties pasirašymo dieną sumokėjo ieškovui 443 EUR, iš kurių 200 EUR laikoma užstatu, o likusi 243 EUR suma – nuomos mokesčiu už einamąjį nuomos mėnesį. Ieškovas pageidavo, jog su juo už nuomos paslaugas atsakovas atsiskaitytų tik grynaisiais pinigais, todėl nuomos sutartyje atsakovas sąmoningai nenurodė atsiskaitomosios banko sąskaitos. Atsakovas vadovaujantis Sutarties 4.2.1. punktu įsipareigojo mokėti nuomos mokestį iki kiekvieno mėnesio dvyliktos dienos įskaitytinai. Šią savo pareigą atsakovas vykdė tinkamai. Pažymėjo, kad ieškovas 2019 m. balandžio 11 d., nesuėjus nuomos mokėjimo terminui, su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 200 EUR skolą ir 43 EUR komunalinių mokesčių sumą iš atsakovo. Mano, kad ieškovas 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą nenorėdamas atsakovui grąžinti sumokėto 200 EUR dydžio užstato, nes Sutarties 4.3. punktas numato, jog atsakovo sumokėtas užstatas atsakovui nėra grąžinamas, jei po sutarties pasirašymo yra pradedamas teisminis procesas. Prašo ieškovui skirti 3000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos prašo priteisti atsakovo naudai.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 200 EUR užstatą, 200 EUR neturtinės žalos, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui pagal Sutarties 4.2.1. punktą sumokėjo 443 EUR, iš kurių 200 EUR laikoma užstatu. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį iki kiekvieno mėnesio dvyliktos dienos įskaitytinai, tačiau nesuėjus nuomos mokėjimo terminui ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 200 EUR skolą ir 43 EUR sumą už komunalinius mokesčius. Pažymėjo, jog ieškovas pateko į sutartimi išnuomotą butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo laikomi asmeniniai atsakovo daiktai, materialinės vertybės, pinigai, galimai pakeitė užraktą bei apribojo bet kokią galimybę atsakovui teisėtai naudotis išnuomotu butu. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. ieškovas nekėlė telefono ragelio, jo gyvenamuoju adresu durų neatidarė, todėl atsakovas 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į policiją. Tik 2019 m. balandžio 20 d. ieškovas grąžino atsakovui asmeninius daiktus, be galimybės juos apžiūrėti. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. parengė bei registruotu paštu išsiuntė ieškovui pretenziją, bei pareikalavo grąžinti 2019 m. kovo 12 d. sumokėtą 200 EUR užstatą, pretenzija buvo įteikta ieškovui, tačiau šio reikalavimo ieškovas nėra įvykdęs. Atsakovui ieškovas be pagrindo dvi paras apribojo galimybę naudotis asmeniniais daiktais, rūbais, pinigais. Atsakovas dvi paras gyveno pas pažįstamus asmenis, skolinosi drabužius, negalėjo tinkamai maitintis. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas jautėsi pažemintas, dvasiškai sukrėstas, bei emociškai jautėsi labai prastai.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepimu nesutiko su atsakovo pareikštu priešieškiniu, prašo atmesti. Nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas apribojo ar kaip nors kitaip trukdė atsakovui patekti į sutartimi išnuomotą butą, nepagrįstos. 2019 m. balandžio 20 d. jam paskambino atsakovas ir pranešė apie pamestą raktą, tuomet ieškovas tuoj pat ėmėsi iniciatyvos išduoti atsarginį ir atsakovas vėl galėjo patekti į butą. Teigia, jog sudarytos sutarties sąlygas vykdė tinkamai, o atsakovui išsikrausčius prieš sutarties pabaigos terminą, t. y. 2019 m. gegužės 12 d., nes nuomos terminas Sutartyje numatytas iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., pagal sutarties 4.3. punktą, užstatas negali būti grąžinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 64,80 EUR už nuomą ir komunalinius patarnavimus, 9,59 EUR dydžio delspinigius ieškovui, kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, priteisė iš ieškovo 200 EUR neturtinę žalą, 200 EUR užstatą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 400 EUR sumos nuo 2019 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminį mokestį ir 1100 EUR išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui, atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. tarp šalių buvo sudaryta terminuota buto nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas išnuomotas 5 mėnesių terminui ir atsakovas įsipareigojo mokėti 200 EUR nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį ir 43 EUR mokestį ir už suvartotą elektros energiją. Sutartimi šalys susitarė, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas ieškovui sumoka 443 EUR, iš kurių 200 EUR laikomi užstatu, o kiti 200 EUR laikomas nuomos mokesčiu už vieną mėnesį į priekį. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovo teigimu atsakovas yra skolingas 247,11 EUR, tačiau 200 EUR atsakovo sumokėtas užstatas yra įskaitomas į atsakovo skolą. Nurodo, kad ieškovas skaičiavo skolą nurodydamas, kad atsakovas turi mokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. birželio 25 d., tai yra už 74 dienas. Teismas nustatė, kad atsakovas iš buto išsikraustė 2019 m. balandžio 12 d., todėl nusprendė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., tai yra 64,80 EUR. Teismas spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo nustatė, kad reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįsta, prašoma priteisti delspinigių suma yra neprotingai didelė, todėl ji mažintina iki 0,2 procento ir delspinigiai priteisiami nuo 64,80 EUR sumos, kas sudaro 9,59 EUR. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl 34,84 EUR už faktiškai sunaudotą elektrą bei 51,56 EUR delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. birželio 25 d. yra nepagrįsti, kadangi ieškovas į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių jų pagrįstumą dėl sunaudotos elektros energijos, todėl nusprendė ieškovo reikalavimus dėl 51,56 EUR delspinigių ir 34,84 EUR įsiskolinimo atmesti.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsakovas prašo priteisti 200 EUR neturinę žalą, 200 EUR užstatą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nesudarė galimybių atsakovui patekti į butą, toks ieškovo veiksmas sukėlė atsakovui nepatogumų, dėl ko yra pagrindas priteisti 200 EUR neturtinę žalą. Teismas dėl reikalavimo dėl 200 EUR užstato priteisimo nurodė, kad šis reikalavimas yra pagrįstas, nes pagal šalių sudarytą sutartį užstato įskaitymas yra negalimas, kas numatyta sutarties 4.2.1 punkte. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos bei užstato priteisimo tenkinami, iš ieškovo atsakovui yra priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos.
5.4. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui 3000 EUR dydžio baudą už nepagrįstų reikalavimų pareiškimą atsakovui, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovui nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti šį atsakovo prašymą, kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Dėl šios priežasties padaryti išvados, jog ieškovo reikalavimai atsakovui yra žinomai nepagrįsti negalima. Pažymėjo, jog pats atsakovas sutiko su ieškinio dalimi, todėl nėra pagrindo skirti ieškovui baudą pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu, kurį apeliantas patikslino 2019 m. gruodžio 4 d., prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kreiptis į Konstitucinį teismą ir prašyti patikrinti ar CK 6.139 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgyvendinant lygiateisiškumą priteisti procesines palūkanas 6 procentų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, sumažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iki 400 EUR, priteisti delspinigius 208 dienas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. taikant 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną, prašoma priteisti netesybų suma susidaro už 34,84 EUR elektros ir 64,80 EUR nuomos mokesčius, patikslinti priteisiamų netesybų dydį 41,84 EUR suma už 210 dienų, pasikeitus laikotarpiui perskaičiuoti už visą laikotarpį iki sprendimo priėmimo dienos, pradinė laikotarpio data yra 2019 m. balandžio 13 d., įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, paisyti kitose apeliacinio skundo dalyse numatytų prašymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarties 10-12 punktuose laikoma, kad pagrindiniai apelianto patikslinto apeliacinio skundo argumentai yra šie:
6.1. Dėl netesybų priteisimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai sumažino neprotingas netesybas, tačiau remiantis CK 6.73 straipsniu kuris teigia, kad netesybos negali būti mažesnės negu buvo patirta nuostolių, todėl netesybas reikėtų mažinti iki 1 procento taip nepažeidžiant galiojančios sutarties. Nurodo, kad spręsdamas netesybų priteisimo klausimą teismas laikė, kad apeliantas prašo priteisti netesybas už 74 dienas, tačiau neatsižvelgė, kad apeliantas yra teikęs prašymą priteisti netesybas nuo skolos susidarymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tikėjosi, kad bus perskaičiuotos už visą realiai praėjusį laikotarpį, kuris buvo 208 dienos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d.
6.2. Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą priteisė iš esmės pasiremdamas tik atsakovo paaiškinimais, nesant jokių rašytinių įrodymų. Nagrinėjant atsakovo pretenziją iš jos galima nustatyti, kad atsakovas ja siekė tik susigrąžinti užstatą, bet neturtinė žala buvo reikalinga, kad atsakovas apeliantui galėtų taikyti sankciją už negrąžintą užstatą. Pažymi, kad byloje vyrauja perteklinis mažareikšmiškumas, taip pat priteista suma viršija neturtinės žalos, nustatytos sužalojant asmenį minimaliai priteistinai sumai.
6.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantas nurodo, kad teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų procentą, nes neturtinė žala, net ir tinkamai įrodyta, negali būti pagrindas teismui būti suinteresuotam dėl nukentėjusiojo, ir tokiu būdu pateisinti nekompetentingą kitos sprendimo dalies priėmimą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos ir nesąžiningos, kadangi šiuo atveju buvo surašytas tik vienas dokumentas, o vėliau tas pats tekstas kopijuojamas ir įklijuojamas į jau kitą – naują dokumentą, kas leidžia atsakovo atstovui nepagrįstai praturtėti.
6.4. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nurodo, kad šiuo atveju remiantis CPK 329 straipsniu pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali galioti, nes išnagrinėtas netinkamos sudėties teismo: byloje nedalyvavo trečiasis asmuo, teismas rėmėsi šališkos liudytojos V. S. – G. parodymais.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Atsakovas nurodo, kad apelianto reikalavimai yra nepagrįsti ir teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo ribų
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 27 d. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju apeliantas patikslintą apeliacinį skundą pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė 11 prašymų iš esmės dėl patikslinto apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų patikslinimo.
11. Apeliantas po patikslinto apeliacinio skundo pateikimo, 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė papildomą dokumentą, DOK-52466, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kuriuo prašo padidinti netesybų dydį iki 48,30 EUR ir iš viso priteisti 149 EUR. Apeliantas 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53450, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kuriuo prašo tikslinti nuostolių skaičiavimą ir priteisti 35,38 EUR nuostolių. Apeliantas 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53635, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kuriame nurodo, kad teismas nepasisakė dėl kreipimosi į prokurorą dėl nusikalstamos veikos. Apeliantas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53722, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kuriuo prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai. Apeliantas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53814, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kuriuo prašo mažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas iki 315 EUR. Apeliantas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53956, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kurio esmė - atsakovas turėjo pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Apeliantas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53954, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kuriuo prašo patikslinti prašomas priteisti netesybas iki 0,5 procento, perskaičiuoti netesybas pasikeitus laikotarpiui, pripažinti teisę pareikšti atsakovui ieškinį dėl likusios netesybų dalies, patikslinti visą prašomą priteisti sumą iki 215,3 EUR, įskaityti užstatą 200 EUR ir priteisti 15,30 EUR. Apeliantas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53950, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, esmė - prašo patikslinti prašomas sumažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas iki 515 EUR. Apeliantas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53955, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kurio esmė – apeliantui nebuvo pranešta apie atsakovo negalėjimą patekti į butą. Apeliantas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė skundo patikslinimą DOK-53957, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kurio esmė – teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, nesutinka su reikalaujama neturtine žala, nes nėra mokslinio metodo, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Apeliantas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė apeliacinio skundo patikslinimą DOK-53953, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, kurio esmė – atsakovas nepateikė faktinių aplinkybių, inžinierių techninių išvadų apie tai ar raktas atitinka rakinamą spyną.
12. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu. Apeliantas pateiktuose papildymuose kelia naujus reikalavimus, bei nurodo naujas aplinkybes, kurie nebuvo pareikšti ieškinyje ir tirti pirmosios instancijos teisme – DOK-53953 (dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovo dėl rakto rėžio atitikties cilindro rėžiui), DOK-53956 (dėl atsakovo turtinės padėties), DOK-53954 (dėl netesybų padidinimo iki 5 procentų), DOK-53722 (dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą), DOK-53635 (dėl kreipimosi į prokurorą), DOK-52466 (dėl netesybų padidinimo už ilgesnį laikotarpį nei ieškinyje nurodytas), DOK-53450 (dėl netesybų padidinimo už ilgesnį laikotarpį nei ieškinyje nurodytas). Pažymėtina, kad apeliantas ir apeliaciniu skundu kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo ieškinio dalykas ir pagrindas – prašo priteisti procesines palūkanas 6 procentų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kreiptis į Konstitucinį teismą ir prašyti patikrinti ar CK 6.139 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nurodyti teikiami reikalavimai ir motyvai nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, šioje dalyje nurodyti apelianto papildymai ir apeliacinio skundo reikalavimai nebus vertinami ir apeliacinės instancijos teisme dėl jų nebus pasisakyta.
Dėl netesybų priteisimo
13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl netesybų priteisimo nurodo, kad teismas iš dalies pagrįstai sumažino neprotingas netesybas, tačiau remiantis CK 6.73 straipsniu netesybos negali būti mažesnės negu buvo patirta nuostolių, todėl netesybas reikėtų mažinti iki 1 procento taip nepažeidžiant galiojančios sutarties. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad apeliantas į bylą yra teikęs prašymą priteisti netesybas nuo faktinio skolos susidarymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tikėjosi, kad bus perskaičiuotos už visą realiai praėjusį laikotarpį, kuris buvo 208 dienos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Apeliantas prašo priteisti delspinigius 208 dienas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. taikant 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną, prašoma priteisti netesybų suma susidaro už 34,84 EUR elektros ir 64,80 EUR nuomos mokesčius.
14. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas sumažinti terminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatytus delspinigius tinkamai ištyrė byloje rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas.
15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. tarp apelianto ir atsakovo buvo sudaryta terminuota buto nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). Šios sutarties 4.2.2. punkte nustatyta, kad nuomininkui nesumokėjus nuomos iki kito mėnesio dvyliktos dienos už kiekvieną pradelstą dieną prie nuomos mokesčio pridedami dviejų procentų arba maksimalios leistinos palūkanų normos dydžio patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčio skolos dydžio delspinigiai. Iš esmės analogiško dydžio delspinigiai nustatyti ir sutarties 4.3.3. punkte, dėl 43 EUR komunalinių paslaugų mokesčio.
17. Pirmiausia, sprendžiant klausimą dėl netesybų priteisimo būtina, be kita ko atsižvelgti ir į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties vykdymo, bei pažeidimo aplinkybes (nutarties 16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovas butą išsinuomojo 2019 m. kovo 12 d. ir faktiškai iš buto išsikėlė 2019 m. balandžio 20 d. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino tiek atsakovas, tiek liudytoja, tiek pats apeliantas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena tame pačiame name, kuriame atsakovas išsinuomojo patalpas (pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2019 m. balandžio 20 d.. Kaip matyti nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimą nulėmė, ne tik atsakovo, bet ir apelianto veiksmai trukdant tinkamai naudotis nuomojamu butu - liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nebuvo įleistas į butą, jis buvo užrakintas, dėl ko atsakovas buvo priverstas vykti pas liudytoją į namus, be kita ko patvirtino, jog buvo kviesta policija. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes, pagrindžia ne tik, byloje esantys rašytiniai įrodymai (I e.tomas, 43-44 e.b.l.), bet iš esmės atitinka ir atsakovo paaiškinimus, jog nuomojamose patalpose jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui, kadangi patalpose nebuvo šilto vandens, dingdavo elektra (I e.tomas, 186-189 e.b.l.) ir šalių santykiai iš esmės nutrūko apeliantui užrakinus ir atsakovo neįleidžiant į gyvenamąsias patalpas, dėl ko atsakovas buvo priverstas ieškoti kitos gyvenamosios vietos (I e.tomas, 43-44 e.b.l.), todėl darytina išvada, kad tiek dėl sutarties tinkamo vykdymo, tiek dėl prievolės pažeidimo atliekamais veiksmais yra kaltas ir apeliantas.
18. Antra, kaip matyti apeliantas reikalauja priteisti 2 procentų (95,91 EUR) delspinigius, kurie šiuo atveju viršija pagrindinę skolos sumą – 64,80 EUR. Pažymėtina, kad teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas prašo priteisti delspinigius už 208 dienas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. taikant 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau toks apelianto reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi byloje nustatyta, jog apeliantas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą jau 2019 m. balandžio 12 d., todėl, darytina išvada, jog pats apeliantas savo veiksmais inicijavo sutarties nutraukimą 2019 m. balandžio 12 d., kai tuo tarpu už einamąjį mėnesį, pagal nuomos sutarties sąlygas už laikotarpį, nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., atsakovas dar buvo sumokėjęs nuomos mokestį.
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat prašė priteisti 38,48 EUR sumą už faktiškai atsakovo sunaudotą elektros energiją ir jų pagrindu paskaičiuotus delspinigius. Byloje, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu bei jo pildymais teikė elektros skaitiklio foto fiksacijas, tačiau iš apelianto pateiktų foto fiksacijų nėra aišku, nei kokio nekilnojamojo turto objekte yra užfiksuoti elektros skaitiklių duomenys, nei kokiu laikotarpiu minėtos foto fiksacijos yra padarytos, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju būtent apeliantas turėjo pareigą įrodyti reikalavimų pagrįstumą pateikiant į bylą objektyvius įrodymus dėl apelianto galimai suvartotos elektros energijos (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo už suvartotą elektros energiją ir jų pagrindu paskaičiuotus delspinigius.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 16-19 punktai) sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apelianto reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus pirmosios instancijos teisme, byloje esančius rašytinius įrodymus (17 punktas) laikytini nesąžiningais, neatitinkančiais protingumo ir teisingumo principų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas materialinės teisės normas pagrįstai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį nuo 2 procentų iki 0,2 procento ir juos priteisė nuo faktiškai nesumokėto nuomos mokesčio už 8 dienas (64,80 EUR), tai yra 9,59 EUR, todėl pirmosios instancijos teismo dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista.
Dėl neturtinės žalos
21. Apeliantas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo patirtą neturtinę žalą, be to apelianto teigimu atsakovas neturtinės žalos nepatyrė, dėl bylos mažareikšmiškumo.
22. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 21 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
23. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
24. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą atsakovas iš esmės grindė tuo, kad dėl apelianto veiksmų patyrė nepatogumų, jautėsi apgautas, tai yra buvo priverstas ieškotis kitos gyvenamosios vietos, teko skolintis drabužius, be to, gyvenant nuomojamose patalpose, nebūdavo šilto vandens, būstas buvo prastai šildomas (pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 31.00 – 33.00 min.).
25. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nors atsakovas ir patyrė tam tikrų nepatogumų dėl apelianto veiksmų, tačiau atsakovas neįrodė, jog jam dėl apelianto veiksmų kilo ilgalaikių neigiamų emocinių padarinių. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad būste nebuvo šilto vandens, jog patalpos buvo menkai šildomos nėra pagrįsta įrodymais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl minėto fakto egzistavimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta (nutarties 21-25 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisėtas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 200 EUR neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priešieškinį atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas priteisti neturtinę žalą nepakankamai atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes bei neturtinės žalos nustatymo kriterijus (nutarties 22 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir prašo sumažinti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų procentą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos, neproporcingos ir nesąžiningos, kadangi šiuo atveju buvo surašytas tik vienas dokumentas, o vėliau tas pats tekstas kopijuojamas ir įklijuojamas į jau kitą – naują dokumentą, kas leidžia atsakovo atstovui nepagrįstai praturtėti.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai, ar jos yra nesąžiningos, leidžiant atsakovui nepagrįstai praturtėti. Nustatyta, kad atsakovas už priešieškinio padavimą sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį bei patyrė 1100 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, o ta aplinkybė, jog atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose tekstas yra panašus, nesudaro pagrindo spręsti jog atsakovo atstovas veikė nesąžiningai ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, kita vertus įvertintina ir tai, kad šiuo atveju atsakovo atstovas patyrė darbo laiko sąnaudas, teisinė pagalba atsakovui byloje suteikta kompleksiškai, tiek teikiant atsiliepimą į ieškinį, tiek reiškiant priešieškinį su savarankiškais reikalavimais (nutarties 29 punktas).
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
31. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nurodo, kad šiuo atveju remiantis CPK 329 straipsniu pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali galioti, nes išnagrinėtas netinkamos sudėties teismo: byloje nedalyvavo trečiasis asmuo, teismas rėmėsi šališkos liudytojos V. S. – G. parodymais.
32. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2009). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto argumentus dėl neteisėtos teismo sudėties, ta aplinkybė, jog byloje nedalyvavo trečiasis asmuo, kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, bei tai, kad teismas galimai buvo šališkas remdamasis liudytojos parodymais, nesudaro jokio teisėto pagrindo konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta netinkamos sudėties teismo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apelianto apeliacinio skundo ir kartu su juo pateiktų patikslinimų argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, kurių netinkamas taikymas nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, atitinkamai pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl priteistinų procesinių palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
35. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo už ieškinio padavimą 15 EUR dydžio žyminį mokestį. Atsakovas už priešieškinio padavimą sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį bei patyrė 1100 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju patenkinant apelianto apeliacinį skundą iš dalies yra panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo pagal atsakovo pareikštą priešieškinį.
37. Konstatuojama, kad atsakovo priešieškinis, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, yra patenkintas 66 procentais, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies yra patenkintas apelianto ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įsiteisėjusia 2019 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuota, jog apeliantas procese piktnaudžiavo jam suteikiamomis teisėmis, apeliantas pažeidė atsakovo teisę tinkamai atsikirsti į apelianto reikalavimus, prašymus dėl ko apeliantui buvo skirta 400 EUR bauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą ir procesinį šalių elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalį), atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, laikoma, kad nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 30 procentų, ir priteisti atsakovui iš apelianto 770 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.
38. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
39. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė duomenis, jog patyrė 166 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (II e.tomas, 89-90 e.b.l.). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo pareikšto reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į apelianto apeliaciniu skundu suformuotus reikalavimus, į apelianto procesinį elgesį teikiant nepagrįstus apeliacinio skundo pildymus, kuriais iškelti akivaizdžiai nauji, ieškiniu nepareikšti reikalavimai (nutarties 11 punktas), bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą ir procesinį šalių elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalį), atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, laiko, kad nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas priteisti apeliantui 25 procentus jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovo apeliantui 41,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u sprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir dalyje priimti naują sprendimą:
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo K. Z. 200 EUR užstatą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 200 EUR sumos nuo 2019 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminį mokestį ir 770 EUR išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui R. S..
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantui K. Z. 41,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo R. S..