Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ir atsakovo L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje – G. K., išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

28. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas turtą padalino taip: (duomenys neskelbtini) akcijos – ieškovei, 40 691,75 Eur kompensacija – atsakovui; (duomenys neskelbtini) akcijos – atsakovui, 18 007 Eur kompensacija – ieškovei; (duomenys neskelbtini) akcijos – atsakovui, 17 253,19 kompensacija – ieškovei. Taigi ieškovei priklausys 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, atsakovui – (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijų bei (duomenys neskelbtini) 49,96 proc. akcijų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 5 431,56 Eur kompensacija už netektą akcijų dalį.

29. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl vaikų ar pačių šalių sutuoktinių interesų apsaugos būtų būtina tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai Namą natūra, o atsakovui – kompensaciją. Toks turto padalinimo būdas pažeistų šalių vaikų teisės ir teisėtus interesus. Šalys nurodė neturinčios lėšų kompensacijoms mokėti, atsakovas nurodė neturintis ir lėšų buto, atitinkančio jo ir vaikų (kai vaikai pas jį lankysis) interesus, nuomai. Be to, nė viena šalis kito nekilnojamojo turto neturi. Namas yra 229 kv. m, įrengtas. Namas yra pakankamo ploto ir tinkamas šalims bei jų vaikams gyventi. Dėl to šalių nekilnojamasis turtas dalytinas natūra.

30. Žemės sklypo ir Namo vertė – 268 000 Eur. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie šalių asmeninio turto pardavimą, jų vertę, liudytojų E. P. ir E. P. parodymus, panaudotas asmenines lėšas, nusprendė, kad ieškovė panaudojo 70 000 Eur, o atsakovas 40 000 Eur asmeninių lėšų. Abi šalys nurodė, jog atsakovas turėjo asmeninį kreditą, kuris buvo mokamas santuokos metu. Teismas, atsižvelgdamas į asmeninių lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti ir namo statyboms panaudotą sumą, ieškovės nurodytas ir atsakovo įrodymais nepaneigtas aplinkybes apie atsakovo asmeninio kredito dengimą bendromis abiejų sutuoktinių lėšomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad trijų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nusprendė, kad ieškovei priteistina 2/3 nekilnojamojo turto dalys, atsakovui - 1/3 dalis. Įskaičius mokėtinas kompensacijas, atsakovui iš ieškovės priteistina 4 631,56 Eur kompensacija už netekto turto dalį (5 431,56 Eur atsakovui už akcijas – 800 Eur ieškovei už automobilį).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31. Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisti ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomomis po 318 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pripažinti atsakovo valdomas 50 (duomenys neskelbtini) akcijų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą įtraukti į sutuoktinių dalintino turto balansą, priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise atsakovui 100 (duomenys neskelbtini) akcijų, 704 (duomenys neskelbtini) akcijas, 50 (duomenys neskelbtini) akcijų, transporto priemonę VW Caddy Life, priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise ieškovei Žemės sklypą ir Namą, priteisti iš atsakovo ieškovei 5 709 Eur kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo. Esant gerai bei stabiliai atsakovo turtinei padėčiai, kuri reikšmingai yra geresnė, nei ieškovės, su kuria lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, teismas vaikams priteisė iš esmės tik jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Dėl netinkamo vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo, vaikų turtinė padėtis po santuokos nutraukimo akivaizdžiai blogėtų, nes jų įprasti sveikos gyvensenos, laisvalaikio, lavinimo poreikiai ateityje nebūtų tenkinami arba taptų ypač apriboti. Tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, esant galimybei, vaikų poreikių tenkinimo lygis neturėtų keistis, pasikeitus tėvų tarpusavio santykiams, t. y. santuoką nutraukus.

31.2. Ieškovė pateikė teismui skaičiavimus, kad vidutiniškai per mėnesį vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo metu buvo išleidžiama 1 786,21 Eur arba 595,40 Eur vienam vaikui per mėnesį. Šios išlaidos buvo patirtos šalyje paskelbto karantino metu, kada vaikai negalėjo lankyti būrelių, turėti įprasto laisvalaikio, jų pramogos ir kelionės buvo apribotos. Be teikiamo laikino išlaikymo atsakovas bylos nagrinėjimo metu papildomai apmokėdavo gyvenamojo būsto komunalines paslaugas. Tačiau po santuokos nutraukimo šias išlaidas turės mokėti ieškovė. Teismo nustatyto laikino išlaikymo sumoms esant nepakankamoms, prie vaikų išlaikymo prisidėjo ir ieškovės motina. Taigi faktinių vaikų išlaikymo išlaidų dydžiai, įskaičius būsimas komunalinių paslaugų išlaidas, yra didesni nei 595,40 Eur vienam vaikui per mėnesį.

31.3. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės nurodytą 230 Eur išlaidų maistui sumą laikė pagrįsta tik iš dalies, taip pat nenurodė, kokio dydžio išlaidos maistui yra pagrįstos, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kiekvienam vaikui skiriamos 170 Eur ugdymo išlaidos yra nepateisinamos. Teismas nenustatė, kad ugdymo bei laisvalaikio išlaidos nebuvo patirtos ar buvo skirtos ne vaikų poreikiams tenkinti. Teismui nenustačius, kad ieškovės nurodytos faktiškai patirtos išlaidos vaikų išlaikymui realiai nebuvo patirtos arba, kad jos būtų nesusijusios su vaikų poreikių tenkinimu, nebuvo teisinio pagrindo jas mažinti. Teismas nepagrįstai mažesnį vaikų poreikių tenkinimo lygį nustatė, vadovaudamasis ne tėvų turtine padėtimi, bet formaliai teigdamas, kad ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos nepateisinamos protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 530 Eur išlaikymo suma neužtikrintų vaikų poreikių tenkinimo lygio, buvusio iki santuokos nutraukimo.

31.4. Teismui nustačius 530 Eur vaikui reikalingo išlaikymo dydį ir konstatavus, kad atsakovas turėtų mokėti 60 proc. išlaikymui skirtinos sumos dalį, atsakovui tenkančio mokėti vienam vaikui išlaikymo dydis yra netgi didesnis, negu prašė priteisti ieškovė, tai yra 318 Eur (530 Eur x 60 proc.) per mėnesį. Tačiau teismas padarė teisės taikymo klaidą, sumažindamas nustatyto išlaikymo dydį valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pateiktą ankstesnių išaiškinimų patikslinimą išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo gerą atsakovo turtinę padėtį, todėl turėjo priteisti iš atsakovo 318 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui teikiamą išlaikymą.

31.5. Teismas nepagrįstai 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų priteisė ieškovei, kuri niekada nedalyvavo įmonės veikloje ir neturi patirties įmonės vykdomoje transporto logistikos paslaugų teikimo veikloje. Toks sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra ekonomiškai ydingas. Tam, kad iš priteistų akcijų ieškovė galėtų gauti ekonominės naudos, ji turėtų skirti daug laiko ir finansinių sąnaudų. Tačiau ieškovė dirba ir studijuoja. Dėl to taip pat nukentėtų ir trijų nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovė turėtų papildomai siekti patirties transporto logistikos veikloje arba samdytis mokamus konsultantus.

31.6. Teismo teiginys, kad bendrovės vardu veikia bendrovės vadovas, o ne akcininkai, yra nepagrįstas. Būtent akcininkui tenka strateginiai įmonės veiklos sprendimai, o Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų nežinojimas ar pasyvus pritarimas visiems vadovo sprendimams gali nulemti ne tik nepelningą įmonės veiklą, bet ir akcininko civilinę atsakomybę. Be to, kita įmonės akcijų paketo dalis yra valdoma atsakovo ilgamečio partnerio (artimo draugo). Todėl yra tikimybė, kad ieškovės interesai nebus paisomi, o įmonės valdymas bus reikšmingai apsunkintas.

31.7. Teismas, natūra priteisdamas 1/3 dalį Žemės sklypo ir Namo atsakovui, o 2/3 dalis – ieškovei, neatsižvelgė į ypač konfliktiškus sutuoktinių santykius, į tai, jog gera atsakovo turtinė padėtis leidžia jam apsirūpinti kitu gyvenamuoju būstu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą minėjo kilusių konfliktų atvejus. Tiesioginių psichologinio smurto įrodymų ieškovė objektyviai negali pateikti, nes tokiam smurtui būdingas latentiškumas. Likus kelioms dienoms iki teismo sprendimo paskelbimo, atsakovas prieš ieškovę panaudojo ir fizinį smurtą. Todėl ieškovė kreipėsi į policiją, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo sprendimas neužtikrino vaikų intereso turėti saugią ir nekonfliktišką aplinką. Toks turto padalinimas taip pat gali lemti ir naujus ginčus tarp buvusių sutuoktinių dėl to, kaip jie turėtų prisidėti prie namų apyvokos daiktų atnaujinimo, gedimo išlaidų, televizijos ir interneto išlaidų, gyvenamojo būsto aplinkos tvarkymo išlaidų.

31.8. Teismas, padalindamas Namą natūra, nenustatė naudojimosi juo tvarkos. Teismo sprendime nepasisakyta, kuriais ir keliais kambariais turėtų naudotis ieškovė ir vaikai. Minėtas konfliktas, kurio metu atsakovas prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, įvyko dėl to, jog atsakovas atėjęs į kambarį, kuriame miegojo ieškovė, pareiškė, kad ieškovė neturi teisės būti tame kambaryje ir turi iš jo išeiti.

31.9. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad šalys nurodė neturinčios lėšų kompensacijoms mokėti. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ji turės galimybę sumokėti kompensaciją atsakovui, jei Namas jai bus priteistas natūra. Ieškovė prašė išdėstyti tokią kompensaciją, paaiškino, kad tokią kompensaciją ji galėtų sumokėti ir gavusi motinos, dalyvavusios byloje trečiuoju asmeniu, finansinę paramą. Tačiau teismas sprendime į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neaptarė, nepasiūlė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui pateikti papildomų įrodymų apie jų ir ieškovės tetos turimą turtą, įsipareigojimą laiduoti ar dovanoti atitinkamas sumas, kurios užtikrintų kompensacijos atsakovui tinkamą sumokėjimą.

31.10. Ieškovės prašymas dalinant bendrą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nebuvo grindžiamas asmeninių lėšų panaudojimu, tačiau buvo reiškiamas visiškai kitais faktiniais pagrindais – byloje surinktais duomenimis apie iš esmės skirtingą sutuoktinių turtinę padėtį bei vadovaujantis vaikų interesais. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė panaudojo 70 000 Eur asmeninių lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti ir Namo statyboms, jokių skaičiavimų dėl to neatliko ir kompensacijų balanso pagal CK 3.118 straipsnio 3 dalį nesudarė, bet remdamasis visiškai skirtingais pagrindais (asmeninių lėšų panaudojimo faktu ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove) priteisė ieškovei 2/3 dalis Namo su Žemės sklypu. Todėl nėra aišku, kuria dalimi teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos, panaudojus asmenines lėšas, ir kuria dalimi tenkintas ieškovės reikalavimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, vadovaujantis vaikų interesais bei atsižvelgiant į skirtingą sutuoktinių turtinę padėtį.

31.11. Atsakovui priteistinos kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą klausimas, jam nepareiškus byloje tokio reikalavimo, negali būti sprendžiamas, nes tai reikštų išėjimą už byloje pareikštų reikalavimų ribų. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą įgijo 2004 m. už 40 000 Eur, o 2017 m. pardavė už 86 500 Eur, kad šis butas buvo šeimos turtas, kuriame sutuoktiniai gyveno, butas buvo remontuojamas ir pertvarkytas į trijų kambarių butą, nuo 2010 m. iki 2017 m. butui išduotas kreditas buvo dengiamas iš atsakovo gaunamų pajamų (atlyginimo). Tačiau teismas šių aplinkybių sprendime neįvertino. Atsakovo teiginius, kad butas buvo parduotas už didesnę kainą, nei buvo įgytas dėl rinkos pokyčių, paneigia teismų praktika, pagal kurią konstatuota, kad nekilnojamojo turto kainų kilimas prasidėjo nuo 2002 m., o krito apie 30 proc. per 2008-2009 m. laikotarpį. Atsakovo butas buvo įgytas 2004 m., kainų kilimo metu, vėliau kaina krito dėl pasaulinės ekonominės krizės. Taigi buto vertė padidėjo dėl jo pagerinimo santuokos metus iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų.

31.12. Teismas, dalindamas turtą, veikė gindamas išimtinai atsakovo interesus, visiškai ignoruodamas ieškovės teisėtus interesus. Nauda, sukurta iš esmės santuokos metu pagerinus butą iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų, negali tapti asmenine atsakovo nauda, priteisiant jam didesnę dalį sutuoktinių bendro turto. Toks be teisinio pagrindo kompensacijos priteisimas atsakovui tiesiogiai įtakoja ir vaikų, kurie lieka gyventi su ieškove, turtinę padėtį. Teismas akivaizdžiai pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, vertindamas tik vienos šalies argumentus, o ieškovės argumentus dėl kompensacijos mažinimo, panaudojus bendras sutuoktinių lėšas turto pagerinimui ir atsakovo asmeninio kredito dengimui, dėl atsakovo pareigos įrodyti kompensacijos dydį, palikdamas be jokio motyvuoto vertinimo.

32. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo pakeitimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Ieškovė nesugebėjo įrodyti ir leistinais bei patikimais įrodymais pagrįsti vaikų poreikių, ypač specialiųjų poreikių. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad dukrai V. S. būtų reikalingas medikamentinis gydymas, specialus maistas, drabužiai. Dėl sūnaus K. S. (duomenys neskelbtini) sutrikimų ieškovė taip pat nėra pateikusi įrodymų. Byloje nėra pateikta informacija dėl dukros S. S. (duomenys neskelbtini). Vaikams teiktinas išlaikymas neatitinka realios situacijos, nes sūnui per mėnesį reikia 425 Eur, dukroms – po 400 Eur. Būtent toks išlaikymo dydis yra protingas, racionalus, atitinkantis tikruosius vaikų poreikius bei tėvų gaunamas pajamas.

32.2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tėvų turtinė padėtis nėra labai gera, kadangi ieškovės pajamos yra apie 800 Eur, o atsakovo 1100 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistą išlaikymo vaikams sumą valstybės mokamų išmokų suma.

32.3. Teismas pagrįstai turtą padalino natūra. Tokios nuostatos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Konfliktiški santykiai nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl turto išlaikymo ar atsiskaitymo už paslaugų vartojimą tarp šalių gali kilti konfliktai ar nesutarimai. Name vartojamos paslaugos turės būti apmokamos pagal paslaugų vartotojų skaičių, todėl šios išlaidos bus dalinamos visiems šeimos nariams, tiek buvusiems sutuoktiniams, tiek jų vaikams. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad dėl atsakovo namuose būtų kilę konfliktai tarp buvusių sutuoktinių.

32.4. Ieškovės teiginiai apie artimų asmenų suteiktiną finansinę pagalbą pagrįstai nebuvo vertinti, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos nurodomi asmenys turėtų finansines galimybes išmokėti teismo priteistą kompensaciją. Ieškovės panaudotų lėšų suma namo statyboms galėjo būti 48 000 Eur, o atsakovo – 47 229 Eur. Namo vertė – 268 000 Eur. Todėl nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, priteisinat ieškovei 2/3, o atsakovui 1/3 namo, yra neproporcinga ir nepateisinama priemonė. Ieškovės panaudotų lėšų suma yra 771 Eur didesnė nei atsakovo, tuo tarpu ieškovei priteistos namo dalies vertė yra 89 333 Eur didesnė nei atsakovo. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neturėjo būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

32.5. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pinigines lėšas, gautas pardavus butą, panaudojo bendro Namo statybai. Apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo asmeninės nuosavybės teise priklausančius butus ir juos pardavę pinigus skyrė bendro gyvenamojo namo statybai. Tačiau byloje buvo kilęs ginčas dėl kiekvienos iš šalių skirtos asmeninių lėšų sumos panaudojimo.

33. Atsakovas L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nekilnojamojo turto padalinimo ir priteisti sūnui K. S. išlaikymą po 212,50 Eur periodinėmis išmokomis, dukrai S. S. išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis, dukrai V. S. išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį Žemės sklypo ir Namo, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį Žemės sklypo ir Namo, nustatyti tokią naudojimosi Namu tvarką: 1) ieškovė naudojasi patalpomis: 1-2 (kambarys, bendras plotas 17,11 kv. m), 1-3 (sanitarinis mazgas, bendras plotas 6,67 kv. m); 2) atsakovas naudojasi patalpomis: 1-6 (sanitarinis mazgas, bendras plotas 12,67 kv. m), 1-7 (kambarys, bendras plotas 16,52 kv. m); 3 ) šalys bendrai naudojasi: G-1 (garažas, bendras plotas 42,46 kv. m), 1-1 (kambarys – virtuvė, bendras plotas 63,99 kv. m), 1-4 (katilinė, bendras plotas 4,67 kv. m), 1-5 (koridorius, bendras plotas 11,61 kv. m), 1- 8 (drabužinė, bendras plotas 6,47 kv. m), 1-9 (kambarys (dukros V. S.), bendras plotas 13,34 kv. m), 1-10 (kambarys (dukros S. S.), bendras plotas 13,38 kv. m), 1-11 (kambarys (sūnaus K. S.), bendras plotas 15,93 kv. m), 1-12 (drabužinė, bendras plotas 4,24 kv. m). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Teismas, pripažindamas, kad kiekvienam vaikui būtinas išlaikymo dydis per mėnesį yra 530 Eur, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie vaikų poreikius ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodyta 230 Eur išlaidų maistui suma yra iš dalies pagrįsta, tačiau nepaaiškino, kokią išlaidų suma laikytina reikalinga kiekvienam vaikui. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad išlaidas maistui įtakoja vaikų sveikatos sutrikimai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad V. S. ir S. S. dėl (duomenys neskelbtini) būtų reikalingas medikamentis gydymas, specialus maistas, drabužiai ir kt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. gydytojas (duomenys neskelbtini) buvo paskyręs 2 mėnesių gydymą. Tačiau nėra duomenų, kad po 2 mėnesių vaikui būtų pakartotinai paskirtas specialus mitybos režimas, vaistai ir pan. Todėl darytina išvada, kad tai buvo trumpalaikis sveikatos būklės sutrikimas, nelemiantis jokių papildomų sūnaus mitybai. Taigi išlaidos maistui turėtų sudaryti ne daugiau nei po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

33.2. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovės nurodoma 170 Eur suma kiekvieno vaiko ugdymui nėra pateisinama nei ieškovės pateiktais įrodymais, nei išlaidomis augintiniams, taip pat nepaaiškino, kokia suma pripažintina tinkama. Todėl ieškovei neįrodžius 170 Eur sumos vaikų ugdymui pagrįstumo, turėtų būti pripažįstama, kad pakankama vaikų ugdymui suma yra atsakovo nurodyti 85 Eur per mėnesį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos 40 Eur išlaidos degalams yra pagrįsta ir protinga. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad vaikai turi sveikatos sutrikimų ir juos reikia vežti į gydymo įstaigas. Tačiau ieškovė piktnaudžiauja vaikams diagnozuotais trumpalaikiais sveikatos sutrikimais, juos nurodydama, kaip nuolatinius.

33.3. Ieškovės vaiko poreikių lentelėse nurodytos išlaidos dėl specialaus maisto, reabilitacijos, specialistų paslaugų nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Šiuo metu jokios mokamos paslaugos dėl sveikatos sutrikimų šalių vaikams nėra teikiamos. Todėl vaikų poreikių lentelėse nurodytų papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos būkle, dydžio ieškovė neįrodė. Vienintelės papildomos išlaidos, kurios yra nesusiję su įprastu vaikų apsilankymu pas gydytojus, yra skiriamos K. S., kuriam dėl (duomenys neskelbtini) reikia lankyti fizinio aktyvumo būrelius. Tačiau šios išlaidos yra įtrauktos prie ugdymo išlaidų. Todėl pripažintina, kad sūnui per mėnesį reikia 425 Eur (papildomai už (duomenys neskelbtini) kortelę – 25 Eur), o dukroms – po 400 Eur. Būtent toks išlaikymo dydis yra protingas, racionalus, atitinkantis tikruosius vaikų poreikius bei tėvų gaunamas pajamas.

33.4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teikti 60 proc. išlaikymą vaikams, o ieškovė tik 40 proc. Teismas tokį sprendimą grindė aplinkybėmis, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Tačiau teismas taip pat konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna šalies vidutinio dydžio darbo užmokestį, t. y. abiejų šalių pajamos yra didesnės nei minimalios. Nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gauna 1 733 Eur pajamų (800 Eur vidutinį mėnesinį atlyginimą, atsakovo teikiamą 600 Eur išlaikymą vaikams, 333 Eur valstybės paramą vaikų išlaikymui), tačiau vaikų išlaidų lentelėse nurodo, kad per mėnesį vaikų išlaikymui išleidžia po 1 800-2 000 Eur, t. y. daugiau nei gaunamos pajamos. Todėl, tikėtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra daug geresnė, nes ji netiesiogiai gauna pajamas iš biologinio K. S. tėvo, kuris vaiko išlaikymui skirtas lėšas perveda ieškovės motinai. Teismas šios aplinkybės byloje netyrė.

33.5. Nors byloje konstatuota, kad atsakovo finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė, tačiau tai nereiškia, jog dėl to jis turi teikti didesnį išlaikymą vaikams. Šalių vaikai neturi specialiųjų poreikių, jiems nereikalinga nuolatinė kasdienė nepertraukiama priežiūra (vaikai eina į mokyklą ir darželį). Ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie kokius nors jos fizinius ar psichinius trūkumus nėra. Todėl ji turi galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo ir taip pagerinti savo finansinę padėtį bei lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė taip pat yra (duomenys neskelbtini) ir dirbdama pagal šią profesiją galėtų gauti iki 3 000 Eur mėnesines pajamas. Ieškovė nesiima dirbti geriau apmokamo darbo, kuris atitiktų jos turimą profesiją, ir taip prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Toks nesąžiningas ieškovės elgesys neturėtų lemti nelygaus išlaikymo mokėjimo proporcijos nustatymo.

33.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikui liekant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Ieškovės ir nepilnamečių vaikų kasdienis gyvenimas nesikeis, nes jie ir toliau kartu su atsakovu gyvens tame pačiame Name. Todėl rūpinimasis vaikais ir kasdieniu jų materialiniu aprūpinimu toliau liks abiejų šalių atsakomybė. Ieškovė yra pajėgi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo tokia pačia suma kaip ir atsakovas. Pripažįstant 530 Eur išlaikymo vaikui dydį tinkamu ir sumažinant jį valstybės teikiama išmoka vaikams bei atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą, kiekviena iš šalių turėtų teikti po 209,40 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą K. S. po 212,50 Eur, o S. S. ir V. S. – po 200 Eur. Todėl 209,40 Eur išlaikymo dydis atitiktų sumą, kurią atsakovas nurodė, kaip atitinkančią vaikų interesus bei poreikius, tėvų turtinę padėtį.

33.7. Teismas neteisingai nustatė asmeninių lėšų panaudojimo sutuoktinių nekilnojamajam turtui įsigyti dydį ir nepagrįstai priteisė ieškovei 2/3 dalis Žemės sklypo ir Namo. Byloje esantys šalių banko sąskaitų išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė turėjo galimybę investuoti 70 000 Eur asmeninių lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Butą ieškovė pardavė už 100 130 Eur, iš kurių 25 000 Eur panaudojo automobilio KIA niro įsigijimui, 5 000 Eur – (duomenys neskelbtini) kursams, 15 000 Eur – netiesiogiai paskolino (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovės panaudotų asmeninių lėšų suma galėtų sudaryti 48 000 Eur.

33.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas Namo statyboms ir įrengimui panaudojo tik 40 000 Eur asmeninių lėšų. Teismas nevertino atsakovo banko sąskaitų išrašų ir rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateikta informacija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą pardavė už 47 229 Eur. Ši suma ir turėtų būti laikoma tikrąja atsakovo asmeninių lėšų suma, kuri buvo panaudota Namo statyboms ir įsirengimui. Taigi ieškovės panaudotų lėšų suma galėjo būti 48 000 Eur, o atsakovo – 47 229 Eur. Kadangi nustatyta Namo vertė yra 268 000 Eur, nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį Namo, yra neproporcingas ir nepateisinamas. Ieškovės panaudotų lėšų suma yra 771 Eur didesnė nei atsakovo, tuo tarpu jai priteistos Namo dalies vertė yra 89 333 Eur didesnė, nei priteistos atsakovui.

33.9. Teismas pagrindu nukrypti nuo turto lygių dalių principo pripažino aplinkybę, kad šalys bendros jungtinės nuosavybės lėšomis dengė atsakovo asmeninį kreditą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, atsiskaitęs su banku, gavo 47 229 Eur. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas šią sumą sumažino iki 40 000 Eur. Teismas, neturėdamas jokių duomenų, vien iš paaiškinimų nepagrįstai nusprendė sumažinti atsakovo asmeninių lėšų sumą 7 229 Eur. Byloje esantis atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) grąžino atsakovui 15 000 Eur, o atsakovas šią sumą pervedė ieškovei, taip pat sumokėdamas 1 000 Eur palūkanas už suteiktą paskolą. Todėl 15 000 Eur lėšos, kurias ieškovė pervedė atsakovui, buvo nepagrįstai įtrauktos į asmenines ieškovės lėšas, skirtas nekilnojamajam turtui įsigyti. Šį suma buvo grąžinta ieškovei. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

33.10. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji 2017 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo V. K. 5 000 Eur, kurie nepagrįstai buvo įtraukti į ieškovės asmenines lėšas, skirtas Namo statyboms. Ši suma yra ieškovės grąžinta paskola V. K.. Taip pat nepagrįstai į asmenines ieškovės lėšas įtraukta 2 000 Eur suma, 2017 m. rugpjūčio 7 d. pervesta atsakovui, kuris 2017 m. rugpjūčio 9 d. 1 500 Eur grąžino ieškovės buto pirkėjo tėvui K. P.. Ši suma buvo grąžinta, kaip ieškovės buto pirkėjų pradinio įnašo dalis. Teismas, priteisdamas ieškovei didesnę Namo dalį, rėmėsi aplinkybe, kad su ieškove lieka gyventi 3 nepilnamečiai vaikai. Tačiau šalys ir dabar, ir po santuokos nutraukimo gyvens tame pačiame Name toliau, faktinė situacija nesikeis. Vien vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes vaikų interesai ir taip bus normaliai bei realiai užtikrinti, Namą padalijus lygiomis dalimis.

33.11. Teismas, padalindamas Namą natūra, nevertino atsakovo pateikto prašymo dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo. Atsakovas buvo pateikęs teismui prašymą nustatyti tokią naudojimosi Namu tvarką: 1) ieškovė naudojasi patalpomis: 1-2 (kambarys, bendras plotas 17,11 kv. m), 1-3 (sanitarinis mazgas, bendras plotas 6,67 kv. m); 2) atsakovas naudojasi patalpomis: 1-6 (sanitarinis mazgas, bendras plotas 12,67 kv. m), 1-7 (kambarys, bendras plotas 16,52 kv. m); 3) šalys bendrai naudojasi: G-1 (garažas, bendras plotas 42,46 kv. m), 1-1 (kambarys-virtuvė, bendras plotas 63,99 kv. m), 1-4 (katilinė, bendras plotas 4,67 kv. m), 1-5 (koridorius, bendras plotas 11,61 kv. m), 1-8 (drabužinė, bendras plotas 6,47 kv. m), 1-9 (kambarys (dukros V. S.), bendras plotas 13,34 kv. m), 1-10 (kambarys (dukros S. S.), bendras plotas 13,38 kv. m), 1-11 (kambarys (sūnaus K. S.), bendras plotas 15,93 kv. m), 1-12 (drabužinė, bendras plotas 4,24 kv. m). Nenustačius naudojimosi Namu tvarkos, sukuriama ydinga situacija, kai po santuokos nutraukimo du asmenys toliau verčiami gyventi kartu, spręsti bendrus turto išlaikymo ir priežiūros klausimus, o tai iš esmės juos grąžina į ankstesnį santuokinį gyvenimą.

34. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Atsakovo nurodomos išlaikymo sumos nėra pakankamos, nes atsakovas nedalyvauja ir nesprendžia vaikų sveikatos priežiūros klausimų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ignoruoja ieškovės pateiktus faktus, kurie patvirtina, kad sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri yra pagydoma, jei užtikrinama sveika mityba, parenkamos tinkamos higienos priemonės. Atsakovas taip pat ignoruoja dukrai V. S. diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai rodo paviršutinišką ir fragmentišką atsakovo domėjimąsi vaikų sveikatos problemomis.

34.2. Atsakovo pajamos yra stabilios, o jų faktinis dydis yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Pagal kasacinio teismo praktiką priteistas išlaikymas neturėtų būti mažinamas valstybės mokamomis išmokomis. Ieškovė apeliaciniame skunde detaliai aptarė laisvalaikio ir ugdymo išlaidas. Galiojant karantino ribojimams, vaikai neturėjo galimybės lankytis ledo arenoje, kino teatruose. Tačiau įgyvendinant gydytojų rekomendacijas buvo įgyti dviračiai, paspirtukas, todėl atsakovo nurodoma 60 Eur suma laisvalaikiui nėra pakankama vaikų poreikiams užtikrinti tokiu lygiu, koks buvo iki santuokos nutraukimo.

34.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė galėtų gauti papildomas pajamas. Ieškovė daugiausiai laiko praleidžia su vaikais. Atsižvelgiant į vaikų amžių, emocinius poreikius, kasdienis rūpinimasis vaikais labiau atitinka jų interesus. Ieškovė gauna mažesnes pajamas už atsakovą, nes ieškovė savo dėmesį skyrė vaikų auginimui, atsisakiusi karjeros ir geresnių pajamų. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė gauna pajamas iš biologinio sūnaus tėvo yra nepagrįsti. Pagal CPK 178 straipsnį įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, tačiau atsakovas apsiriboja tik hipotetiniais teiginiais.

34.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovės Žemės sklypui ir Namui įsigyti panaudotų lėšų suma galėjo būti tik 48 000 Eur, o atsakovo – 47 229 Eur dydžio suma. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujas versijas, kad ieškovė asmenines lėšas, gautas pardavus butą, buvo paskolinusi atsakovo vadovaujamoms ir kontroliuojamoms įmonėms. Ieškovė jokių paskolos sutarčių su šiomis įmonėmis nesudarinėjo, taip pat nebuvo sudariusi paskolos sutarčių su atsakovo verslo partneriu V. K.. Paskolos sutarčių ir jų sudarymą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Namo statybai asmeninės lėšos buvo pervedamos į atsakovo sąskaitą, o atsakovo prašymu 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir į V. K. banko sąskaitą.

34.5. Mokėjimas K. P. nėra ieškovės vykdytas mokėjimas. Apklaustas liudytoju, K. P. paaiškino, kad šis mokėjimas yra susijęs su buto nuoma. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto pirkėjai neigė atsakovo teiginius apie už šį butą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos ir sumokėtos ieškovei sumos grąžinimą. Atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad tik trys mokėjimai, atlikti į ieškovės banko sąskaitą, atsakovo buvo įvardinti „grąžinimu“. Net ir sumažinus ieškovės Namo statyboms ir įrengimui panaudotą 79 441, 85 Eur sumą, minėtais atsakovo mokėjimais, ieškovės nurodytos asmeninių lėšų panaudotos sumos dydis iš esmės liktų toks pat.

34.6. Bylos nagrinėjimo metu Juridinių asmenų registre buvo įregistruota panašiu į (duomenys neskelbtini) pavadinimu įmonė – (duomenys neskelbtini). Šių bendrovių veikla yra ta pati – krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Naujai įsteigtos (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke nurodoma E. Š., kuri yra visų atsakovo bendrovių vyriausioji buhalterė. (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pakeisti šios bendrovės įstatai, įtraukiant papildomą krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklą, kuri buvo pagrindinė (duomenys neskelbtini) veikla. Pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) veikla jau yra perkelta į kitas atsakovo kontroliuojamos įmones.

34.7. Šalių gyvenimas tame pačiame Name po santuokos nutraukimo turės įtakos besitęsiantiems konfliktiniams santykiams, todėl šalys negali likti gyventi jame kartu. Jeigu Namas ieškovei nebūtų priteistas natūra arba būtų priteista tik šio turto dalis, ji būtų priversta ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Nesant objektyvių galimybių protingomis sąnaudomis atidalinti šalims skirtas Namo dalis, atsakovo siūloma naudojimosi Namu tvarka reikštų buvusių sutuoktinių priverstinį gyvenimą kartu. Atsakovo siūloma naudojimosi tvarka yra neprotinga ir nesąžininga, nes ieškovei tektų mokėti 4/5 dalis komunalinių mokesčių, kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

35. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams po 251 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir padalintas santuokoje įgytas turtas, ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, 2/3 dalis Žemės sklypo ir Namo, o atsakovui – 1/3 dalį Žemės sklypo ir Namo bei 4 631,56 Eur kompensaciją, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra 12, 10 ir 5 metai. Ieškovė savo vardu Lietuvoje yra įregistravusi transporto priemonę KIA Niro, atsakovas – transporto priemonę VW Caddy Life. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijusios Žemės sklypą su Namu, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas yra trijų bendrovių akcininkas: (duomenys neskelbtini) valdo 50 proc. akcijų, (duomenys neskelbtini) valdo 100 proc. akcijų, o (duomenys neskelbtini) – 49,96 proc. akcijų. Šalys turi solidarią prievolę grąžinti trečiajam asmeniui (ieškovės motinai) G. K. 2 000 Eur.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

37. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog kiekvieno iš trijų vaikų poreikiams tenkinti reikia 530 Eur dydžio sumos kas mėnesį, nemotyvavo, kodėl ieškovės nurodytos 230 Eur išlaidos maistui ir 170 Eur išlaidos ugdymui yra neįrodytos ir nepateisinamos, neatsižvelgė į tai, kad teismo nustatyta suma neužtikrins vaikų poreikių tenkinimo lygio, buvusio iki santuokos nutraukimo, taip pat nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos ir neteisėtai nustatytą išlaikymo sumą sumažino valstybės mokamomis išmokomis vaikui.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog išlaidas vaikų maistui lemia vaikų sveikatos sutrikimai, nenustatė konkrečių tam tikriems vaikų poreikiams (maistui, ugdymui ir kt.) būtinų išlaidų sumų, netinkamai nustatė, kad atsakovas turi teikti 60 proc., o ieškovė – tik 40 proc. vaikui reikalingos išlaikymo sumos.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

40. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

42. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu ir teigia, kad jos pateiktas faktinių patirtų išlaidų apskaičiavimas patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu kiekvienam vaikui būtina išlaikymo per mėnesį išlaidų suma sudarė po 595,40 Eur. Tuo tarpu atsakovas prašo pripažinti, kad sūnui reikalinga išlaikymo suma – 425 Eur, o dukterims – po 400 Eur. Taigi ieškovė prašo didesnio išlaikymo vaikams, negu minimalioji mėnesinė alga, o atsakovas – mažesnio.

44. Iš dalies sutiktina su ieškovės ir atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės prašomas 230 Eur išlaidas maistui ir 170 Eur išlaidas ugdymui pripažino nepagrįstomis, taip pat nenustatė konkrečios sumos, būtinos vaikų maistui ir ugdymui. Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiškos ir detalios šalių pateiktų išlaidų vaikams apskaičiavimų analizės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad ieškovės nurodyta 230 Eur išlaidų suma maistui kiekvienam vaikui per mėnesį yra per didelė. Tuo tarpu atsakovo nurodyta 100 Eur suma maistui yra per maža. Atsakovas nepagrįstai šias išlaidas sumažina, teigdamas, kad darbo dienomis vaikai valgo ugdymo įstaigose ir tam yra skiriami papildomi pinigai, apmokant už darželį, pietus mokykloje. Už maitinimą ugdymo įstaigose tėvai taip pat turi sumokėti ir ši mokesčių dalis pagrįstai pridedama prie išlaidų maistui sumos.

45. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė pradiniame ieškinyje, teigdama, kad bendra išlaikymo kiekvienam vaikui per mėnesį suma sudaro 622-676,50 Eur, nurodė 150 Eur išlaidų maistui sumą. Nors šalių dukrai V. S. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių duomenų, kad dėl šios ligos vaikui būtų rekomenduotas specialus, brangesnis nei kasdien vartojamas, maistas. 2020 m. vasario 28 d. medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad šalių sūnui K. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini), rekomenduota mityba, tačiau duomenų, kokio pobūdžio maistas vaikui turėtų būti skiriamas, byloje nėra. Be to, ir ieškovės pateiktose 2020 m. balandžio-rugpjūčio mėnesių išlaidų vaikams detalizacijose nėra jokių duomenų, kad kuriam nors iš vaikų būtų pirktas brangesnis, specifinis maistas, parduodamas specializuotose parduotuvėse. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, vertina, kad kiekvienam vaikui turėtų būti skiriama po170 Eur maistui per mėnesį.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad 170 Eur išlaidų suma vaikų ugdymui yra per didelė. Nors ir sutiktina su ieškove, kad naminių gyvūnų laikymas ir jų priežiūra prisideda prie vaikų ugdymo, tačiau 2020 m. balandžio-rugpjūčio mėnesių išlaidų detalizacijose nurodytos išlaidos už šunų viešbutį (iš viso – 320 Eur), atsižvelgiant į abiejų ginčo šalių gaunamas pajamas, pripažintinos neatitinkančiomis protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Įvertinus tai, kad dukros lanko baleto būrelį, sūnus – stalo tenisą ir šaulių būrelį, po karantino panaikinimo vyresnieji vaikai (sūnus ir dukra) pradėjo lankyti ir lauko tenisą, sūnus domisi istorine literatūra, o vyresnioji dukra – augalais, estetiškos aplinkos kūrimu, pripažintina, kad vaikų ugdymui ir lavinimui būtina skirti 120 Eur suma per mėnesį, tuo tarpu laisvalaikio pramogoms – 30 Eur.

47. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrįstos išlaidos transportui, įskaitant ir K. S. reikalingą 24,50 Eur (duomenys neskelbtini) kortelę, būtų 40 Eur, būsto išlaikymo išlaidos – 40 Eur, rūbai ir avalynė – 60 Eur. Byloje esantys medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad šalių sūnui K. S. nustatyti lėtiniai sveikatos sutikimai: (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad berniukui turi būti skiriama didesnė išlaidų suma sveikatai. Todėl šalių sūnaus sveikatai reikalinga 50 Eur išlaidų suma, o dukroms – po 30 Eur.

48. Atsižvelgiant į aptartas skirtingiems vaikų poreikiams reikalingas išlaidų sumas, ginčo šalių dukterų poreikiams tenkinti reikalinga po 490 Eur per mėnesį, šalių sūnui – 510 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, atsižvelgiant į skirtingą vaikų amžių ir jų poreikius, yra būtina skirti kas mėnesį po 40 Eur kiekvienam iš jų galimoms nenumatytoms išlaidoms. Todėl bendra nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma per mėnesį sudarytų: dukroms – po 530 Eur, o sūnui – 550 Eur.

49. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir išlaikymo sumą, skirtiną šalių sūnui K. S., padidinti iki 550 Eur.

50. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

51. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

52. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaikų poreikiais našta, o atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, konstatavo, jog atsakovas turėtų teikti 60 proc. dydžio, o ieškovė – 40 proc. dydžio išlaikymą. Atsakovas yra sveikas, darbingo mažiaus vyras, turintis objektyvais galimybes uždirbti daugiau, bent jau tiek pat, kiek gavo iki santuokos nutraukimo bylos pradžios.

53. Pirmosios instancijos teismas analizavo šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas ir tinkamai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, taip pat geresnė, negu nurodo pats atsakovas, teigiantis, jog gauna 1 100 Eur pajamas per mėnesį. Tuo tarpu ieškovė dirba, gaudama 766 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė pati nesiekia dirbti geriau apmokamo darbo ir prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad jauniausiam šalių vaikui dar yra tik 5 metai. Taigi ieškovė iki šiol pagrindinį dėmesį turėjo skirti trijų vaikų priežiūrai ir darbe atliekamas pareigas derinti su rūpinimusi vaikais. Šiuo metu ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini), šios studijos tiesiogiai susijusios su šiuo metu jos dirbamu darbu, todėl aukštesnės kvalifikacijos įgijimas, tikėtina, leis jai gauti didesnes pajamas.

54. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, dirbdama pagal jos įgytą (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, galėtų gauti iki 3 000 Eur pajamas per mėnesį. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šiuo metu yra pakeitusi savo darbinę veiklą ir dirba (duomenys neskelbtini) bei siekia aukštesnės kvalifikacijos (duomenys neskelbtini) srityje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės darbas, teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas, būtų buvęs pelningas ar bent būtų leidęs ieškovei tikėtis ateityje, paaugus vaikams, pasiekti žymių rezultatų šioje srityje. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, kad ieškovė galimai gauna papildomą išlaikymą sūnui iš jo biologinio tėvo, yra pagrįsti tik jo prielaidomis, kuriomis remdamasis teismas neturi galimybės patikrinti jų pagrįstumo, nes neturi jokių pradinių duomenų nei apie šį asmenį, nei apie galimai jo atliktus mokėjimus ieškovės motinai.

55. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad dėl to, jog atsakovas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais lieka gyventi tame pačiame Name, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neturėtų lemti jai tenkančios didesnės vaikų išlaikymo naštos. Pažymėtina, jog teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ieškove nereiškia, jog jų gyvenamoji vieta yra nustatyta konkrečiu adresu, nagrinėjamoje byloje – būtent šalių įgytame Name. Tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas ir dėl šio Namo padalinimo būdo ir dėl naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Dėl to vien Namo, kuriame šalys gyveno su nepilnamečiais vaikais, padalinimas natūra, nėra pagrindas nesiremti kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią, nustatant išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti į tai, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

57. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, kurioje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

58. Pažymėtina, kad ieškovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo pakeista ankstesnėse bylose suformuota teismų praktika dėl nustatyto vaikui išlaikymo dydžio mažinimo pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Minėtoje nutartyje tik atkreiptas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokiems papildomiems vaikų poreikiams galėtų būti skiriamos valstybės mokamos išmokos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė galimų papildomų vaikų poreikių, kurie nebūtų aptarti šios nutarties 43-47 punktuose. Tuo tarpu į geresnę atsakovo finansinę padėtį buvo atsižvelgta, iš jo priteisiant didesnę išlaikymo vaikams dalį (60 proc.). Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino vaikams išlaikymo dydžio, pagrįstai atsižvelgė į kiekvienam iš vaikų valstybės mokamas išmokas (po 111,20 Eur kas mėnesį).

59. Nustačius, kad šalių dukterų poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 530 Eur suma, o sūnaus – 550 Eur, sumažinus šias sumas 111,20 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis: dukterims S. S. ir V. S. po 251 Eur per mėnesį (530 Eur – 111,20 Eur × 60 proc.), o sūnui K. S. – po 263 Eur (550 Eur – 111,20 Eur × 60 proc.) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki vaikų pilnametystės (indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka), nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgytų vertybinių popierių padalijimo

60. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija bendrąja jungtine nuosavybe esančias (duomenys neskelbtini) akcijas (500 vnt.) ieškovei priteisti natūra. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl vertybinių popierių padalinimo sutuoktiniams natūra, neatsižvelgė į tai, kad likusią šios bendrovės akcijų dalį (50 proc.) valdo atsakovo ilgametis draugas ir partneris, o pati ieškovė niekada nedalyvavo ir neturi jokios patirties bendrovės veikloje, taip pat negali skirti tam laiko, nes dirba ir studijuoja, siekdama (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, todėl negalės gauti iš šio turto tokios ekonominės naudos, kokią galėtų gauti patirties atitinkamame versle turintys asmenys. Apeliacinės instancijos teismas su šias ieškovės argumentais sutinka.

61. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovas yra nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, Juridinių asmenų registro išrašą apie 2020 m. spalio 7 d. įregistruotą E. Š. valdomą (duomenys neskelbtini), vykdančią krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklą, (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo įmonės įstatai papildyti krovininio kelių transporto, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, specializuota statybos veikla. Ieškovė nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) verslą siekiama perkelti į kitas atsakovo kontroliuojamas įmones, tam atliekami su šiais ketinimais susiję aktyvūs veiksmai.

62. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Ši proceso teisės norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nauji ieškovės pateikti duomenys susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu bendrąja jungtine nuosavybe esančių 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo klausimu. Kadangi šie duomenys buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus ir juos vertintina kartu su kitų byloje esančių duomenų visuma.

63. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vertybinių popierių padalijimo natūra klausimą, atsižvelgiama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo valdant vertybinius popierius, ar turi tam reikalingų specialių žinių, ar vertybinių popierių padalijimas natūra atitiktų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad ateityje galima būtų išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal paskirtį, be to, neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš to turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad 50 proc. ir mažiau uždarosios akcinės bendrovių akcijų paketas neužtikrina įmonės kontrolės, dėl to akcijos, realizuojamos tokiomis dalimis, nėra patrauklios potencialiems pirkėjams, todėl jų vertės gerokai mažesnės nei realizuojant kontrolinį įmonės akcijų paketą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

64. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota 2005 m. sausio 12 d., bendrovės veikla – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais; vadovas ir vienintelis akcininkas – atsakovas, vyr. buhalterė – E. Š.. (duomenys neskelbtini) 50 proc. akcijų priklauso atsakovui, kiti 50 proc. – V. K.. Visuotinio (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu nuo 2020 m. gegužės 6 d. bendrovės direktoriumi paskirtas V. K.. Pažymėtina, kad kitų bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių akcijas turi atsakovas, veikla taip pat yra krovinių pervežimas bei krovinių vežimas keliais, automobilių remontas ir nuoma. Šių abiejų įmonių vyr. buhalterė yra E. Š., (duomenys neskelbtini) vadovas – V. K..

65. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas kartu su verslo partneriais turi ilgametę patirtį krovinių pervežimo versle (tiek kaip akcininkas, tiek kaip vadovas). Tuo tarpu ieškovė šioje veikloje niekada nedalyvavo, ekonominio ar finansinio išsilavinimo neturi. (duomenys neskelbtini) vadovas ir kitų 50 proc. akcijų savininkas yra atsakovo ilgametis partneris V. K., bendrovės buhalterė – E. Š. taip pat teikia tokias pačias paslaugas kitoms atsakovo valdomoms įmonėms. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytus šalių nesutarimus, ginčą dėl viso santuokoje įgyto turto padalijimo, tikėtina, kad, išlikus įtemptiems tarpusavio santykiams, ieškovės 50 proc. akcijų valdymas ir dalyvavimas (duomenys neskelbtini) veikloje gali būti apsunkintas.

66. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio nuostatas akcininkai dalyvauja bendrovės valdyme ir priima sprendimus tiek dėl vadovo skyrimo, tiek dėl bendrovės įstatų pakeitimo. Be to, pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.82 straipsnio 4 dalį juridinio asmens dalyviui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nereikės ypatingo išmanymo logistikos srityje ir akcijų padalijimas natūra geriausiai atitinka ginčo šalių interesus, yra nepagrįsta.

67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą visų bendrovių akcijas natūra priteisti atsakovui (50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų ir 49,96 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų), o ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją už jai priklausiusią akcijų dalį.

Dėl santuokoje įgyto Žemės sklypo ir Namo padalijimo

68. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas Namą ir Žemės sklypą natūra, neatsižvelgė į konfliktiškus šalių santykius, į vaikų interesą turėti saugią ir nekonfliktišką aplinką, neįvertino ieškovės galimybių sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, neatsižvelgė į ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą Namo statybai, į tai, kad su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, abiejų sutuoktinių turtinė padėtis yra iš esmės skirtinga, todėl nepagrįstai nepriteisė viso Namo su Žemės sklypu ieškovei natūra, o atsakovui iš ieškovės – kompensacijos. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, netinkamai nustatė kiekvienos iš šalių asmeninių lėšų dalį Namui ir Žemės sklypui įsigyti, be to, padalindamas šį turtą natūra, nenustatė naudojimosi juo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ginčo šalių argumentais.

69. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

70. Kartu pažymėtina tai, kad šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natūra konkrečiu atveju nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

71. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

72. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia, kad jai būtų priteistas visas namas su žemės sklypu, o atsakovui būtų priteista 134 000 Eur kompensacija už 1/2 dalį šio turto. Taip pat ieškovė teigia, kad, įskaičius jai atsakovo mokėtiną 68 909 Eur kompensaciją už akcijas, 800 Eur kompensaciją už automobilį VW Caddy Life ir 70 000 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų Namo statybai ir įrengimui panaudojimą (iš viso – 139 709 Eur), iš atsakovo jos naudai turėtų būti priteista 5 709 Eur kompensacija. Tuo tarpu atsakovas reikalauja Namą ir Žemės sklypą padalinti natūra, priteisiant šalims po 1/2 dalį šio turto.

73. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas Namą ir Žemės sklypą natūra, neanalizavo, kuris iš turto padalijimo būdų geriausiai atitiktų tiek abiejų ginčo šalių, kaip šio turto savininkų, tiek ir šalių nepilnamečių vaikų interesus. Pripažindamas, kad turtas dalintinas natūra, teismas nenustatinėjo ir nevertino, ar pagal Namo planą būtų techninės galimybės šalims iš joms priteistų dalių suformuoti atskirai naudojamas šio nekilnojamojo turto dalis, taip minimizuojant šalių, kurių santykiai yra konfliktiški, ginčus. Be to, teismas, padalindamas turtą natūra, turėjo išspręsti naudojimosi Namu tvarkos klausimą. Kaip ginčo šalys naudotųsi natūra padalintu nekilnojamuoju turtu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino.

74. Teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tinkamai neištyrė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių duomenų. Išvada ieškovei natūra priteisti 2/3 dalis Namo ir Žemės sklypo, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto, iš esmės nemotyvuota.

75. Šalys pateikė duomenis, kad Namui ir Žemės sklypui įsigyti kiekvienas iš jų skyrė asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas, ir prašė atitinkamai pagal šių lėšų dalį spręsti turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas neatliko byloje esančių šalių banko sąskaitų išrašų analizės, nenustatinėjo ir nevertino, kokio dydžio asmeninėmis lėšomis kiekviena iš šalių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo. Teismo išvada, kad ieškovė panaudojo 70 000 Eur, o atsakovas – 40 000 Eur asmeninių lėšų namui ir Žemės sklypui įsigyti, pripažintina nemotyvuota.

76. Materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalijimą, tinkamas taikymas negalimas, nenustačius joms taikyti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą išsprendė netinkamai taikydamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

77. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

78. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nenustatė, netyrė ir nevertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio ši bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi (išskyrus transporto priemonės VW Caddy Life padalijimo klausimą, dėl kurio šalių ginčo nėra). Išnagrinėjus šią bylos dalį iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas šalių santuokoje įgyto turto (išskyrus transporto priemonės VW Caddy Life) padalijimo ir kompensacijų priteisimo klausimas, ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

79. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio, pakeičiant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nustatant, jog iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 263 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto (išskyrus transporto priemonės VW Caddy Life) padalinimo ir kompensacijų priteisimo panaikinama, teismui šioje dalyje neatskleidus bylos esmės, ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal bendrą bylos rezultatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S. (g. (duomenys neskelbtini)) po 263 Eur (po du šimtus šešiasdešimt tris eurus), o nepilnamečiams vaikams S. S. (g. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. (g. (duomenys neskelbtini)) – po 251 Eur (po du šimtus penkiasdešimt vieną eurą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto (išskyrus transporto priemonės VW Caddy Life, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kompensacijų priteisimo klausimas, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.