Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.10.1.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. balandžio 30 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J., jo atstovui advokato padėjėjui Liutaurui Vailioniui,

nukentėjusiesiems J. R., D. L., G. O., V. S., jų atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ševelei,

civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis užsienyje staliumi–apdailininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2023 m. kovo 8 d., apie 15.14 val. krašto kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus, tuo kad ties (duomenys neskelbtini) kilometru – (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai kelio vingyje į dešinę pagal jo važiavimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. L., dėl ko įvykus eismo įvykiui mirtinai sužalojo A. L., taip pat automobilio „Fiat Ducato“ keleiviai J. R. ir S. J. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 8 d. apie 12 val. išvažiavo iš namų ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) susitvarkyti automobilį. Po to, apie 15 val. su jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Caravel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini). Kelias buvo šlapias, o ar jis buvo slidus, negali pasakyti, galbūt toje vietoje galėjo būti koks ledas. Jis važiavo apie 70 km/val. greičiu, galėjo būti 74 km/val., ir atrodė, kad laikosi tinkamo greičio. Kaip tas įvykis įvyko, jis neatsimena, tačiau dėl ko, tiksliai negali pasakyti, galbūt dėl sutrenkimo, patirtų sužalojimų. Jam iš viso lūžo apie 10–11 kaulų, galvos traumos nepatyrė. Atsimena tai, kad kai jis atsigavo, jo mašinos langas buvo išdaužtas, jis buvo prispaustas, o kita mašina buvo griovyje. Pagal ekspertizę jis galėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir su ekspertizės aktu sutinka. Jis automobilį „Fiat Ducato“ matė po įvykio, tačiau atvažiuojančio paminėto automobilio nematė. Tuo metu kelias buvo tuščias, nei priešais jį, nei už jo mašinų nebuvo. Dėl šio įvykio gailisi, su nukentėjusiaisiais nebendravo, nes neišdrįso. Jo vairavimo stažas yra apie 34 metai ir per šį laikotarpį jis turėjo tik techninių įvykių, tačiau neturėjo įvykių, kuriuose buvo sužaloti žmonės. Jis turi B, C, D ir E vairavimo kategorijas. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), buvo šlapdriba, vietomis papustyta, slidu, o kai grįžo atgal, buvo kažkiek atšilę, šlapia, tačiau neatsimena ar buvo šlapdriba. Oro temperatūra buvo apie 0 laipsnius ir galėjo būti plikledis, bet automobilis neslidinėjo. Mobiliojo ryšio telefoną turėjo prisisegęs prie panelės ir juo tikrai nesinaudojo. Mobiliojo ryšio telefono nerado, jam jį tyrėjas grąžino po savaitės (3 t., b. l. 175–176).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. parodė, kad jie 2023 m. kovo 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir apie 15 val. grįžo į bazę (duomenys neskelbtini). Važiavo su „Fiat Ducato“, kurį vairavo A. L., o jis su J. R. sėdėjo gale. Jis (S. J.) sėdėjo dešinėje pusėje, o J. R. per vidurį. Asfaltas buvo švarus, bet šlapias, o įvykio vietoje nesnigo. Kadangi automobilyje yra aukštos sėdynės, jis (S. J.) nematė ar A. L. buvo užsisegęs saugos diržus. Jis (S. J.) buvo apsnūdęs ir tik atsimena, kad A. staigiai pradėjo stabdyti automobilį. Jis (S. J.) nebuvo prisisegęs saugos diržo, todėl jį metė į priekį, prispaudė tarp priekinės sėdynės ir pajuto smūgį, po kurio jis kurį laiką buvo praradęs sąmonę. Kai atgavo sąmonę pamatė, kad automobilis yra griovyje. Taip pat matė, kad J. yra po sėdyne, o sėdynė, kurioje sėdėjo A., buvo sulaužyta atgal. Jam (S. J.) iš burnos bėgo kraujas, taip pat koja įstrigo po sėdyne, todėl negalėjo atsistoti. Bandė atverti duris, tačiau jos buvo užsirakinusios. Pro langą pamatė, kad pro jų mašiną bėga žmonės ir tada jis labai išsigando, bandė paimti koją ir ištraukti kelį. Atsistojęs su viena koja beldė į langą ir tada atbėgo du vyrai, kurie jam padėjo, patiesė jo darbinę striukę ir paguldė jį ant žemės. Atvykusi greitoji pagalba jam pradėjo leisti nuskausminamuosius ir jis viską prisimena kaip pro rūką. Po to jį atvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, nukirpo drabužius ir pradėjo teikti pagalbą. Jam buvo išnarinti dantys ir praskelta lūpa. Paskui vakare atėjo chirurgas ir pasakė, kad negali dėti gipso ir jį operuos. Kol gulėjo ligoninėje, jam buvo lašinami stiprūs vaistai, o kai grįžo namo, jam išrašė „ibupromą“. Kiek pamena buvo trečiadienis, o pirmadienį jį išleido namo su sąlyga, kad namuose bus žmogus, kuris jį prižiūrės. Kadangi žmona nedirbo, moka perrišti bintus, todėl žmona jį prižiūrėjo. Būdamas namuose nemokėjo net atsistoti ir tik po savaitės išmoko nueiti į tualetą. Žmonai teko jį prižiūrėti. Jis dar turi tris nepilnamečius vaikus, vienam iš jų yra šešeri metai ir iki avarijos jo pareiga buvo nuvežti į darželį ir parvežti, tačiau dabar viskas yra ant žmonos pečių. Jis iki reabilitacijos, kuri prasidėjo gegužę, gulėjo lovoje ir negalėjo judėti. Jam buvo sumuštas sąnarys, o gegužės mėnesį padarius rentgeną gydytojai pasakė, kad susidarė kontraktūra. Reabilitacijoje jam pasakė, kad reikia dirbti bent jau su keliu, nes išvis negalės jo judinti. Jam po reabilitacijos atsirado viltis ir kita rentgenograma buvo numatyta liepos 15 dieną. Jis viską darė pagal kineziterapeutų nurodymus, bet jam pasakė, kad niekas nesugijo. Kita rentgenograma buvo numatyta rugsėjo mėnesį. Jis vykdė visus nurodymus, o jam ir vėl pasakė, kad nesugijo. Spalio 18 d. gavo siuntimą pas traumatologą ir ten buvo pasakyta nauja diagnozė – pseudoartrozė. Jam buvo atlikta viena kojos operacija, tačiau apie prognozes jam gydytojai nieko nesakė. Visą tą laiką jam mokėjo Sodra, o su 3 nepilnamečiais vaikais sunku, vasarą negalėjo jų išleisti į stovyklą. Jis dabar gali sėsti už vairo ir bent jau sūnų pasiimti iš darželio, tačiau į darbą nėra grįžęs. Civilinio ieškinio suma yra tokia, nes jam šiuo metu yra sunku finansiškai, nežino, kas bus ateityje, prarado vienerius gyvenimo metus. Su kaltinamuoju po šio įvykio nebendravo (3 t., b. l. 176–178).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. R. parodė, kad 2023 m. kovo 8 d. dirbo pastotėje ir po darbo, apie 15 val. važiavo į (duomenys neskelbtini). Pagrindinis kelias buvo šlapias, bet sniego nebuvo. Jis sėdėjo gale, viduryje, nes kairėje pusėje buvo sudėti daiktai, o S. J. sėdėjo šalia jo, prie durų. Jis (J. R.) nebuvo užsisegęs saugos diržo. Ar vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržus, nežino. Pačio autoįvykio, greičio, stabdymo momento jis neprisimena, gal buvo prisnūdęs. Kai atgavo sąmonę, jis sėdėjo ant sėdynės. Atsitokėjo, atsistojo ir pamatė, kad vairuotojas sėdynėje nejudėjo, nekalbėjo, buvo sustingęs. Medikai padėjo jam (J. R.) išlipti iš mašinos, nuvedė į greitąją ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Jam buvo nustatytas dešinės rankos stipinkaulio galvutės lūžis ir po sugipsavimo, apie 21 val. jis buvo išleistas. Kitą dieną žmona jam paskaitė jo sužalojimus, jog plyšusi blužnis, inkstų sumušimas, jam taip pat skaudėjo šoną, todėl iškvietė greitąją ir jį kelioms dienoms išvežė į ligoninę. Didelių sužalojimų medikai jam nenustatė ir po 3 dienų išleido namo. Su nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu sutinka. Šiuo metu jau yra grįžęs į darbą. Draudimas padengė turtinę ir neturtinę žalą bei negautas pajamas, tačiau advokato išlaidos nėra padengtos. Po įvykio kaltinamasis su juo nebuvo susisiekęs ir jie nebendravo (3 t., b. l. 178–179).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji yra A. L. sužadėtinė. Apie avarijos aplinkybes ji nieko nežino, o nesulaukusi iš darbo grįžtančio A., pradėjo skambinti ir rašyti žinutes. A. neatsiliepė į skambučius, todėl ji susirado darbdavio numerį ir paskambinusi paklausė kur jis yra. Jai pasakė, kad su ja susisieks. Po kiek laiko iš darbovietės atvažiavo dvi moterys ir pasakė, kad A. žuvo. Ji suorganizavo laidotuves ir kas susiję su jomis. Turtinę ir neturtinę žalą draudimas atlygino, o už atstovavimo išlaidas nori gauti 1 000 Eur (3 t., b. l. 179).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. Pačio įvykio ji nematė, su ja niekas nesusisiekė, o apie tai sužinojo apie 16.50 val. iš socialinių tinklų, kai jos dukra pamatė „Facebook‘e“ ir parodė jai. Pamatė avariją, automobilį ir suprato, kad tai jų šeimos automobilis „Volkswagen“, valstybinių numerių neprisimena, todėl pradėjo ieškoti. Ji skambino, bet jai niekas jokios informacijos nesuteikė, tik pasakė, kad tai yra duomenų apsauga. Ji sužinojo tik apie 20 val. nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jos vyras buvo traumatologiniame. Ji vyro nematė, tik pasakė, kad jo būklė yra bloga, daug lūžių, buvo apdujęs ir su vyru bendravo labai trumpai. Paklausė ar žino, kas įvyko ir jis pasakė, kad nežino. Kaip vairuotojas jis yra ramus, atidus, dėmesingas. Apie įvykį su kaltinamuoju nekalbėjo, nes jis pats įvykio neatsimena. Su kaltinamuoju gyvena 25 metus santuokoje ir tokių situacijų, kad kažkokių aplinkybių neprisimintų nėra buvę. Ji kaltinamąjį matė tą rytą, jis buvo pailsėjęs, kartu atsigėrė arbatos, ji išėjo į darbą, o jis ruošėsi išvažiuoti (3 t., b. l. 179–180).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji yra A. L. mama. Apie avariją nieko nežino. Su sūnumi ji bendravo, sūnus ją prižiūrėjo, visur vežė, o dabar ją prižiūri dukros. Draudimo bendrovė atlygino žalą, daugiau pretenzijų neturi (4 t., b. l. 23).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. O. parodė, kad ji yra A. L. sesuo. Apie įvykį nieko nežino, tik gavo žinią iš mamos, o paskui sužinojo iš bylos medžiagos. Draudimo bendrovė visą žalą atlygino, tačiau prašo atlyginti 2 500 Eur advokatės išlaidų, kadangi ji sumokėjo už visas tris. Kaltinamasis nei jai, nei mamai neskambino, neatsiprašė, su juo nebendravo (4 t., b. l. 23).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. S. parodė, kad ji yra A. L. sesuo. Apie šį įvykį sužinojo, kai jai paskambino mama ir pranešė. Kaltinamasis su ja nesusisiekė ir neatsiprašė. Žala atlyginta, daugiau pretenzijų draudimo bendrovei neturi (4 t., b. l. 23–24).

Kadangi teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti nukentėjusįjį L. L. į teisiamąjį posėdį ir jį apklausti, jis gyvena užsienyje, teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu jam nepavyko, proceso dalyviams sutinkant, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusysis L. L. parodė, kad A. L. yra jo tėvas. Tėvas su motina R. P. yra išsiskyrę prieš 10 metų. Pats yra vienintelis A. L. vaikas. Kiek jam yra žinoma, pastaruosius kelis metus tėvas gyveno su moterimi vardu J. Ar jie yra įteisinę savo santykius, nežino. Su tėvu paskutinius 5 metus visiškai nepalaikė jokių santykių, todėl apie jį ką nors daugiau papasakoti negali. Pats nuo 2019 m. gyvena (duomenys neskelbtini) ir jo registracija yra (duomenys neskelbtini). Lietuvoje nebūna. 2023 m. kovo 9 d. paskambino motina R. P. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu žuvo A. L. ir pats turi atvykti į Lietuvą sutvarkyti paveldėjimo klausimus. Tėvo A. L. laidotuvėmis rūpinosi, kiek jam yra žinoma, J. Pats grįžti tėvo laidotuvėms nespėjo, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Prie tėvo laidotuvių jis neprisidėjo. Prie kokių aplinkybių žuvo tėvas, nežino, apie eismo įvykį nieko konkretaus nežino. Žino tik tiek, kiek rašė žiniasklaidoje. Ar eismo įvykio kaltininkas yra jo tėvas, ar kito automobilio vairuotojas, taip pat pasakyti negali. Kadangi eismo įvykio metu žuvo jo tėvas A. L., prašo pripažinti nukentėjusiu. Jis 2023 m. birželio 19 d. išvyksta atgal į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą artimiausiu metu grįžti neketina. Yra išaiškinta ir suprantama, kad pripažinus eismo įvykio kaltininku kitą asmenį, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į kaltininko automobilio draudimo kompaniją. Pageidauja gauti informaciją ikiteisminio tyrimo byloje nurodytu elektroniniu paštu. Tėvas turėjo seserį G. O. (2 t., b. l. 34–36).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. B. paaiškino, kad specialisto išvada buvo surašyta S. J. remiantis (duomenys neskelbtini) klinikų gydymo stacionare esančia ligos istorija, t. y. vienu medicininiu dokumentu. Tuo tarpu su teismo šaukimu buvo pateikta „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinė specialisto išvada, iš kurios matyti, kad žmogus gydymą tęsia ir dar yra nustatyta visokių dalykų, kas galėtų keisti sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal jai pateiktus duomenis, sveikatos sutrikdymas atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o pagal „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadą, pateiktus esamus medicininius dokumentus, kur nustatytas šlaunikaulio netikras sąnarys, negyjantis lūžis, kuris pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 89 punktą atitinka 55 proc. bendro darbingumo netekimą, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus ligoninės filialo 2023 m. lapkričio 27 d. epikrizėje pagrindinė diagnozė yra nesuaugęs kaulas po lūžio, pseudoartrozė. Epikrizėje ir konsultacinėje išvadoje diagnozės yra tos pačios, patvirtintos rentgenologiškai, kad yra netikras sąnarys. Taip pat matoma, kad buvo atlikta autospongioplastika gijimo paspartinimui, kuomet yra negyjantis lūžis. Netikras sąnarys yra tiek įvykio pasekmė, tiek individualios žmogaus savybės. Vieniems sugyja be pasekmių, o kitiems atsiranda kažkokių pasekmių. Čia yra išsivysčiusi komplikacija, kurią jie vertina po 120 dienų. Kadangi dabar jau yra praėję 4 mėnesiai, todėl ir galima vertinti komplikacijas. Ar gydymo eiga sužalojimo mastui turi įtakos, negali pasakyti, bet gydymo klaidos neturėtų turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (4 t., b. l. 24–25).

2023 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu ekspertas P. P. paaiškino, kad jis matė specialistės išvadą ir buvo pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matėsi, kad gydymo eigoje kaulas vis dėlto nesugijo ir tai yra patvirtina radiologiškai, todėl buvo paskirta operacija. Kadangi buvo nustatytas nesugijęs kaulo lūžis – pseudoartrozė, arba netikras sąnarys, tai atitinka taisyklių tam tikrą straipsnį ir dėl to keičiasi sveikatos sutrikdymo mastas į sunkų. Priežasčių kodėl taip nutiko yra begalė, gali būti nepilnai suglausti kaulai atstatant, individualios organizmo savybės, lūžus kaului sutrinka kraujotaka, gretutinės ligos, o kuri iš priežasčių, jie nežino. Į gydymo taktiką, klaidas neatsižvelgiama. Pradinį tyrimą dėl sužalojimų iš karto po eismo įvykio inicijuoja policija, o kokie yra liekamieji reiškiniai, yra vertinama po pusmečio, kai žmogus praeina reabilitaciją. Šiuo metu anksti prognozuoti kiek atsistatys S. J. kojos funkcija po operacijos, tai bus matoma tik praėjus pusei metų po operacijos ir po reabilitacijų. Jis dabar kojos nemina, nyksta raumenys. Nepavykus šiai operacijai sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis, nes jau yra nustatyta sąnario pseudoartrozė. Jeigu po įvykio kitas žmogus turėtų lygiai tokias pačias pasekmes, tačiau jam kaulas būtų sugijęs, tada būtų žiūrima į sąnario funkciją (4 t., b. l. 25–26).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas P. D. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn bei parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Apie įvykį sužinojo gan vėlai, kadangi jiems nebuvo apie tai pranešta ir turėjo pamatyti per žinias. Jie nežinojo ar tėtis yra miręs, ar ne. Jie gyvena kartu, matosi kiekvieną dieną, pakalba. Užtikrinti, kad tėtis ateityje daugiau nepadarytų nusikaltimų, neįmanoma, bet pasižada stengtis ir tikisi, kad jis bendravimu galės tėčiui padaryti teigiamą įtaką. Mano, kad tėtis jo klausytų, tarp jų yra draugiški santykiai. Jis yra neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Nežino, ar tėtis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo neklausė. Važiuojant su tėčiu jam niekada nebuvo baisu sėdėti keleivio vietoje ir juo pasitiki. Tėtis vairuoja pakankamai atsargiai. Esant reikalui būtų galimybė sumokėti užstatą (4 t., b. l. 183).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. K. paaiškino, kad buvo vertinami pateikti medicininiai dokumentai ir atsakyta į užduotus klausimus, taip pat įvertinta P. P. išvada. Nukentėjusiajam buvo atlikta pakartotinė operacija ir lūžis galų gale sugijo. Tas lūžis buvo uždaras ir jie negalėjo vertinti kitaip, nei kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Gydymosi trukmė taip pat atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti ir kai žmogus gydosi metus laiko, tiesiog priklauso nuo sužalojimo pobūdžio. Jie vertino ne tik kojos sužalojimą, bet ir dantų, kitų kaulų lūžius ir visumoje nei vienas negali būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Saugos diržų nesegėjimas galėjo turėti didelę įtaką, nes kai kūnas yra neprisegtas, tuomet susidūrimo ar virtimo metu juda automobilio salone. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinė išvada yra skubota, nes nebuvo sulaukta gydymo pabaigos. Be taisyklių dar šiuo metu galioja ir taisyklių komentarai, kurių 28 punkte yra parašyta kada vertinamos sužalojimo pasekmės. C papunktyje aiškiai nurodyta kada galima vertinti sužalojimo pasekmes, t. y. galima vertinti ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po susargdinimo ir svarbu, kad gydymas būtų baigtas bei išnaudotos visos reabilitacijos priemonės. Jeigu gydymas buvo pilnai baigtas ir išnaudotos visos reabilitacijos priemonės, kaip nurodyta C papunktyje, tai tada jie vertina kaip nesugijusį kaulą ir laiko sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal pasekmes. Šiuo atveju tas vertinimas buvo atliktas per anksti, dar neužbaigto gydymo eigoje. Sužalojimai yra vertinami dviem keliais, tai yra sužalojimo pobūdis ir sužalojimo pasekmės, jeigu tos pasekmės yra. Šiuo atveju jie ir kolega P. vertino sužalojimo pasekmes. Tuo tarpu pagal sužalojimo pobūdį, jeigu žmogui gresia pavojus gyvybei, tai jie iš karto gali vertinti sunkiu. Šiuo atveju jie vertino sužalojimo pasekmes, kurios atlikimo momentu atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šis įvykis įvyko kai dar negaliojo naujos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės ir jie turėjo vertinti pagal senas taisykles (5 t., b. l. 57–59).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. R. paaiškino, kad negali pasakyti ar sužalojimai padaryti atsitrenkiant į priekinę sėdynę ar į kitas sėdynes, ar automobilio konstrukcijas. Į šį klausimą galima atsakyti skiriant kompleksinę autotechninę teismo medicinos ekspertizę. Procentaliai vertinti saugos diržų neprisisegimo reikšmę patirtiems sužalojimams nėra prasminga, kadangi kiekvienas eismo įvykis turi savo ypatumus, savo eigą, sužalojimo padarymo mechanizmus. Galima tik pasakyti kokybiškai, kad neprisegtas kūnas frontalinio susidūrimo metu juda laisvai ir yra didelė tikimybė patirti sunkesnius sužalojimus, negu tai būtų įvykę jeigu asmuo būtų prisisegęs saugos diržą. Nebūna tokių atvejų, kai yra konstatuota, kad padarytas sunkus sužalojimas, o kai žmogus pasveiksta galėtų tapti nesunkiu. Šiuo atveju jeigu vertinti uždarą šlaunikaulio lūžį pagal jo pobūdį, tai bet kokiu atveju būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu tai būtų atviras šlaunikaulio lūžis, per žaizdą būtų išlindę lūžgalių galai, tai tuomet būtų vertinama sunkiu sužalojimu ir nebūtų daugiau jokių diskusijų bei nereikėtų laukti 120 dienų. Jeigu yra požymiai, kad dėl to lūžio gali išsivystyti kojos sąnarių nejudrumas, apribojimai arba kažkoks nesugijimas, tuomet jeigu taip įvyko ir praėjus visam įmanomam gydymui bei 120 dienų laikotarpiui, tada toks lūžis galėtų atitikti sunkų sužalojimą pagal pasekmes. Šiuo atveju yra matoma, kad viskas sugijo (5 t., b. l. 57–59).

2025 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu ekspertas P. P. paaiškino, kad pagal tuo metu jo turėtus dokumentus sužalojimas atitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nėra tobulos, kadangi jie vertina sąnarių lankstymąsi, tačiau visiškai nevertina raumenų masės sunykimo, kiek koja yra silpnesnė, o visą tai vertina nedarbingumo komisija, todėl vertinimai dažnai nesutampa. Pagal dabartinių naujų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.10 punktą, kadangi tai yra siejama su lūžimu ir konsolidacijos trukme, ir jeigu yra daugiau nei 4 mėnesių gijimas ir nėra sugijęs, tai automatiškai lieka sunkiu sveikatos sutrikdymų ir nebūtų laukiama reabilitacijos pabaigos. Nesugijęs šlaunikaulis ir reiškia, kad ta koja liks silpnesnė visam gyvenimui nežiūrint į tai, kad sąnarys yra pilnai sugijęs, kadangi asmuo metus laiko vaikščiojo su ramentais ir raumenys yra sunykę bei niekada neatsistatys, todėl, jo nuomone, ta koja bus silpnesnė ir turėtų būti vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Komentaras yra netaikomas teismo medicinos ekspertams, neįdarbintiems ekspertizių centre. Ar žmogus turėjo išsiėmęs nedarbingumą, nežino (5 t., b. l. 59).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. L. 2023 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 8 d., apie 15.14 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre kaktomuša susidūrė aplinkybių tikslinimo metu nenustatytomis važiavimo kryptimis važiavusios transporto priemonės „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. L., su juo kartu automobilyje važiavo J. R. ir S. J., o „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. D.. Eismo įvykio metu nukentėję J. R., S. J. ir V. D. dėl patirtų sužalojimų pristatyti į gydymo įstaigą. Į eismo įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos brigados „(duomenys neskelbtini)“ medikai (duomenys neskelbtini) val. konstatavo „Fiat Ducato“ vairuotojo A. L.. A. L. kūnas perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pervežtas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių mirties priežasčiai nustatyti. Automobiliai „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6–12).

Iš 2023 m. kovo 8 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometras. Apžiūros metu panaudotas bepilotis orlaivis „DJI MAVIC 2 PRO, S Nr. 163CJ4FR0A7R6T“. Kelių eismo įvykio rūšis – priešpriešinis automobilių susidūrimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,79 m, kelias dviejų eismo krypčių po vieną eismo juostą. Važiavimo kryptys atskirtos ištisine linija (1 t., b. l. 17–19).

Iš 2023 m. kovo 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo suformuota 2023 m. kovo 8 d. eismo įvykio vietos schema, mastelinė ortomozaika ir 3D modelis įrašyti į optinę duomenų laikmeną (1 t., b. l. 24–25).

Iš 2023 m. kovo 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra V. D.. Transporto priemonė drausta „(duomenys neskelbtini)“, draudimas galioja iki 2024 m. kovo 6 d., fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 26–46).

Iš 2023 m. kovo 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas akcinė bendrovė „SEB“ bankas. Transporto priemonė drausta, draudimas galioja iki 2023 m. liepos 26 d., fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 53–72).

Iš 2023 m. kovo 8 d. lavono apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas (1 t., b. l. 82–92).

Iš 2023 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas V. D. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, kuris rastas ir paimtas automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu. Atvėrus programas matoma, kad telefonas buvo aktyvuotas 2023 m. kovo 8 d. 12.07 val., išeinantis skambutis viena minutė. Laikotarpyje iki 2023 m. kovo 8 d. 15.58 val. telefonas neaktyvuotas. 2023 m. kovo 8 d., 15.58 val. praleistas skambutis (1 t., b. l. 114–119).

Iš 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1) šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks – automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę, kur automobilis „Volkswagen Caravelle“ judėdamas, tikėtina, apie 74 km/val. greičiu, susidūrė su priešpriešiais link (duomenys neskelbtini), tikėtina, apie 83 km/val. greičiu važiavusio vairuotojo automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi, atsitrenkdamas į automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairę pusę, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Volkswagen Caravelle“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies plokštumos, esant smailiam, apie 9 laipsnių kampui, atviram link automobilio „Fiat Ducato“ dešiniojo šono. Susidūrimo metu automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, buvo atblokštas atgal į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, persislinko į kelio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės griovį ir, galine dalimi įsirėmęs į griovio tolimesnįjį šlaitą, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; 2) nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis grėsmė eismo saugumui techniniu požiūriu kilo tuomet, kada automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo judėti link kelio (duomenys neskelbtini) kairiojo krašto, užverdamas automobilio „Fiat Ducato“ eismo juostą; 3) į šį klausimą atsakyta šios išvados pirmame punkte; 4) atsakymas į šį klausimą yra šios išvados pirmame punkte; 5) automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrę kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, stiklo šukių ir plastikinių detalių nuolaužų išsibarstymo zonos pradžioje, žiūrint automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį (link (duomenys neskelbtini)); 6) jeigu tuo momentu, kada automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo judėti link kelio (duomenys neskelbtini) priešpriešinio eismo juostos, tarp automobilių buvo ne mažesnis, kaip 210 m atstumas, tai automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas nustatytu, tikėtina, apie 83 km/val. greičiu iki susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Caravelle“ vietos, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį kaip galima arčiau kelio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šalikelės. Tokioje kelio eismo situacijoje automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nesiimant priemonių suvaldyti automobilį ir automobiliui toliau tęsiant judėjimą link kelio (duomenys neskelbtini) kairiojo krašto, automobilio „Fiat Ducato“ vairuotojui ir sustabdžius automobilį, automobilis „Volkswagen Caravelle“ galėjo atsitrenkti ir į sustojusį automobilį „Fiat Ducato“; 7) automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse greičiu, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą ant slidžios kelio dangos, tačiau ne didesniu, kaip leistinu maksimaliu šiame kelio ruože greičiu, turėjo techninę galimybę saugiai prasilenkti su priešpriešiais važiavusio vairuotojo automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu išvengti šio eismo įvykio kilimo; 8) techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui įvažiavus į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarė kliūtį priešpriešiais važiavusio automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui (2 t., b. l. 5–12).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ą. S., remdamasis A. L., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo, papildomo tyrimo duomenimis, duoda šią išvadą: 1) A. L. konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai veide, rankose, kojose, krūtinės ir pilvo sumušimai su krūtinkaulio, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, aortos lanko, plonžarnės pasaito, kepenų trauminiais plyšimais, gaktinės sąvaržos išsiskyrimu, kairio šlaunikaulio gumburo skeveldriniu lūžiu. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) konstatuoti sužalojimai yra didelės energijos kietu buku daiktu traumos išraiška ir išsivystė užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis automobilio salone; 3) A. L. mirties priežastis – ūmus vidinis nukraujavimas į krūtinės ir pilvo ertmes bei minkštuosius audinius dėl traumos metu patirtų sužalojimų. Nuo sužalojimų iki mirties praėjo labai trumpas, minutėmis skaičiuojamo laiko tarpas; 4) autopsijos metu nenustatyta ligų, galėjusių įtakoti mirtį; 5) tarp patirtų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys; 6) Prieš mirtį A. L. alkoholio nebuvo vartojęs – žuvusiojo kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta; 7) A. L. lavono kraujyje rasta 0,104 mg/l citalopramo, 0.038 mg/1 bromazepamo. Šlapime rasta pėdsakų citalopramo, pėdsakų 3-indroksibromazepamo, pėdsakų kvetiapino. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, kvetiapino, metamizolio, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, amitriptilino, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta. Citalopramas – antidepresantas. Jo koncentracija žuvusiojo kraujyje atitinka leidžiamą terapinę dozę. Bromazepamas – benzodiazepinų grupės vaistas, kurio nustatyta koncentracija kraujyje taip pat atitinka leidžiamą terapinę dozę. Kvetiapinas yra antipsichotinis vaistas; 8) mirtis įvyko nuo patirtų sužalojimų. Atsakyta 5 išvados punkte (2 t., b. l. 13–17).

Iš 2023 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. J. konstatuota muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, smakre, viršutinio žandikaulio dantenose, kairio kelio – blauzdos srityje, viršutinio žandikaulio kairio 1-o danties išnirimas, kairio 2-o danties lūžis, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, kairio šlaunikaulio kūno uždaras lūžis. Dėl patirtos dantų traumos viršutinio žandikaulio kairys 1 ir 2 dantys buvo pašalinti. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, tai yra 2023 m. kovo 8 d., S. J. susižalojant į automobilio salono dalis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio kūno uždaro lūžio, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio S. J. sveikata buvo sutrikusi daugiau 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 19–22).

Iš 2023 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. R. užduotyje nurodytame 2023 m. kovo 8 d. eismo įvykyje patyrė dešinės rankos stipinkaulio lūžį ir liemens kairės pusės sumušimą su blužnies bei kairio inksto įplyšimais. Inksto ir blužnies plyšimai gydyti konservatyviai, išsaugoti. Dešinio stipinkaulio lūžis ir konservatyviai sugiję kairio inksto bei blužnies plyšimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 24–28).

Iš 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad teismo medicinos gydytojas P. P. pateikė išvadą, jog S. J. dėl eismo įvykio, įvykusio 2023 m. kovo 8 d. patyrė muštines žaizdas veide, 2 dantų netekimą, šlaunikaulio kūno lūžį, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, kelio žaizdą, akiduobės dugno lūžį. S. J. dėl eismo įvykio, įvykusio 2023 m. kovo 8 d., patirtų sužalojimų mastas yra sunkus (Sveikatos sutrikdymo masto 6.11 punktas), nes dėl nesugijusio šlaunikaulio lūžio, jis prarado 55 proc. bendro darbingumo, remiantis dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 89 straipsniu (3 t., b. l. 79–87).

Iš 2024 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1) S. J. po 2023 m. kovo 8 d. eismo įvykio nustatyta kūno sužalojimai: muštinės žaizdos lūpose, smakre, kairio kelio srityje, viršutinių dviejų dantų trauma, kurios pasėkoje jie buvo pašalinti, viršutinio žandikaulio kairės pusės linijinis lūžis, kairio šlaunikaulio kūno uždaras skeveldrinis lūžis; 2) sužalojimai susidarė kontaktuojant su mikroautobuso salono dalimis, kurių tiksliai nurodyti neturi galimybės; 3) saugos diržo nesegėjimas galėjo turėti didelę įtaką kūno sužalojimams; 4) S. J. sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl kairio šlaunikaulio lūžio. Pažymėtina, kad šiuo metu kairio šlaunikaulio lūžis yra faktiškai sugijęs, todėl 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duota konsultacinė išvada dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo vertinama kaip skubota, duota nesulaukus papildomos operacijos bei gydymo pabaigos, po kurių sužalojimo kvalifikacija iš esmės pasikeitė. Dėl to minėta konsultacinė išvada vertinama kritiškai. Paskutiniame traumatologės išraše nurodyta nesuaugusio kaulo lūžio diagnozė prieštarauja rentgenogramos aprašymui bei paciento objektviai būklei, todėl laikoma nepagrįsta; 5) Po 2023 m. kovo 8 d. eismo įvykio S. J. neteko dviejų viršutinių dantų, šiuo metu dar šlubuoja, tačiau kairės kojos objektyvi funkcija yra patenkinama; 6) S. J. papildomų kūno sužalojimų nekonstatuota (4 t., b. l. 96–101).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Kaltinamasis V. D. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus.

Pagal eismo įvykio metu galiojusio KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal eismo įvykio metu galiojusio KET 119 punkto nuostatas, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Pagal eismo įvykio metu galiojusio KET 127 punkto nuostatas, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2023 m. kovo 8 d. apie 15 val. su jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Caravel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini). Kelias buvo šlapias, važiavo apie 70 km/val. greičiu, galėjo būti 74 km/val. Kaip įvykis įvyko, neatsimena. Sutinka su specialisto išvada dėl eismo įvykio mechanizmo, galėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Be kaltinamojo V. D. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, t. y. tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. D. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su priešais važiuojančia transporto priemone, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo transporto priemonės „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, o transporto priemonėje buvę keleiviai buvo sužeisti. Jeigu kaltinamasis būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį būtų atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nebūtų išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamojo V. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – A. L. mirčiai ir J. R. bei S. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymui – atsirasti, todėl tarp V. D. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis V. D. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, kad nesiimdamas visų atsargumo priemonių ir nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinkdamas važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, gali išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir taip sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali būti sužeisti ar žūti žmonės, tačiau jis, kaip automobilio vairuotojas, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. J. nesutiko su jam nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 19–22) ir pateikė konsultacinę išvadą, jog S. J. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nesugijusio šlaunikaulio lūžio, jis prarado 55 proc. bendro darbingumo (3 t., b. l. 79–87). Visgi, 2024 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte konstatuota, kad S. J. eismo įvykio metu patirti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (4 t., b. l. 96–101).

Pasisakant dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir konsultacinės išvados pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad konsultacinė išvada buvo skubota, nesulaukus gydymo pabaigos. Šią aplinkybę ekspertai patvirtino ir teisiamojo posėdžio, nurodydami, kad P. P. konsultacinę išvadą pateikė nesulaukęs gydymo pabaigos. Su tokia ekspertų nuomone teisiamojo posėdžio metu sutiko ir konsultacinę išvadą pateikęs P. P., todėl teismas dėl paminėtos konsultacinės išvados plačiau nepasisako.

Byloje nustatyta, kad S. J. konstatuotas kairio šlaunikaulio kūno uždaras skeveldrinis lūžis. Ekspertai teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimai vertinami dviem būdais, t. y. pagal sužalojimo pobūdį ir sužalojimo pasekmes, jeigu jos yra. Šiuo atveju sužalojimo pobūdis yra uždaras šlaunikaulio lūžis, kuris pagal savo pobūdį yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po to gali būti vertinamos sužalojimo pasekmės, tačiau reikia laukti gydymo pabaigos. Pasekmės vertinamos ne anksčiau nei po 120 dienų. Jei praėjus minėtam laikotarpiui ir išnaudojus visą įmanomą gydymą bei reabilitacines priemones, lūžis nebūtų sugijęs, būtų vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau šiuo atveju – S. J. sužalojimai sugijo, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto vertinti kaip sunkaus.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas P. P. laikėsi pozicijos, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, galiojusios įvykio bei ekspertizės atlikimo metu, iš esmės yra netobulos, nevertinamas raumens nykimas, o pagal 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusią naują Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių redakciją toks lūžis būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Paminėtas ekspertas taip pat laikėsi pozicijos, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus patvirtintu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaru apskritai neturėtų būti vadovaujamasi, nes jis skirtas tik paminėtos įstaigos ekspertams ir neturi teisinės galios. Su tokia pozicija teismas nesutinka.

Šiuo atveju matyti, kad ekspertizė atlikta vadovaujantis eismo įvykio metu ir ekspertizės darymo metu galiojančiomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis bei įstaigos direktoriaus patvirtintu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaru. Paminėti teisės aktai ekspertizės atlikimo metu buvo galiojantys. Tiek S. J. atstovo, tiek ir P. P. teiginiai, kad 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi nauja Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių redakcija S. J. patirtus sužalojimus leistų vertinti kaip sunkius, paremta prielaidomis ir nesudaro pagrindo nesivadovauti ekspertų išvadomis. Ekspertizės atlikimo metu ekspertams buvo pateikta papildomi medicininiai duomenys apie nukentėjusiojo S. J. sveikatos būklę, kurie patvirtina, kad kojos lūžis sugijo ir nėra pagrindo S. J. sužalojimų vertinti kaip sunkių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertizė buvo atlikta įvertinus visą S. J. medicininę dokumentaciją, jo gydymo ir reabilitacijos procesą po eismo įvykio. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto išvadomis ir ekspertų paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, tuo labiau, kad už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą jiems numatyta baudžiamoji atsakomybė, be to ekspertai atsako už surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą.

Nukentėjusiojo atstovas nesutiko su ekspertizės išvadomis ir teigė, kad vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu bei paminėtų taisyklių priedo 89 eilute, S. J. turėjo būti nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas su tokia nukentėjusiojo atstovo pozicija nesutinka, nes nukentėjusiojo atstovas iš esmės savaip interpretuoja atskirus Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktus, o ne jų visumą. Šiuo atveju nustatyta, kad S. J. šlaunikaulis sugijo, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis neteko 55 proc. darbingumo, be to, kaip paaiškino ekspertai gydymosi trukmė reikšmės iš esmės neturi, kadangi būtina išnaudoti visas įmanomas gydymosi ir reabilitacines priemones, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, nes atlikus pakartotinę operaciją, šlaunikaulis sugijo. Šiuo atveju nepateikta duomenų kad nukentėjusysis S. J. būtų neterminuotai praradęs dalį profesinio darbingumo. Be jau paminėto selektyvaus teisės aktų interpretavimo, nukentėjusiojo S. J. atstovas nenurodė kas konkrečiai minėtose ekspertizės išvadose neteisingai nurodyta ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ekspertai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos eiga ir duoti neteisingas išvadas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo V. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), požymius ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamasis V. D. 2023 m. kovo 8 d., apie 15.14 val. krašto kelyje Nr. 140 ((duomenys neskelbtini)), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus, tuo kad ties 20 kilometru – (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai kelio vingyje į dešinę pagal jo važiavimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. L., dėl ko įvykus eismo įvykiui mirtinai sužalojo A. L., taip pat automobilio „Fiat Ducato“ keleiviai J. R. ir S. J. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato trumpesnę maksimalią laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad nauja BK 281 straipsnio 5 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis V. D. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo sūnaus P. D. atsakomybėn. P. D. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo P. D. atsakomybėn (4 t., b. l. 176). Laiduotojas P. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad stengsis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje daugiau nedarytų nusikaltimų. Jis yra neteistas, dirba, yra kaltinamojo šeimos narys, gyvena kartu, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Be to, sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo teismas privalo apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 5 dalyje, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš kaltinamojo nebuvo (dėl byloje nukentėjusiojo S. J. pareikšto civilinio ieškinio civiline atsakove pripažinta akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o kitiems nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta), dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamasis V. D. neteistas (2 t., b. l. 90), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 8 d., bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 91–92), jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų po šio nusikaltimo padarymo, kas rodo, jog kaltinamasis atsakingai žiūri į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas manyti, jog V. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Laiduotojas P. D. yra kaltinamojo sūnus, nors ir pilnametis, tačiau itin jauno amžiaus, dirba, gyvena kartu su kaltinamuoju. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, jog P. D. ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą, laiduotojui buvo paskirta 85 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kas neigiamai charakterizuoja laiduotoją ir kelia abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, P. D. negalėjo plačiau paaiškinti kaip, teismui taikant V. D. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir jį paskyrus laiduotoju, ateityje pasireikštų jo teigiama įtaka kaltinamajam, kokių veiksmų, be nurodyto bendravimo, P. D. gali imtis, kad padėtų V. D. suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, juolab, kad laiduotojas pats nurodė, jog užtikrinti, kad tėvas ateityje daugiau nepadarytų nusikaltimų, neįmanoma, bet pasižada stengtis tai daryti. Teismui dėl kaltinamojo asmenybės brandumo nekyla abejonių, todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Kaltinamasis yra savarankiška asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo elgesio korekcija su laiduotojo (sūnaus) priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Be to, nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusiųjų atstovai prieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to laidavimo instituto taikymas šioje byloje neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-161-693/2019, 2K-239-648/2020, 2K-250-976/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.)

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, ir nors teigė neprisimenantis įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad dėl jo neteisėtų veiksmų žuvo kitos transporto priemonės vairuotojas, o transporto priemonėje kartu keliavę keleiviai buvo sužeisti, ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jo padarytos nusikalstamos veikos faktas, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos. V. D. savo kaltę pripažino viso bylos tyrimo metu, nukentėjusiųjų atsiprašė teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę.

Skiriant kaltinamajam V. D. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstamo nerūpestingumo forma; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta neatsargia kaltės forma, materiali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (2 t., b. l. 90), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 8 d., bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 91–92), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 102), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281 straipsnio 5 dalies (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Kaltinamasis V. D. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, kurio pasekmės itin skaudžios, kadangi be kitų nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų žuvo žmogus. V. D. anksčiau neteistas, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnis netaikytinas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. D. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jis nebaustas ir po šio nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, charakterizuojamas teigiamai, dirba, be to kaltinamasis nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė, V. D. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsniu kaltinamojo V. D. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. D., nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinkdamas važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai kelio vingyje į dešinę išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų nuostatų, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. L. mirtimi ir J. R. bei S. J. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į itin skaudžias pasekmes, tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl atidumo stokos, nepasirinkto saugaus greičio, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta transporto priemonės „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota išmokėti draudimo išmoką už žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiesiems J. R., D. L., G. O., V. S., J. B. ir L. L. turtinė ir neturtinė žala atlyginta iki bylos gavimo teisme, civilinių ieškinių jie nereiškė (3 t., b. l. 57, 62–63, 68). Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė pretenziją draudimo bendrovei dėl 6 298,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 162–163). AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino Valstybinei ligonių kasai 6 298,98 Eur išlaidas, patirtas dėl J. R. ir S. J. gydymo. Civilinio ieškinio Kauno teritorinė ligonių kasa nepareiškė (3 t., b. l. 57).

Dėl S. J. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. pareiškė civilinį ieškinį ir pareiškimą dėl civilinio ieškinio reikalavimų masto pakeitimo, kuriais prašoma priteisti S. J. 998,14 Eur turtinei ir 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (3 t., 70–78; 4 t., b. l. 11–15).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad S. J. patyrė turtinę žalą, nes teko pirkti medikamentus ir kitas medicinines prekes, kurių išlaidų suma yra 157,63 Eur. Iš prie civilinio ieškinio pridėtų kvitų matyti, kad 2023 m. kovo 13 d. sumokėta 110,37 Eur už vaistus „Dolmen“, „Xarelto“, „Ibuprom“, „Oktiseptas“, sterilias servetėles ir pleistrus, 2023 m. kovo 15 d. – 33,44 Eur už sterilias servetėles, bintą ir sterilius pleistrus, 2023 m. kovo 28 d. – 13,82 Eur suma, 2023 m. lapkričio 28 d. – 104,81 Eur už vaistus „Xerelto“, „Omeprazol“ ir sterilius pleistrus.

Išleidus nukentėjusįjį iš gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis vyko traukiniu, už traukinio bilietą sumokėjo 9,70 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėtas kvitas, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis 2023 m. kovo 13 d. už traukino bilietą sumokėjo 9,70 Eur. Avarijos metu buvo sugadinti drabužiai, kurių vertė 233 Eur. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinę išvadą buvo sumokėta 726 Eur suma. Iš viso S. J. patyrė 1 126,33 Eur turtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nuo eismo įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams, nukentėjusysis yra vis dar nedarbingas, negali judėti be ramentų pagalbos, būtina papildoma operacija. Nukentėjusysis yra darbingo amžiaus, turi šeimą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Po eismo įvykio S. J. sutuoktinė buvo išėjusi iš darbo, ketino ieškoti kito darbo, tačiau turėjo namuose slaugyti nukentėjusįjį. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi neteko galimybės laisvai judėti, sužalojimai nulėmė didelius finansinius nuostolius, nes ligos išmoka tapo vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Nukentėjusysis jaučia nuolatinį nerimą, netikrumą dėl ateities, jis nuolat bijo, jog nepavyks pasveikti po papildomos operacijos, liks negrįžtamai nedarbingas, nebegalės judėti be ramentų ir neįgaliojo vežimėlio pagalbos, bus priverstas keisti savo kvalifikaciją.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. pareiškime dėl civilinio ieškinio reikalavimų masto pakeitimo nurodė, kad jam 2023 m. lapkričio 24 d. buvo atlikta papildoma operacija, kurios būtinybę nulėmė nesugijęs šlaunikaulio lūžis. Po šios operacijos jis turi vartoti antikoaguliantus, skirtus trombų prevencijai, nuskausminamuosius vaistus, turi būti nuolat perrišama žaizda. Prašoma priteisti iki šiol neatlyginta patirta 998,14 Eur turtinė žala (262,44 Eur išlaidos vaistams, 9,70 Eur transporto išlaidos, 726 Eur išlaidos civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimui). Be to buvo pratęstas nedarbingumas iki 2024 m. sausio 11 d. Neturtinei žalai atlyginti prašoma priteisti 40 000 Eur sumą (4 t., b. l. 11–15).

Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J. atlygino turtinę žalą, kurią sudaro 248,62 Eur gydymosi išlaidos, 9,70 Eur kelionės išlaidos, 233 Eur už sugadintus drabužius ir 6 720 Eur neturtinę žalą (4 t., b. l. 17, 170–175).

Proceso eigoje, įvertinus atlygintą dalį turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. prašė teismo priteisti 13,82 Eur gydymo išlaidas bei 33 280 Eur neturtinę žalą.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Kaip matyti, nukentėjusiajam liko neatlyginta 13,82 Eur suma. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito matyti, kad 2023 m. kovo 28 d. 19.04 val. sumokėta 13,82 Eur suma (3 t., b. l. 96), tačiau kvite nenurodyta kokių prekių įsigijimui buvo išleista minėta suma. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad minėta pinigų suma buvo susijusi su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, civilinis ieškinys dalyje dėl 13,82 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018, 2K-105-222/2019, 2K-95-697/2020, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021 ir kt.). Tik išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, galvos smegenų sutrenkimą, gyvybei pavojingus sužalojimus, itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas, įprastai priteisiama suma gali būti didinama. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Ir vis tik, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tada, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju S. J. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. S. J. konstatuota muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, smakre, viršutinio žandikaulio dantenose, kairio kelio – blauzdos srityje, viršutinio žandikaulio kairio 1-o danties išnirimas, kairio 2-o danties lūžis, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, kairio šlaunikaulio kūno uždaras lūžis. Dėl patirtos dantų traumos viršutinio žandikaulio kairys 1 ir 2 dantys buvo pašalinti (2 t., b. l. 19–22). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam S. J. 2023 m. kovo 8 d. buvo atlikta kairio šlaunikaulio operacija. Gydymo įstaigoje jis buvo stacionarizuotas nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. kovo 13 d. Operacijos eiga sklandi, be komplikacijų, pooperaciniu laikotarpiu komplikacijų nestebėta. Skirtas operuotos kojos tausojantis rėžimas 10 savaičių. Neremti koja 12 savaičių. Vaikščioti dviejų ramentų pagalba, kaire koja tik pristatyti padą, kad jaustų pagrindą, minti koja negalima. Reabilitacija 10 avaičių po operacijos – 2023 m. gegužės 18 d. (3 t., b. l. 90–92).

Viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro II-ajame stacionarinės reabilitacijos skyriuje nukentėjusiajam taikyta reabilitacija nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 94–95). Reabilitacijos eigoje padidėjo judesio amplitudė per kairio klubo ir kairio kelio sąnariu, sustiprėjo kojos raumenų jėga, pagerėjo raumeninė ir bendra organizmo ištvermė. Sumažėjo kairės kojos patinimas, skausmingumas, epizodiškai paskauda kairį klubą daugiau judesio metu, ramybėje skausmo neatžymi. Bendra būklė patenkinama. Rekomenduota vaikščioti su dviem ramentais neminant operuota koja iki traumatologo konsultacijos.

Nukentėjusiajam 2023 m. lapkričio 24 d. buvo atlikta dar viena operacija, kadangi buvo nustatytas sulėtėjęs kaulo gijimas, pseudoartrozė. Nukentėjusysis buvo stacionarizuotas nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d., nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajam buvo išduotas nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. sausio 11 d. (4 t., b. l. 13, 15). Iki operacijos būklė patenkinama, vaikšto su ramentais, kaire koja primina dalinai, randai ramūs, sugiję pirminiu būdu. Palpuojant kiek skausminga kairio šlaunikaulio projekcijoje, patologinio paslankumo nejaučiama. Šlaunies raumenys minkšti. Jutimai, motorika, kraujotaka pėdoje nesutrikę. Rentgenogramose stebima gera lūžgalių, MK padėtis. Vaikšto su ramentais. Minti operuota koja dalinai galima, vaikščioti su dviem ramentais. Pasveikimo prognozė gera, nedarbingumas dar apie tris mėnesius.

Be to, iš nukentėjusiojo S. J. persiųstų medicininių dokumentų matyti, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dalyvumo lygio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. S. J. nustatytas 55 procentų dalyvumo lygis ir 45 procentų netekto dalyvumo lygis.

Iš 2024 m. spalio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (4 t., b. l. 89–91) nustatyta, kad nukentėjusysis kaire koja primina pilnai, šlubuoja. Randai ramūs, sugiję pirminiu būdu. Palpuojant kiek skausminga šlaunikaulio proksimalinėje dalyje, vinies sraigto projekcijoje. Patologinio paslankumo nejaučiama, palpuojant lūžio zonoje neskausminga. Judesiai per klubo sąnarį laisvi, neskausmingi, pilnos amplitudės. Judesiai per kelio sąnarį laisvi, neskausmingi. Jutimai, motorika, kraujotaka pėdoje nesutrikę. Konsolidacija. Pasveikimo prognozė gera. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jau gali sėsti už vairo, kas taip pat rodo, jog gydymas buvo sėkmingas.

Šios aplinkybės rodo, kad S. J. gydymas truko pakankamai ilgą laiko tarpą, jam buvo atliktos dvi operacijos. Taigi neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, suprastėjusią gyvenimo kokybę, ilgą laiką negalėjo priminti koja. S. J. įprastas gyvenimas iki šiol apsunkintas, jo gyvenimo kokybė yra pasikeitusi, jis pergyvena dėl savo sveikatos būklės.

Nors nukentėjusiajam S. J. buvo nustatytas 45 procentų netekto dalyvumo lygis, tačiau jis buvo laikinas ir baigėsi 2024 m. lapkričio 7 d. Visgi, sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato ne Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o teismo ekspertai. Nors nukentėjusiajam nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir tęsiamas ganėtinai ilgą laiko tarpą, tačiau jis neturi įtakos sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui, o netektas dalyvumas buvo terminuotas, jokių duomenų, kad nukentėjusiajam šiuo metu būtų nustatytas netektas dalyvumas, negauta. Kaip matyti, kojos lūžio sugijimas (konsolidacija) konstatuotas 2024 m. spalio 8 d., t. y. dar nepasibaigus terminui iki kurio buvo nustatytas netektas dalyvumo lygis.

Byloje nustatyta, kad S. J. eismo įvykio metu sėdėjo antroje eilėje keleivio vietoje, nebuvo prisisegęs saugos diržo, kaip tai reikalauja Kelių eismo taisyklės, nors mikroautobuse jie buvo įrengti. S. J. įvykio metu bloškėsi į priekinę sėdynę, jo koja įstrigo po sėdyne. Ekspertizės akte konstatuota, kad saugos diržo nesegėjimas galėjo turėti didelę įtaką kūno sužalojimams. Taigi neabejotina, kad saugos diržo nesegėjimas galėjo turėti lemiamos reikšmės nukentėjusiajam S. J. nustatytų sužalojimų atsiradimui. Tuo tarpu nukentėjusiojo S. J. atstovo teiginiai, kad prie priekinės sėdynės S. J. buvo nublokštas ne dėl smūgio, o dėl stabdymo, segėdamas saugos diržą nukentėjusysis būtų patyręs didesnius sužalojimus, paremti prielaidomis, todėl atmetami.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šuo metu šlaunikaulis yra sugijęs, kaltinamasis eismo įvykį sukėlė blaivus, turėdamas teisę vairuoti, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamasis savo kaltę pripažino, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad nukentėjusysis nesegėjo saugos diržo, kas galėjo sąlygoti jam nustatytų sužalojimų atsiradimą, tai, kad eismo įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai‚ koja sugijusi, operacijų neplanuojama, netekto dalyvumo lygis nenustatytas, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam civilinės atsakovės atlyginta 6 720 Eur neturtinė žalos suma yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Pažymėtina, kad itin panašaus pobūdžio byloje nukentėjusiajam, kuriam buvo atlikta žymiai daugiau skirtingų operacijų, o šlaunikaulis sugijo net per ilgesnį laiko tarpą nei S. J., buvo atlyginta 4 000 Eur neturtinė žala (Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-926/2023). Baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusiajam buvo konstatuoti keli kojos lūžiai, nustatytas netektas dalyvumas, planuojama dar viena operacija – kelio sąnario endoprotezavimas, buvo priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-951/2025)

Teismo vertinimu, civilinės atsakovės išmokėtas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms bei neprieštarauja teismų praktikai. Tuo tarpu didesni neturtinės žalos dydžiai, priteisiami už tyčiniais nusikaltimais padarytą žalą. Juolab, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. prašė atlyginti 726 Eur sumą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinės išvados parengimą, šią sumą laikydamas turtine žala, bei P. P. atvykimo į teismą išlaidas, kurias sudaro 242 Eur (3 t., b. l. 70–78; 4 t., b. l. 2, 7, 11–15). Nors paminėtas 726 Eur išlaidas už konsultacinės išvados parengimą nukentėjusysis vertino kaip jo patirtą turtinę žalą, tačiau teismas sprendžia dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš nuteistojo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinė išvada buvo pateikta nukentėjusiojo S. J. iniciatyva, jo prašymu paminėtas ekspertas dalyvavo ir teisiamajame posėdyje bei nurodė, kad užtikrins jo dalyvavimą procese (3 t., b. l. 80, 183).

Šiuo atveju būtina įvertinti, kokia buvo pateiktos konsultacinės išvados esmė, ar joje nustatytos aplinkybės turėjo lemiamos reikšmės procesiniam sprendimui priimti, taip pat specialisto dalyvavimo teisiamajame posėdyje reikšmė. Nors dėl nukentėjusiojo S. J. atstovo pateiktos konsultacinės išvados, išklausius specialisto išvadą pateikusios ekspertės S. B. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, buvo paskirta ekspertizė, tačiau ekspertizės aktu buvo paneigtos konsultacinėje išvadoje užfiksuotos aplinkybės, paminėta konsultacine išvada nesiremiama ir nuosprendyje. Konsultacinė išvada buvo atlikta nukentėjusiojo iniciatyva siekiant didesnio neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu, kada buvo nutarta į teisiamąjį posėdį kviesti specialisto išvadą pateikusią ekspertę S. B., prašymo kviesti į teisiamąjį posėdį P. P., nukentėjusiojo atstovas neteikė. Tokį prašymą jis pateikė praėjus dienai po teisiamojo posėdžio ir nurodė, jog užtikrins P. P. dalyvavimą posėdyje. Teisiamojo posėdžio metu P. P. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos konsultacinėje išvadoje, jis iš esmės pakartojo konsultacinėje išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas nesiremia ir paminėto eksperto paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo S. J. prašomos priteisti 726 Eur išlaidos už konsultacinės išvados pateikimą bei 242 Eur išlaidos už P. P. atvykimą į teisiamąjį posėdį, nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. D. nepriteistinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. prašė atlyginti patirtas 7 075 Eur teisinės pagalbos išlaidas (4 t., b. l. 2–10, 150–165).

Advokato padėjėjas Liutauras Vailionis susipažino su bylos medžiaga, parengė ir pateikė civilinį ieškinį, taip pat pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio reikalavimų masto pakeitimo, dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, teikė klausimus ekspertams. Nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko 6 teisiamieji posėdžiai. Įrodymų tyrimas byloje pradėtas 2023 m. lapkričio 20 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko 1 val. 43 min. 2023 m. gruodžio 4 d. teisiamasis posėdis truko 1 val. 13 min., 2024 m. sausio 12 d. teisiamasis posėdis – 22 minutes, 2024 m. gruodžio 18 d. teisiamasis posėdis – 41 minutę, 2025 m. kovo 17 d. teisiamasis posėdis truko 1 val. 28 min., o 2025 m. kovo 31 d. teisiamasis posėdis, kurio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos, – 1 val. 33 min. Byla išnagrinėta per 7 valandas. Nors byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, tačiau kaltinamasis savo kaltę pripažino, nusikaltimo padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo. Nukentėjusiojo atstovo darbo vieta yra kitame mieste, todėl jis patyrė papildomų kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų, visgi nukentėjusiojo atstovas keliuose posėdžiuose dalyvavo ir nuotoliniu būdu.

Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui patirtų išlaidų ataskaitas, tačiau jos nėra išsamios, nurodant konkrečią dieną patirtas darbo laiko sąnaudas atliekant skirtingo pobūdžio darbus. Nukentėjusiojo atstovas pateikė 2023 m. lapkričio 17 d. ataskaitą už teisinių paslaugų teikimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. (4 t., b. l. 152). Ataskaitoje nurodoma, kad atstovas 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d. beveik dvi valandas bendravo su teismu dėl susipažinimo su byla, o 2023 m. rugsėjo 19 d., be kita ko, atvyko į teismą susipažinti su byla, ir užtruko dvi valandas. Vis tik šiame kontekste teismas pažymi, kad byla teisme gauta 2023 m. rugsėjo 12 d., teisiamajam posėdžiui byla perduota 2023 m. spalio 10 d., tad iki nutarties dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo, nukentėjusiojo atstovas neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga teisme, o kaltinamojo akto kopiją jam pateikė prokuroras. Nukentėjusiojo atstovas teisme susipažino su byla 2023 m. spalio 24 d. Paminėtoje ataskaitoje nurodoma, kad civilinio ieškinio parengimas ir teismų praktikos paieška truko apie 30 val., konsultavimasis su ekspertu, eksperto konsultacijos, susipažinimas su konsultacine išvada truko apie 7 val., teisinių paslaugų sutarties, paskolos sutarties parengimas, duomenų teikimas nukentėjusiojo darbdaviui, konsultavimas dėl ligos pašalpos skaičiavimo truko apie 7 val., taip pat vyko nuolatinės kliento konsultacijos, vykimas į teismą, susipažinimas su kaltinamuoju aktu, bylos medžiaga, medicininiais dokumentais. Iš 2023 m. lapkričio 30 d. ataskaitos (4 t., b. l. 154) matyti, kad atstovas pateikė teismui civilinį ieškinį per EPP, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, konsultavosi su specialistu, parengė pareiškimą dėl civilinio ieškinio masto pakeitimo, rengėsi posėdžiui ir užtruko 11 valandų. Iš 2024 m. sausio 12 d. ataskaitos matyti, kad atstovas teikė teismui prašymą išreikalauti medicininius dokumentus, formulavo klausimus ekspertui, pasirengė posėdžiui, atstovavo posėdyje, konsultavo klientą ir užtruko 4,75 val. Iš 2024 m. lapkričio 6 d. ataskaitos (4 t., b. l. 158) matyti, kad atstovas susipažino su teismo nutartimi skirti ekspertizę, prašymu pateikti papildomus medicininius dokumentus, teikė papildomus medicininius dokumentus, konsultavo klientą, vyko į teismą susipažinti su ekspertizės aktu ir tam užtruko 5 val. Iš viso nurodoma, kad atstovas atstovaudamas nukentėjusįjį S. J. užtruko 77,75 val., taip pat nurodoma, kad pateiktos apmokėti 70,75 val. atstovo darbo valandos. Taigi, kaip matyti, 1 atstovo darbo valanda sudaro 100 Eur, iš viso 7 075 Eur.

Susipažinus su pateiktomis ataskaitomis matyti, kad iš esmės didžiąją laiko dalį atstovas užtruko rengdamas civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nesutinkama su nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje cituojami teisės aktai, pavienė teismų praktika, tačiau atstovas teismui neteikė išsamesnės aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, apsiribodamas teisinės pozicijos ir pavienės teismų praktikos, palankios nukentėjusiajam, išsakymu, prie civilinio ieškinio pridėta konsultacinė išvada, medicinos dokumentų kopijos, medikamentų įsigijimo kvitai ir eilė fotonuotraukų iš internetinių parduotuvių apie eismo įvykio metu galimai sugadintų drabužių vertę. Pareiškimas dėl civilinio ieškinio reikalavimų masto pakeitimo buvo pateiktas civilinei atsakovei atlyginus dalį žalos. Be to, žymią darbo laiko sąnaudų dalį sudaro nukentėjusiojo atstovo bendravimas su nukentėjusiojo darbdaviu dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, sutarčių sudarymas, nukentėjusiojo konsultavimas dėl ligos išmokų skaičiavimo, konsultacijos su VMI, kas nėra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo atstovavimu teisme.

Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad atstovui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų rekomenduojamo maksimalaus advokatui atlygintinų išlaidų dydžio, į kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, gauna pastovias pajamas, teismas vertina, kad ši prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovo atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 3 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. patirtos 3 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. naudai.

Nukentėjusioji J. B. prašė atlyginti 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas (3 t., b. l. 64–66; 5 t., b. l. 17–18).

Advokatė Vitalija Smolenskienė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, teisminis bylos nagrinėjimas truko iš viso 7 valandas, teikė pretenziją draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo. Advokatės darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Neturtinė ir turtinė žala nukentėjusiajai atlyginta iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, tad nereikėjo teikti civilinio ieškinio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios J. B. naudai.

Nukentėjusysis L. L. prašė atlyginti 2 250 Eur teisinės pagalbos išlaidas (5 t., b. l. 19–20).

Advokatas Tomas Vildžiūnas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį nagrinėjant bylą teisme, jokių prašymų ar skundų ikiteisminio tyrimo metu neteikė, klausimų ekspertams nesuformulavo, civilinių ieškinių ikiteisminio tyrimo metu neteikė. Nagrinėjant bylą vyko šeši teisiamieji posėdžiai, trukę 7 valandas. Neturtinė žala nukentėjusiajam atlyginta iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, tad nereikėjo teikti civilinio ieškinio. Advokato darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl advokatas neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas vertina, kad ši prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovo atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl L. L. patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo L. L. patirtos 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo L. L. naudai.

Nukentėjusysis J. R. prašė atlyginti 2 350 Eur teisinės pagalbos išlaidas (5 t., b. l. 39–55, 67–68).

Advokato padėjėja Ernesta Ševelė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, klausimų ekspertams nesuformulavo, teikė pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą vyko šeši teisiamieji posėdžiai, trukę 7 valandas. Atstovės darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Žala nukentėjusiajam atlyginta iki bylos nagrinėjimo teisme metu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas vertina, kad ši prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms, todėl nukentėjusiojo J. R. patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo J. R. patirtos 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo J. R. naudai.

Nukentėjusioji G. O. prašė atlyginti 3 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas (5 t., b. l. 23–38, 65–66). Prašyme nurodoma, kad už nukentėjusiųjų G. O., D. L. ir V. S. atstovavimą apmokėjo G. O., todėl visas teisinės pagalbos išlaidas prašo priteisti būtent jos naudai.

Advokato padėjėja Ernesta Ševelė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąsias ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, klausimų ekspertams nesuformulavo, teikė pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą vyko šeši teisiamieji posėdžiai, trukę 7 valandas. Atstovės darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, tai, kad atstovė atstovavo kelis nukentėjusiuosius, tad jai baudžiamosios bylos aplinkybės buvo žinomos ir labai ilgo bei sudėtingo ruošimosi procesui nereikėjo, nagrinėjami klausimai nebuvo sudėtingi, jie aptarti teismų praktikoje, advokatė neteikė teismų praktikos analizės, civilinių ieškinių neteikė, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas vertina, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms, todėl prašomos nukentėjusiosios G. O. patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios G. O. patirtos 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiosios G. O. naudai.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. D. neskirtina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena (1 vnt.), supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 180), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. D. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. D. neskirti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

726 Eur išlaidas už konsultacinės išvados parengimą bei 242 Eur išlaidas už specialisto atvykimą į teismą nepripažinti proceso išlaidomis ir nepriteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. 3 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. naudai 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiosios J. B. 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiosios J. B. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo L. L. 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo L. L. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo J. R. 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo J. R. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiosios G. O. 2 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiosios G. O. naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.