Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-55-577/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-06
Bylos Nr.: e2A-55-577/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00530-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nullus“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-55-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00530-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.3.1.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nullus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nullus“ dėl skolos už darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conres LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nullus“ 200 738,42 Eur skolą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už atliktus darbus, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Conres LT“ (buvęs pavadinimas UAB „Conresta“) ir UAB „Nullus“ 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė atliko objektų, t. y. mokslo paskirties pastato ir priestato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baseino, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priestato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir naujos statybos darbus. 2021 m. balandžio 23 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (toliau – ir Papildomas susitarimas) dėl detalios statybos darbų sąmatos patvirtinimo. Vykdant sutartį tarp šalių kilo nesutarimas dėl darbų vykdymo terminų, darbų kainos padidėjimo dėl nenumatytų aplinkybių, apmokėjimo už šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (toliau – ir ŠVOK) darbus, taip pat buvo užsakyti papildomi darbai. 2023 m. sausio 6 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo išsprendė dalį ginčytinų klausimų, išskyrus susitarimo 3.7 punkte nurodytus klausimus. 2023 m. sausio 6 d. šalys pasirašė galutinius atliktų darbų perdavimo aktus dėl kiekvieno objekto. Ieškovė pažymėjo, kad ji tinkamai atliko objektų statybos darbus, kurie buvo perduoti atsakovei galutiniais aktais bei įvykdė įsipareigojimus pagal papildomai sudarytus susitarimus, tačiau atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove.

3. Pagal 2021 m. balandžio 23 d. susitarimo 1.4 punktą, šalys susitarė, kad visų objektų ŠVOK bei procesų valdymo ir automatizacijos (toliau – ir PVA) darbų dalys bus atliekamos užsakovei (UAB „Nullus“) „atviros knygos“ principu konkurso būdu pasirenkant kitą šios dalies rangovą, kuris privalės sudaryti subrangos sutartį su rangove (UAB „Conresta“) Rangos sutartį atitinkančiomis sąlygomis (atsižvelgiant į perduodamų atliktų darbų dalį) bei vykdyti rangovės nurodymus <...> Atitinkamai šio susitarimo prieduose Nr. 1–3 nurodyta ŠVOK ir PVA darbų kaina (nekeičiant kitų šio Susitarimo prieduose Nr. 1–3 įtvirtintų rangovui mokėtinų sumų) bus koreguojama, ją pakeičiant pasirinkto rangovo siūloma kaina bei užsakovei papildomai sumokant rangovei papildomą generalinės rangos maržą – 7 proc. nuo atitinkamų darbų kainos (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)). Jei tokiu atveju būtų viršijama šios sutarties prieduose Nr. 1–3 numatyta ŠVOK ir PVA darbų kaina, ji rangovei apmokama papildomai (viršijamos dalies apimtimi).

4. Ieškovei atlikus šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo potencialių subrangovų apklausą, buvo gauti keli subrangovų pasiūlymai. Atsakovė 2021 m. spalio 15 d. pasirinko UAB „ESS projektai“ ŠVOK darbų atlikimui ir ieškovė sudarė subrangos sutartį su UAB „ESS projektai“.

5. Pagal ieškovės komercinį pasiūlymą, pridėtą prie 2021 m. balandžio 23 d. susitarimo, ŠVOK darbų kaina buvo 1 428 102,24 Eur (be PVM), o konkurso būdu atrinktos subrangovės UAB „ESS projektai“ pasiūlyta kaina – 2 125 489,64 Eur be PVM. Nepaisant susitarimo 1.4 punkte įtvirtinto šalių susitarimo, atsakovė atsisakė su ieškove atsiskaityti pagal sutartas kainos nustatymo taisykles ir liko skolinga ieškovei 200 738,42 Eur (be PVM). Subrangovė UAB „ESS projektai“ objektuose atliko ŠVOK darbus už 2 098 427,59 Eur (be PVM), tačiau iš atsakovės 200 738,42 Eur (be PVM) atsiskaitymo ieškovė nėra gavusi.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad ji subrangovei pagal tarpinius atliktų darbų aktus sumokėdavo daugiau, nei gaudavo atlyginimo iš atsakovės. Atsakovė atsisakymą mokėti grindė tuo, kad darbų atlikimo metu buvo optimizuoti sprendiniai ir subrangovei turi būti sumokama mažesnė kaina, tačiau ieškovė pabrėžė, kad šalys 2021 m. balandžio 23 d. susitarimo 1.4 punktu buvo sutarusios dėl ŠVOK darbų kainos nustatymo mechanizmo ir konkrečios (fiksuotos) kainos, todėl atsakovė, atsisakydama sumokėti sutartą kainą, pažeidžia susitarimą. Be to, ieškovės teigimu, jeigu atsakovė vertina faktinius atliktų darbų kiekius, ji turėtų skaičiuoti ne tik optimizuotas pozicijas, bet ir pozicijas, kuriose darbų apimtis padidėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Nullus“ ieškovei UAB „Conres LT“ 200 738,42 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 7 683 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė tinkamai atliko objektų statybos darbus. Ginčas kilo dėl apmokėjimo už šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus.

9. Teismo vertinimu, šalys 2021 m. balandžio 21 d. papildomo susitarimo 1.4 punktu susitarė dėl aiškių ŠVOK darbų kainos nustatymo taisyklių ir kainos, t. y. atsakovės pasirinktos subrangovės pasiūlymas bei 7 proc. generalinės rangos marža. Ieškovė atliko šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo potencialių subrangovų apklausą, atsakovei pateikė subrangovų pasiūlymus, kuriuos įvertinusi atsakovė 2021 m. spalio 15 d. pasirinko UAB „ESS projektai“, t. y. ŠVOK darbų rangovę su jos pasiūlyta kaina. Ieškovė su UAB „ESS projektai“ 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbų atlikimo. 2023 m. sausio 6 d. ieškovė ir UAB „ESS projektai“ pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo aktą. Teismas nustatė, kad pagal 2020 m. balandžio 16 d. ieškovės komercinį pasiūlymą ŠVOK darbų kaina buvo 1 428 102,24 Eur, o atsakovės pasirinktos rangovės pasiūlyta ir sutartyje nustatyta kaina – 2 125 489,64 Eur. Kadangi 2021 m. balandžio 21 d. papildomu susitarimu sutarta, jog iš sutarties 3.1 punkte nurodytos kainos išimama ŠVOK darbų kaina ir ji pakeičiama konkurso būdu atrinkto subrangovo pasiūlyta kaina, ieškovei papildomai sumokant 7 proc. dydžio maržą, skaičiuojamą nuo konkurso būdu atrinkto subrangovo pasiūlytos kainos, teismas konstatavo, kad ŠVOK darbų kaina yra 2 274 273,91 Eur (2 125 489,64 Eur + 7 proc. generalinės rangos marža 148 784,27 Eur). Atsakovė už objektuose atliktus ŠVOK darbus yra atsiskaičiusi su ieškove, išskyrus 200 738,42 Eur kainos dalį.

10. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė teiginių, kad šalys sutarties vykdymo metu optimizavo dalį sprendinių, dalies ŠVOK darbų atsisakė arba jie buvo pakeisti pigesniais, ir kad dėl to darbų kainos sąmata sumažėjo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiu būdu ji atsisakė darbų. Įvertinęs susitarimo tekstą, teismas padarė išvadą, kad šalys nesitarė dėl sumos, kuria mažinama sutarties kaina. Kitų susitarimų dėl ŠVOK darbų kainos keitimo atsakovė nepateikė.

11. Kadangi ieškovė atliko ir perdavė darbus numatytus rangos sutartyje, įvykdė įsipareigojimus pagal papildomai sudarytus susitarimus, teismas nusprendė, kad ieškovė įgijo teisę į apmokėjimą, o atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad ieškovė su subrangove UAB „ESS projektai“ už ŠVOK darbus yra atsiskaičiusi visiškai.

12. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 200 738, 42 Eur skolą už šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus laikė pagrįstu, todėl tenkino.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nullus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo procesą reguliuojančias proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, ignoravo Rangos sutarties nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ginčą.

13.2. Byloje esantys įrodymai pagrindžia pakitusią (sumažėjusią) ŠVOK darbų apimtį bei komplektiškumą. Ikiteisminėje korespondencijoje ieškovė patvirtino sutaupymus už ŠVOK darbus. 2022 m. spalio 6 d. el. laiškuose ieškovė nurodė, jog objektuose faktiškai atliktų ŠVOK darbų apimtis bei komplektiškumas yra kitokie, negu buvo sutarta, be to, duomenis apie mažesnes darbų apimtis pateikė ir subrangovė UAB „ESS projektai“. Sutaupymų faktą pagrindžia ir ieškovės pateikti įrodymai. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad subrangos sutartyje užfiksuota subrangovės UAB „ESS projektai“ ŠVOK darbų kaina yra 2 125 489,64 Eur, o ieškovės pateiktoje pažymoje apie atsiskaitymą su subrangove UAB „ESS projektai“ nurodoma 2 115 011,12 Eur ŠVOK darbų kaina. Galutiniame subrangovės UAB „ESS projektai“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte atliktų bei priimtų ŠVOK darbų kaina – 2 098 427,57 Eur. Apeliantė taip pat nurodė, jog 2023 m. sausio 6 d. papildomo susitarimo prie sutarties 3.7 punkte užfiksuotas šalių susitarimas spręsti dėl ieškovės reikalavimo teisės į ŠVOK darbų apmokėjimą dydžio. Teigia, kad jeigu ŠVOK darbų apimtys bei komplektiškumas nebūtų pakitę, minėto susitarimo ieškovė su atsakove nebūtų sudariusi.

13.3. Teismas nurodytų įrodymų (jų visumos) nevertino, dėl jų nepasisakė, pažeidė pareigą įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; pažeidė civiliniame procese taikomą tikėtinumo taisyklę, taip pat pareigą tinkamai motyvuoti, kodėl rėmėsi vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmetė ir jais nesivadovavo.

13.4. Apeliantė nurodo, kad sutaupymų egzistavimas iš esmės paneigia visiško ieškovės reikalavimų tenkinimo galimybę. Jeigu teismas laikė, kad sutaupymų faktas nėra aktualus nagrinėjamai bylai, jis privalėjo tokią išvadą tinkamai motyvuoti, pašalindamas byloje esančių įrodymų prieštaravimus, tačiau tokių motyvų nepateikė.

13.5. Teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reguliuojančias proceso teisės normas. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl ŠVOK darbų apimties bei komplektiškumo pokyčio. Atsižvelgiant į tai, jog ŠVOK darbų apimties sumažėjimo faktą ieškovė pripažino, atsakovė neteikė teismui perteklinių šį faktą papildomai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat apeliantė pažymi, jog teismas yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, todėl kilus abejonių dėl įrodymų pakankamumo, teismas turėjo pareigą bendradarbiauti su šalimis bei pasiūlyti joms pateikti papildomus įrodymus. Teismas tokių procesinių veiksmų neatliko ir dėl netinkamai organizuoto įrodinėjimo proceso priėmė atsakovei siurprizinį sprendimą, grindžiamą pripažintos faktinės aplinkybės neegzistavimu.

Atsiliepimas

13.6. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog įrodymų ŠVOK darbų apimčiai nustatyti nepakankamumas lemia atsakovės atsikirtimų nepagrįstumą. Įrodymų dėl ŠVOK darbų apimties bei komplektiškumo nepakankamumas yra ieškovės įrodinėjimo pareigos nevykdymo rezultatas ir sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalimi, Rangos sutarties 12.1 punktu, apeliantė teigia, jog ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę kyla tik tuo atveju, jeigu sutarti ŠVOK darbai yra tinkamai atlikti bei perduoti atsakovei. Ieškovės pateikti įrodymai neleidžia identifikuoti šalių susitarimo dėl ŠVOK darbų apimties bei turinio, faktinio ŠVOK darbų atlikimo rezultato. Apeliantė nurodo, jog ieškovės pateiktuose galutiniuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose ŠVOK darbai neišskiriami bei nedetalizuojami. Be to, ieškovė pateikė selektyviai atrinktus subrangos sutarties priedus (nepateikė objekto techninio projekto, darbų vykdymo grafiko bei suvestinės darbų sąmatos, optimizacijų sąrašo ir gamintojų sąrašo), nepateikė su subrangove UAB „ESS projektai“ sudarytų tarpinių ŠVOK darbų priėmimo–perdavimo aktų. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia nei sutartos, nei faktinės ŠVOK darbų apimties bei komplektiškumo, o tai reiškia, jog ieškovė nepagrindė savo reikalavimo. Atsakovė, nebūdama subrangos sutarties šalimi, nedisponuoja visais sutarties priedais, jos vykdymo dokumentais, todėl neturėjo galimybės juos pateikti teismui.

13.7. Atsisakydama pakeisti galutinę darbų kainą pasiekus sutaupymus už ŠVOK darbus, ieškovė pažeidė Rangos sutartį, o priėmus sprendimą dar ir praturtėjo atsakovės sąskaita – įgijo teisę į apmokėjimą už darbus, kurių faktiškai neatliko ir neperdavė atsakovei.

13.8. Remdamasi Rangos sutarties 3.6.3, 3.6.4, 4.1 punktais, apeliantė teigia, kad Rangos sutartis numato atsakovės teisę duoti ieškovei nurodymus dėl ŠVOK darbų optimizavimo (apimties bei komplektiškumo pakeitimo), ir kad šie nurodymai yra pagrindas keisti (sumažinti) Rangos sutarties kainą. Pasak atsakovės, šios nuostatos atitinka Rangos sutarties 3.2 punkte įtvirtintą šalių pareigą bendradarbiauti siekiant sumažinti galutinę darbų kainą. Nurodo, jog sutaupymai sudarė pagrindą šalių sutarimu pakeisti galutinę darbų kainą. Šis susitarimas nebuvo sudarytas, kadangi šalys nesutarė dėl sutaupymų apimties – ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje sprendė, jog ŠVOK darbų kaina mažintina 27 000 Eur, o atsakovė apskaičiavo 200 738,42 Eur sutaupymo sumą.

13.9. Teismas privalėjo tirti bei vertinti sutartą bei faktinę ŠVOK darbų apimtį ir komplektiškumą, spręsti dėl sutaupymų apimties, vertės bei galutinės darbų kainos, tačiau šio tyrimo neatliko. Pažeistos Rangos sutarties 3.2 ir 3.6 punktų nuostatos, 2023 m. sausio 6 d. papildomo susitarimo 3.7.3 punktas, numatantis reikalavimo dėl ŠVOK darbų apmokėjimo dydžio nustatymą teisme, kadangi faktiškai reikalavimo dydžio klausimo teismas nesprendė.

13.10. Teismas nukrypo nuo principo, jog iš neteisės teisė nekyla. Apeliantė pažymi, kad ieškovė atsisakė sudaryti susitarimą dėl galutinės darbų kainos sumažinimo, tačiau atitinkamo susitarimo nebuvimu grindė reikalavimą dėl visos ŠVOK darbų kainos dalies (skolos) priteisimo.

13.11. Teismas pažeidė CK 6.655 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovei priteistas apmokėjimas už ŠVOK darbus, kurie faktiškai nėra atlikti. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Ieškovė ŠVOK darbus atliko pagal atsakovės nurodymus dėl ŠVOK darbų optimizavimo, tačiau apmokėjimo pareikalavo pagal pradinę ŠVOK darbų apimtį (pradinį susitarimą).

Žemesnės instancijos teismas

13.12. Teismo sprendimu pažeisti bendrieji protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovei priteisus 200 738,42 Eur už faktiškai neatliktus ŠVOK darbus, ieškovės marža daugiau nei padvigubėjo atsakovės sąskaita, o tai iškreipia šalių sudarytą susitarimą.

Motyvuojamoji dalis

13.13. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje numatytų teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimų, todėl privalo būti panaikintas, o klausimas dėl ŠVOK darbų galutinės kainos – išspręstas iš esmės.

14. Ieškovė UAB „Conres LT“ atsiliepime į atsakovės UAB „Nullus“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagristą ir neįrodytą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovė iškraipo 2021 m. balandžio 23 d. susitarimo tekstą, neva už ŠVOK darbus sumokama pasirinkto subrangovo ŠVOK darbų kaina (praleistas žodis „siūloma“ kaina). Teigia, jog nors šalys, įgyvendindamos Rangos sutarties 3.2 punktą, 2021 m. balandžio 23 d. susitarimu susitarė dėl techninio projekto optimizavimo sprendinių, tačiau Rangos sutarties kaina dėl to nebuvo mažinama ir koreguojama. Šalys susitarė dėl papildomų specialių darbų kainos dydžio nustatymo taisyklių.

14.2. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šalys 2021 m. balandžio 23 d. susitarimo 1.4 punktu susitarė dėl aiškaus ŠVOK darbų kainos nustatymo mechanizmo ir konkrečios (fiksuotos) kainos, t. y. subrangovo pasiūlymas + 7 proc. generalinės rangos marža, todėl apeliantė atsisakydama sumokėti sutartą kainą pažeidžia susitarimą. Jeigu apeliantė vertina faktinius atliktų darbų kiekius, ji turėtų vertinti ir tas pozicijas, kuriose darbų apimtis padidėjo.

14.3. Rangos sutarties 3.1, 3.2 punktuose nurodyta, kad objektų statybos darbų kaina yra fiksuota, kuri negali būti keičiama, išskyrus Rangos sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Rangos sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad šalims susitarus dėl sutarties kainos korekcijos optimizuojant techninio projekto sprendinius, šalys pasirašys papildomą susitarimą prie Rangos sutarties, kuriuo užfiksuos patikslintą kainą. Apeliantė pripažįsta, jog Rangos sutarties kaina dėl techninio projekto optimizacijų nebuvo pakeista, todėl ieškovė daro išvadą, kad ji pagrįstai reikalavo sumokėti visą sutartą fiksuotą kainą, kuri nustatoma pagal papildomo susitarimo 1.4 punkte nustatytas taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Ieškovė nesutinka, kad ji pripažino 27 000 Eur mažesnę ŠVOK darbų bei komplektiškumo apimtį. Teigia, kad apeliantė nurodo aplinkybes, kuriomis nesirėmė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje ir kurių teismas netyrė. Pirmosios instancijos teisme apeliantės nesutikimas su ieškiniu buvo grindžiamas išimtinai tuo, kad ieškovei vykdant ŠVOK darbus pasikeitė darbų apimtis, dėl ko ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti fiksuotos kainos. Poziciją apie ieškovės pripažintus sutaupymus ikiteisminėje ginčo stadijoje, ir kad dėl to buvo sudarytas 2023 m. sausio 6 d. susitarimas, apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde. Mano, kad vadovaujantis CPK 306 straipsniu, ši apeliacinio skundo dalis turi būti nenagrinėjama.

14.5. Jeigu teismas vertintų šias apeliantės nurodytas aplinkybes, ieškovė pažymi, kad jos neatitinka tikrovės. 2023 m. sausio 6 d. susitarimo 3.7 punkte ginčo suma nurodyta 200 738,42 Eur (be PVM), o ne sumažinta 27 000 Eur; 3.7.1 punkte nurodytas apeliantės (užsakovės) patvirtinimas, kad sąskaitų pateikimas neginčijamai ŠVOK darbų kainos daliai nereiškia, jog ieškovė (rangovas) patvirtina, kad tai yra galutinė darbų kaina. Apeliantė iškraipo ieškovės pateiktą šalių susirašinėjimą. Ieškovės pasiūlymas su 27 000 Eur nuolaida buvo pateiktas kaip derybinė pozicija taikiam esamos situacijos sprendimui, kadangi apeliantė buvo sustabdžiusi visų ŠVOK darbų priėmimą ir atsiskaitymą už juos.

14.6. Apeliantei atsisakius apmokėti už pagal Rangos sutartį atliktus ŠVOK darbus, būtent jai teko pareiga įrodyti, kada ir kokiu būdu šalys susitarė pakeisti sutarties kainą, apeliantei atsisakius darbų ar sumažinus darbų sprendinių kainas. Nė viename procesiniame dokumente apeliantė nebuvo nurodžiusi, jog ieškovė yra patvirtinusi sutaupymus už ŠVOK darbus, todėl dėl tokių aplinkybių ieškovė nepasisakė (ir neturėjo tokios galimybės). Apeliantė remiasi ieškovės darbuotojo sakiniu elektroniniame laiške, neatsižvelgdama į kontekstą. Šis asmuo nebuvo apklaustas liudytoju. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų šias aplinkybes ir pagal jas spręstų dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, būtų iš esmės pažeistas CPK 306 straipsnis bei rungimosi, betarpiškumo ir žodiškumo principai.

14.7. Apeliantė painioja atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą ir fiksuotą įkainį taisykles – šalių santykiams pagal Rangos sutartį taiko fiksuoto įkainio kainodarą, pagal kurią darbų kaina priklauso nuo faktinių darbų kiekių. Teismas tinkamai motyvavo sprendimą.

14.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog buvo atlikti ir atsakovei perduoti visi sutarti darbai. Ieškovės įsitikinimu, tokia apeliantės pozicija būtų reikšminga, jeigu šalys būtų sutarusios dėl preliminarios darbų kainos ir atsiskaitymo pagal faktinį įkainį bei faktinius darbų kiekius. Kadangi šalys buvo sutarusios dėl fiksuotos (konkrečios) darbų kainos, pagal CK 6.653 straipsnio 1, 5 dalis rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, teismas nustatęs, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog šalys susitarė pakeisti darbų kainą dėl techninio projekto sprendinių keitimo ar darbų atsisakymo, pagrįstai priteisė ieškovei apeliantės nesumokėtą ŠVOK darbų dalį.

14.9. Dėl apeliantės argumentų, kad ieškovė nepateikė subrangos sutarties priedų, tarpinių atliktų darbų aktų, ieškovė pažymi, jog apeliantė nurodytų įrodymų nerinko ir prašymų dėl jų išreikalavimo neteikė. Apeliacinėje stadijoje atsakovės keliami klausimai dėl nurodytų įrodymų išreikalavimo negalimi. Atsakovė apeliaciniame skunde išdėstė naują poziciją dėl sutaupymų fakto pripažinimo ir būtinumo analizuoti faktiškai atliktų darbų kiekius.

14.10. Ieškovės teigimu, pagal Rangos sutarties 4 skyrių ir 3.7 punktą, visus darbų pakeitimus šalys įformina sudarydamos paskaičiavimą dėl pakeitimo įtakos darbų kainai, užsakovei patvirtinant šį paskaičiavimą (Rangos sutarties 4.4., 4.6-4.7 punktai) bei sudarant rašytinį susitarimą dėl kainos keitimo (Rangos sutarties 3.7 punktas). Jeigu šalys būtų susitarusios dėl Rangos sutarties kainos keitimo pagal 3.6.3 ar 3.6.4 punktus, jos būtų tokį susitarimą įforminusios sutartyje nustatyta tvarka. Apeliantės spaudimas sutikti su reikalaujama subjektyviai paskaičiuota 200 738,42 Eur suma, kuria turi būti mažinama ŠVOK darbų kaina, prilygsta vertimui sudaryti sutartį, kas prieštarauja sutarties laisvės principui. Ieškovė apeliantės pasirinktai subrangovei yra sumokėjusi beveik 200 000 Eur daugiau nei už tuos pačius darbus gavo iš apeliantės.

14.11. Ieškovė nesutinka, kad teismas pažeidė Rangos sutarties 3.2 ir 3.6 punktus, nukrypo nuo bendrojo principo, jog iš neteisės teisė nekyla, pažeidė CK 6.655 straipsnio 1 dalį. Ieškovė pažymi, kad šalys susitarė ne dėl konkrečių darbų kiekių, nurodytų ieškovės (rangovo) pasiūlyme (sąmatoje), bet kad ieškovė už pasiūlytą kainą parengs objektų techninį ir darbo projektus, bei pagal parengtą projektinę dokumentaciją atliks objektų statybos darbus. Atitinkamai apeliantė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti pagal sutarties sąlygas. Nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neatliko kokių nors darbų, numatytų Rangos sutartyje ir projektinėje dokumentacijoje, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti ir tik kuriuos (tinkamai) atlikusi būtų įgijusi teisę į visą Rangos sutartyje numatytą kainą.

14.12. Apeliantė pripažįsta, kad sutarties kaina nebuvo pakeista sutartyje nustatyta tvarka, o nesutikdama su ieškovės reikalavimais, savo poziciją pagrindžiančių įrodymų dėl sprendinių keitimo ar darbų atsisakymo ir kainos mažinimo nepateikė, neinicijavo teisminio proceso dėl sutarties keitimo. Ieškovei atlikus visus darbus pagal Rangos sutartį ir apeliantei tokius darbus priėmus, nepareiškus pretenzijų dėl darbų tinkamumo ir kokybės, ieškovė įgyja teisę į visą sulygtą fiksuotą kainą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

16. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės projektų vadovo V. S. 2022 m. liepos 26 d. el. laišką atsakovei bei jo priedą. Apeliantės teigimu, šiuo elektroniniu laišku ieškovė pateikė atsakovei sutaupymų suvestinę (lentelę) pagal kiekvieną objektą ir subrangovės UAB „ESS projektai“ poziciją dėl jų. Taip pat apeliantė pridėjo V. S. 2021 m. spalio 29 d. el. laišką atsakovei su priedais (patikslintas ŠVOK darbų objektuose sąmatas vėdinimo įrengimui). Nurodė, kad pradinė sąmata, įgyvendinant susitarimus dėl optimizavimo ir darbų kainos mažinimo, buvo koreguojama į minėtu elektroniniu laišku pateiktą atnaujintą sąmatą, kurioje užfiksuotas papildomas 74 672,20 Eur sutaupymas vėdinimo įrangos pozicijoje (vėdinimo kameros). Apeliantė pateikė ieškovės direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymą, kuriuo ieškovės projektų vadovas V. S. buvo paskirtas atsakingu asmeniu vykdant Rangos sutartį. Apeliantės teigimu, šie įrodymai teikiami reaguojant į siurprizinę pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ŠVOK darbų apimties bei komplektiškumo pokytis yra neįrodytas. Pasak apeliantės, ginčo dėl šio fakto nebuvo nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė neturėjo pagrindo teikti šių įrodymų į bylą anksčiau. Rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovei žinomas aplinkybes, papildomų rašytinių įrodymų priėmimas neapsunkins ieškovės gynybos.

17. Ieškovė nurodė, kad apeliantė, teikdama naujus įrodymus, privalėjo įrodyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo objektyvios galimybės pateikti šių įrodymų, kad papildomų įrodymų pateikimas neužvilkins nagrinėjamos civilinės bylos, kad teikiami įrodymai turės įtakos sprendžiant tarp ieškovės bei apeliantės kilusį ginčą, kad apeliantė nepiktnaudžiauja papildomų įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Ieškovės įsitikinimu, apeliantė šių aplinkybių neįrodė. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios buvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Papildomų įrodymų priėmimas vilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų ieškovės teises bei teisėtus interesus. Be to, papildomi įrodymai nepagrindžia apeliantės įrodinėjamų argumentų, yra pertekliniai ir nepatvirtina ieškinio nepagrįstumo. Apeliantė piktnaudžiauja papildomų įrodymų vėlesnio pateikimo teise, todėl, ieškovės nuomone, jie negali būti pridėti prie bylos medžiagos.

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.).

20. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja, kad apie teikiamus dokumentus ji sužinojo (juos gavo) po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos. Akivaizdu, kad teikiamus įrodymus atsakovė turėjo (apie juos žinojo), kadangi elektroniniais laiškais dokumentai buvo siunčiami jos atstovui. Šių įrodymų nepateikimą pirmosios instancijos teisme atsakovė grindžia subjektyvia priežastimi, t. y. savo įsitikinimu, kad ginčo dėl ŠVOK darbų apimties bei komplektiškumo pokyčio nebuvo; teigia, jog poreikis pateikti šiuos įrodymus atsirado pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad darbų apimties bei komplektiškumo pokytis yra neįrodytas. Įvertinusi bylos specifiką, tai, kad ieškovei naujai teikiamų įrodymų turinys yra (turi būti) žinomas, siekdama visapusiško, teisingo bylos išnagrinėjimo, nenustačiusi atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija priima atsakovės su apeliaciniu skundu naujai teikiamus įrodymus.

Dėl faktinių aplinkybių

23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už darbus pagal rangos sutartį priteisimo.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Conres LT“ (rangovė) ir UAB „Nullus“ (užsakovė) 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovė, be kita ko, įsipareigojo savo rizika ir jėgomis parengti ir užsakovei pateikti detalų visų projektavimo, statybos (įskaitant remonto, rekonstrukcijos ir (ar) kitų rūšių statybos darbus) atlikimo planą, parengti kiekvieno objekto (mokslo paskirties pastato ir priestato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baseino, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priestato, esančio (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus, juos suderinti su valdžios institucijomis ir (ar) visuomene, jei tai privaloma pagal teisės aktus; parengti kiekvieno objekto techninį projektą, darbo projektą, pasitelkdama subrangovus ir koordinuodama jų darbą, naudojant savo medžiagas, įrangą ir priemones atlikti kiekvieno objekto statybos darbus pagal sutarties dokumentus, teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti kiekvieno objekto statybos užbaigimo procedūras, parengti objektą jo eksploatavimui pagal paskirtį, gauti visus objekto eksploatacijai pagal jo paskirtį reikalingus valdžios institucijų sutikimus ir (ar) leidimus; perduoti kiekvieno objekto darbų rezultatą užsakovei. Užsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka priimti tinkamai atliktus kiekvieno objekto darbus ir sumokėti rangovui už darbus šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.

25. Rangos sutartyje nustatyta, kad bendra, pagal šiuo metu pateiktą rangovo pasiūlymą, visų objektų fiksuota kaina yra 10 500 000 Eur be PVM (Rangos sutarties 3.1 punktas). Nurodyta bendra visų objektų sutarties kaina yra fiksuota kaina, kuri negali būti keičiama, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus (Rangos sutarties 3.2 punktas). Šalys susitarė, kad po šios sutarties pasirašymo, šalys aktyviai ir nepertraukiamai bendradarbiaus siekdamos sumažinti šios sutarties 3.1 punkte nurodytą kainą, kad ji neviršytų 10 mln. Eur sumos. Šiuo tikslu, šalys maksimaliai kooperuodamosi bendradarbiauja bei rengia bendrą detalią darbų sąmatą, siekia optimizuoti techninio projekto sprendinius. Šalims sutarus dėl 3.1 punkte nurodytos kainos korekcijos, šalys įsipareigoja pasirašyti papildomą susitarimą prie šios sutarties, kuriuo užfiksuos patikslintą kainą.

26. Pagal Rangos sutarties 3.6 punktą, sutarties kaina yra keičiama tik tuo atveju, jeigu: 1) paaiškėja užsakovės parengto pasiūlymo pirkime neatitikimai pirkimo dokumentams ar objektui taikomiems teisės aktams, kuriuos rangovė galėjo numatyti iš užsakovės pateiktų dokumentų, 2) užsakovė (arba perkančioji organizacija) pageidauja pakeisti projektinės dokumentacijos sprendinius, kurie didina darbų kainą ir (ar) ilgina darbų atlikimo terminus; 3) užsakovė savo ar perkančiosios organizacijos iniciatyva pageidauja, kad rangovė atliktų papildomus darbus, arba atsisakyti dalies darbų, kaip tai nustatyta sutartyje; 4) užsakovė pageidauja pakeisti medžiagas, nurodytas sutarties dokumentuose; 5) paaiškėja užsakovės rangovei pasiūlymo rengimui pateiktos medžiagos, dokumentacijos neatitikimai, klaidos, trūkumai, kurių rangovė, veikdama kaip savo srities profesionalė, objektyviai negalėjo pastebėti sudarydama šią sutartį; 6) reikia atlikti papildomus darbus dėl užsakovės rangovei pasiūlymo rengimui pateiktos medžiagos, dokumentacijos neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams, valstybinės ar vietos valdžios institucijų, inžinerinius tinklus valdančių įmonių išduotų ir (ar) pakeistų prisijungimo sąlygų įgyvendinimo, kurių rangovė kaip savo srities profesionalė negalėjo objektyviai numatyti iš užsakovės pateiktų dokumentų, pateikdama užsakovei savo pasiūlymą arba pasirašydama šią sutartį.

27. 2021 m. balandžio 23 d. šalys pasirašė 2021 m. balandžio 21 d. papildomą susitarimą prie 2020 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 20-U-S149-PAV dėl detalios statybos darbų sąmatos patvirtinimo. Šio susitarimo 1.4 punkte šalys susitarė, kad visų objektų ŠVOK darbų ir PVA dalys bus atliekamos užsakovei „atviros knygos“ principu konkurso būdu pasirenkant kitą šios dalies rangovą, kuris privalės sudaryti subrangos sutartį su rangove Rangos sutartį atitinkančiomis sąlygomis (atsižvelgiant į perduodamų atliktų darbų dalį) bei vykdyti rangovės nurodymus <...> Atitinkamai šio susitarimo prieduose Nr. 1–3 nurodyta ŠVOK ir PVA darbų kaina (nekeičiant kitų šio susitarimo prieduose Nr. 1-3 įtvirtintų Rangovui mokėtinų sumų) bus koreguojama, ją pakeičiant pasirinkto rangovo siūloma kaina bei užsakovei papildomai sumokant rangovui papildomą generalinės rangos maržą – 7 proc. nuo atitinkamų darbų kainos (be PVM). Jei tokiu atveju būtų viršijama šios sutarties prieduose Nr. 1-3 numatyta ŠVOK ir PVA darbų kaina, ji rangovei apmokama papildomai (viršijamos dalies apimtimi).

28. Atsakovė ŠVOK darbų atlikimui pasirinko UAB „ESS projektai“, todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 24 d. su UAB „ESS projektai“ sudarė subrangos sutartį. Subrangos sutartyje nustatyta darbų kaina – 2 125 489,64 Eur, sutarties kaina su PVM – 2 571 842,46 Eur.

29. 2023 m. sausio 6 d. ieškovė bei atsakovė pasirašė 2022 m. gruodžio 30 d. galutinius atliktų darbų perdavimo aktus. 2023 m. sausio 6 d. galutinį atliktų darbų perdavimo aktą pasirašė UAB „Conres LT“ ir UAB „ESS Projektai“; šiame akte nurodyta atliktų darbų (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų įrengimo) vertė – 2 098 427,59 Eur be PVM (2 539 097,38 Eur su PVM).

30. 2023 m. sausio 6 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė dėl Rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo tvarkos ir užbaigimo bei su tuo susijusių šalių reikalavimų. Šio susitarimo 3.7 punkte šalys pažymėjo, kad tarp šalių nėra galutinai išspręsti klausimai dėl rangovės vykdytų darbų kainos pabrangimo bei ŠVOK darbų kainos. Šalys patvirtino, kad šiame punkte nurodytų klausimų (reikalavimų) suma, be kita ko, yra – rangovės reikalavimas dėl ŠVOK darbų kainos sumokėjimo – 200 738,42 Eur (be PVM).

31. Šalims nepavykus rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, ieškovė (rangovė) kreipėsi į teismą dėl 200 738,42 Eur skolos už statybos rangos darbus priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės pasirinktos rangovės pasiūlyta ir sutartimi sutarta kaina buvo 2 125 489,64 Eur, ir įvertinęs 2021 m. balandžio 21 d. Papildomo susitarimo 1.4 punkto turinį, konstatavo, kad ŠVOK darbų kaina yra 2 274 273,91 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė teiginių, kad šalys sutarties vykdymo metu optimizavo dalį sprendinių, dalies ŠVOK darbų buvo atsisakyta arba jie buvo pakeisti pigesniais, ir dėl to darbų kainos sąmata sumažėjo; atsakovė nepateikė į bylą aiškių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiu būdu ji atsisakė darbų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad susitarimu šalys nesitarė dėl sumos, kuria mažinama sutarties kaina, o kitų susitarimų dėl ŠVOK darbų kainos keitimo, atsakovė nepateikė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė ŠVOK darbų apimties ir komplektiškumo pokyčio. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog atsakovės lūkestis ir pozicija už pakitusią ŠVOK darbų apimtį bei komplektiškumą sumokėti pakitusią (sumažėjusią) kainą prieštarauja šalių sudarytos sutarties, įskaitant 2021 m. balandžio 23 d. susitarimą, kainodarai. Pasak ieškovės, pagal sutartį atsiskaitymui už darbus, įskaitant ir ŠVOK darbus, taikoma fiksuota kaina, kuri sumokama rangovui nepaisant darbų kiekio pasikeitimo (sumažėjimo ar padidėjimo).

34. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

35. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

36. Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir joje nurodyta praktika).

38. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, nors Rangos sutarties 3.2 punkte šalys įtvirtino nuostatą, jog objektų sutarties kaina yra fiksuota kaina, tačiau numatė ir išlygas, t. y. atvejus, kuomet sutarties kainos pakeitimas yra galimas. Be to, 2021 m. balandžio 21 d. papildomu susitarimu, priešingai nei nurodo ieškovė, šalys, aptardamos ŠVOK darbų kainos nustatymo kriterijus ir būdą, iš esmės susitarė iš dalies pakeisti sutarties kainodarą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog minėtu susitarimu šalys susitarė dėl aiškių ŠVOK darbų kainos nustatymo taisyklių bei kainos. Tiksli ŠVOK darbų kaina šiame susitarime nėra nurodyta, sąmata, pagal kurią būtų galima nustatyti konkrečių darbų kainą, prie Papildomo susitarimo taip pat nepridėta. Susitarimo pasirašymo metu buvo aiškus ieškovės lūkestis gauti 7 proc. maržą nuo atitinkamų darbų kainos (be PVM), tačiau atsakovės pasirinkto subrangovo siūloma kaina tuo metu nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad Papildomu susitarimu šalys susitarė ne dėl konkrečios ŠVOK darbų kainos, o dėl jos nustatymo taisyklių.

39. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal Rangos sutartį atsiskaitymui už darbus, įskaitant ir ŠVOK darbus, taikoma fiksuota kaina, kuri sumokama rangovei nepaisant darbų kiekio pasikeitimo (sumažėjimo ar padidėjimo) (atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą 28 punktas), o apeliantė painioja atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą ir fiksuotą įkainį taisykles, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012, 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentais remtis reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose buvo analizuojamos viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos kainodaros taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 pažymėta, kad įprastiniuose komerciniuose santykiuose, abiem šalims laisvai derantis dėl priimtinų statybos rangos sutarties nuostatų, hibridinės kainodaros taisyklė per se (savaime) nebūtų nesuderinama su sutarčių laisvės principu (rangovui iš esmės neturėtų būti draudžiama savo valia prisiimti neproporcingai didelę sutarties vykdymo riziką). <...> Vis dėlto viešojo pirkimo sutarčių atveju sutarties laisvės principas taikytinas siauriau. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme atskirai įtvirtintos konkrečios ir imperatyvios viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ir keitimo procedūrinio bei materialaus pobūdžio taisyklės.

42. Nagrinėjamu atveju Rangos sutartis nėra viešojo pirkimo sutartis, t. y. šalių tarpusavio susitarimų neribojo imperatyvios viešojo pirkimo sutarčių sudarymo bei keitimo taisyklės.

43. Šalys iš esmės nesutaria dėl papildomo susitarimo sąlygų aiškinimo, t. y. ar ŠVOK darbų kainos apskaičiavimo pagrindas yra pradinė pasirinkto rangovo siūloma kaina, kuri negali būti keičiama, ar šio rangovo atliktų darbų faktinė kaina. Ieškovė akcentuoja tai, kad 2021 m. balandžio 21 d. papildomo susitarimo 1.4 punkte įtvirtintas susitarimas pakeisti ŠVOK darbų kainą būtent siūloma pasirinkto rangovo kaina (sumokant rangovui generalinės rangos maržą – 7 proc.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vadovautis vien pažodiniu susitarimo teksto aiškinimu nėra teisinga. Būtina atsižvelgti į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties bei papildomo susitarimo sudarymo. Be to, šiuo atveju aktuali galimybė bei faktinis pagrindas keisti subrangovo pasiūlytą kainą, esant Rangos sutartyje nustatytoms sąlygoms.

44. Pažymėtina, kad susitarime aiškiai nurodyta, jog konkurso būdu pasirinktas rangovas privalės sudaryti subrangos sutartį su rangovu Rangos sutartį atitinkančiomis sąlygomis (atsižvelgiant į perduodamų atliktų darbų dalį). Minėta, kad Rangos sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, jog po sutarties pasirašymo, šalys aktyviai ir nepertraukiamai bendradarbiaus siekdamos sumažinti šios sutarties 3.1 punkte nurodytą kainą, kad ji neviršytų 10 mln. Eur. Šiuo tikslu, šalys maksimaliai kooperuodamosi bendradarbiauja bei rengia bendrą detalią darbų sąmatą, siekia optimizuoti techninio projekto sprendinius. Rangovė, siekdama sumažinti darbų kainą iki šiame punkte nurodytos, įsipareigojo aktyviai teikti galimus techninius, projektinius, procesų įgyvendinimo, racionalizacinius pasiūlymus, organizuodama darbo projekto rengimą, subrangos darbų pirkimus, derėdamasi su tiekėjais ir spartindama darbų įgyvendinimo terminus. Šis susitarimas nėra apribotas atitinkamu terminu (šalių veiksmais).

45. Į ieškovės su UAB „ESS projektai“ sudarytą 2021 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 21-S-SUB-0609-S14 įtrauktas 3.3 punktas, kuriuo šalys taip pat susitarė, kad po sutarties pasirašymo, šalys aktyviai ir nepertraukiamai bendradarbiaus siekdamos sumažinti šios sutarties 3.1. punkte nurodytą kainą, subrangovė atitinkamai siekdama sumažinti darbų kainą, įsipareigojo aktyviai teikti galimus techninius, projektinius, procesų įgyvendinimo, racionalizacinius pasiūlymus.

46. Be to, Rangos sutarties 3.6 punkte įtvirtinta galimybė keisti sutarties kainą, be kita ko, tuo atveju, jeigu užsakovė pageidauja atsisakyti dalies darbų, kaip tai nustatyta sutartyje, pakeisti medžiagas, nurodytas sutarties dokumentuose.

47. Atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad lyginant su pradiniu subrangovės UAB „ESS projektai“ pasiūlymu, atsakovė atsisakė darbų už 38 436,48 Eur, nurodė pakeisti dalį darbų pigesniais, tokiu būdu pradiniame subrangovės UAB „ESS projektai“ pasiūlyme nurodyta darbų kaina buvo sumažinta 77 683,12 Eur (keičiant brangesnes medžiagas ir įrangą pigesnėmis); be to, pradinio subrangovės UAB „ESS projektai“ pasiūlymo dėl vėdinimo įrangos kaina buvo 289 117,20 Eur, kurią peržiūrėjus pagal reikalingus įgyvendinti sprendinius, buvo nustatyta nauja – 217 932 Eur kaina, todėl darbų kainos sąmata papildomai sumažėjo dar 71 185,20 Eur. Pažymėjo, jog nurodytoms sumoms nėra taikoma ir 7 proc. generalinio rangovo marža (13 111,34 Eur). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad aplinkybes, jog procesiniuose dokumentuose paminėti sutaupymai, optimizacijos, darbų pakeitimai buvo atliekami, patvirtina ieškovės pateiktas ieškinio priedas Nr. 10 (elektroninis susirašinėjimas) (2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 0 sek. – 7 min. 50 sek., 12 min. 25 sek. – 13 min. 50 sek.).

48. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė neįrodė teiginių, kad šalys optimizavo dalį sprendinių, dalies ŠVOK darbų atsakovė atsisakė arba jie buvo pakeisti pigesniais, apskųstame sprendime šio įrodymo (susirašinėjimų turinio) nevertino, dėl jo visiškai nepasisakė. Pažymėtina, kad nors ieškovė akcentuoja rašytinių susitarimų dėl kainos keitimo nebuvimą, pirmosios instancijos teismas neanalizavo sutarties nuostatų, numatančių kainos keitimo sąlygas, darbų atsisakymo (keitimo) įforminimą, neatsižvelgė į tai, jog būtent dėl šių aplinkybių tarp šalių kilo ginčas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės argumentams, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnyje numatytų teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimų.

49. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023).

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog subrangovė UAB „ESS projektai“ objektuose atliko ŠVOK darbų už 2 098 427,59 Eur (be PVM) (ieškinio 11 punktas). Be to, ieškovė į bylą pateikė UAB „Conrest LT“ ir UAB „ESS projektai“ 2023 m. sausio 6 d. pasirašytą galutinį atliktų darbų perdavimo aktą, kuriame nurodyta atliktų darbų vertė – 2 098 427,59 Eur be PVM (2 539 097,38 Eur su PVM). Pagal ieškovės pateiktą subrangovės UAB „ESS projektai“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. pažymą, ieškovės subrangovei apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma 2 115 011,12 Eur be PVM. Taigi, bylos duomenimis, faktiškai atliktų ŠVOK darbų kaina buvo mažesnė už subrangovės pasiūlyme nurodytą darbų kainą (2 125 489,64 Eur be PVM).

52. Ieškinio priede Nr. 10 esančiame 2022 m. spalio 6 d. ieškovės statybos direktoriaus pavaduotojo L. S. elektroniniame laiške nurodyta, kad ieškovė laikosi susitarimo, todėl ir susitaupė 27 000 Eur nuo pradinės sumos, kuri buvo patvirtinta. Kitame tos pačios dienos laiške Š. S. L. S., be kita ko, pažymėjo, jog subrangovai išskyrė, kiek buvo sutaupymų, kiek buvo nevykdomų darbų, kiek padidėjo darbų kiekiai po perprojektavimo, parodė, koks buvo sutaupymas. Laiške pridėta subrangovės parengta lentelė, kurioje išskirtos sumos, t. y. (kainų) skirtumas dėl optimizacijos, dėl keitimų, neatliekamų darbų, taip pat dėl projektavimo pasikeitimų (balanso suma – 22 536,20 Eur). Šiame laiške atskleista, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė su rangove pasirašė susitarimą, pridėta ieškovės bei UAB „ESS projektai“ papildomo susitarimo Nr. 22-PS-SUBPS-0881-S149 prie 2020 m. rugsėjo 24 d. Statybos rangos sutarties Nr. 21-S-SUB-0609-S149 ištrauka, iš kurios matyti, jog šalys susitarė pakeisti darbų kainą, kuri yra 2 098 427,59 Eur, bendra sutarties kaina su PVM – 2 539 097,38 Eur.

53. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių įrodymų visumos, nenustatė subrangovės atliktų ŠVOK darbų kainos pasikeitimo (skirtumo) priežasties. Tiek ieškovė, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių darbų, kurių buvo atsisakyta, kurie buvo pakeisti, nenurodė duomenų apie projektavimo pasikeitimus bei padidėjusius darbų kiekius, priežastis, neteikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantės nurodytame ieškinio priede Nr. 10 minimos sumos nesutampa su atsiliepime į ieškinį nurodytomis sumomis. Šie prieštaravimai liko nepašalinti.

54. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pripažįsta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pakitusios (sumažėjusios) apimties ŠVOK darbų galutinės kainos, ir kad būtent ji apskaičiavo 200 738,42 Eur sutaupymo sumą. Ieškovė ieškinyje laikėsi pozicijos, kad Rangos sutarties kaina nebuvo pakeista. Taigi, apeliantė neteisi, teigdama, kad ji neturėjo pareigos įrodyti savo teiginius dėl nurodomos sumažėjusios sutarties kainos.

56. Kita vertus, CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

57. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir netyrė pateiktų į bylą įrodymų visumos, ŠVOK darbų kainos pasikeitimo priežasčių, nesiaiškino šios nutarties 53 punkte nurodytų aplinkybių.

58. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.

60. Teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybių neištyrimas vertinamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

61. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Jadvyga MardosevičDanguolė MartinavičienėAlma Urbanavičienė