- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-354-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02936-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. Z.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties, kuria išnagrinėti ieškovo K. Z. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Z. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui K. Z. dėl neturtinės žalos, užstato priteisimo, trečiasis asmuo L. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. S. 64,80 Eur už nuomą ir komunalines paslaugas bei 9,59 Eur dydžio delspinigius ieškovui K. Z.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš ieškovo K. Z. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 200 Eur užstatą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo 2019 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 1 100 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui R. S..
Šalies argumentai
2. Ieškovas teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuris pašalinus jo trūkumus buvo priimtas 2019 m. gruodžio 6 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-50909).
3. Ieškovas 2019 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-53722), kuriuo prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nustatyti 1 600 Eur dydžio užstatą, jį sumokant į teismo depozitinę sąskaitą ir neišduoti vykdomojo rašto tol, kol užstatas nebus įmokėtas. 2019 m. gruodžio 23 d. teismui teiktame prašyme (registracijos Nr. DOK-53714) ieškovas nurodė, kad patikslina prašomą išreikalauti sprendimo vykdymo užtikrinimo priemonę – užstatą, keičiant jo dydį iš prašytų 1 600 Eur iki 1 515 Eur, nurodant jį atsakovui pervesti į teismo depozitinę sąskaitą ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki iš viso 315 Eur.
4. 2019 m. gruodžio 27 d. ieškovo teismui pateiktame prašyme (registracijos Nr. DOK-53956) ieškovas prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų areštą bei atsakovo asmeninės sąskaitos lėšų areštą.
5. 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti prašymų (registracijos Nr. DOK-53722, DOK-53714 ir DOK-53956) taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumus – sumokėti 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat ieškovui paskirta 400,00 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
6. 2020 m. sausio 2 d. ieškovas pateikė 38,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo nuorašą (dokumento registracijos Nr. DOK-6).
7. 2020 m. sausio 2 d. teisme gautas ieškovo prašymas (registracijos Nr. DOK-7) panaikinti jam paskirtą 400,00 Eur baudą. Nurodė, kad jis neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl dėl minėtų pažeidimų taikytina kita poveikio priemonė – įspėjimas. Paskirta bauda tiesiogiai proporcinga atsakovo reikalavimams, tačiau tokia proporcija taikytina tik atsakovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiui – 200 Eur. Jeigu ieškovas neturėjo pakankamai laiko ar atstovų, tai tokie aplinkos veiksniai negali suvaržyti galimybę ieškovui tinkamai įgyvendinti savo teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atmetė prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Teismo motyvai:
8.1. Nurodė, kad proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista iš atsakovo piniginė suma yra 74,39 Eur. Be to, atsakovo naudai iš ieškovo priteista piniginė suma yra žymiai didesnė – 400,00 Eur bei 1 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką). Pripažino, kad ieškovo prašymai bei juose nurodyti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti. Tai, kad ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Dėl šių priežasčių ieškovo prašymai (registracijos Nr. DOK-53722, DOK-53714 ir DOK-53956) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįsti.
8.2. Nustatė, kad ieškovas teismui nenurodo jokių argumentų ir motyvų, pagrindžiančių jo elgesį piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis – teikiant teismui didelį skaičių įvairių prašymų, kurių didžioji dalis susijusi su pateikto apeliacinio skundo papildymu, keitimu. Be to, ieškovas reiškė ir kitus prašymus – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, proceso byloje atnaujinimo, apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti nepagrįstais. Nustatė, kad ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo priėmimo teismui iki šiol (2019 m. sausio 2 d.) yra pateikęs 24 procesinius dokumentus. Tokie ieškovo veiksmai – teikiant teismui įvairių ir didelį skaičių prašymų, pripažintini sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas byloje ne kartą keitė ir ieškinio reikalavimus. Atsakovas jam prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8.3. Pažymėjo, kad šiuo atveju civilinė byla buvo inicijuota paties ieškovo. Ieškovui ne kartą bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos. Ieškovui taip pat buvo išaiškina jo teisė byloje turėti atstovą. Tai, kad ieškovas, kaip pats nurodo, neturi teisinio išsilavinimo, nėra pagrindas pateisinti sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad tokiais veiksmais ieškovas pažeidžia ir atsakovo teisę tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus, prašymus, kadangi nuolatinis ieškovo apeliacinio skundo keitimas, papildymas, sunkina atsakovui galimybę suformuoti savo poziciją dėl apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo.
8.4. Nurodė, kad įspėjimas gali būti teismo paskirtas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, šiuo atveju teismas ieškovui skyrė 400 Eur baudą remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu. Pripažino, kad prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovas K. Z. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą ir pritaikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Skundo motyvai:
9.1. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos ir kai nėra aiški atsakovo turtinė padėtis, o geros turtinės padėties įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės priežasties, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo vykdymo atgręžimo, kuris gali pasidaryti nebeįmanomas ir dėl kurio tenka prašyti užtikrinti, išreikalauti įrodymus.
9.2. Nurodo, kad teismas nepaaiškino, kokiu būdu nusprendė dėl taikytinos nuobaudos dydžio, todėl baudos skyrimas nepagrįstas.
9.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmų neteisėtumą argumentavo apsunkinta atsakovo teise atsikirsti, tačiau tokia teisė atsakovui atsiliepti į ieškovo argumentus nebuvo suvaržyta, kadangi teismas galėjo atsiliepimo pateikimo terminą skaičiuoti nuo paskutinio ieškovo prašymo gavimo.
9.4. Nurodo, kad ieškovas neteikė pakartotinių dokumentų, kadangi visi minėti 24 prašymai buvo reikalingi siekiant tinkamai išaiškinti sprendimo teisėtumą. CPK 5 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą ginti savo tariamai pažeistą ar ginčytiną teisę yra neribojama, todėl vien tik sąlyginai didelis prašymų pateikimas nėra neteisėtas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
13. 2020 m. vasario 4 d. apeliantas pateikė prašymą dėl bylų sujungimo, nurodė, jog siekiant racionalumo prašo sujungti civilines bylas Nr. e2S-354-459/2020, e2S-350-459/2020, e2S-334-459/2020.
14. Atsižvelgiant į tai, kad visos minėtos civilinės bylos paskirtos nagrinėti tam pačiam teisėjui, tą pačią dieną ir tą pačią valandą, t. y. 2020 m. vasario 20 d., 15.30 val., pagrindo jų sujungimui nėra, todėl apelianto prašymas netenkintinas.
15. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos ir kai nėra aiški atsakovo turtinė padėtis, o geros turtinės padėties įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės priežasties, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo vykdymo atgręžimo, kuris gali pasidaryti nebeįmanomas ir dėl kurio tenka prašyti užtikrinti, išreikalauti įrodymus.
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius naujausioms Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoms teisės aiškinimo taisyklėms.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio išimtinio ir itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime negali pagerinti atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti ją, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovo pateiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skundžiamos nutarties motyvus, matyti, kad apeliantas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių atsakovo galimą nesąžiningumą, t. y. jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą. Apelianto nurodomas sprendimo vykdymo atgręžimo institutas nagrinėjamu atveju nesukuria pagrįsto pagrindo ieškovui reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, juo labiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovui yra priteista tik 74,39 Eur, o tuo tarpu atsakovui iš ieškovo priteista yra žymiai didesnė – 400,00 Eur – suma bei 1 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, kad atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti, parduoti, įkeisti, perleisti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Apeliantas taip pat prašo panaikinti jam pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi paskirtą 400 Eur baudą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokiu būdu nusprendė dėl taikytinos nuobaudos dydžio, todėl baudos skyrimas ieškovui yra nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmų neteisėtumą argumentavo apsunkinta atsakovo teise atsikirsti, tačiau tokia teisė atsakovui atsiliepti į ieškovo argumentus nebuvo suvaržyta, kadangi teismas galėjo atsiliepimo pateikimo terminą skaičiuoti nuo paskutinio ieškovo prašymo gavimo. Nurodo, kad ieškovas neteikė pakartotinių dokumentų, kadangi visi minėti 24 prašymai buvo reikalingi siekiant tinkamai išaiškinti sprendimo teisėtumą. CPK 5 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą ginti savo tariamai pažeistą ar ginčytiną teisę yra neribojama, todėl vien tik sąlyginai didelis prašymų pateikimas nėra neteisėtas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70). Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nuo pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo iki skundžiamos nutarties priėmimo (2020 m. sausio 2 d.) pateikė teismui 24 procesiniu dokumentus, kurių didžioji dalis susijusi su pateikto apeliacinio skundo papildymu, keitimu (2019 m. gruodžio 9 d. registracijos Nr. DOK-51510, 2019 m. gruodžio 13 d. registracijos Nr. DOK-52466, 2019 m. gruodžio 19 d. registracijos Nr. DOK-53450, 2019 m. gruodžio 20 d. registracijos Nr. DOK-53635, taip pat 2019 m. gruodžio 23 d. registracijos Nr. DOK- 53722, 53714 bei 2019 m. gruodžio 27 d. registracijos Nr. DOK-53956, registracijos Nr. DOK-53957, registracijos Nr. DOK-53955, registracijos Nr. DOK- 53950, registracijos Nr. DOK-53953, registracijos Nr. DOK-53954). Ieškovas taip pat reiškė ir kitus prašymus – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, proceso byloje atnaujinimo, apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, kurie ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir apeliacinės instancijos teismo pripažinti nepagrįstais. Remiantis bylos duomenis taip pat nustatyta, kad ieškovas ne kartą keitė ir ieškinio reikalavimus, o atsakovas jam prašė skirti baudą.
24. Šalies teisė naudotis procesinėmis teisėmis, kurias numato CPK, t. y. teikti teismui prašymus, apskųsti teismo sprendimą, nutartis, pasinaudoti teise papildyti, keisti skundą, negali būti suprantama ir realizuojama kaip daugkartinis, nenutrūkstamas prašymų teismui teikimas, o po to jų daugkartinis keitimas, tikslinimas. Teisminio proceso metu šalis, formuodama savo poziciją bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieš teikiant teismui prašymą turi jį pasverti, apmąstyti ir įvertinti savo poziciją. Šalis, naudodamasi jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis, privalo paisyti ir vykdyti procesines pareigas, t. y. priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, jei pats negali tinkamai sau atstovauti, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovo į bylą pateiktų prašymų didelį skaičių ir šių prašymų turinį, konstatuotina, kad tokie apelianto veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad byloje nėra analizuojami sudėtingi teisės taikymo klausimai, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų skaičius laikytinas visiškai netikslingu, pertekliniu ir nepagrįstu.
26. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmų neteisėtumą argumentavo apsunkinta atsakovo teise atsikirsti, ir nurodo, kad tokia teisė atsakovui atsiliepti į ieškovo argumentus nebuvo suvaržyta, kadangi teismas galėjo atsiliepimo pateikimo terminą skaičiuoti nuo paskutinio ieškovo prašymo gavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apsunkinama yra ne atsiliepimo termino nustatymo tvarka, o pažeidžiama atsakovo teisė tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus bei prašymus, kadangi nuolatinis ieškovo apeliacinio skundo keitimas, papildymas apsunkina atsakovui galimybę suformuoti savo poziciją dėl apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokiu būdu nusprendė dėl taikytinos nuobaudos dydžio, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnis nustato teismo teisę skirti nuobaudą – baudą iki 5 000 Eur dydžio. Be to, apeliantui išaiškintina, kad baudos dydžio paskyrimas nėra siejamas su ieškovo (atsakovo) pareikšto ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dydžiu ir proporcijų išvedimu.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teismui nenurodo jokių argumentų ir motyvų, pagrindžiančių jo elgesį piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis – teikiant teismui didelį skaičių įvairių prašymų, todėl prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo yra nepagrįstas. Be to, apeliantui išaiškintina, kad dėl tolimesnio piktnaudžiavimo ir netinkamo procesinių teisių naudojimo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, jam gali būti pakartotinai skiriama bauda iki 5 000 Eur.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti ieškovo K. Z. prašymo dėl bylų sujungimo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.