- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-44-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00372-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Valstybinis studijų fondas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Polifila“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos šilumos tinklai“, akcinė bendrovė SEB bankas, Aktiva Finants Ou, atstovaujama Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3705-286/2021 pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Valstybinis studijų fondas, J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Polifila“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos šilumos tinklai“, akcinė bendrovė SEB bankas, Aktiva Finants Ou, atstovaujama Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, R. K., „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, V. L., V. P., M. M., uždaroji akcinė bendrovė „Palink“, uždaroji akcinė bendrovė „BMS TECHNOLOGIJA“, bendraskoliai V. K., I. Z., antstolė I. B., antstolis G. P., antstolė M. G., antstolė S. K., antstolė A. M., antstolė N. V., antstolis G. B., antstolis Sigitas O. G., antstolis L. J., antstolis D. K., bankroto administratorė E. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) prašė teismo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą bei paskirti bankroto administratorių. Pareiškėja nurodė, kad yra nemoki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 punkto prasme, t. y. ji negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – ir MMA).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjai S. P. iškėlė bankroto bylą ir paskyrė jos bankroto administratoriumi E. G.; nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 400 Eur, pridedant PVM, lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 800 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma yra 92 830,58 Eur. Pareiškėja turi nedidelės vertės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, 726 Eur vidutinės rinkos vertės, kurį pardavusi, ji negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja neturi jokios transporto priemonės. Jos gaunamas darbo užmokestis – apie 1 200 Eur. Šiuo metu pareiškėja jokių kitų pajamų negauna. Pareiškėja visas gaunamas pajamas gauna į akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank” turimas dvi sąskaitas, kuriose pinigų likutis 2021 m. rugpūčio 18 d. buvo 305,51 Eur. Teismas sprendė, jog pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, todėl, įvertinęs pareiškėjos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, teismas konstatavo, kad ji negali įvykdyti nurodytų skolinių įsipareigojimų ir yra nemoki.
4. Teismas nurodė, kad šioje byloje nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismas vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų.
Atsiliepimas
5. Vertindamas suinteresuotų asmenų J. V., „P. B.“ OU Lietuvos filialo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GF bankas” atsiliepimuose į pareiškimą išreikštą nesutikimą dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo dėl jos nesąžiningumo, teismas nurodė, kad jokių galimų nesąžiningų pareiškėjos veiksmų šioje byloje nenustatė. Nenustatė aplinkybių, kad kreditoriams išduodant paskolas ar teikiant kitokias paslaugas, ji veiktų nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, slėptų pajamas ir pan. Pareiškėja tapo nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl to, jog negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal paskolų sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas pareiškėjo sąžiningumą vertintino dviem aspektais: pirma, ar skolininkė, kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar ji tapo nemokia elgdamasi sąžiningai. Teismas nurodė, jog, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo, turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens UAB „GF bankas” nurodomi argumentai dėl pareiškėjos sandorių, sudarytų su AB „Lietuvos draudimas“,„PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo, nes jie buvo sudaryti daugiau negu prieš trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo – transporto priemonių draudimo liudijimą iš AB „Lietuvos draudimas“ įgijo 2017 m. rugpjūčio 4 d., o kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas skolinga už laiku neapmokėtą skolą pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas nurodė, kad byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja sudarė kokius nors nesąžiningus sandorius ar atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus per paskutinius trejus metus iki šio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, nepateikta.
7. Spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad ji kėlė savo kvalifikaciją ir, turėdama sveikatos problemų, ieškojo geriau apmokamo darbo, sumažino dalį kreditorinių įsipareigojimų (iš priteistų ir išieškomų sumų skirtumo matyti, kad kreditoriams grąžino mažiausiai 8 200 Eur).
8. Teismas vertino, kad suinteresuotų asmenų teiginiai dėl pareiškėjos nesąžiningumo, neva, nesiekiant susitarimų su kreditoriais ir taip sumažinant skolinius įsipareigojimus, taip pat atmestini, nes pareiškėja, sudarydama skolų grąžinimo susitarimus su atskirais kreditoriais ir išskirdama juos iš kitų kreditorių, dengiant tik įsiskolinimus jiems, elgtųsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu.
Atsiliepimas
9. Teismas suinteresuoto asmens J. V. patikslintame atsiliepime į pareiškimą pateiktus argumentus taip pat atmetė, kadangi ir pats J. V. teismo posėdyje negalėjo nurodyti tikslios sumos, kurią jam skolinga pareiškėja, o pareiškėja nurodė, kad iš J. V. pasiskolintus pinigus naudojo savo verslo (jai priklausančio grožio salono) reikmėms. Teismas sprendė, kad J. V. argumentas dėl, neva, tariamo įgaliojimo parduoti pareiškėjai priklausantį butą kaip tik patvirtina, kad ji siekė įvairiais galimais būdais vykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau tai J. V. netenkino, galimai, dėl per mažos buto kainos, nes, kaip žinoma, prieš 2008 m. ekonominę ir finansinę krizę buvo susiformavęs nekilnojamojo turto rinkos burbulas, kuriam sprogus, nekilnojamojo turto kainos smarkiai krito.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į bendrą kreditorinių įsipareigojimų sumą, netikslumai pareiškime dėl skolinių įsipareigojimų dydžio ar dėl bendraskolių nenurodymo laikytini nežymiu pažeidimu, nedarančiu realios įtakos nei pareiškėjos mokumui, nei kreditorių teisėms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjos S. P. veiksmuose nesąžiningumo ir kitų aplinkybių, trukdančių jos atžvilgiu iškelti bankroto bylą. Teismas netinkamai išnagrinėjo jo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja pareiškime nuslėpė, jog pagal civilinėse bylose priteistas prievoles apelianto naudai jos solidarusis bendraskolis yra ir I. Z., taip pat pareiškime nurodė tris kartus mažesnę skolą, nei yra skolinga apeliantui, nuslėpė ir tai, kad buvo suteikusi apeliantui tariamą įgaliojimą parduoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 72 405 Eur (250 000 Lt) sumą, nes buto vertė buvo daug kartų padidinta. Pareiškėjos pasyvumas pasireiškė ir tuo, kad ji nedalyvavo nei viename teismo posėdyje.
13. Mano, kad teismas šališkai įvertino, jog netikslumai pareiškime dėl skolinių įsipareigojimų dydžio ar dėl bendraskolių nenurodymo laikytini nežymiu pažeidimu, nedarančiu realios įtakos nei pareiškėjos mokumui, nei kreditorių teisėms.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja S. P. prašo suinteresuoto asmens J. V. atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, jog skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teismas įvertinęs bylos medžiagą bei pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, reikalingas nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nemokumo faktas yra konstatuotas skundžiama nutartimi ir atskiruoju skundu neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nemokia tapo sąžiningai, todėl kreditorių argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo laikė nepagrįstais.
19. Apeliantas J. V. (kreditoius) su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, nes nuslėpė, jog pagal civilinėse bylose priteistas prievoles jo naudai pareiškėjos solidarusis bendraskolis yra ir I. Z., nurodė tris kartus mažesnę skolą, nei yra skolinga apeliantui, nuslėpė ir tai, kad buvo suteikusi apeliantui tariamą įgaliojimą parduoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 72 405 Eur (250 000 Lt) sumą, nes buto vertė buvo daug kartų padidinta.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą fizinis asmuo prie pareiškimo iškelti bankroto bylą prideda kreditorių sąrašą su reikalavimais ir jų įvykdymo terminais. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46). Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 8 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. Neteisingos informacijos apie įsiskolinimų dydį (fiktyvių sutarčių) pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015). Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja S. P., teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, iš tiesų I. Z. neįtraukė į bylą kaip bendraskolės pagal civilinėse bylose Nr. 2-106-277/2014, Nr. 2-24-286/2015, Nr. 2-709-286/2015 ir Nr. 2-1216-1027/2016 priteistas skolas kreditoriaus J. V. naudai. Tačiau 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, informacinė pažyma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus šiai aplinkybei, bylos nagrinėjimą atidėjo, protokoline nutartimi įtraukdamas į bylą bendraskolę I. Z. ir informuodamas ją apie teisme priimtą pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėja, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo I. Z. neįtraukdama į bylą kaip bendraskolę, teikė tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (įsipareigojimų dydį), jas nuslėpdama ar iškreipdama (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pareiškėjos turimų įsipareigojimų apeliantui dydis vien dėl tos aplinkybės, kad į bylą bendraskole turėjo būti įtraukta ir I. Z., nepasikeitė, kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jeigu pareiškėjas turi solidarių skolų, o kreditorius pareiškė reikalavimą bankroto byloje, tai vertinant pareiškėjo nemokumą turėtų būti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46).
22. Byloje nustatyta, jog pareiškėja S. P., teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, nurodė, jog jos pradelstų įsipareigojimų suma pagal antstolių vykdomus vykdomuosius dokumentus pareiškimo pateikimo dienai apeliantui sudaro 50 561,51 Eur. Apeliantas, teikdamas procesinius dokumentus (2021 m. rugsėjo 16 d atsiliepimą į pareiškimą, 2021 m. rugsėjo 17 d. patikslintus atsiliepimus, 2021 m. rugsėjo 27 d. rašytinius paaiškinimus) nuosekliai tvirtino, kad tikroji pareiškėjos skola yra daug didesnė, pagal civilinėse bylose Nr. e2-347-1027/2019, Nr. e2-1978-758/2019, Nr. e2-4765-724/2019, Nr. e2-5394-758/2019, Nr. e2-35-286/2020 ir Nr. e2-104-724/2020 išduotus vykdomuosius raštus, kurie dar nėra pateikti priverstiniam išieškojimo vykdymui antstoliams, jos skola taip pat jau viršija 90 000 Eur. Byloje nėra duomenų, suponuojančių išvadą, kad pareiškėja slėpė šią informaciją (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vetinimu, aplinkybė, kad pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo netiksliai nurodė savo skolinių įsipareigojimų apeliantui dydį, negali būti kliūtis pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra atskira fizinio asmens bankroto procedūros stadija, kurios metu galutinai patikrinamas kreditorių reikalavimų dydis ir pagrįstumas.
23. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėja S. P. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo nurodyti aplinkybę apie 2008 m. liepos 2 d. jos išduotą apeliantui įgaliojimą parduoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesne kaip 72 405 Eur (250 000 Lt) sumą. Minėtas įgaliojimas buvo išduotas notarine tvarka seniau nei prieš trejus metus, todėl šių aplinkybių paminėjimas pareiškime, atsižvelgiant į FABĮ 8 straipsnio 2 punkto nuostatas, įtakos, vertinant pareiškėjos mokumą ar sąžiningumą pagal šiuo metu bankroto byloje esančius duomenis, nebūtų turėjęs. Apeliantas nei teikdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti preišingą išvadą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrintos apelianto abejonės dėl pareiškėjos nesąžiningumo, o esant pagrindui, ir atkurtas pareiškėjos mokumas.
24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Bankroto byloje nustačius ir įrodžius asmens nesąžiningumą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 stripsnio 9 punktas).
25. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjos pasyvumo byloje. CPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys ar per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Byloje nustatyta, kad, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme, pareiškėją S. P. atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, pareiškėjos dalyvavimas 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje teismo nebuvo pripažintas būtinu, todėl pareiškėja turėjo visas galimybes minėtame teismo posėdyje teikti prašymus, įrodymus, argumentus teismui, užduoti klausimus proceso dalyviams ne tiesiogiai, o per įgaliotą atstovą – advokatą.
26. Teikdamas atskirąjį skundą, J. V. kaip vieną iš argumentų nurodė teismo šališkumą, kuris, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo argumentų, sietinas su netinkamu jo atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių vertinimu.
27. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas prašymų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl teisėjo nušalinimo nereiškė. Jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti teisėjo šališkumą, nepateikė ir atskirąjame skunde (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK nuostatas, reglamentuojančias teisėjo nušalinimo pagrindus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių egzistuojančius bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo pagrindus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą ne tokį, kokio tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas teigti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas ir neobjektyvus.
29. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinto bankroto bylos iškėlimo kriterijaus – pareiškėjos sąžiningumo – yra nepagrįsti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.