- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-373-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20730-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-28173-859/2015 pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui iki jis įgys vidurinį išsilavinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui iki jis įgys vidurinį išsilavinimą priteisimo (parengiamojo teismo posėdžio metu galutinai suformuluotas reikalavimas, 2015 m. spalio 13 d. nutartimi priimtas ieškovo atstovės ieškinio atsisakymas dalyje ir byla dalyje dėl atsisakytų reikalavimų nutraukta). Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - V. L.. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo ieškovo naudai priteistas laikinas išlaikymas po 162,50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. 2015-08-19 iki bylos išnagrinėjimo.
2015 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas atsakovo prašymas panaikinti aukščiau nurodyta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą atsakovas motyvuoja tuo, kad poreikis priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui ir būtinumas tai daryti yra įrodinėjimo dalykas ir negali būti preziumuojamas. Nurodo, kad išlaikymą priteisiant nepilnamečiui, laikoma, kad nepilnametis objektyviai negali dirbti, užsidirbti ar kitais būdais gauti turtinių interesų patenkinimą (pašalpos, subsidijos, stipendijos ir pan.), todėl tokio vaiko poreikiais turi rūpintis tėvai. Tuo tarpu, kai kyla ginčas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pilnamečiui asmeniui, pastarosios prezumpcijos daryti negalima, kadangi ieškovas pilnametis ir pats turi įrodyti išlaikymo teikimo jam būtinumą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-24 nutartimi nutarė atsakovo E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.
Teismas nurodė, kad atsakovas niekuo nepagrindė savo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų dėl pasikeitusių aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nepateikė įrodymų, paneigiančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismas, įvertinęs atsakovo išreikštą poziciją dėl pilnamečio sūnaus išlaikymo, į tai, kad 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-15385-726/2013 nepilnamečio ieškovo išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 412 Lt mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės, sprendė, kad šioje proceso stadijoje išlieka grėsmė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atsakovo prašymo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti.
Nurodo, kad teismas nesivadovavo CPK 144 straipsnio 1 dalies ir CPK 149 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kadangi turėjo vertinti ne tik ieškovo argumentus, bet ir atsakovo į bylą pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, be to turėjo vertinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių visetą. Teismo argumentai, kad atsakovo prašymas nepagrįstas, neatitinka bylos aplinkybių, t.y. atsakovas prašymo argumentus dėl netinkamo teisės normų taikymo, grindė jo poziciją patvirtinančia teismų praktika. Nesutinka su teismo pozicija, kad šioje proceso stadijoje išlieka grėsmė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas į bylą yra pateikęs pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kuri patvirtina, jog atsakovas yra darbingas, dirba nuolatinėse pareigose, be to, pats ieškovas pripažįsta ir neginčija to, kad iki pilnametystės tėvas jam išlaikymą teikė tiek, kiek buvo priteista teismo sprendimais. Teismas, vienašališkai įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pasekmes ir įtaką teismo sprendimo vykdymui, esmingai pažeidė šalių status quo, netinkamai įvertino rizikos faktorių bylos aplinkybių kontekste, kas lėmė prašymo naikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas išlaikymą teikė tik todėl, kad buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tuo metu buvusiam nepilnamečiui ieškovui. Atsakovas nesutiko geruoju teikti išlaikymo ieškovui tapus pilnamečiu. Be to nurodo, kad atsakovas teikė tik tokio dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas, ir ne daugiau. Atsakovo argumentai, jog ieškovas vengia dirbti yra nepagrįsti, kadangi priežastis, kodėl neieško darbo, yra baigiamieji egzaminai. Ieškovas taip pat ketina lankyti papildomos matematikos užsiėmimus. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas slepia savo turtinę padėtį, norėdamas suklaidinti teismą ir nenurodo, kur jis gyvena.
Ieškovas I. L. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį nepakeistą.
Paaiškina, kad laikinas ieškovo išlaikymas būtinas dėl to, kad jis privalo turėti lėšų paprasčiausiam pragyvenimui, kad galėtų įsigyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovas gyvena pas savo motiną, kuri, gaudama ženkliai mažesnes darbines pajamas, faktiškai išlaiko ir besimokantį gimnazijoje ieškovą ir kitą nepilnametį besimokantį vaiką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovo tėvas visokiomis priemonėmis stengiasi išvengti savo, kaip tėvo pareigos, padėti materialiai savo sūnui, kad šis galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. dėl laikino išlaikymo ieškovui priteisimo iš atsakovo pagrįstumo ir teisėtumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui, kuris mokosi aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.194 straipsnio 3 dalis, LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalias sąlygas pilnamečiui vaikui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal LR CPK 144 – 148 straipsniuose įtvirtintas taisykles, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė tuo, kad ieškovas su tėvu santykių nepalaiko, tėvas nedalyvauja ieškovo gyvenime, neteikia materialinės paramos, motinos teikiama materialinė parama nepakankama pilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, o ieškovo vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti pilnamečio poreikiai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytos aplinkybės nepasikeitė, sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui neužtenka pateikti prašymo, jis turi būti pagrįstas. Atsakovas, teigdamas, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą įrodyti atitinkamas aplinkybes. Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas siejamas su aplinkybių išnykimu, kurios buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atsakovas, prašydamas teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą pilnamečiam sūnui, turėjo pareigą įrodyti, jog jis turi pakankamai lėšų, kad galėtų patenkinti būtiniausius poreikius visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas nors ir yra pilnametis, tačiau dar mokosi vidurinėje mokykloje. Dėl intensyvių mokslų gimnazijoje bei sveikatos problemų jis objektyviai neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų. Vienintelės lėšos, kurias jis gauna pragyvenimui, tyra jo motinos (trečiojo asmens) teikiama materialinė parama, tačiau ši aplinkybė nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti, kad ieškovas turi pakankamai lėšų, kad galėtų tenkinti minimalius savo poreikius, kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovui leistinais rašytiniais įrodymais neįrodžius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą aktualia teismų praktika, tačiau tokie atsakovo argumentai negali būti laikomi pakankamais, nes konkrečiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, pvz.: ieškovas pradėjo dirbti, atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą, padeda materialiai ieškovui ir pan. Aplinkybė, jog atsakovas iki pilnametystės teikė išlaikymą ieškovui, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi ginčas tarp šalių yra kilęs dėl materialinio išlaikymo ieškovui tapus pilnamečiui. Atsakovo nurodyta aplinkybė gali būti reikšminga tik sprendimo vykdymo kontekste.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį palikti nepakeistą.