Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. P. (toliau – R. P.) atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. (toliau – E. B.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. B. atsakomybei, be užstato, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas, iš E. B. priteisiant 1000 (vieną tūkstantį) eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. P. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2019 m. kovo 8 d., apie 20,40 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojui M. J., automobilio „Mercedes Benz“ keleiviams K. Š. ir R. P. padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. P. atstovės advokatės D. Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Be to, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarydamas šios nutarties 1 punkte aprašytą nusikalstamą veiką. Abejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Sprendžiant E. B. veiksmų teisinio vertinimo ir nukentėjusiajam R. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ar paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

10. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G947/2019(02), R. P. po eismo įvykio buvo nustatyti kairio šlaunikaulio, dešinės mentės petinės ataugos, V delnakaulio, skruostikaulio viršutinio žandikaulio, nosikaulio lūžiai, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne; dėl daugybinių kaulų lūžių R. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57-58). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo R. P. atstovė advokatė D. Višinskienė teismui pateikė 2021 m. balandžio 7 d. Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0033/21, kurios duomenimis, R. P. dėl nesugijusio šlaunikaulio lūžio prarado 55 procentus bendrojo darbingumo, kas, remiantis Taisyklių 6.11 punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (4 t., b. l. 129-133). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo keletas specialisto išvadų, kurios skirtingai įvertino nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, nepavykus pašalinti juose esančių prieštaravimų teismo posėdžio metu net ir apklausus skirtingas išvadas pateikusius ekspertus – P. P. ir Ą. S., siekiant tinkamai įvertinti nukentėjusiajam R. P. po vertinamo eismo įvykio nustatytų sužalojimų mastą, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi buvo paskirta kompleksinė teismo medicinos ekspertizė. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. KMPG 26/2021(02) duomenimis, R. P. 2019 m. kovo 8 d. eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame paakyje, dešinio maksiliarinio sinuso sienų lūžiai, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai, nosikaulio, dešinės akiduobės, dešinės mentės petinės ataugos, dešinės plaštakos V-to delnakaulio ir kairio šlaunikaulio lūžimai, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne; išvardinti kaulų lūžimai tiek kartu, tiek atskirai būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jų R. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; poodinė kraujosruva dešiniame paakyje ir daugybiniai odos nubrozdinimai galėtų būti vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (5 t., b. l. 45-55).

11. Abejonių šiuo ekspertizės aktu ir jame išdėstytomis išvadomis dėl R. P. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, teisėjų kolegijai nekyla. Ekspertizė buvo atlikta įvertinus visą R. P. medicininę dokumentaciją, jo gydymo ir reabilitacijos procesą po vertinamo eismo įvykio, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio nustatymo pažymose užfiksuotus duomenis, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G947/2019(02) bei 2021 m. balandžio 7 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0033/21 nustatytas aplinkybes. Svarbu ir tai, kad ekspertizė buvo atlikta pakankamą darbo patirtį turinčių ekspertų bei skirtingų sričių gydytojų, kurių kompetencija teisėjų kolegija vėlgi neabejoja. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl ekspertizę atlikusių ekspertų šališkumo, teigiant, jog jų kolegos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jau buvo pateikę pirminę specialisto išvadą, tačiau, vien tik šiuo pagrindu abejoti komentuojamame ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, nėra pagrindo. Minėta, jog kompleksinė ekspertizė buvo atliekama dalyvaujant ir tam tikros kompetencijos ir srities gydytojams (nedalyvavusiems pateikiant pirminę specialisto išvadą), kurių išvados iš esmės nesiskyrė. Nei vienas iš kompleksinės ekspertizės metu dalyvavusių gydytojų nepatvirtino, jog R. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai turėtų būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, atliekant kompleksinę ekspertizę, jos atlikimui buvo pateikti ir nauji R. P. medicininiai dokumentai, kurių specialistai, pateikę pirminę išvadą, neturėjo. Esant šiems duomenims, ignoruoti komentuojamame ekspertizės akte užfiksuotas aplinkybes, betarpiškai patvirtinančias R. P. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra pagrindo. Juo labiau, jog analogiška išvada dėl nukentėjusiajam R. P. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto buvo pateikta ir iš karto po eismo įvykio atliktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G947/2019(02).

12. Ir nors 2021 m. balandžio 7 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0033/21 nurodytas priešingas sprendimas, t. y. kad R. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, iš komentuojamos konsultacinės specialisto išvados aišku, kad ji padaryta iš esmės vadovaujantis vien tik R. P. nustatytu nedarbingumo lygiu, neatsižvelgiant į kitas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, neįvertinant galimai netinkamai atlikto R. P. gydymo, jo asmeninių savybių ar elgesio galinčio turėti įtakos tinkamam jo patirtų sužalojimų gijimui ir pan. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato ne Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, bet teismo ekspertai (Taisyklių 2 punktas), o nukentėjusiajam R. P. buvo nustatytas laikinas (nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d.) nedarbingumas, kuris neturi įtakos sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui ir nelemia išvadų pasikeitimo. Taigi, remiantis bylos duomenų visuma, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju negalima išvada, kad dėl nesugijusio šlaunikaulio lūžio galutinai sutriko nukentėjusiojo sveikata ir jis neteko 50 procentų darbingumo, nes jo gydymas tęsiamas, o nustatytas darbingumo lygis yra laikinas (terminuotas). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–350/2012).

13. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2021 m. rugsėjo 2 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1393 užfiksuotas aplinkybes, kurių duomenimis, R. P. fiksuotas mažesnis, palyginus su pradiniu, terminuotas netekto darbingumo lygis (20 procentų). Be to, priklausomai nuo nukentėjusiojo darbingumo lygio kitimo gydymo metu bei dėl to patirtos žalos, galimas ir žalos išieškojimas civilinio proceso tvarka, nekeičiant dėl to E. B. veikos kvalifikavimo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus padarinius, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esant šiems duomenims, apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma, neperkvalifikuodamas E. B. veiksmų pagal R. P. sukeltas pasekmes, priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nukentėjusiajam R. P. priteistos neturtinės žalos.

14. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas ir R. P. skundžiamu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos dydis, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, apskaičiuodamas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą dėl jo patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų bei taikydamas CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kaip žalos dydžio nustatymo kriterijų, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl pagrindo abejoti nukentėjusiajam R. P. nustatytu neturtinės žalos dydžiu, siekiančiu 4000 (keturis tūkstančius) eurų, vertinamu atveju nėra.

15. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

16. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

17. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala R. P. buvo padaryta dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 1 dalis), kurio metu, dėl E. B. sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta R. P. ir kitų asmenų sveikata. Nukentėjusysis R. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai iš E. B. priteisti 792,48 eurų turtinei žalai atlyginti, 8500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2500 eurų (2 t., b. l. 42-78, 88, 3 t., b. l. 93-96). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. P. patikslino pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad atsisako savo reikalavimo dėl 792,48 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jam jau atlygino draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“, jam padarytą neturtinę žalą vertindamas 8000 eurų sumai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. B. jam sumokėjo 1000 eurų, prašė iš E. B. priteisti 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiajam R. P. padarytų sužalojimų mastą, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykį E. B. sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, įvertinęs ir E. B. asmenybę bei faktą, kad vertinamu atveju R. P. automobiliu važiavo neprisisegęs saugos diržo, kas galėjo sąlygoti jam nustatytų sužalojimų atsiradimą, sprendė, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ (3000 eurų) ir E. B. (1000 eurų) nukentėjusiajam R. P. jau sumokėta 4000 eurų suma yra pakankama jo patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nėra pagrindo.

18. Minėta, jog po komentuojamo eismo įvykio dėl kairio šlaunikaulio, dešinės mentės petinės ataugos, V delnakaulio, skruostikaulio viršutinio žandikaulio, nosikaulio lūžių, daugybinių odos nubrozdinimų kūne R. P. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis nukentėjusiojo medicininiais dokumentais (išsamiai aptartais Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. KMPG 26/2021(02)) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 25 d. R. P. buvo gydomas LSMUL KK Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje, kur buvo tirtas pagal politraumos protokolą. Atliktuose tyrimuose stebėti daugybiniai veido kaulų lūžiai, kairio šlaunikaulio kūno lūžis su dislokacija, dešinės mentės petinės ataugos ir dešinės plaštakos V delnakaulio bazės lūžis. Dėl savo būklės R. P. buvo stacionarizuotas į LSMUL KK Ortopedijos ir traumatologijos skyrių. 2019 m. kovo 8 d. jam atliktas strypinis IFA, bei kairio šlaunikaulio ir dešinio V delnakaulio fiksacija, akriomino osteosintezė, 2019 m. kovo 13 d. – operacija, kurios metu demontuotas IFA, 2019 m. kovo 13 d. jam atlikta kairio šlaunikaulio osteosintezė, 2019 m. kovo 18 d. – operacija, kurios metu repozicionuotas skruostikaulis, 2019 m. kovo 20 d. – dešinės mentės petinio galo osteosintezė dviem kanuliuotais sraigtais ir dešinės plaštakos V delnakaulio osteosintezė dviem Kiršnerio vielų atkarpomis. Vėliau LSMUL KK Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje R. P. buvo gydomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. Planine tvarka jis buvo stacionarizuotas į Ortopedijos ir traumatologijos skyrių operaciniam gydymui. 2019 m. gegužės 20 d. laidinėje nejautroje R. P. buvo atliktas vielų pašalinimas iš dešinės plaštakos ir dešinio peties sąnario redresacija. 2019 m. lapkričio 12 d. atliktos pakartotinos operacijos dešiniojo peties ir kairiojo šlaunikaulio reosteosintezė. Vėliau R. P. LSMUL KK Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Planine tvarka jis buvo stacionarizuotas į Ortopedijos ir traumatologijos skyrių operaciniam gydymui. 2019 m. gruodžio 4 d. R. P. buvo atlikta operacija, kurios metu atlikta IMV ir rakinančių sraigtų eliminacija. Telerentgeno kontrolėje atlikta atvira lūžio repozicija. Telerentgeno kontrolėje į šlaunikaulį įvesta nukreipiančioji viela. Pagal vielos eigą išgręžtas kanalas IMV. Įvesta IMV. Telerentgeno kontrolėje įvesti proksimalinis sraigtas ir distaliniai sraigtai. Kontrolinėse rentgenogramose lūžgalių ir kostrukcijų padėtys geros. 2019 m. gruodžio 13 d. R. P. atlikta dar viena operacija, kurios metu atliktas pjūvis pagal seną randą, dešinio peties srityje pasluoksniui prieita iki metalo konstrukcijų. Pašalinti 2 kanuliuoti sraigtai. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. kovo 8 d. R. P. buvo gydomas AB „Eglės sanatorija“. 2020 m. gruodžio 8 d. po apsilankymo LSMUL KK konstatuota, kad kliniškai ir radiologiškai R. P. kairės šlaunies lūžis sugijęs.

19. Aptarti medicininiai duomenys ir išvados patvirtina, kad R. P. gydymas truko ilgą laiko tarpą, jam buvo atlikta ne viena operacija, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. R. P. įprastas gyvenimas iki šiol yra apsunkintas, nes jis iki šiol jaučia skausmus, kas rodo, jog jo gyvenimo kokybė yra pasikeitusi, jis ir toliau turės lankyti reabilitacinius užsiėmimus, dėl ko, pergyvena ir jaučia nerimą, be to, jam turės būti atliekama dar viena operacija, kurios metu bus pašalintas metalinis įtvaras, kuriuo fiksuoti šlaunikaulio lūžgaliai, dėl ko, nukentėjusysis ir vėl turės išgyventi fizinį skausmą ir nepatogumus. Kad nukentėjusiojo R. P. gyvenimo kokybė iš esmės pasikeitė, parodo ir byloje esanti darbingumo lygio nustatymo pažyma, kurios duomenimis, šiuo metu R. P. konstatuotas 20 procentų netektas darbingumo lygis.

20. Ir vis tik, net ir įvertinus šiuos duomenis tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. P. nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-46-495/2021). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4400 iki 5000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Ir vis tik, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tada, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.

21. Aptartos teismų praktikos kontekste sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam R. P. skundžiamu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamo eismo įvykio metu jis nebuvo prisisegęs saugos diržo, kas neabejotinai lėmė jo iškritimą pro priekinį automobilio stiklą ir galėjo turėjo lemiamos reikšmės jam nustatytų sužalojimų atsiradimui. Nors apeliaciniame skunde su šia išvada nesutinkama, teigiant, kad R. P. buvo prisisegęs saugos diržą, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumą, sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

22. Bylos duomenimis, R. P. eismo įvykio metu sėdėjo E. B. vairuojamo automobilio gale dešinėje pusėje už K. Š.. Šios aplinkybės neneigė R. P., ją patvirtino ir automobilyje kartu su juo buvę E. B. bei K. Š., be kita ko, pažymėję, jog E. P. saugos diržo prisisegęs nebuvo. Šioje situacijoje itin aktualu tai, kad R. P. iš karto po eismo įvykio buvo rastas iškritęs iš automobilio, automobilio priekinė keleivio sėdynė, kurioje sėdėjo K. Š., buvo smarkiai palinkusi į priekį, tokiu būdu prispausdama K. Š.. Remiantis liudytojo V. Š. parodymais, R. P. po eismo įvykio gulėjo ant kelio. Jis galimai iškrito pro priekinį langą, nes oro pagalvės buvo išsivertusios ant variklio skyriaus. Liudytojo M. R. teigimu, R. P., kuris buvo iškritęs iš automobilio, saugos diržo nesegėjo, nes saugos diržai buvo savo vietoje, jie nebuvo ištraukti, ką betarpiškai patvirtina ir 2019 m. liepos 16 d. automobilio apžiūros metu nustatyti duomenys, pagal kuriuos, automobilio galinių sėdynių tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės saugos diržai buvo užstrigę, traukiami, iš vietos nejudėjo (1 t., b. l. 144-148), kas iš esmės paneigia R. P. pirmosios instancijos teisme iškeltą versiją, kad jis segėdamas saugos diržą eismo įvykio metu iš jo išsinėrė ir iškrito pro langą. Neabejotina, kad esant tokiai situacijai, apžiūrėjus automobilį iš karto po įvykio, vietoje, kurioje eismo įvykio metu sėdėjo R. P., saugos diržas būtų ištrauktas ir prisegtas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

23. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG1273/2019(02) užfiksuotas aplinkybes, nė vienas iš R. P. patirtų sužalojimų negali būti vienareikšmiškai vertinamas, kaip būdingas sužalojimui į tinkamai užsegtą saugos diržą eismo įvykio metu, sėdint keleivio vietoje lengvojo automobilio dešinėje (1 t., b. l. 62). Be to, ir pats R. P., apklausiamas ligoninėje iš karto po komentuojamo eismo įvykio nurodė eismo įvykio metu saugos diržo nesegėjęs. Ši jo versija pakito tik tuomet, kai į bylos nagrinėjimą įstojo jo gynėja. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad per pirmąją apklausą (kai jis pripažino nesegėjęs saugos diržo) jis nieko nekalbėjo, nes tą dieną jam buvo daryta veido ir žandikaulio operacija, jis buvo po narkozės, jį apklausinėjusi tyrėja jam kišo apklausos protokolą pasirašyti, nežino, ką rašė tyrėja, nes buvo mieguistas, tačiau, šių nukentėjusiojo parodymų jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmąjį kartą R. P. apklaustas buvo 2019 m. kovo 19 d. 13.19 val. Tuo tarpu sprendžiant iš jo medicininių dokumentų, žandikaulio operacija jam buvo atlikta 2019 m. kovo 18 d. Jos metu nukentėjusiajam buvo repoziciuonuotas skruostikaulis, t. y. skruostikaulis buvo atstatytas į savo vietą. Iš aptarto seka, kad R. P. teiginiai, jog apklaustas jis buvo operacijos dieną, yra nepagrįsti. Apklaustas jis buvo kitą dieną po skruostikaulio atstatymo procedūros, todėl visi nejautros sukeliami simptomai – mieguistumas, negalėjimas sukoncentruoti savo minčių ir pan., R. P. apklausos metu jau buvo išnykę. Be to, remiantis R. P. apklaususios tyrėjos J. G. parodymais, apklausos metu R. P. buvo adekvatus, jis kalbėjo laisvai. Ji surašė apklausos protokolą tiksliai taip, kaip jai sakė R. P.. Įvertinus tai, kad tyrėja J. G. iki vertinamo įvykio nei E. B., nei R. P. nepažinojo, kas patvirtina, jog jokio suinteresuotumo į apklausos protokolą įrašyti melagingus duomenis neturėjo, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog R. P. apklausa vyko tinkamai, jokie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, galėję lemti netinkamą R. P. parodymų fiksavimą, padaryti nebuvo.

25. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, jog R. P. apklausos metu kartu su juo ir tyrėja palatoje buvo ir kita nukentėjusioji K. Š., be kita ko patvirtinusi, kad apklausos metu R. P. buvo adekvatus, po apklausos bendravo su ja ir kitais asmenimis. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. Š. taip pat buvo pripažinta nukentėjusiąja, ji eismo įvykio metu taip pat patyrė atitinkamus sužalojimus, jokių duomenų, jog apklausos metu ji darė kokį nors spaudimą R. P. nenustatyta, R. P. neprašė, jog iš palatos apklausos metu ji pasišalintų, todėl tvirtinti, kad vien tik dėl jos dalyvavimo apklausoje (vykdytoje ligoninės palatoje) R. P. davė netikslius parodymus ir nesiremti jais, nėra pagrindo.

26. Esant šių duomenų visumai, priešingai nei tai tvirtinama pateiktame apeliaciniame skunde, abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad komentuojamo eismo įvykio metu R. P. nesegėjo saugos diržo, tokiu būdu pats pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kas galėjo turėti įtakos jam nustatytų sužalojimų atsiradimui, nėra pagrindo. Ši išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padaryta remiantis ne tik E. B. ir jo draugės K. Š. parodymais, bet ir kitais aukščiau aprašytais duomenimis, kurių betarpiškai pakanka pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pagrįsti.

27. Tuo tarpu pripažinus, jog eismo įvykiui (dėl kurio nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata) kilti reikšmės turėjo ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsniu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taigi nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti kartu su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

28. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, nesant pagrindo konstatuoti, kad R. P. vertinamo eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įvertinus jam nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, atsižvelgiant ir į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas ir didinti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tokiu būdu, nukentėjusiojo R. P. atstovės advokatės D. Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

Dėl proceso išlaidų.

29. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. P. atstovė advokatė D. Višinskienė be kitų prašymų prašė priteisti R. P. ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 (penki šimtai) eurų už apeliacinio skundo surašymą (4 t., 152) ir 500 (penki šimtai) eurų už specialisto išvadą dėl R. P. sužalojimo masto nustatymo AB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 164).

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

31. Bylos duomenimis, apeliacinis procesas Kauno apygardos teisme buvo inicijuotas būtent nukentėjusiojo R. P., kurio vardu apeliacinį skundą pateikė advokatė D. Višinskienė. Ji R. P. atstovavo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Apeliaciniame skunde buvo keliamas nukentėjusiajam R. P. nustatytos neturtinės žalos atlyginimo bei E. B. veiksmų kvalifikavimo klausimas, tačiau šie reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Paties apeliacinio skundo apimtis nėra itin didelė – 13 lapų, iš kurių nemažą dalį užima įstatymų citavimas, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai, apeliacinis skundas buvo atmestas. Ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltininkas, bylą sudaro 5 tomai. Esant šiems duomenims, nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajam jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Analogiškas šis klausimas sprendžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).

32. Iš esmės analogiškais pagrindais atmestinas ir nukentėjusiojo reikalavimas iš E. B. priteisti jo patirtas išlaidas už konsultacinės išvados pateikimą. Pagal BPK 104 straipsnį, išlaidos specialistui gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistinos ir kaltinamojo. Kaip numatyta BPK 104 straipsnio 1 dalyje, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau šis proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Ir vis tik, net ir tokiu atveju būtina įvertinti, kokia buvo pateiktos specialisto išvados esmė, ar joje nustatytos aplinkybės turėjo lemiamos reikšmės apeliacinės instancijos teismo priimamam procesiniam sprendimui. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl R. P. pateiktos konsultacinės išvados buvo paskirta kompleksinė ekspertizė, tačiau ja konsultacinėje išvadoje užfiksuotos aplinkybės buvo nuosekliai paneigtos, šia išvada iš esmės nesiremiama ir šioje nutartyje. Ji buvo atlikta nukentėjusiojo iniciatyva, siekiant didesnio neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo prašomos atlyginti 500 (penkių šimtų) eurų išlaidos už konsultacinės išvados pateikimą nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš E. B. nepriteistinos.

33. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. gynėja advokatė K. Pranevičienė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti E. B. apeliaciniame procese patirtas išlaidas, atitinkančias 1000 (vieną tūkstantį) eurų, advokatės paslaugoms apmokėti. Tačiau, šis prašymas negali būti tenkinamas, todėl atmetamas. BPK nenumato galimybės apmokėti kaltininko patirtas proceso išlaidas vien tik dėl to, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas nukentėjusiojo. Neabejotina, kad nukentėjusysis turi teisę realizuoti savo teisę apskųsti jo netenkinantį procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teismui, todėl vien tik tokio apeliacinio skundo atmetimas negali lemti nukentėjusiojo teisinės padėties pabloginimo, iš jo priteisiant kaltininko patirtas proceso išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. P. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Iš Eriko B. R. P. naudai 500 (penkių šimtų) eurų išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir 500 (penkių šimtų) eurų už specialisto išvadą dėl R. P. sužalojimo masto nustatymo AB „Unge“ nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.