- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-404-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01869-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. patikslintą ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, uzufrukto nekilnojamajam daiktui nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. A. (toliau - ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui S. D. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, uzufrukto nekilnojamajam daiktui nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. D. (toliau – ir trečiasis asmuo) prašo priteisti iš atsakovo 280 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo trečiojo asmens pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki trečiasis asmuo baigs mokyklą ir įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki trečiajam asmeniui sukaks 24 metai, t. y. (duomenys neskelbtini).
3. Trečiasis asmuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteisti jam laikiną išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 220 Eur.
4. Nurodė, kad jis yra ieškovės ir atsakovo sūnus, kuris (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, mokosi dvyliktoje klasėje pagal intensyvų pamokų tvarkaraštį, nuosavo turto ar pajamų neturi, todėl save išlaikyti nėra pajėgus. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) išlaikymo neteikia, trečiojo asmens išlaikymu rūpinasi tik motina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymą. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pilnamečiam moksleiviui sūnui A. D. po 220 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, bet ne ilgiau nei trečiasis asmuo mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.
6. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nors ir tapo pilnamečiu, iki šiol yra moksleivis, todėl dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų neturi objektyvių galimybių – jo mokymosi grafikas intensyvus, daug laiko užima pasiruošimas egzaminams, o nekilnojamojo ir kilnojamojo registruojamo turto jis neturi. Šios aplinkybės liudija, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra sunki, kurios pagerinti įsidarbinant nagrinėjamu periodu minėtas asmuo, būdamas moksleiviu, abiturientu, siekiančiu įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą, neturi objektyvios galimybės. Laikinas 220 Eur per mėnesį išlaikymas trečiajam asmeniui buvo priteistas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi. Byloje duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis nuo šioje byloje priteisto laikino išlaikymo būtų pasikeitusi, nėra. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovo finansinės galimybės leidžia teikti prašomo dydžio laikinąjį išlaikymą. Teismas sprendė, kad prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti pilnamečio moksleivio interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens A. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino materialinės paramos priteisimą pilnamečiui asmeniui su išlaikymo nepilnamečiui asmeniui priteisimu. Sprendžiant materialinės paramos pilnamečiui asmeniui priteisimo klausimą teisiškai reikšmingos aplinkybės yra visiškai kitos, negu sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui asmeniui priteisimo klausimą.
1.2. Įstatymų leidėjas nėra numatęs tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinos materialinės paramos priteisimas pilnamečiui asmeniui. Teismas nepagrindė, kuo remiantis būtent tokia laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1834-601/2015).
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo institutą, o įstatymų nuostatomis ir aktualia teismų praktika, susijusia su laikino išlaikymo pilnamečiam mokiniui priteisimo. Pirmosios instancijos teismo nuoroda, jog anksčiau nutartimi trečiajam asmeniui buvo priteistas laikinas išlaikymas kaip nepilnamečiam asmeniui, nesiekiama pagrįsti, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišnyko. Tuo siekiama nustatyti, ar atsakovo finansinės galimybės yra pakankamos teikti išlaikymą pilnamečiam sūnui, kuris mokosi dvyliktoje klasėje.
7.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos civilinėje byloje. To paties straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodoma, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikomas laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir pilnamečio mokinio atžvilgiu, be to, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, taigi laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodoma, jog teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniu, tačiau to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodoma, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones, kas taip pat reiškia, kad pateikiamas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis.
7.3. Atsakovas teigia, kad teismas nuturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir priteisti laikino išlaikymo pilnamečiam sūnui, kuris yra moksleivis ir mokosi paskutinėje klasėje, tačiau šiuos argumentus paneigia išsami apeliacinės instancijos teismų praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-305-777/2018; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-373-553/2016).
7.4. Nesutiktina su atsakovu, kad teismas nuturi teisės taikyti numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi tokiu būtu pasisakoma dėl bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra aiškiai nurodoma, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą pilnamečiam asmeniui, turi teisę preliminariai vertinti paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-373-553/2016).
7.5. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose. Atsakovo atskirajame skunde yra pateikta tik viena Kauno apygardos teismo nutartis 2015 m. rugsėjo 30 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1834-601/2015. Atsakovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2S-1834-601/2015 ir šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės yra netapačios, t. y. šiame ginče yra sprendžiamas klausimas dėl pilnamečio moksleivio, kuris mokosi dvyliktoje klasėje, ruošiasi brandos egzaminams. Civilinėje byloje Nr. 2S-1834-601/2015 asmuo, kuris prašo laikino išlaikymo, jau yra baigęs vidurinę mokyklą ir studijuoja universitete valstybės nefinansuojamoje vietoje.
7.6. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, patvirtinančių, jog trečiojo asmens finansinė padėtis yra pakankamai gera, jog jis gebėtų išlaikyti save pats, t. y. nepaneigė byloje surinktų įrodymų, nekvestionuoja savo finansinės situacijos, nepateikė duomenų, jog jo finansinė padėtis yra pablogėjusi, dėl ko jis nebegebėtų teikti tokio paties dydžio išlaikymo, kokį trečiajam asmeniui teikė iki (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteista laikina parama pilnamečiam sūnui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192¹, CK 3.203 straipsnius.
13. Remiantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, t. y. išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, būklė: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės būklės; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
15. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pilnamečio moksleivio interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismo nuomone, trečiasis asmuo objektyviai neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų, neturi kitų pajamų, todėl pilnamečiui yra būtina parama būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo besimokančiam vidurinėje mokykloje ir neturinčiam savarankiškų pajamų sūnui.
16. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo, nors ir (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, tačiau iki šiol yra moksleivis – mokosi (duomenys neskelbtini) IV gimnazijos klasėje. Akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės trečiasis asmuo neturi galimybių dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų – jo mokymosi grafikas intensyvus, daug laiko užima pasiruošimas egzaminams. Jis nekilnojamojo ir kilnojamojo registruojamo turto jis neturi. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir darbingas bei įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas, sūnui tapus pilnamečiu, jo neišlaiko. Toje pačioje byloje 2021 m. vasario 9 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas trečiajam asmeniui po 220 Eur per mėnesį. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog trečiojo asmens finansinė padėtis yra pakankamai gera pačiam save išlaikyti, iš esmės neginčija ir jaunuoliui reikalingos paramos dydžio.
17. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovo nurodyta aktualia teismų praktika.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacine tvarka tikrinamos bylos ir atsakovo atskirajame skunde nurodytos bylos (Nr. 2S-1834-601/2015) faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, kadangi šioje byloje buvo sprendžiama dėl laikinos paramos moksleiviui priteisimo, o atsakovo nurodytoje byloje – dėl pilnamečio asmens, studijuojančio aukštojoje mokykloje paramos, todėl ji apeliacine tvarka tikrinamoje byloje neturi precedento galios.
19. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisingai pritaikė jas reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, CPK nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.