Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo K. Z. 2019 m. gruodžio 12 d. prašymo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo K. Z. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui K. Z. dėl neturtinės žalos, užstato priteisimo, trečiasis asmuo L. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. gruodžio 6 d. teisme priimtas ieškovo patikslintas apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo. 2019 m. gruodžio 13 d. teisme gautas ieškovo pašymas pridėti prie apeliacinio skundo naujus įrodymus – elektros skaitiklio nuotrauką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės teigdamas, kad 2019 m. gruodžio 12 d. jis pateikė teismui papildomą dokumentą su prašymais, tačiau teismas jį išnagrinėjo tik 2019 m. gruodžio 18 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) apeliacinio skundo priedai turi būti išnagrinėti apylinkės teismo dėl jų priėmimo klausimo ne vėliau kaip per tris dienas, tačiau nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. atmetus nedarbo dienas yra penkios darbo dienos. Teismas vilkina terminus ir taip procesas apeliacinėje instancijoje pasunkėja.

10. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2019 m. gruodžio 6 d. teisme jau buvo priimtas ieškovo patikslintas apeliacinis skundas. Remiantis „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymas dėl papildomų dokumentų prie apeliacinio skundo buvo pateiktas teismui 2019 m. gruodžio 13 d. (penktadienį). Taigi nuo šio prašymo gavimo teisme dienos – 2019 m. gruodžio 13 d., o ne nuo prašyme ieškovo įrašytos datos jis turėjo būti išspręstas per ateinančias 3 darbo dienas, t. y. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (trečiadienio). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo klausimą išsprendė 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi, todėl apelianto argumentas, jog buvo pažeistas prašymo išnagrinėjimo terminas ar vilkinamas procesas, atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nekėlė prašyme naujų reikalavimų, kadangi nagrinėjo nuostolius dėl elektros suvartojimo už tą patį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. Tik peržiūrėjus nuotrauką ieškovas nustatė, kad jos data yra 2019 m. balandžio 16 d., todėl būtinybė pridėti apskaičiavimą už likusias keturias dienas iškilo vėliau. Nurodo, kad teismas nustatė, jog ieškovas kelia naujus reikalavimus, tačiau neatsižvelgė į tai, jog CPK 312 nurodoma, jog naujais reikalavimais nėra laikomi to paties reikalavimo padariniai, tokie kaip netesybos, periodinės išlaikymo išmokos.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė prie apeliacinio skundo pridėti elektros skaitiklio nuotrauką. Paaiškinime nurodė, jog prašo patikslinti priteistiną nuostolių už elektrą apskaičiavimą 5309,6 kwh – 5066,1 = 243,5 kwh, kadangi pagal turimus įrodymus ieškovas gali apskaičiuoti tik už suvartotą elektrą nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., ieškovas teikia apskaičiavimą taikydamas 34-ių dienų suvartojimo vidurkį ir priskaičiuodamas jį už likusias keturias dienas: 243,5÷34×4+243,5=28,65 už 4 d. + 243,5 kwh suvartojimo = 272,15 kwh × 0,13 Eur = 35,38 Eur. Be to, prašė padidinti netesybų dydį už visą skolą 100,6×0,002×240 d. – nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. = 48,30 Eur.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo pateikto prašymo bei prie jo pateikto paaiškinimo nėra aišku, kokį konkretų veiksmą ieškovas nori atlikti – ar jis prašo pridėti prie bylos naują įrodymą bei teikia paaiškinimus, ar jis keičia (pildo) apeliacinį skundą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas už faktiškai suvartotą elektros energiją buvo reiškiamas 34,84 Eur, prašyme pridėti papildomą dokumentą prie apeliacinio skundo ieškovas nurodo, jog įsiskolinimas už atsakovo suvartotą elektros energiją – 35,38 Eur.

15. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui išaiškino, kad jis negali skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, didinti savo ieškinio reikalavimų. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

16. Apelianto nurodomi papildomai apskaičiavimai už elektros energiją nepatenka nei į delspinigių, palūkanų, vaisių ar kitų atvejų sąvoką, jie nebuvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino ieškovui, kad jis negali didinti savo ieškinio reikalavimų, ir todėl toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nustačius, jog tam tikras ieškovo reiškiamas reikalavimas ar nurodomos naujos aplinkybės, teikiami nauji įrodymai nebuvo keliami ir vertinami pirmosios instancijos teisme bei nesudarė tos bylos nagrinėjimo dalyko, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, nebus vertinami ir apeliacinės instancijos teisme dėl jų nebus pasisakyta.

17. Apeliantas prašyme nurodė, kad padidina netesybų dydį už visą skolą, kurios sudaro 48,30 Eur. Taip pat nurodė, kad netesybos sudaro 64,80 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš šio pateikto ieškovo prašymo nėra aišku, kokias konkrečias netesybas jis nurodo, iš kokių reikalavimų jas kildina ir nuo kokių piniginių sumų jas skaičiuoja.

18. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacinės instancijos teismas apelianto reikalavimus vertina kaip neaiškius, nerišlius ir nekonkrečius, apeliantui pagrįstai išaiškina, kad jo teikiami procesiniai dokumentai ir juose išdėstyti reikalavimai turi būti aiškūs, konkretūs, juos turi suprasti priešinga šalis ir teismas – tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos. Tuo atveju, jeigu ieškovas negali / nesugeba tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių ir vykdyti procesines pareigas (CPK 42 straipsnio 5 punktas), jis turi teisę kreiptis į kvalifikuotus teisininkus – advokatą ar advokato padėjėją – dėl teisinių konsultacijų teikimo (CPK 56 straipsnis).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.