- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1834-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01221-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- B. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui S. J., trečiajam asmeniui D. J., dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 579,24 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, be ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, priteisti iš atsakovo materialinės paramos įsiskolinimą, skaičiuojant po 434,43 Eur nuo 2014-09-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos.
Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išsprendimo iš esmės iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 434,43 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės B. J. prašymo dėl laikinos materialinės paramos priteisimo netenkino (b. l. 25-26).
Motyvuose nurodė, kad ieškovė savo prašymo visiškai nemotyvavo ir nurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Tuo tarpu prie ieškinio pridėti dokumentai neleidžia teismui spręsti, jog nepriteisus iš atsakovo laikinos materialinės paramos, gali esmingai nukentėti ieškovės turtinės teisės, likti neužtikrinti jos būtiniausi poreikiai. Teismas vertino, kad iš prie ieškinio pridėtų ieškovės išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nepaisant to, kad negavo iš atsakovo paramos, ieškovė laikotarpiu po 2014-09-01 nemažas sumas išleido tikrai ne būtiniausių poreikių tenkinimui, t. y. įvairioms pramogos – boulingui ir biliardui (po kelis kartus į mėnesį), alkoholiniams gėrimams įsigyti, vien brangioms kūno priežiūros priemonėms per vieną apsipirkimą išleista net 181,55 Lt, sporto klubo mėnesio abonementui už 130,20 Lt įsigyti, kino teatrui ir kt. Tuo tarpu jokių duomenų apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ir jo galimybes teikti paramą ieškovei byloje nėra. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje ir gauna 19 000 Norvegijos kronų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų šiuo metu teismas neturi. Be to, priteisus laikiną paramą pilnamečiam vaikui, o teismui atmetus pateiktą ieškinį, atsakovas CK 6.241 str. 1 d. 4 p. pagrindu negalėtų išsiieškoti sumokėtų sumų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1548-673/2015 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos iš esmės išsprendimo iš atsakovo S. J., dukros B. J. išlaikymui, priteisti išlaikymą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 434,34 Eur (b. l. 32-33).
Motyvuose nurodė, šiuo atveju teismas ėmėsi ginčo išsprendimo iš esmės, kuris turi būti sprendžiamas teismo posėdžiuose dalyvaujant visoms proceso šalims, kas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai. Atsakovo daromos piniginės perlaidos vidutiniškai po 2000-4000 Lt/mėn., kas atitinka 579,24-1 158,48 Eur per mėnesį yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovas S. J. yra pakankamai pajėgus suteikti laikiną išlaikymą, dar ir todėl, kad išlaikymą savanoriškai teikė iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. Byloje pateikti kvitai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę. B. J. yra reikalingas ne tik laikinas, bet ir nuolatinis išlaikymas, kadangi dėl studijų pobūdžio yra nepajėgi pilnai patenkinti savo poreikių. Dalinis išlaikymas ir prisidėjimas prie B. J. yra teikiamas iš mamos pusės, tačiau teikiamo išlaikymo nepakanka net esminių poreikių tenkinimui, todėl kita dalis piniginių lėšų yra skolintos iš trečiųjų asmenų. Pilnamečio asmens materialinė parama apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitintis, apsirengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio, pomėgių realizavimo reikmėms. Studento teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, atlikti namų darbus. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam studentui, siekiančiam išsilavinimo, turi būti visuma įstatyme numatytų sąlygų: vaikas pažangiai ir sąžiningai mokosi studijų dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertinamos sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Šiuo metu jos turtinė padėtis nėra pagerėjusi. Ieškovė studijuoja kitame mieste ir tik vasaros laikotarpiu gyvena su mama, todėl viskuo turi pasirūpinti pati. Pragyvenimas kitame mieste nėra pigus, ji studijuoja valstybės nefinansuojamose studijose, todėl negauna stipendijos, pašalpų ar subsidijų iš valstybės. Paėmus paskolą, turėtų mokėti didžiules palūkanas, ieškovei tėvo parama reikalinga.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti (b. l. 51-52).
Motyvuose nurodė, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, dėl intensyvaus mokymosi jai sudėtinga susirasti darbą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio nutraukė geranoriškai teiktą išlaikymą, dėl ko dukters išlaikymas atiteko D. J.. Atsakovas stengiasi išvengti atsakomybės dėl dukros išlaikymo. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra gera. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali apsunkinti arba padaryti neįmanoma tolimesnio teismo sprendimo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas atsiliepimo į ieškovės B. J. atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad yra iškelta civilinė byla dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui S. J.. Ieškovė yra atsakovo duktė, pilnametė tapo nuo (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje (duomenys neskelbtini) studijų programą, nuo 2012-07-30 yra sudariusi studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), mokslas už studijas yra mokamas – 679,88 Eur už semestrą. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas geranoriškai ieškovei išlaikymą teikė iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, tačiau šiuo metu ieškovei išlaikymas neteikiamas, ieškovė yra pilnametė, mokosi aukštojoje mokykloje, jai yra reikalinga tėvo parama, iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 434,43 Eur laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad galima taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios numatytos CPK arba kituose teisės aktuose (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Šeimos teisiniuose santykiuose laikinosios apsaugos priemonės numatytos CK 3.65 str. Šioje teisės normose numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nustatytas atsižvelgiant į 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojamą tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau pažymėtina, kad materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, tačiau ne fakto klausimą, kas reiškia, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, numatyta besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties (turėjimo/neturėjimo galimybės).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 str. 1, 2 d. bei 3.194 str. 1 d. ir CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-204/2009). Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikui būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs teisinio reglamentavimo instrumentai dėl visų vaikų išlaikymo; konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, turi būti visuma įstatyme numatytų sąlygų.
Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei nepilnamečio vaiko išlaikymui, pilnamečio vaiko išlaikymo fakto aspektas yra ginčo nagrinėjimo dalykas, kuris priklauso nuo tam tikrų sąlygų bei bylos nagrinėjimo eigoje vertintinų aplinkybių, t. y. išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymo būtinumo, realios atsakovo galimybės tokį išlaikymą teikti bei paties pilnamečio vaiko galimybės bei pastangos pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt. Šios aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Kaip minėta, laikinos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus klausimo sprendimui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nustatant laikiną paramą pilnamečiam asmeniui negali būti taikomos nepilnamečio asmens išlaikymą reglamentuojančios teisės normos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priešingu atveju, priteisus laikiną paramą pilnamečiam vaikui, o teismui iš esmės atmetus ieškovės pateiktą ieškinį, susidarytų situacija, jog, ieškovei geranoriškai jų negrąžinant, jų išsiieškojimas būtų apsunkintas ir sukeliantis atsakovui papildomų neigiamų pasekmių.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus materialinės paramos reikalingo pilnamečio instituto nuostatas, todėl jos naikinti, atskirojo skundo motyvų pagrindu, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.