Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui K. Z. dėl neturtinės žalos, užstato priteisimo, trečiasis asmuo L. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį tenkinti iš dalies, nes atsakovas sutinka sumokėti už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus 64,80 Eur, kadangi bute buvo 8 dienas atsakovo daiktai. Su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodė, kad ieškovas pats nesilaikė sutarties. Sutartyje numatyta, kad įskaitymas užstato nėra galimas, tačiau ieškovas taiko įskaitymą. Ieškovas nepatyrė realių išlaidų už komunalinius patarnavimus, nėra byloje rašytinių įrodymų. Iš byloje pateiktų telefono nuotraukų negalima identifikuoti skambinusio ir skambutį gavusio asmens. Ieškovas pats pažeidė sutarties sąlygas – neinformavo atsakovo apie sutarties vienašalį nutraukimą ar netinkamą jos vykdymą. Atsakovas turėjo mokėti iki 12 dienos, bet teisme anksčiau buvo gautas ieškovo pareiškimas. Ieškovas pats siekė inicijuoti ginčą ir pasinaudoti sutarties 4.2.1 punktu taikant sankcijas prasidėjus procesui teisme. Ieškovas nesilaikė sutarties nutraukimo sąlygų. Atsakovas tinkamai vykdė sutartį. Atsakovas buvo pažemintas, negalėjo naudotis turtu, patyrė nepatogumų.

9. Trečiasis asmuo L. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – teismo šaukimas jai įteiktas asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta (t. 1, b.l. 197).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys tenkinamas visiškai.

10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019-03-12 tarp ieškovo K. Z. ir atsakovo R. S. sudaryta terminuota buto nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 3.1. punktu Sutarties šalys susitarė, kad butas išnuomojamas 5 mėnesių terminui, kuris skaičiuojamas nuo buto perdavimo – priėmimo akto tarp šalių pasirašymo dienos. Buto perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas Sutarties sudarymo dieną, t. y. 2019-03-12, taigi butas išnuomotas iki 2019-08-12. Šalys taip pat susitarė, kad kas mėnesį atsakovas mokės 200 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį (Sutarties 4.1 punktas), 43 Eur mokestį ir už faktiškai suvartotą elektros energiją pagal elektros skaitiklių rodmenis (Sutarties 4.5 punktas). Nuomos mokestis bus mokamas avansu kas mėnesį, už kiekvieną einamąjį nuomos termino mėnesį į priekį iki kito mėnesio 12 dienos (Sutarties 4.2.1 punktas). Sulygtas 43 Eur komunalinių paslaugų mokestis bei už faktiškai suvartotą elektros energiją atsakovas turi mokėti kiekvieną mėnesį iki 12 dienos (Sutarties 4.5 punktas). Sutartimi šalys susitarė, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas ieškovui sumoka 443 Eur, iš kurių 200 Eur laikomi užstatu, o kiti 200 Eur laikomas nuomos mokesčiu už vieną mėnesį į priekį (Sutarties 4.2.1. punktas).

11. Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.576 straipsnis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad atsakovas sudarė buto nuomos sutartį su ieškovu patenkinti savo asmeninius poreikius, todėl pripažįstama, kad atsakovas yra vartotojas (CK 6.228(1) str. 2 d.). Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovas butus, esančius (duomenys neskelbtini), nuomojo ir kitiems asmenims, ieškovui buvo išduotas verslo liudijimas Nr. FD148859-1 dėl šių patalpų nuomos (t. 1, 164 b.l.), todėl laikytina, kad butų nuoma yra ieškovo verslas.

13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 47,11 Eur skolą, teigia, kad įsiskolinimas susidarė už 8 buto nuomos dienas, skaičiuojamas nuo 2019-04-12 iki 2019-04-20. Iš ieškovo patikslinto ieškinio bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas iš viso paskaičiuoja atsakovui 247,11 Eur skolą, kurią sudaro 95,91 Eur už nuomą ir sulygtą komunalinių paslaugų mokestį delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-06-25, t.y. už 74 dienas, taip pat 64,80 Eur už 8 dienas nuomą ir sulygtą komunalinių paslaugų mokesčių sumą už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-04-20, 34,84 Eur už faktiškai sunaudotą elektrą bei 51,56 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-06-25. Visa įsiskolinimo suma su paskaičiuotais delspinigiais sudaro 247,11 Eur, tačiau ieškovas į atsakovo skolą įskaito pastarojo pagal sutartį sumokėto užstato sumą, t.y. 200 Eur (t. 1, 113-114 b.l.).

14. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas iš dalies. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su dalimi ieškovo reikalavimo – nurodė, kad sutinka sumokėti už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus 64,80 Eur, kadangi bute buvo 8 dienas atsakovo daiktai. Byloje nustatyta, kad atsakovas išsikėlė iš buto 2019-04-20. Pagal nuomos sutarties 4.2.1 ir 4.5 punktus, atsakovas turėjo mokėti už nuomą ir 43 Eur sulygtą mokestį už komunalinius patarnavimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-04-20. Nustatyta, kad nors atsakovas ir sutinka iš dalies su ieškiniu, tačiau jis nemokėjo ieškovui piniginės sumos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 64,80 Eur suma už 8 dienų nuomą ir komunalinius patarnavimus yra priteisiama ieškovui iš atsakovo (CK 6.487 str. 1 d., 6.583 str. 1 d., 6.584 str. 3 d.).

15. Ieškovas ieškiniu paskaičiuoja atsakovui 95,91 Eur delspinigius už nuomą ir sulygtą komunalinių paslaugų mokestį už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-06-25, t.y. už 74 dienas. Iš šalių sudarytos nuomos sutarties 4.2.2 ir 4.2.3 punktų matyti, kad atsakovui nesumokėjus iki kito mėnesio 12 dienos už kiekvieną pradelstą dieną yra skaičiuojami 2 procentai arba maksimali leistina palūkanų normos dydžio patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių skolos dydžio delspinigiai.

16. Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), taip pat dėl to, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Įvertinęs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojos V. S. – Galminienės parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas mano, kad ieškovo reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįsta ir neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, prašoma priteisti delspinigių suma yra neprotingai didelė, viršijanti beveik 1,5 karto prašomą priteisti 64,80 Eur pagrindinę sumą, todėl ji mažintina iki 0,2 procento ir delspinigiai priteisiami nuo 64,80 Eur sumos, kas sudaro 9,59 Eur (64,80 Eur x 0,2/100 x 74 d.). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju 0,2 procento delspinigių dydis yra protingas, sąžiningas ir teisingas.

17. Ieškovas taip pat paskaičiuoja atsakovui 34,84 Eur už faktiškai sunaudotą elektrą bei 51,56 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-06-25. Pažymėtina, kad rungimosi principas civiliame procese lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Ieškovas turi pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi ieškovas į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių jų pagrįstumą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas suvartojo elektros 268 kwh, todėl susidarė 34,84 Eur dydžio suma. Kadangi nėra įrodytas minėtos sumos pagrįstumas, ieškovo reikalavimo dalis dėl 51,56 Eur delspinigių suma nuo 34,84 Eur sumos priteisimo yra nepagrįsta (CPK 178 str.).

18. Ištyręs byloje įrodymus bei atsižvelgiant į tai, kad prasidėjus teisminiam procesui atsakovas nesumokėjo ieškovui susidariusios skolos, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas iš dalies – iš atsakovo ieškovui yra priteisiama 64,80 Eur už nuomą ir komunalinius patarnavimus bei 9,59 Eur dydžio delspinigiai.

19. Byloje nustatyta, kad šalys nuomos sutartimi susitarė, jog nuomos mokestį ir sulygtą 43 Eur komunalinių paslaugų mokestis bei už faktiškai suvartotą elektros energiją atsakovas mokės avansu kas mėnesį, kiekvieną mėnesį iki 12 dienos (Sutarties 4.2.1, 4.5 punktai). Byloje nustatyta, kad 2019-04-12 užregistruotas K. Z. pareiškimas R. S. dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo, kurį ieškovas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) portalą pasirašė ir išsiuntė teismui 2019-04-11 (t. 1, 1 b.l.). Teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas pats nesilaikė nuomos sutarties nuostatų ir nesuėjus atsakovo nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokėjimo terminui kreipėsi į teismą su pareiškimu. Kaip minėta, sutartimi šalys susitarė, kad mokėjimas bus atliekamas iki mėnesio 12 dienos, kas reiškia, jog 12-oji diena turi būti skaičiuojama ją įskaitant. Pripažintina, kad atsakovo pareiga mokėti pagal šalių sutartį nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius suėjo tik 2019-04-12 24.00 val. (CK 1. 122 str.). Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Pripažintina, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu.

20. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojos V. S. – G. parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas nesudarė atsakovui galimybės 2019-04-19 patekti į išnuomotą butą. Atsakovas teismui nurodė, kad jam teko kviesti policiją, kad ieškovas jį įleistų į butą. Minėta liudytoja parodė, kad atsakovas negalėjo patekti į butą, bandė skambinti ieškovui, bet jam prisiskambinti buvo beviltiška, nekėlė ragelio. Tada rašė sms žinutes, ieškovas užblokavo telefoną. Vakare su atsakovu laukė ieškovo, sulaukus jo mamos, bandė kalbėtis su ieškovu, tačiau jis atstūmė ir nuėjo į savo butą. Bandė su mama kalbėtis, tačiau ji sakė, kad nieko nežino, sakė kviesti policiją ir nuėjo namo kampais, dingo. Atvykę policijos pareigūnai taip pat negalėjo patekti, durų nedarė nei ieškovas, nei jo mama. Dėl to parašė policijai pareiškimą. Prieš šv.Velykas, šeštadienį, ieškovas įleido atsakovą šį butą. Teko skambinti ieškovui iš liudytojos dukters telefono, tada ieškovas atsiliepė ir sutarė, kad visi pasikalbės. Kai atsakovas buvo neįleistas ieškovo į butą, atsakovas buvo pas ją. Iš byloje esančio atsakovo pareiškimo policijai matyti, kad atsakovas kreipėsi 2019-04-19 bei nurodė, kad negali patekti į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute liko jo asmeniniai daiktai, buto šeimininkas vardu K. vengia su juo bendrauti ir atsisakė paaiškinti situaciją (t. 1, 43-44 b.l.). Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančio pranešimo nustatyta, kad atsakovas į butą pateko 2019-04-20 ir iš jo išsikraustė (t. 1, 45 b.l.).

21. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kita. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus (sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus). Nagrinėjamos bylos atveju, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, nes pačios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

22. Teismas daro išvadą, kad ieškovo veiksmai nesudarant atsakovui, buto nuomininkui, galimybės patekti į išnuomotą butą yra neteisėti. Byloje nustatyta, kad šalių nuomos sutartis nebuvo pakeista, taip pat ji nebuvo ieškovo vienašališkai ar abiejų šalių valia nutraukta, atsakovas nebuvo informuotas ieškovo apie sutarties nebegaliojimą, todėl ieškovas neturėjo teisės neįleisti atsakovo į butą, nesudaryti jam galimybės pasiimti savo daiktų. Dėl šių ieškovo veiksmų atsakovas neabejotinai patyrė pažeminimą ir nepatogumus – dvi paras negalėjo pasiimti jam reikalingų daiktų, rūbų, pinigų, buvo priverstas ieškotis kitur nakvynės, negalėjo tinkamai maitintis, apsirengti. Pripažintina, kad dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas jautėsi emociškai sukrėstas, pažemintas, taip pat buvo neapibrėžtoje situacijoje ir nežinojo kiek dar tai tęsis. Įvertinus visumą byloje ištirtų įrodymų, teismas sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti 200 Eur dydžio suma yra pagrįsta.

23. Vertindamas atsakovo sumokėto ieškovui 200 Eur dydžio užstato įskaitymą, kurį atliko ieškovas, teismas sprendžia, kad toks įskaitymas nėra galimas. Šalys nuomos sutarties 4.2.1 punkte susitarė, kad užstatas nėra laikomas mokėjimu ir negali būti įskaitomas nuomotojui patyrus nuostolių iš šios sutarties dėl nuomininko įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat susitarta, kad nuomininkas praranda teisę įskaityti užstatą, kad padengtų nuostolius. Taigi šalys sutartimi susitarė, kad atsakovo sumokėtas ieškovui 200 Eur užstatas negali būti įskaitomas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs sutarties 4.2.1 punkto nuostatą, kad užstatas negali būti nuomininkui grąžinamas, jeigu po sutarties pasirašymo ar pasibaigus sutarčiai prasidėjo teisminis procesas dėl šios sutarties, sprendžia, kad ši sutarties sąlyga yra nesąžininga, nes ji apriboja šalies teisę ginti, jos manymu, pažeistas teises teismine tvarka, dėl to patiriant piniginę sankciją. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 200 Eur užstato priteisimo iš ieškovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

24. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 6 procentų dydžio metines palūkanas. Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl 200 Eur neturtinės žalos bei 200 Eur užstato priteisimo tenkinami, iš ieškovo atsakovui yra priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos dalies pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2019-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

25. Pažymėtina, jog kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

26. Atsakovas prašo skirti ieškovui 3000 Eur dydžio baudą už žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą atsakovui, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovui. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šį atsakovo prašymą, kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Dėl šios priežasties padaryti išvados, jog ieškovo reikalavimai atsakovui yra žinomai nepagrįsti negalima. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, sutikdamas su ieškinio dalimi dėl nuomos ir komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-04-20 priteisimo, neatlygino piniginės sumos ieškovui. Tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. nesulaukdamas atsakovo mokėjimo termino pagal sutartį pasibaigimo, nėra pakankamas pagrindas skirti ieškovui baudą pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį.

27. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

28. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo už ieškinio padavimą 15 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, 10,18 b.l.) Atsakovas už priešieškinio padavimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (t. 1, 53, 57 b.l.) bei patyrė 1100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 40, 54, 169, 173-175,191-193 b.l.). Skirstydamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo priešieškinys tenkinamas visiškai, taip pat į tai, kad ieškovas pradėjo teisminį procesą atsakovo atžvilgiu nesulaukdamas atsakovo mokėjimo termino pagal sutartį pasibaigimo. Pripažintina, kad ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovui iš ieškovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis ir 1100 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 4 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 64,80 Eur už nuomą ir komunalinius patarnavimus bei 9,59 Eur dydžio delspinigius ieškovui K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur neturtinę žalą, 200 Eur užstatą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo 2019-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 1100 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovo R. S. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui K. Z. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.