Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. U. prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-11-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2017-11-23 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams (Tauragės rajono apylinkės teismui) pateikė ieškinį, juo prašė, be kita ko, priteisti iš atsakovės išlaikymą pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą ieškovei po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo.Ieškovė nurodė, jog 2017-09-28 jai suėjo 18 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje. Nurodė, jog savęs išlaikyti negali, kadangi mokantis dieniniame skyriuje nėra galimybės įsidarbinti, nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, šiuo metu yra išlaikoma tėvo R. U., o mama – atsakovė – jai neteikia jokios materialinės paramos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė ir yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192¹ straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką pilnamečių vaikų išlaikymo bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). CK 3.192¹ straipsnyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios apeliantės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini ieškovės poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apeliantės galimybėmis teikti ieškovei paramą, būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis ir ieškovės teise į paramą. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinami tik tiek, kiek jie reikšmingi siekiant preliminariai įvertinti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei (gim. 1999-09-28) 2017-09-28 sukako 18 metų ir ji yra Tauragės „Versmės“ gimnazijos IV c klasės mokinė, nedirba, turto neturi, pajamų negauna. Apeliacinės instancijos teismas mano, šios aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismui spręsti, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra preliminariai pagrįstas, ir kartu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Argumentų, paneigiančių paramos ieškovei būtinumą, t. y. patvirtinančių gerą ieškovės turtinę padėtį, apeliantė nenurodė.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, jog byla yra neišnagrinėta ir byloje nėra visų įrodymų apie apeliantės turtinę padėtį bei turimus turtinius įsipareigojimus, todėl šioje proceso stadijoje teismas negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos – po 190 Eur kas mėnesį, be to, priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą, būtų visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad minimaliems pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kas mėnesį, todėl ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir iš apeliantės ieškovei priteisė laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2018-02-22 sprendimu priteisė iš apeliantės pilnametei dukrai (ieškovei) išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki kol ieškovė mokysis Tauragės „Versmės“ gimnazijos dieniniame skyriuje pagal vidurinio ugdymo programą. Nors šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti pilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio (MMA nuo 2016-07-01 – 380 Eur) išlaikymą, kas sudaro 190 Eur (vienam vaikui), todėl atsižvelgiant į pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti būtiną lėšų sumą (380 Eur), kartu preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, priteista 100 Eur laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina, o laikinoji apsaugos priemonė – apeliantės įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą (paramą) ieškovei iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo pritaikyta visiškai pagrįstai. Apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių šias aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinas išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, išspręs klausimą dėl vaikui būtino ir jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokia yra tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.Dėl kitų apeliantės atskirajame skunde ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų

CPK 80 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Apeliantė pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį ir nuo likusios dalies, t. y. 40 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo prašė ją atleisti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė, konstatuoja, jog apeliantės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo išspręstas teigiamai, nors ir dėl to nėra priimta nutartis.Už paduotą atskirąjį skundą apeliantė sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 puntu, 336–339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-11-28 nutartį palikti nepakeistą.