- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-879-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02122-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- I. U.
- Ieškovas
- D. U.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. U. 190,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis visą mokymosi laikotarpį iki jai sueis 24 metai; priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pradedant jį skaičiuoti nuo ieškovės pilnametystės iki ieškinio padavimo dienos bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) jai suėjo 18 metų, ji mokosi Tauragės „Versmės“ gimnazijos dieniniame skyriuje. Teigia, jog savęs išlaikyti negali, kadangi mokantis dieniniame skyriuje nėra galimybės įsidarbinti, nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi, šiuo metu yra išlaikoma tėvo R. U., o mama I. U. jai neteikia jokios materialinės paramos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovės I. U. pilnametei dukrai D. U. išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2017 m. lapkričio 23 d., iki kol ieškovė D. U. mokysis Tauragės „Versmės“ gimnazijos vidurinio ugdymo programos dieniniame skyriuje. Taip pat priteisė iš atsakovės I. U. pilnametei dukrai D. U. 120,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. lapkričio 23 d.. Priteisė iš atsakovės I. U. valstybės naudai 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
2.1. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu yra IV klasės gimnazistė, artėja baigiamieji brandos egzaminai, o iš byloje pateiktų pažymų apie pamokų lankomumą bei moksleivės gaunamus įvertimus nustatyta, kad ieškovė yra pareiginga ir pažangi mokinė. Teigė, jog šiuo aspektu sutiktina, kad ieškovės argumentais dėl negalėjimo įsidarbinti, kadangi vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis (Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
2.2. Pažymėjo, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis (gimnazijos 4 klasės) didžiąją laiko ir pajėgumų dalį turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti.
2.3. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje nėra, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pagrindu iš trečiojo asmens – buvusio sutuoktinio R. U. gavo 51 000,00 Eur kompensaciją, augina neįgalų sūnų, kurio priežiūrai valstybė skiria šalpos neįgalumo pensiją bei slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų kitų išlaikytinių. Nustatė, kad atsakovė neprisideda prie pilnamečio vaiko išlaikymo, kuris šiuo metu mokosi gimnazijoje, kelis kartus yra teikusi išlaikymą, tai yra keletą kartų persiuntė ieškovei 20,00 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu atsakovės I. U. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. U. ieškinį atmesti, pridėti prie bylos naujus įrodymus bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantės nuomone, teismas iš esmės nepagrindė ir neargumentavo, kodėl tenkindamas ieškovės reikalavimą, kuris ieškovės sumažintas iki 120,00 Eur, priteisė būtent ieškovės prašomą tokio dydžio sumą. Teigia, jog vien tai, kad atsakovė iš buvusio sutuoktinio R. U. gavo 51 000,00 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį santuokos nutraukimo byloje, neturi kitų išlaikytinių, nedirbo, nesudarė pagrindo teismui pripažinti, kad jai reikalingas 120,00 Eur dydžio išlaikymas, kol ji baigs gimnaziją ir įgis vidurinį išsilavinimą.
3.2. Nurodė, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą neatsižvelgė ir neįvertino, jog pagal teismo sprendimą globojamas sūnus M. U., gim. (duomenys neskelbtini) su įgimta negalia – lengvos formos cerebrinis paralyžius, sunkus protinis atsilikimas, epilepsija, kuris negeba pasirūpinti savimi ir kuriam pagal 2014 metų teismo psichiatrijos ekspertizę nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, sunkus protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, apsunkina atsakovės galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas.
3.3. Pažymėjo, jog priteista 120,00 Eur pilnametės dukros išlaikymui daro esminę žalą atsakovei, nes neįgalaus sūnaus M. U. išlaikymui bei poreikių tenkinimui patiriamos didelės išlaidos, atsakovė pajamų šiuo metu negauna ir neturi net pragyvenimui bei savo minimalių poreikių tenkinimui. Šiuo metu atsakovė yra registruota darbo biržoje, darbo pasiūlymų negauna. Pati tinkamo darbo dėl neįgalaus sūnaus globos susirasti negali, kadangi darbo dienomis sūnus M. U. lanko neįgaliųjų dienos centrą, kuris nuo 08.00 iki 09.00 val. paimamas ir iki 16.45 val. yra parvežamas dienos centro transportu namo.
3.4. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė gyvena itin geromis sąlygomis, tai yra trečiajam asmeniui ieškovės tėvui R. U. priklausančiame naujos statybos name, turi visas sąlygas mokymuisi, gauna didesnį nei 500,00 Eur išlaikymą iš tėvo kas mėnesį, ką patvirtino ir pats R. U. bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, mano, kad svarbu ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kodėl neturėjo galimybių dirbti vasarą per mokymosi atostogas, kas kliudė ieškovei susirasti darbą juolab kad atsakovei visiškai nepadėjo ir neprisidėjo prie ieškovės brolio priežiūros suteikiant galimybę atsakovei bent keletą valandų skirti sau dėmesio.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. U. prašo atmesti apeliacinį skundą visa apimtimi kaip nepagrįstą, paliekant galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
4.1. Nurodė, kad teismas pagrįstai rėmėsi proceso šalių paaiškinimais bei rašytinės bylos medžiaga kur nustatė, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje nėra, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pagrindu iš trečiojo asmens – buvusio sutuoktinio R. U. gavo 51 000,00 Eur kompensaciją, augina neįgalų sūnų, kurio priežiūrai valstybė skiria šalpos neįgalumo pensiją bei slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, duomenų, jog atsakovė turėtų kitų išlaikytinių nėra, todėl daro išvadą, jog atsakovės skundo 8 punkte išdėstytos aplinkybės neatitinka tiesos.
4.2. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė pateikė tiesos neatitinkančią informacija, nurodydama, jog tretysis asmuo R. U. dirba pagal verslo liudijimą. Paaiškino, kad šiuo metu, ieškovę išlaikantis jos tėtis R. U., yra registruotas darbo biržoje, iš ko akivaizdu, kad R. U. šiuo metu taip pat patiria materialinių sunkumų, juolab kad ieškovei buvo sumokėta didžiulė piniginė kompensacija.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. U. prašo netenkinti apeliacinio skundo. Pagrindinis atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas:
5.1. Nurodė, kad atsakovė pateikė tiesos neatitinkančią informacija, nurodydama, jog tretysis asmuo R. U. dirba pagal verslo liudijimą. Pažymi, jog šiuo metu, trečiasis asmuo yra registruotas darbo biržoje, todėl mano, jog yra akivaizdu, kad taip pat patiria materialinių sunkumų. Atkreipia dėmesį, jog savo vardu neturi registruotų jokių transporto priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas pilnamečio asmens išlaikymo priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
9. Apeliantė I. U. teikdama apeliacinį skundą be kitų reikalavimų prašė prie bylos pridėti naujus įrodymus – Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus 2018 m. kovo 13 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpio; Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-114-607/2018 dėl M. U. pripažinimo neveiksniu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, apeliantė šių įrodymų anksčiau negalėjo pateikti, todėl atsižvelgiant visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas pridėti naujai pateiktus įrodymus.
10. Taip pat nustatyta, jog ieškovė D. U., kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė naujus įrodymus – Tauragės teritorinės darbo biržos pažymą apie trečiojo asmens R. U. registraciją darbo biržoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog naujai pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjimo dalyku bei tai, kad ieškovė šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas pridėti prie bylos ieškovės naujai pateiktą įrodymą.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė D. U. gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovės I. U. bei trečiojo asmens R. U. dukra. Taip pat nustatyta, jog ieškovei D. U. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų ir ji tapo pilnamete. Atkreiptinas dėmesys, jog D. U. yra Tauragės „Versmės“ gimnazijos IVc klasės mokinė. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai (buvęs Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nutraukė sutuoktinių I. U. bei R. U. sudarytą santuoką, tačiau sutuoktinių duktės D. U. išlaikymo klausimo nesprendė, kadangi buvo nustatyta, jog ji yra pilnametė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.
13. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teismas iš esmės nepagrindė ir neargumentavo, kodėl tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisė būtent ieškovės prašomą 120,00 Eur dydžio sumą. Mano, jog vien tos aplinkybės, kad ieškovė mokosi, negauna jokių pajamų, o ją išlaiko tėvas, nereiškia, jog teismas turėjo priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog jos išlaikymui reikalinga suma sudaro 402,00 Eur per mėnesį. Ieškovė detalizavo, jog šią sumą sudaro: 120,00 Eur maistui, 42,00 Eur dienpinigiai mokyklai, 30,00 Eur higienos prekėms, 40,00 Eur rūbams ir avalynei, 50,00 Eur medikamentams, kelionėms pas gydytojus, vitaminams, akių lęšiams, 40,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 80,00 Eur kitoms išlaidoms (internetas, kanceliarinės prekės mokyklai, pratybos, kompiuteris, telefono abonento papildymas, kirpykla, gimtadieniai, mokyklos šventės), tačiau nors ieškovė į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių prašomą priteisti išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, ieškovės nurodoma reikalinga išlaikymo suma yra reali, bei atitinkanti kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo teigti, jog ieškovės nurodoma suma yra pernelyg didelė. Be to, apeliantė nepateikė jokių paaiškinimų, jog ieškovės nurodoma jai reikalinga išlaikymo suma yra per didelė, neišreiškė savo nuomonės, kurios išlaidos nėra būtinos.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Be to, abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai reiškia, jog esant abiejų tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus bei nustačius, jog ieškovei reikalinga išlaikymo suma sudaro 402,00 Eur per mėnesį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą priteisti 120,00 Eur išlaikymą, kadangi ši suma neviršija pusės ieškovei reikalingos išlaikymo sumos.
16. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą neatsižvelgė ir neįvertino, jog pagal teismo sprendimą globojamas sūnus M. U., kuris negeba pasirūpinti savimi ir kuriam pagal 2014 metų teismo psichiatrijos ekspertizę nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, sunkus protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, apsunkina atsakovės galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog nors apeliantei ir yra apsunkintos galimybės susirasti darbą, tačiau ši galimybė nėra eliminuota. Pažymėtina, jog pati apeliantė teikdama apeliacinį skundą nurodė, kad: „darbo dienomis sūnus M. U. lanko neįgaliųjų dienos centrą, kuris nuo 08:00 val. iki 09:00 val. paimamas ir iki 16:45 val. yra parvežamas namo dienos centro transportu“. Šios aplinkybės rodo, jog apeliantės slaugomu sūnumi yra pasirūpinama kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip 7 valandas 45 minutes. Laikytina, jog šiuo laikotarpiu apeliantė turi galimybę įsidarbinti ir dirbti, taip pagerindama savo finansinę padėtį bei tuo pačiu turi galimybę teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Byloje nėra duomenų, jog apeliantei būtų nustatytas nedarbingumas, ar ji negalėtų susirasti darbo dėl kitų svarbių priežasčių, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė turi galimybę susirasti jos kvalifikaciją atitinkantį darbą, gauti darbo užmokestį bei teikti išlaikymą pilnametei dukrai iki ši baigs vidurinę mokyklą.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė gyvena itin geromis sąlygomis, tai yra trečiajam asmeniui ieškovės tėvui R. U. priklausančiame naujos statybos name, turi visas sąlygas mokymuisi, gauna didesnį nei 500,00 Eur išlaikymą iš tėvo kas mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog vienas iš tėvų gali neteikti išlaikymo savo vaikams kuriems yra būtina parama. Be to, į bylą yra pateikta Tauragės teritorinės darbo biržos pažymą apie trečiojo asmens R. U. registraciją darbo biržoje bei atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo trečiasis asmuo R. U. paaiškino, jog susiduria su finansinėmis problemomis. Šios aplinkybės rodo, jog nors trečiasis asmuo ir teikia išlaikymą savo dukrai, tačiau susiduriant su finansinėmis problemomis trečiasis asmuo (ieškovės tėvas) nėra pajėgus vienas pats išlaikyti savo dukrą, todėl yra būtina motinos pagalba teikiant išlaikymą. Be to, laikytina, jog aptariama pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, todėl tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas.
18. Taigi, apibendrinant tai kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė turi galimybę pati save išlaikyti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis (gimnazijos 4 klasės) didžiąją laiko ir pajėgumų dalį turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, todėl jam turi būti sudarytos sąlygos baigti mokslus bei įgyti išsilavinimą.
19. Teisėjų kolegija išanalizavusi kitus apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė išlaikymo pilnamečiui vaikui skyrimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Pažymėtina, jog byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VGTPT Klaipėdos skyrius) 2018 m. rugsėjo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP‑7‑5704, pagal kurią valstybė suteikdama ieškovei D. U. teisinę pagalbą patyrė 110,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei prašo šią sumą priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 895,20 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti 100,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
23. Apeliantė I. U., apeliaciniu skundu prašė priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. U. valstybės naudai 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.