- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eII-53-482/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00022-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Advokatai
- Martynas Matulevičius
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui-pareiškėjui A. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Martynui Matulevičiui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Edvinai Smilgiūtei ir Deividui Markinui,
teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės 2024 m. sausio 10 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-159-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba skundžiamo nutarimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Edvina Smilgiūtė 2024 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-159-2024, kuriuo A. B. pripažino kaltu, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 ir 125 punktus bei padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d. 15.55 val. magistralinio kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, 56,600 kilometre, vairuodamas transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų, apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu prašo panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės 2024 m. sausio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 23226824342 bei vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, teiseną, nesant nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (skunde nurodytas ne nutarimo numeris, bet ROIK Nr. 23226824342), taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numato įstatymas, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnį nei dvylika mėnesių.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad byloje esančiose nuotraukose (1 ir 2 nuotraukos) matyti, kad kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometras yra už viaduko, vedančio į Puskelnių ir Dženčialaukos k., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės. Kaip matyti iš 7 ir 8 nuotraukų, kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometre pareiškėjas niekaip negalėjo apvažiuoti iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusios transporto priemonių spūsties, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsti siauros ištisinės linijos (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), važiuoti kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), nes minėto kelio horizontalaus ženklinimo minėtoje kelio vietoje (nuo minėto viaduko iki degalinės „Emsi“) nėra.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole nėra galimybės nurodyti kelių administracinio nusižengimo padarymo vietų, todėl administracinio nusižengimo protokole nurodyta baigtinė pažeidimo vieta, tačiau vėliau skundžiamame nutarime nurodyta, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, protokole turi būti privalomai nurodytas, kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta). Akivaizdu, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas surašyti nekompetentingai, atimant galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes visa administracinio nusižengimo padarymo vieta galėjo būti nurodyta protokolo grafoje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, o protokolo grafoje „Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas“ turėjo būti nurodyta pradinė nusižengimo padarymo vieta.
Skunde teigiama, kad nėra aišku, kada buvo parengta Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus detalioji kelio schema, nes fiksuojant administracinį nusižengimą jokia schema nebuvo braižoma, pareiškėjas jokios schemos nepasirašė. Nėra aišku, kaip buvo identifikuotas pareiškėjo vairuotas automobilis, nes policijos pareigūnų parodytame vaizdo įraše nesimatė, kad būtų užfiksuoti pareiškėjo vairuoto automobilio valstybinio numerio ženklai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, jog jis pažeidė KET 4 punkto reikalavimus, kadangi šis punktas yra abstraktus. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad jis savo elgesio negrindė savitarpio pagarba ir atsargumu. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kadangi laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų eismui. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, ar pareiškėjas pagrįstai yra laikomas pažeidusiu KET 125 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, jog matydamas, kad transporto priemonės link Marijampolės juda labai lėtai, norėjo užsukti į degalinę „Emsi“ ir paskambinti savo dukrai E. A., kuri yra išsiskyrusi ir gyvena viena bei viena augina sūnų E. A., kad sužinotų, ar nereikia, ko nors nupirkti (vaistų, arbatos ar maisto produktų), nes anūkas sirgo (tai patvirtina ambulatorinio apsilankymo aprašymas E025) ir dukra negalėjo jo palikti vieno.
Pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog jis savo vairavimu demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Administraciniu nusižengimu pripažintų veiksmų padarymą nulėmė paprasčiausias noras nuvažiuoti į degalinę ir paskambinti dukrai paklausti, ar nereikia kažko parvežti, o tai niekaip nesietina su chuliganiškomis paskatomis. Antroji ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymui būtina sąlyga – grėsmė eismo saugumui ar kitų eismo dalyvių saugumui, aptariamu atveju taip pat neegzistuoja. Atlikdamas administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, pareiškėjo teigimu, jis buvo itin atidus ir atsargus, minėtus veiksmus atliko lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kelio atkarpa kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometras, kuria važiavo buvo tuščia, t. y. joje nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų. Nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, dėl pareiškėjo veiksmų neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo ir nebuvo grėsmės jiems nukentėti). Išvada apie veiksmų pavojingumą laikytina nepagrįsta bei neteisėta.
Skunde nurodoma, kad susiklostęs faktinių aplinkybių kompleksas rodo, jog egzistuoja pagrindas, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnį nei dvylika mėnesių. Tai, jog buvo pripažinta, jog pareiškėjas vairavo chuliganiškai jam buvo didelė staigmena, nes jis tikrai neturėjo jokių ketinimų atlikti veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti chuliganišku vairavimu. Pareiškėjas nurodė, jog labai nuoširdžiai gailisi, teigia, jog visada stengiasi pavyzdingai laikytis Kelių eismo taisyklių, nėra teistas, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Pareiškėjo teigimu, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo ir, galima sakyti, tuo pačiu vienintelio savo pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl jo darbinių funkcijų vykdymui jam betarpiškai būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Susirasti kitą darbą jo amžiaus žmogui ir dar neturint teisės vairuoti transporto priemones Marijampolėje yra praktiškai neįmanoma. Pareiškėjas nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą, truputį didesnį atlyginimą gauna ir jo žmona, kuri dirba (duomenys neskelbtini), todėl norėdami sumažinti išlaidas maistui, jie sode, esančiame Marijampolės sav., Liudvinavo k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ augina įvairias daržoves. Daržovėms reikalinga nuolatinė priežiūra (laistymas, ravėjimas), todėl šiltuoju metų laiku pareiškėjas beveik kiekvieną dieną važiuoja į sodą atlikti įvairius darbus (laistyti ir ravėti daržus ir pan.). Pareiškėjo teigimu, tą dieną, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis pasirašė statybos rangos sutartį, kuria sutarė sode statyti mobilų namelį, kad šiltuoju metų laiku būtų galima sode gyventi. Vykstant statybos darbams, jam nuolat teks vykti į sodą, tačiau tai padaryti neturint teisės vairuoti bus sunku padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad padeda dukrai S. B. mokėti būsto kredito įmokas, nes jos pajamos yra minimalios, taip pat padeda kitai savo dukrai E. A., kuri yra išsituokusi ir viena augina sūnų E. A.. Dukra dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl pareiškėjas nuveža ir parveža anūką į mokyklą, popamokinius užsiėmimus ir iš jų. Pareiškėjas rūpinasi savo ligota garbaus amžiaus mama E. M. B., kuri gyvena Kalvarijoje viena ir kuriai reikalinga nuolatinė pagalba. Be to, laisvu nuo darbo ir rūpinimosi artimaisiais metu pareiškėjas teigia, jog savanoriauja (duomenys neskelbtini), kur jo veikla taip pat susijusi su transporto priemonės vairavimu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus sudaryta schema (toliau - schema), kurioje fiksuotas kelias Kaunas- Marijampolė - Suvalkai atkarpa nuo 56 kilometro iki 57 kilometro. Schemoje fiksuota, jog siaura ištisinė linija yra kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ties 56,16 km, ir tęsiasi iki 56.21 km., kur prasideda lėtėjimo juosta, toliau 56.46 km prasideda užbrūkšniuotas plotas žymintis nukreipimo saleles, kuris tęsiasi iki 56.51 km. toliau tęsiasi greitėjimo juosta iki 56,59 km. Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimai fiksuoti keliose vietose, todėl administracinio nusižengimo protokole nurodyta baigtinė nusižengimo vieta, kuri yra 56,59 km. Tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo vieta (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 56,6 km. ) nežymiai skiriasi nuo schemoje fiksuotos baigtinės nusižengimo vietos, suapvalinat baigtinį skaičių, šios aplinkybės laikyti akivaizdžiu administracinio nusižengimo protokolo trūkumu nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats pripažįsta, jog važiavo keliu Kaunas- Marijampolė- Suvalkai, tačiau teigia, jog būtent 56,6 km jam inkriminuojamų kelio ženklinimų nėra, tačiau visiškai nevertina atkarpos, kurią jau įveikė, kur ir buvo daromas administracinis nusižengimas, o surašant administracinio nusižengimo protokolą, nusižengimo padarymo vietos atstumas buvo suapvalintas, būtent vietos, kurioje buvo baigtas nusižengimo darymas. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad iš administracinio nusižengimo protokolo yra neaišku, kurioje vietoje buvo įvykdytas administracinis nusižengimas.
Bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga rinkti papildomus įrodymus, kurie bylą nagrinėjančio pareigūno vertinimu, reikalingi teisėto ir teisingo sprendimo priėmimui. Dėl ko bylą nagrinėjantis pareigūnas 2023 m. gruodžio 29 d. pareikalavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pateikti įvykio vietos schemą bei informaciją, kokiomis priemonėmis buvo užfiksuotas nusižengimas. Šie duomenys administracinio nusižengimo byloje gauti, vadovaujantis ANK nuostatomis.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, jog nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas nuvažiuoti į degalinės teritoriją ir paskambinti dukrai ir jos paklausti, ar anūkui nereikia vaistų, arbatos ar kt., nes jis sirgo. Institucijos atstovo teigimu, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, jis nusižengimą padarė be jokios svarios dingsties. Neabejotina, kad artėdamas prie susidariusios automobilių spūsties, aiškiai matė eismo situaciją, tačiau nusprendė nepaisyti kelių eismo taisyklių reikalavimų, draudžiančių apvažiuoti transporto priemones, važiuojant kelkraščiu, bei kirsti siaurą ištisinę liniją ir važiuoti užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles ir įpareigojančių laikytis atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui ir aplinkai, - apvažiavo kelkraščiu iš dešinės susidariusią automobilių koloną, stovėjusią spūstyje, kirto siaurą ištisinę liniją, važiavo užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, lėtėjimo bei greitėjimo juostomis, tokiu savo elgesiu sąmoningai pabrėžė, jog nesilaiko kelių eismo taisyklių, eismo saugumo reikalavimų, atsargumo, negerbia kitų eismo dalyvių, tiek stovėjusių spūstyje, tiek lėtėjimo ir greitėjimo juostose važiavusių, todėl dėl tokio vairavimo buvo visiškai reali rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai. Akivaizdu, kad toks kitų transporto priemonių apvažiavimas, kokį atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nesuderinamas su kelių eismo taisyklių reikalavimais ir neabejotinai buvo pavojingas. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokiais savo iššaukiančiais veiksmais - važiuodamas kelkraščiu, lenkdamas iš dešinės visą stovinčių automobilių koloną, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles - demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, ir tokie veiksmai vertintini ne tik kaip paprastas kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas. Tokie veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai.
Skunde pareiškėjas tvirtina, jog kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė turėdamas aiškią priežastį, t. y. norėdamas patekti į degalinės teritoriją ir paskambinti, todėl jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai negali būti vertinami kaip chuliganiškos paskatos. Tačiau, Institucijos nuomone, pareiškėjas savo interesus (patekti į degalinės teritoriją, paskambinti) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, paeiliui padarydamas net kelis šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo sukeldamas grėsmę eismo, savo paties ir kitų asmenų saugumui. Atsižvelgiant į visa tai, Institucijos nuomone, veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (skubumą paskambinti). Be to, Institucijos nuomone, tai niekaip nepateisina jo pasirinkimo pažeisti kelių eismo taisykles, kai tokio skambučio atlikimui nebuvo jokios būtinybės ir asmuo galėjo tiesiog sulaukti nuvažiavimo į degalinės teritoriją, juo labiau, kai pagal administracinio nusižengimo byloje esančią kelio schemą yra matoma, kad nuo pažeidimo pradžios (56.160 km.) iki įvažiavimo į degalinę ( 56.780 km) skiria vos 620 metrų atstumas. Pareiškėjas galėjo sulaukti eilėje nusukimo į degalinės teritoriją ir ten saugiai paskambinti. Be to, asmuo turėjo galimybę nusukti nuo kelio link Puskelnių ir ten saugiai sustojęs atlikti skambutį, tačiau asmuo pasirinko grubiai pažeisti kelių eismo taisykles. Be to, asmens versiją dėl skubos atlikti skambutį paneigia ir jo pokalbis su policijos pareigūnu, sustabdžius asmenį, kai policijos pareigūnas paklausia : "kodėl darėte šį nusižengimą", asmuo atsako : "taip jau išėjo" ir nė žodžiu neužsimena apie būtinybę paskambinti. (Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašas, pavadinimu "body cam 1.mp4").
Administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas pavadinimu "DJI_0149.MP4", kuriame fiksuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojama transporto priemonė, apvažiuojanti iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį (spūstis iš dviejų eismo juostų), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiuoja kelkraščiu 00:04 įrašo laiku kerta siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) toliau važiavo lėtėjimo juosta ir 00:20 įrašo laiku važiuoja užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15). Nukreipimo salelei siaurėjant (baigiantis), toje pačioje trajektorijoje prasideda greitėjimo juosta, vedanti į kelią Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Įrašo laiku nuo 00:11 iki 00:18 greitėjimo juostoje pravažiuoja dvi transporto priemonės. Pareiškėjui pažeidžiant kelio ženklinimo reikalavimus ir apvažiuojant spūstį iš dešinės greitėjimo juosta, važiavo kitos transporto priemonės, dėl ko kilo reali grėsmė eismo įvykio kilimui. Tik atsitiktinumo dėka ir kelių sekundžių skirtumo tarp judančių greitėjimo juostoje transporto priemonių ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonės buvimo vietos išvengta galimų skaudžių pasekmių.
Institucijos nuomone, kitų eismo dalyvių besilaikančių kelių eismo taisyklių reikalavimų, stovinčių spūstyje, apvažiavimas iš dešinės pusės rodo pareiškėjo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau iš jos išvažiuoti, greičiau pasiekti kelionės tikslą, priešpriešinant savo interesą kitų vairuotojų interesams ir iškeliant jį aukščiau. Važiavimas kelkraščiu, lėtėjimo juosta bei kertant nukreipiamąsias saleles ir taip apvažiuojant spūstyje stovėjusias transporto priemones iš dešinės, toks elgesys traktuotinas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovi didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o A. B. sąmoningai savo veiksmais aplenkė kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tokiais savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, jog nusižengimas buvo fiksuotas drono pagalba bei fiziškai stebint transporto priemonę. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra kadras iš vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas pareiškėjo nusižengimas ir jame nors neryškiai, bet matomi transporto priemonės valstybiniai numeriai.
Skunde pareiškėjas teigia, jog nesupranta, kodėl administracinio nusižengimo protokole jam nurodyta, jog be kitų kelių eismo taisyklių punktų, jis pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkimas bei būdas pažeisti kelių eismo taisykles, rodė jo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nusižengimus jis padarė ignoruodamas geros moralės elgesio normas (KET 4 p.). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog asmens daromi kelių eismo taisyklių pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui, nes tuo metu, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo užbrūkšniuotu plotu, greitėjimo juostoje važiavo net dvi transporto priemonės. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apvažiavo ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, tai sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis automobilis gali išsukti į lėtėjimo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui (KET 9 p.). Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas, o padarytas nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas grindžiamas darbinėms funkcijoms ūkyje atlikti, vykti į sodą prižiūrėti auginamas daržoves, bei kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, atliekant tiek darbines funkcijas, tiek pasirūpinant savo gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui skirtas tik minimalus galimos skirti baudos dydis ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Institucijos nuomone, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Aukščiau įvertintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu:
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašė tenkinti skundą. Paaiškino, kad į degalinę reikėjo užsukti, nes susirgo anūkas, reikėjo paskambinti, paklausti, ar nereikia atvežti kažkokių vaistų. Važiavo iš darbo Kazlų Rūdoje į Marijampolę. Išvažiuojant dukrai nepaskambino, nes neturėjo laiko. Už vairo sėdėdamas nenorėjo skambinti dukrai, todėl nusprendė užsukti į degalinę. Mano, jog kitų vietų kur sustoti ir paskambinti, nebuvo. Pasielgė kvailai, negerai. Niekam nieko nenorėjo įrodyti ar kažką įžeisti. Buvo sustabdytas, įvažiavus į degalinę. Pareigūnui sustabdžiusiam sakė, kad dešine linija atvažiavo į degalinę. Anūkas sirgo angina. Susirgo penktadienį ryte. Vaikas grįžo iš mokyklos, mokykloje jam pakilo temperatūra, kol grįžo dukra, namuose buvo vienas. Anūkas šeštadienį lankėsi pas gydytoją. Po to kai sustabdė policijos pareigūnai, važiavo į vaistinę. Teisė vairuoti reikalinga, nes jis visą gyvenimą dirba vairuotoju ir kito darbo dirbti nemoka. Turi dvi dukras. Padeda dukrai rūpintis anūku, kai reikia - nuveža į treniruotes. Padeda garbingo amžiaus mamai. Anksčiau nėra baustas už administracinius nusižengimus. Labai seniai yra baustas už greičio viršijimą. Nusižengimo padarymo vietoje esančios sąlygos jam yra žinomos, nes šiuo keliu važiuoja kiekvieną dieną. Apie „kamščius“ jam žinoma. Neatsimena, kokius vaistus pirko anūkui. Anūkas dažnai šia liga serga, dukra žino, kokių vaistų jam reikia. Anūkas vartoja antibiotikus. Antibiotikams recepto neturėjo. Nežino, kodėl sustabdžiusiam pareigūnui dėl padaryto pažeidimo nurodė, jog „taip jau išėjo“, o ne dėl to, jog norėjo paskambinti dukrai. Pareiškėjo teigimu, jis pasimetė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, mano, kad A. B. veiksmai nėra chuliganiškas vairavimas. Nebuvo chuliganiškų paskatų ir kitų veiksmų, kurie įstatyme įvardijami kaip chuliganiški. A. B. pripažįsta, jog padarė tam tikrus pažeidimus, kirto linijas, saleles, tačiau šie pažeidimai nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Vaizdo įraše fiksuota, jog pareigūnui nurodė, kad važiavo į degalinę. Teismui nusprendus, jog pareiškėjo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip chuliganiški, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Su bauda sutinka, prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesnį nei 12 mėnesių terminą. A. B. dirba vairuotoju, tokio amžiaus asmeniui kitą darbą susirasti būtų neįmanoma, turi sodą, kuriame augina daržoves, tai yra kaip ir papildomas pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjas padeda dukroms, padeda auginti anūką. Taip pat pareiškėjas rūpinasi savo garbaus amžiaus mama. A. B. savanoriauja (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą susijusią su vairavimu. Atstovo teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjas nėra piktybinis vairuotojas, jo padaryti veiksmai nebuvo skirti kažką įžeisti, o nulemti gyvenimiškos situacijos.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė E. Smilgiūtė nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytą poziciją, prašo skundą atmesti. Institucijos nuomone, skubos atlikti skambutį pažeidimo darymo metu net nebuvo, kadangi skambučio atlikimas niekaip nebūtų paskubinęs vaistų pristatymo. Buvo visos sąlygos nusižengimo nedaryti, nes pažeidimą pradėjo daryti prieš nuvažiavimą link Puskelnių ir buvo jam visos sąlygos nuvažiuoti nuo kelio ir apsisukus žiedinėje sankryžoje grįžti į bendrą transporto priemonių srautą, tačiau asmuo pasirinko grubiai pažeisti kelių eismo taisykles. Asmuo priėmė tyčinį sprendimą važiuoti kelkraščiu, per užbrūkšniuotas saleles. Teismų praktikoje tokie veiksmai pripažįstami kaip chuliganiški. Nusižengimą matė daug žmonių, kurie stovėjo spūstyje. Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytu pagrindu nėra pagrindo tenkinti skundą. Taip pat nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Tai, kad pažeidimo metu nebuvo sukelta avarinė situacija, savaime nenaikina padaryto pažeidimo. Byloje apklaustų sraute buvusių vairuotojų byloje nėra. Pažeidimo fiksavimo metu buvo vykdoma policijos specialioji priemonė, kuri buvo vykdoma dėl to, jog viešoje erdvėje buvo matyti visuomenės nepasitenkinimas dėl vairuotojų daromų pažeidimų, jog transporto priemonių spūstis yra apvažiuojama iš dešinės pusės.
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas Deividas Markinas sutiko su E. Smilgiūtės nurodytomis aplinkybėmis, papildymų neturėjo.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta pareiga už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-159-2024 A. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d. 15.55 val. magistralinio kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, 56,600 kilometre, vairuodamas transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Nenustačius A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta minimali 450 Eur bauda ir skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas - 12 mėnesių.
Pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jo padarytame nusižengime nėra administracinio nusižengimo sudėties, o netenkinus nurodyto prašymo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo 12 mėnesių terminui, arba šį terminą sutrumpinti.
Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimas argumentuojamas tuo, kad administracinio nusižengimo vietoje (magistralinio kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, 56,600 kilometre) nėra pareiškėjui inkriminuoto horizontalaus kelio ženklinimo. Pareiškėjas teigia, jog byloje esančiose nuotraukose (1 ir 2 nuotraukos) matyti, kad kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometras yra už viaduko, vedančio į Puskelnių ir Dženčialaukos k., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės. Kaip matyti iš 7 ir 8 nuotraukų, kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometre pareiškėjas niekaip negalėjo apvažiuoti iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusios transporto priemonių spūsties, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsti siauros ištisinės linijos (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), važiuoti kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15).
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, jog Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą (Marijampolės AVPK) atsiliepime paaiškinama, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta baigtinė pažeidimo vieta. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu institucijos atstovė. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo padarymo vietos nurodymas, kai nurodoma ne nusižengimo pradžios kilometras, bet baigtinis administracinio nusižengimo taškas (kaip yra padaryta nagrinėjamu atveju), nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu, nepagrįstu ir nepaneigia pareikėjo padaryto nusižengimo. Be to, iš byloje esančios Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus detaliosios kelio schemos matoma, kad pareiškėjas kirto siaurą ištisinę liniją kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai ties 56,160 kilometru, užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles pravažiavo ties 56,590 kilometru. Vaizdo įraše „DJI_0149” fiksuota, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis „Honda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15). Taigi, iš nurodytų duomenų teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Pareiškėjas teigia, jog dėl netikslaus administracinio nusižengimo padarymo vietos nurodymo buvo atimta galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes visa administracinio nusižengimo padarymo vieta galėjo būti nurodyta protokolo grafoje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, o protokolo grafoje „Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas“ turėjo būti nurodyta pradinė nusižengimo padarymo vieta.
Teismas nesutinka su analizuojamu pareiškėjo skundo argumentu, kadangi akivaizdu, jog jam nebuvo atimta galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Asmuo gynėsi nuo kaltinimo, pateikdamas skundą institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą – Marijampolės AVPK. Institucijai, netenkinus pareiškėjo skundo, jis nuo kaltinimo ginasi ir teisme. Taigi, iš administracinio nusižengimo protokolo turinio asmuo suvokė, už kokį nusižengimą jam taikoma administracinė atsakomybė. Tuo labiau, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog važiavo keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, tačiau skunde teigia, jog būtent 56,6 kilometre, jam inkriminuojamų kelio ženklinimų nėra, tačiau visiškai nevertina atkarpos kurią jau įveikė, kur ir buvo daromas administracinis nusižengimas, o surašant administracinio nusižengimo protokolą, nusižengimo padarymo vietos atstumas buvo suapvalintas, būtent vietos kurioje buvo baigtas nusižengimo darymas. Ne pradinės nusižengimo padarymo vietos nurodymo laikyti akivaizdžiu administracinio nusižengimo protokolo trūkumu nėra pagrindo, juolab, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, protokole turi būti privalomai nurodytas, kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) gali būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-885/2020, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-813/2021).
Skunde pareiškėjas teigia, kad nėra aišku, kada buvo parengta Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus detalioji kelio schema, nes fiksuojant tariamą administracinį nusižengimą, jokia schema nebuvo braižoma, pareiškėjas jokios schemos nepasirašė. Nėra aišku, kaip buvo identifikuotas pareiškėjo vairuotas automobilis, nes policijos pareigūnų parodytame vaizdo įraše nesimatė, kad būtų užfiksuoti pareiškėjo vairuoto automobilio valstybinio numerio ženklai.
Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
Institucija atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas 2023 m. gruodžio 29 d. pareikalavo Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pateikti įvykio vietos schemą bei informaciją, kokiomis priemonėmis buvo užfiksuotas nusižengimas. Šį teiginį patvirtina byloje esantis 2023 m. gruodžio 29 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas dėl pavedimo, kuriuo prašoma paskirti atsakingą pareigūną ir pavesti jam atlikti įvykio vietos apžiūrą, sudarant įvykio vietos schemą, fiksuojant administracinio nusižengimo esmėje fiksuotus kelio ženklinimus, jų atstumus nuo kilometrinio kelio ženklinimo ir šią įvykio vietos schemą pateikti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. 2024 m. sausio 2 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime dėl atlikto pavedimo nurodoma, kad vykdant 2023 m. gruodžio 29 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės pavedimą, teikia pareigūno tarnybinį pranešimą ir įvykio vietos schemą. Taigi, teismas daro išvadą, jog detalioji kelio schema administracinio nusižengimo byloje gauta, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Fiksuojant administracinį nusižengimą pareigūnas minėtos schemos braižyti ir duoti pareiškėjui su ja susipažinti neprivalėjo.
Pareiškėjo skunde keliamas klausimas, kaip buvo identifikuotas jo vairuotas automobilis, nes policijos pareigūnų parodytame vaizdo įraše nesimatė, kad būtų užfiksuoti pareiškėjo vairuoto automobilio valstybinio numerio ženklai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūno D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad naudojant policijos techninę vaizdo stebėjimo ir fiksavimo priemonę „droną“, buvo stebima kelio A5 Kaunas - Marijampolė - Suvalkai atkarpa nuo 56 kilometro iki 57 kilometro, kryptimi nuo Kauno link Marijampolės. Stebint vaizdą monitoriuje, apie 15.55 val., nuo to momento buvo pradėtas įrašinėti vaizdas, buvo pastebėtas pareiškėjo vairuotas lengvasis automobilis „Honda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) juo pareiškėjo įvykdytas administracinis nusižengimas. Transporto priemonė pasibaigus „drono“ stebėjimo laukui buvo stebima fiziškai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo vairuoto automobilio tinkamo identifikavimo.
Skunde nurodyta, kad nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad asmuo pažeidė KET 4 punkto reikalavimus, kadangi šis punktas yra abstraktus. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad pareiškėjas savo elgesio negrindė savitarpio pagarba ir atsargumu. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kadangi laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų eismui. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, ar pareiškėjas pagrįstai yra laikomas pažeidusiu KET 125 punkto reikalavimus.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas KET pažeidimas tiesiogiai siejasi su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punktu, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-651/2020). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė tiek KET 4 punkto, tiek KET 9 punkto reikalavimus, kadangi nurodytų KET punktų pažeidimai kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi vairavo transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, kirto siaurą ištisinę liniją, važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, apvažiavo ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą transporto priemonių spūstį.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976-2018).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog važiavo į degalinę, ketindamas paskambinti dukrai, paklausti, kokių vaistų reikia anūkui. Skunde teigiama, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog jis savo vairavimu demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą.
Teismas nurodytas pareiškėjo aplinkybes vertina kritiškai, kadangi iš byloje pateikto vaizdo įrašo „DJI_0149“ matyti, jog asmuo važiuoja kelkraščiu, lėtėjimo juosta, važiuoja per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi nukreipimo saleles. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo visos galimybės nepažeisti KET, kadangi kelyje, kur buvo fiksuotas pažeidimas, yra nusukimas link Puskelnių kaimo, kur yra žiedinė sankryža, kurioje asmuo galėjo važiuoti jam reikiama kryptimi, taip nepažeisdamas KET, galėjo saugiai, nekeldamas pavojaus sau ir aplinkiniams, vadovaudamasis visuomenėje priimtomis moralės normomis, tokiu būdu pasiekdamas norimą tikslą – degalinę. Tačiau kaip matyti iš pateiktos medžiagos, asmuo pažeidė KET reikalavimus, priėmė valingą sprendimą, t. y. tyčia nusprendė važiuoti tiesiai, lenkdamas spūstyje stovinčias transporto priemones iš dešinės kelkraščiu, per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi nukreipimo saleles, taip apvažiuodamas susidariusią eismo spūstį ir greičiau pasiekdamas savo norimą tikslą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija, jog jis apvažiavo susidariusią spūstį iš dešinės ne dėl chuliganiškų paskatų, vertinama kaip gynybinė pozicija, pateikta, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Be to, teismas kritiškai vertina pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, kadangi skunde rašoma, jog ketino paskambinti dukrai, norėdamas sužinoti, ar nereikia, ko nors nupirkti (vaistų, arbatos ar maisto produktų), nes anūkas sirgo ir dukra negalėjo jo palikti vieno, o teismo posėdžio metu nurodė, jog anūkas susirgo, būdamas mokykloje, jam mokykloje pakilo temperatūra ir jis ėjo namo, kuriuose buvo vienas iki kol grįžo dukra iš darbo. Kaip matyti pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs, dėl ko kyla pagrįstos abejonės dėl jo nurodytos versijos, jog skubėjo į degalinę, norėdamas paskambinti dukrai, o ne dėl savanaudiškų paskatų, norėdamas aplenkti susidariusią transporto priemonių spūstį.
Teismo vertinimu, pareiškėjo važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant susidariusią spūstį, iš dešinės, važiuojant per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi nukreipimo saleles, teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o pareiškėjas, sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį, iš dešinės, važiuodamas lėtėjimo juosta, per užbrūkšniuotą plotą kuris žymi nukreipimo saleles ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pažymėtina, jog pareigūnai, žinodami visuomenės nepasitenkinimą, pagal iš anksto suplanuotą planą stebėjo kelio ruožą dėl toje kelio atkarpoje nuolat daromų KET pažeidimų. Be to, kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu jis kiekvieną dieną važiuoja šiuo kelių į darbą, todėl pareiškėjui gerai turėjo būti žinomos šiame kelyje esančios eismo sąlygos ir kelio ženklinimas.
Taigi, šių faktinių aplinkybių pagrindu teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei šių aplinkybių vertinimu, t. y. kad A. B. kelyje, susidarius automobilių spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės lėtėjimo juosta, kelkraščiu ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo pareiškėjo išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams.
Be to, vaizdo įraše „body cam 1” užfiksuota, kad A. B. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, pasiteiravus, dėl ko asmuo padarė šį pažeidimą, pastarasis atsako: „taip jau išėjo“. Pareiškėjas viso pokalbio su policijos pareigūnais metu net neužsimena apie skambutį dukrai, vaistų pristatymą sergančiam anūkui. Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti jog vaistinės Marijampolės mieste dirba iki 20 valandos, dėl ko kyla pagrįstos abejonės dėl būtinumo skubėti paskambinti ir nuvykti į vaistinę. Teismo vertinimu, nurodyti ir analizuojami teiginiai yra paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma, todėl vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę ir iš jos kylančius teisinius padarinius.
KET 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų. Taigi, skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad asmuo pažeidė KET 125 punkto reikalavimus.
Skunde nurodoma, kad antroji ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymui būtina sąlyga – grėsmė eismo saugumui ar kitų eismo dalyvių saugumui, aptariamu atveju taip pat neegzistuoja. Atlikdamas administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, pareiškėjas buvo itin atidus ir atsargus, minėtus veiksmus atliko lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kelio atkarpa kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometras, kuria važiavo buvo tuščia, t. y. joje nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų. Nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, dėl pareiškėjo veiksmų neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo ir nebuvo grėsmės jiems nukentėti). Išvada apie veiksmų pavojingumą laikytina nepagrįsta bei neteisėta.
Nors pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmų negalima vertinti, kaip pavojingų, nes pavojus niekam nebuvo sukeltas, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Jei pareiškėjo veiksmai duotoje situacijoje būtų sukėlę pasekmes, tokie veiksmai būtų atitinkamai įvertinti ir kvalifikuoti.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, remdamasis teismų praktika suformuota administracinių nusižengimų bylose, kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie A. B.tyčinę kaltės formą ir chuliganiškas paskatas. Veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Veiksmai padaryti kelio ruože, esant didelei automobilių spūsčiai, intensyviam eismui, tai matė daugelis vairuotojų, kantriai stovėjusių ir laukusių spūstyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad 2024 m. sausio 10 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-159-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais pareiškėjo atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant minėto nusižengimo sudėties.
Skundu prašoma, nepanaikinus skundžiamo nutarimo ir nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl taikytos administracinio poveikio priemonės ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnį nei dvylika mėnesių.
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama ar visai neskiriama administracinė nuobauda tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, visuomenės interesas gali būti užtikrintas, netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pagal teismų praktiką minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
Prašymas motyvuojamas tuo, kad asmuo labai nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, nėra pastovus KET pažeidėjas. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl darbinių funkcijų vykdymui betarpiškai būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas gyvena Marijampolėje, dirba Kazlų Rūdoje. Vairuoja miškovežį ne tik Lietuvoje, tačiau ir Lenkijoje. Kartu su žmona padeda dukroms. Vienai iš dukrų padeda prižiūrėti anūką, nuveža jį į treniruotes. Kartu su žmona turi sodą, kuriame augina daržoves. Daržovių priežiūra daugiau užsiima pareiškėjas, važiuoja į sodą jas palaistyti, ravėti. Į sodą nuvykti viešuoju transportu neįmanoma. Pareiškėjas nurodė, jog rūpinasi senyvo amžiaus motina, kuri gyvena Kalvarijoje. Taip pat užsiima savanoriška veikla (duomenys neskelbtini), kurios vykdymas susijęs su transporto priemonių vairavimu.
Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018).
Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).
Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, pareiškėjo atžvilgiu svarbu paminėti ir tai, kad iš byloje esančio Administracinio registro duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjas per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 2019 m. balandžio 3 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ant vejos, bauda sumokėta. Taip pat 2020 m. kovo 6 d. pareikšta žodinė pastaba, jog ėjo per gatvę tam neskirtoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo įrengta pėsčiųjų perėja. Vadovaujantis nurodytais duomenimis, administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, vienas iš jų priskiriamas mažai pavojingoms veikoms.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo tenkinti skunde esančio antrojo prašymo – pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nuobaudą sušvelninti – panaikinti taikytą administracinę poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.
Taigi, skundžiamas 2024 m. sausio 10 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-159-2024 paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. B. skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti ir 2024 m. sausio 10 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-159-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.