- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-396-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08538-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingil, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- S. J., J. B., L. L., J. R., G. O.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Rimas Andrikis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. D. uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nukentėjusiųjų turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš V. D. nukentėjusiojo S. J. naudai 3 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti, nukentėjusiesiems J. B., L. L. ir J. R. po 1 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti, nukentėjusiajai G. O. 2 000 Eur teisinei pagalbai apmokėti.
726 Eur išlaidų už konsultacinės išvados parengimą bei 242 Eur išlaidų už specialisto atvykimą į teismą nepripažintos proceso išlaidomis ir nepriteistos iš V. D. nukentėjusiojo S. J. naudai.
Nukentėjusiojo S. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. D. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 8 d. apie 15.14 val. krašto kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus, tuo kad ties 20 kilometru – (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai kelio vingyje į dešinę pagal jo važiavimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. L., dėl ko įvykus eismo įvykiui mirtinai sužalojo A. L., taip pat automobilio „Fiat Ducato“ keleiviai J. R. ir S. J. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį bei jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. D. atsakomybei, o baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus ir nebandė sumenkinti savo veiksmų, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas konstatavo ir tai, kad egzistuoja įstatymo sąlyga dėl žalos atlyginimo, bei yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad teismas pripažino egzistuojančiomis visas BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Todėl teismo išvada dėl nebuvimo visų BK 40 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų sąlygų, prieštarauja paties teismo konstatuotoms aplinkybėms. Taip pat V. D. nurodo nekvestionuojantis to, kad jo padarytu nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus, tačiau šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis pats savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nuteistasis taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo nurodytą argumentą, jog jis yra savarankiška asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo elgesio korekcija su laiduotojo (sūnaus) priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Apelianto vertinimu, tokia išvada prasilenkia su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtimi ir turi diskriminacijos pagal amžių elementų. V. D. taip pat nurodo neginčijantis apylinkės teismo sprendimo pripažinti jo sūnų netinkamu laiduotoju, tačiau teigia manantis, jog jo sutuoktinė A. D., nepažeidusi įstatymų, esanti artimiausia jo pagalbininkė gyvenime ir pareiškusi prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apeliacinės instancijos teismui, bus pripažinta verta teismo pasitikėjimo.
2.2. Dar skunde V. D. tvirtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, jam buvo paskirta be pakankamo pagrindo. Pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas už nusikalstamas veikas, padarytas dėl neatsargumo, negali būti formalus. Šiame kontekste apeliantas taip pat nurodo, kad nusikalstamą veiką per virš 30 metų vairavimo stažą jis padarė pirmą kartą, autoįvykį sąlygojo ne viršytas leistinas kelyje greitis, o nepalankios oro sąlygos, kurių jis nepajėgė tinkamai įvertinti. V. D. atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilį jis vairavo blaivus, po šio įvykio praėjo virš 2 metų, per juos kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Taip pat nurodo, jog jam, autoįvykio metu netekusiam 50% darbingumo, teisė vairuoti transporto priemonę, kuri yra būtina darbinėms funkcijoms atlikti, suteikia galimybę dirbti, per įmanomai trumpiausią laiką atlyginti nukentėjusiesiems priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. D., kuris nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, už jį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, ar nukentėjusiųjų naudai priteistų piniginių sumų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti dydžio. Apeliantas tik prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, bei panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Neįžvelgusių esminių pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Dėl laidavimo instituto ne(taikymo)
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023).
Žemesnės instancijos teismas
7. Nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas nustatė, kad V. D. padarė neatsargų nusikaltimą, taip pat pripažino, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytas sąlygas, kadangi prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, reikalavimo atlyginti ja padarytą žalą nukentėjusieji jam nepateikė (dėl nukentėjusiojo S. J. pareikšto civilinio ieškinio civiline atsakove pripažinta akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o kitiems nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta). Įvertinęs tai, jog apeliantas neteistas (2 t., b. l. 90), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 8 d., bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 91–92), jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, apylinkės teismas taipogi nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Vis tik, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog prašymą perduoti V. D. jo atsakomybei pagal laidavimą pateikęs asmuo – P. D. – nėra tinkamas laiduotojas, o ir pats V. D. yra savarankiška asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo elgesio korekcija su laiduotojo (sūnaus) priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Iš apskųstame nuosprendyje pateiktų argumentų taip pat matyti, jog priimdamas sprendimą atsisakyti taikyti apeliantui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad jo padarytu nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus.
8. Įvertinusi bylos medžiagą bei pateikto apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius, pagrįstus ir pakankamus motyvus, kodėl neįžvelgia pagrindo atleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendyje išdėstytų argumentų ir motyvų nepaneigia, remiantis jais nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas.
9. Apeliaciniame skunde V. D. nurodė neginčijantis apylinkės teismo padarytos išvados, jog jo sūnus – P. D. negali būti laikomas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimu, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta prasme. Dėl to skunde nuteistasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą kitos laiduotojos – A. D. atsakomybėn. Kartu su apeliaciniu skundu V. D. pateikė galimos laiduotojos prašymą, kuriame ji nurodė, kad nuteistasis yra jos vyras, santuokoje jie gyvena virš 28 metų, yra užauginę du vaikus, jų santykiai yra tvirti ir patikimi tiek, kad padeda įveikti gyvenimo negandas, įskaitant ir nelaimingą eismo įvykį, kuris pripažintas nusikaltimu, o jos vyras – jį sukėlusiu kaltininku. Šiame prašyme A. D. taip pat nurodė mananti, kad jos kasdienis bendravimas, įvairiapusė parama, nuolatinis rūpestis nuosprendžiu vyrui paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu yra pakankamas garantas, jog sutuoktinis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 17). Apklausta kaip galima laiduotoja apeliacinės instancijos teisme nuteistojo žmona papildomai nurodė, jog po nagrinėjamo eismo įvykio V. D. buvo nuliūdęs, labai išgyveno, jog apie šį įvykį daug kalbėjosi tarpusavyje. Ji taip pat parodė, kad su vyru beveik visą laiką būna kartu, vienas kitą palaiko. Teigė, jog jos sutuoktinis yra atsakingas vairuotojas, kuris laikosi Kelių eismo taisyklių, o ji pati, jei ir yra buvusi bausta už administracinius nusižengimus, tai buvo seniai, ir tik 1-2 kartus (2 t., b. l. 156-160).
10. Vertindama A. D. tinkamumą būti laiduotoja, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
11. Remdamasi į bylą pateiktais, o taip pat ir paties apeliacinės instancijos teismo iniciatyva surinktais rašytiniais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad A. D. praeityje neteista (2 t., b. l. 150), yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, dėl jos elgesio gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų nėra gavusi, antivisuomeniškai elgiantis ji nepastebėta (2 t., b. l. 118). Šie duomenys iš esmės teigiamai charakterizuoja A. D.. Vis tik, neigiamai nuteistojo sutuoktinę apibūdina ir pagrindą abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja šiuo atveju sudaro jos baustumo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka faktas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus A. D. yra padariusi viso penkis administracinius nusižengimus ir visi jie susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Remiantis administracinio nusižengimo registro išrašu nustatyta ir tai, kad šie administraciniai nusižengimai buvo padaryti ne taip ir seniai, kaip teismo posėdyje teigė A. D.. Ji administracinius nusižengimus padarė ne tik 2021 ir 2022 metais, tačiau ir 2023 bei 2024 metais. Keletą kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus A. D. buvo bausta ir po eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas jos sutuoktinis, kilimo. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti, jog net ir kito žmogaus mirtį bei dar trijų asmenų (įskaitant ir patį V. D.) sveikatos sutrikdymą, t. y. itin skaudžias pasekmės lėmęs eismo įvykis, už kurį yra atsakingas ne kas kitas, o jos vyras, nebuvo pakankamu veiksniu A. D. pavyzdingai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teisme ji net negalėjo tiksliai įvardinti už kokius konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo bausta, kas leidžia daryti išvadą, jog galima laiduotoja jų nesureikšmino, tiesiog formaliai sumokėjo už juos paskirtas baudas, kritiškai taip ir neįvertinusi savo teisės aktams prieštaraujančio elgesio. Toks galimos laiduotojos požiūris į eismo saugumo taisyklių laikymąsi, tame tarpe net ir po kilusios avarijos, neabejotinai rodo, jog ji nėra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti realią įtaką nuteistajam, padėti suvokti jo padarytas klaidas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nepaisant to, kad jų santuoka ir yra tvirta, paremta vienas kito palaikymu.
12. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teisme vykusiame posėdyje paklausta kaip, teismui taikant nuteistojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka sutuoktiniui, A. D. nurodė tik tai, kad ji gali pasakyti vyrui, jog jis būtų atsargus, bei apibūdino savo vyrą kaip atsakingą, taisyklių besilaikantį vairuotoją, kam prieštarauja byloje esantys duomenys apie nuteistojo baustumą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nusikaltimo, už kurį jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, padarymo aplinkybės.
13. Be to, kaip ir pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl V. D. asmenybės brandumo. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, jis yra savarankiška asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl nėra pagrindo manyti, jog jam dar reikia kito asmens (sūnaus, sutuoktinės ar kokio kito asmens), kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Laikyti tokio argumento prasilenkiančiu su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtimi ir turinčiu diskriminacijos pagal amžių elementų, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju negalima. Pažymėtina, jog tai, kad, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę, žemesnės instancijos teismus įpareigoja teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis taip pat yra išaiškinęs, kad būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (žr. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).
14. Pilnai atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju būtent tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams prašymus perduoti V. D. jų atsakomybei pagal laidavimą pateikusių asmenų įvertinimas kaip netinkamų laiduotų, o taip pat ir paties nuteistojo, kaip brandžios, savarankiškos, turinčios didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, gebančios savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, asmenybės vertinimas, o ne jo padaryto nusikaltimo padariniai, nulėmė ir nulemia sprendimą netaikyti šioje byloje BK 40 straipsnio nuostatų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą pateikusio asmens pripažinimas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo ir galinčio daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taipogi yra viena iš būtinų sąlygų, norint taikyti aptariamą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad V. D. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punkte numatytas sąlygas, vėliau konstatavęs, jog, nesant BK 40 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų sąlygų, nes prašymą perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą pateikęs asmuo nėra tinkamas laiduotojas, ir netaikęs nuteistojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų, jokių pačiam sau prieštaraujančių išvadų nepadarė.
15. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, V. D. apeliacinis skundas dalyje dėl BK 40 straipsnio taikymo netenkinamas ir toliau pasisakoma kito jo skunde suformuoto prašymo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – (ne)taikymo
16. Kaip jau minėta, nuteistojo skunde taip pat prašoma panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metų ir 6 mėnesių terminui ir ją naikinti, nėra objektyvaus pagrindo.
17. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
18. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendimą paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), apylinkės teismas grindė jo padarytų Kelių eismo taisyklių šiurkštumu bei dėl to kilusiomis pasekmėmis. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargiems nusikaltimams, jis padidinto pavojaus šaltinį vairavo blaivus, nenustatyta ir tai, kad prieš susiduriant transporto priemonėms jis viršijo leistiną važiavimo greitį, be to, įtakos šios avarijos kilimui turėjo ir meteorologinės sąlygos, tačiau, sprendžiant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, negalima ignoruoti ir kitų byloje nustatytų aplinkybių. Kaip matyti, apeliantas, tinkamai neįvertinęs tiek to, kad dėl meteorologinių sąlygų kelio danga yra šlapia bei slidi, tiek eismo intensyvumo, vietovės reljefo, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei nepasirinko, nors ir gerokai mažesnio už įvykio vietoje leistiną, tačiau saugaus greičio, ir, esant kelio vingyje į dešinę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Būtent dėl šių jo padarytų pažeidimų, neatsargaus ir rizikingo elgesio kilo eismo įvykis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kitoje transporto priemonėje važiavusio asmens mirtimi bei dar dviejų žmonių nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat pažymėtina, jog nors per turimą ilgą vairavimo stažą nusikaltimą transporto eismo saugumui, apeliantas padarė pirmą kartą, vis tik, visiškai drausmingu vairuotoju jis negali būti laikomas, kadangi penkerių metų laikotarpyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ANK nustatyta tvarka jis buvo baustas du kartus. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje laiko teisingu.
19. Be to, pažymėtina, kad V. D. uždraudimo naudotis šia specialiąja teise terminas buvo nustatytas artimas minimaliam, kuris įvertinus tai, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tik dirbi arba registruotis Užimtumo tarnyboje, laikytinas adekvačiu, proporcingu nusikalstamai veikai ir būtinu bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje, pasiekti. Priešingos išvados vien tai, kad po sukeltos avarijos apeliantui kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – nebuvo paskirta, ir šia teise naudodamasis daugiau nei du metus po įvykio jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, daryti neleidžia. Pažymėtina, jog bausmės paskirtį apima ne tik prevenciniai tikslai, kurie orientuoti į visuomenės paveikimą bei patį nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad ateityje jis susilaikytų nuo neteisėto veikimo (šiuo atveju – vairuotų padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau ir savo nerūpestingu elgesiu nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams), bet ir nubaudimo bei teisingumo principo įgyvendinimo tikslai, kuriuos pasiekti, teisėjų kolegos vertinimu, šiuo atveju būtina V. D. skirti ir BK 68 straipsnyje numatytą poveikio priemonę, kai reali laisvės atėmimo bausmė jam taip ir nebuvo paskirta bei atidedant jos vykdymą apeliantui buvo skirtas vos vienas įpareigojimas, iš esmės neribojantis jo teisių ir laisvių.
20. Pagrindo priimti priešingą sprendimą nesudaro ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam būna reikalinga atliekant darbines funkcijas. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis vykdo veiklą statybų srityje. Taigi, jo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog statybos darbams atlikti reikalingos įvairios statybinės medžiagos, įrankiai, tačiau jų pristatymu į statybvietę gali pasirūpinti ir apelianto kolegos, o jei jis dirba vienas – užsakovai, sutuoktinė ar kiti jam artimi asmenys. Darbui reikalingų priemonių pristatymui V. D. taip pat gali pasamdyti tokia veikla užsiimančius subjektus. Be to, iš gynėjo pateikto verslo liudijimo matyti, kad statybų veiklos vykdymo laikotarpis numatytas tik 2025 metų rugsėjo mėnesį. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad uždraudimas nuteistajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šiuo atveju nulems darbo ir iš to gaunamų pajamų praradimą ir atitinkamai sumažins apelianto galimybę greičiau atlyginti nukentėjusiesiems iš jo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistas pinigines sumas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar/bei dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti.
21. Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nei jį naikinti ir taikyti V. D. BK 40 straipsnio nuostatas, nei keisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, paskiriant jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.
22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą V. D. teikė advokatas Kęstutis Dobilas, jo gynybos išlaidos sudaro 175 Eur ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad V. D. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynė advokatas Rimas Andrikis, o advokatas Kęstutis Dobilas buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo procese. Esant šiai aplinkybei, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria
nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. D. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.