Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Ž.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.2. Atsakovė neneigia, kad ieškovė N. Ž. yra padariusi kelias įmokas pagal sutartį, sudarytą tarp ieškovės buvusio sutuoktinio D. Ž. ir UAB „Tomkara“. Atsakovė įmokas priėmė CK 6.50 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal sutartį kitų asmenų mokėjimai už D. Ž. buvo galimi.

18.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su D. Ž. Sutartis buvo nutraukta ir pinigai grąžinti tinkamai ir teisėtai sutarties šaliai – D. Ž. Atsakovės vertinimu, 149 660 Eur įmokos, kurias ieškovė N. Ž. atliko už buvusį sutuoktinį D. Ž. pagal jo ir UAB „Tomkara“ sudarytą sutartį, savaime negali būti laikomos ieškovės nuostoliais. Kitų aplinkybių, kad atsakovė savarankiškai (kitais pagrindais) būtų padariusi ieškovei 149 660 Eur nuostolius, ieškiniu neįrodyta. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, o reikalavimus, kylančius dėl ieškovės atliktų įmokų, ieškovė gali pareikšti trečiajam asmeniui D. Ž., bet ne atsakovei.

19. Ieškovė N. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

19.1. Atsakovės teiginiai, kad neva ieškovės ir atsakovės nesiejo ikisutartiniai santykiai, prieštaringi, stokoja loginės sekos, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nors formaliai preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau faktiškai sutarties šalys sulygo dėl esminių jos vykdymo ir kitų sąlygų, turinio. Atsakovė ieškovei pateikė ofertą, t. y. sutartį raštu, o ieškovė su pasiūlymu sutiko, nes pradėjo mokėti buto kainą (vykdyti esminį ir pagrindinį susitarimą). Be to, ieškovė derino buto įrengimą ir jo apdailos darbus būtent pagal ieškovės poreikius ir pageidavimus. Atsakovė negrąžino sumokėtų piniginių lėšų ir (ar) nereiškė pretenzijų dėl ieškovės atliekamų mokėjimo pavedimų, todėl išreiškė valią vykdyti sutartį.

19.2. Byloje nėra duomenų, kurie leistų bent jau daryti prielaidą, kad atsakovė galėjo teisėtai ir pagrįstai manyti, jog prievolė buvo vykdoma už trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo ieškovės atliktuose pavedimuose nebuvo nurodomas nei kaip pradinis mokėtojas, nei pavedimo paskirtyje. Net nevertinant, kas ir kada sudarė sutartį, mokėjimo pavedimai yra laikomi pingine operacija, t. y. vienašaliu sandoriu tarp ieškovės ir atsakovės, todėl pinigai ir turėjo būti grąžinti pavedimą atlikusiam asmeniui, o ne trečiajam asmeniui.

19.3. Pradinis pranešinimas apie sutarties nutraukimą trečiajam asmeniui buvo išsiųstas dar 2022 m. birželio 17 d., antrasis 2022 m. liepos 21 d., tačiau piniginės lėšos mokėjimo pavedimu trečiajam asmeniui pervestos tik 2023 m. sausio 19 d., t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kyla klausimas dėl parengtų pranešimų autentiškumo, nes versija, kad pinigai buvo pervesti praėjus net pusei metų po sutarties nutraukimo, yra mažai tikėtina.

19.4. Atsakovės direktorius bylos nagrinėjimo metu pripažino, nors kada tiksliai negalėjo nurodyti, jog neva atlikto piniginių lėšų trečiajam asmeniui pervedimo metu sutarties objektas (ginčo butas) egzistavo, t. y. nebuvo perleistas tretiesiems asmenims. Kadangi piniginių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui metu sutarties objektas vis dar egzistavo, todėl yra laikoma, kad atsakovei civilinė atsakomybė kyla sutartinių teisinių santykių pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad, pervesdama lėšas trečiajam asmeniui, padarė klaidą. Iš klaidos kylančias teisines ir kitas pasekmes privalo prisiimti atsakovė, kuri grąžinusi pinigines lėšas ieškovei, gali reikalauti jų grąžinimo iš trečiojo asmens D. Ž.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-714/2012 nutraukta ieškovės N. Ž. ir trečiojo asmens D. Ž. santuoka.

23. Byloje pateikta nepasirašyta 2021 m. vasario 10 d. statybos sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6. Sutarties šalys – UAB ,,Tomkara“ (statytoja) ir N. Ž. (užsakovė). Sutarties objektas – 156,16 kv. m bendro ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučiame gyvenamajame name trečiame aukšte statyba; butas statomas pagal D. J. projektavimo firmos paruoštą projektą Nr. SV12-XX-TP-BD ,,Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“ (sutarties 1.1–1.2 punktai). Buto su daline apdaila statybos kaina – 190 000 Eur (sutarties 3 punktas). Sutartimi statytoja įsipareigojo pastatyti 156,16 kv. m bendro ploto butą, perduoti butą su daline apdaila užsakovei iki 2022 m. kovo mėn., pasirašant buto perdavimo–priėmimo aktą ir įteikiant buto raktus, perduoti butą užsakovės nuosavybėn iki 2022 m. balandžio mėn., pasirašant notariškai tvirtinamą buto perdavimo–priėmimo aktą (registracijai) bei įteikiant užsakovei buto kadastrinių matavimų bylą. Užsakovė įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti sutarties kainą pagal faktiškai atliktus darbus ir pasirašyti notariškai tvirtinamą buto perdavimo–priėmimo aktą (registracijai), atsiimti buto raktus bei kadastrinių matavimų bylą, t. y. priimti minėtą butą nuosavybėn (sutarties 4.1, 4.4, 4.6, 5.1, 5.4 punktai).

24. Sutartis N. Ž. išsiųsta UAB ,,Tomkara“ komercijos direktoriaus M. D. 2021 m. gegužės 24 d. el. laišku.

25. Byloje pateikta pasirašyta 2021 m. vasario 10 d. statybos sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6. Sutarties šalys – UAB ,,Tomkara“ (statytoja) ir D. Ž. (užsakovas). Sutarties 3 punkte numatyta buto su daline apdaila statybos kaina – 380 000 Eur. Kitos sutarties sąlygos sutampa su šios nutarties 23 punkte aprašytomis sutarties sąlygomis.

26. N. Ž. yra pervedusi 149 660 Eur UAB ,,Tomkara“: 1) 2021 m. birželio 8 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 2) 2021 m. liepos 8 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 3) 2021 m. rugpjūčio 17 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 4) 2021 m. rugsėjo 13 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 5) 2021 m. spalio 8 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 6) 2021 m. lapkričio 4 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 7) 2021 m. gruodžio 10 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 8) 2022 m. sausio 18 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 9) 2022 m. vasario 14 d. pavedimu 4 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 10) 2022 m. kovo 8 d. pavedimu 8 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 11) 2022 m. balandžio 13 d. pavedimu 6 160 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“; 12) 2022 m. birželio 13 d. pavedimu 14 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“.

27. UAB ,,Tomkara“ 2022 m. birželio 27 d. pranešime, adresuotame D. Ž., nurodė, kad pagal UAB ,,Tomkara“ ir D. Ž. sudarytą sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 D. Ž. yra sumokėjęs 174 000 Eur, nors dalinės apdailos darbai užbaigti 2022 m. kovo mėn. ir UAB ,,Tomkara“ yra pasirengusi perleisti pastatytą butą. UAB ,,Tomkara“ prašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 15 d., pašalinti šį pažeidimą ir įmokėti visas sutartimi sulygtas lėšas, kitaip sutartis bus nutraukta.

28. UAB ,,Tomkara“ 2022 m. liepos 21 d. pranešimu, adresuotu D. Ž., informavo, kad sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6 nutraukiama ir grąžinamos iki šio pranešimo išsiuntimo dienos sumokėtos lėšos, atskaičius sutartines netesybas. Pagal sutartį sumokėtas avansas grąžinamas į nurodytą sąskaitą.

29. N. Ž. 2023 m. sausio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė įpareigoti UAB ,,Tomkara“ sudaryti pagrindinę notarinę sutartį dėl 156,16 kv. m bendrojo ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo su ieškove (dokumento registracijos Nr. CBP-45).

30. UAB ,,Tomkara“ 2023 m. sausio 19 d. atliko mokėjimą 155 000 Eur į sąskaitą, priklausančią D. Ž., paskirtyje nurodydama ,,Avanso grąžinamas pagal sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6“.

31. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad visi butai, esantys (duomenys neskelbtini), yra parduoti (atsakovės tripliko, dokumento registracijos Nr. DOK-14082, 4–5 psl.; 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. iki 20 min.).

32. N. Ž. 2023 m. birželio 14 d. pateikė patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-22649), kuriuo prašė priteisti 149 660 Eur nuostolius (pagal sutartį sumokėtas įmokas).

33. Bylos šalys nesutarė dėl N. Ž. atliktų mokėjimų UAB ,,Tomkara“ pagrindo. Ieškovė teigė, kad mokėjimus ji atliko pagal jos ir UAB ,,Tomkara“ sudarytą, nors ir nepasirašytą, sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6, todėl, nebeegzistuojant sutarties objektui, atsakovė turi grąžinti ieškovei jos pagal sutartį sumokėtas įmokas. Ieškovė vertino, kad visos jos įmokos, sumokėtos atsakovei, yra jos patirti nuostoliai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio bei nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita. Atsakovė UAB ,,Tomkara“ laikėsi pozicijos, kad sutartis buvo sudaryta su D. Ž., o ieškovės atliktus mokėjimus atsakovė vertino kaip prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį pagal UAB ,,Tomkara“ ir D. Ž. sudarytą sutartį. Nutraukus sutartį su D. Ž., sumokėtos įmokos grąžintos sutarties šaliai – trečiajam asmeniui D. Ž.

34. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, nustatęs, kad ikisutartiniai santykiai atsirado ir su N. Ž., todėl, pasibaigus ikisutartiniams santykiams, atsakovė viską, ką gavo iš ieškovės, privalo grąžinti ieškovei.

35. Atsakovė UAB ,,Tomkara“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų įvertinimu.

Dėl ikisutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės bei ieškovės atliktų įmokų atsakovei

36. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑73‑687/2016 28 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑434-695/2018 44 punktą).

37. Byloje tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas, ar ieškovę N. Ž. ir atsakovę UAB ,,Tomkara“ sieja nepastatyto buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

38. CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama speciali preliminariosios sutarties rūšis – būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje gali būti nustatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje nurodytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje nurodytos statybos kainos sumokėjimo.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti ir bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, ir specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktą).

40. Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.401 straipsnis) specifinė subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015).

41. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, preliminarioji sutartis taip pat yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑75‑378/2021 30 punktas).

42. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 48 punktą).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio, vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; kt.).

47. CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą; 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28-30 punktus).

48. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės UAB ,,Tomkara“ komercijos direktorius M. D. 2021 m. gegužės 24 d. el. laišku (iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini)) išsiuntė ieškovei (el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) 2021 m. vasario 10 d. sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6, kurioje ieškovė nurodyta sutarties šalimi. Sutartyje taip nurodyti ieškovės duomenys – asmens kodas, adresas, telefono numeris, el. pašto adresas.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartis ieškovei išsiųsta jau pasirašius preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su D. Ž., tam, jog ieškovė, kaip teisininkė, peržiūrėtų ir įvertintų sutarties nuostatas, o sutartyje ieškovės duomenys buvo nurodyti todėl, kad ieškovės vardu parengti sutartį pirminiame derybų etape buvo nurodęs D. Ž., tačiau vėliau persigalvojo ir butą įsigyti nusprendė savo vardu. Teisėjų kolegija nurodytą atsakovės poziciją vertina kritiškai. Jei, kaip nurodo atsakovė, sutartis buvo išsiųsta ieškovei tik sutarties nuostatoms peržiūrėti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei būtų buvusi nusiųsta sutartis, kurioje sutarties šalimi nurodytas D. Ž., o ne N. Ž. Abejonių dėl atsakovės nurodomo sutarties ieškovei išsiuntimo tikslo kelią ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog sutartis ieškovei išsiųsta jau po sutarties sudarymo su D. Ž., t. y. po tai, kai D. Ž., atsakovės teigimu, nusprendė butą įsigyti tik savo vardu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų byloje pateiktų sutarčių sudarymo data nurodoma ta pati – 2021 m. vasario 10 d. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad faktiškai sutartis su D. Ž. buvo sudaryta vėliau, nei nurodyta sutartyje, tačiau byloje nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada sutartis su D. Ž. faktiškai buvo pasirašyta.

50. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė el. paštu bendravo su architekte – dizainere I. P. dėl buto dalinės apdailos, įrengimo. Nors I. P. nėra atsakovės darbuotoja, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės susirašinėjimas su architekte – dizainere dėl buto dalinės apdailos ir įrengimo patvirtina ieškovės siekį butą įrengti pagal jos pageidavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. spalio 25 d. N. Ž. gavo el. laišką iš architektės – dizainerės su prisegtu santechnikos pririšimo planu, pavadintu ,,D. ir N. buto santechnikos planas“, kurį nurodyta persiųsti darbų vykdytojui. N. Ž. 2021 m. spalio 26 d. persiuntė planą el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo ieškovei 2021 m. gegužės 24 d. išsiųsta sutartis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dalyvavo būsimo buto įrengimo procese. Pažymėtina, kad nors atsakovė akcentuoja, jog derybos dėl sutarties sudarymo, bendravimas dėl buto statybos, įrengimo vyko tik su D. Ž., tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė UAB ,,Tomkara“ ir D. Ž. derybas, komunikaciją patvirtinančių rašytinių įrodymų, išskyrus UAB ,,Tomkara“ ir D. Ž. pasirašytą sutartį ir pranešimus dėl sutarties nutraukimo.

51. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2021 m. birželio 8 d. atliko pirmąją 14 500 Eur įmoką atsakovei. Iš viso ieškovė nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 13 d. atliko dvylika įmokų už 149 660 Eur, mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodydama ,,Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6“. Atsakovė ieškovės įmokas priėmė ir jų negrąžino.

52. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovės įmokas priėmė, kaip įvykdytas už trečiąjį asmenį pagal atsakovės ir D. Ž. Sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė įmokas atliko už trečiąjį asmenį. Mokėjimo pavedimų paskirtyje ieškovė nenurodė, kad moka už D. Ž., o nurodė sutarties numerį. Nors sutarties, kurioje jos šalimi nurodyta ieškovė, ir sutarties, kurioje jos šalimi nurodytas trečiasis asmuo, numeris sutampa (NR21/02/10-S12/C6), byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų pateikta UAB ,,Tomkara“ ir D. Ž. sudaryta sutartis. Pažymėtina, kad pirmoji įmoka ieškovės atlikta netrukus po sutarties, kurioje jos šalimi nurodyta N. Ž., išsiuntimo ieškovei. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina, jog ieškovė įmokas atliko už save pagal jai atsiųstą sutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš atsakovės pateikto banko sąskaitos įrašo nustatyta, jog įmokas pagal sutartį atliko ir D. Ž. tėvas R. Ž. R. Ž. UAB ,,Tomkara“ 2022 m. vasario 14 d. pervedė 10 000 Eur, 2022 m. kovo 8 d. – 8 000 Eur, 2022 m. balandžio 13 d. – 230 Eur, mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodydamas ,,Sutartis 21/02/10-S12/C6, N. Ž.“.

53. Atsakovė nurodo, kad įmokas iš ieškovės priėmė, taip pat nekvestionavo sutarties su ieškovės duomenimis parengimo, nes manė, jog N. Ž. ir D. Ž. yra sutuoktiniai. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė yra juridinis asmuo, be kita ko, užsiimantis nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo veikla, kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo bei profesionalumo standartai. Įvertinus tai, bei atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog atsakovė, kaip savo srities profesionalė, paruošusi dvi sutartis dėl to paties objekto su skirtingomis šalimis, vienoda data ir numeriu, gavusi įmokas iš skirtingų asmenų dėl to paties objekto statybos, turėjo išsiaiškinti ir įsivertinti aplinkybes tiek dėl tinkamos sutarties šalies, tiek dėl asmenų, atliekančių mokėjimus pagal sutartį, santykio su sutarties šalimi bei mokėjimų pagrindų, ypač nusprendusi sumokėtas lėšas grąžinti ne konkrečiai tam asmeniui, kuris šias lėšas sumokėjo.

54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovę ir atsakovę siejo ikisutartiniai santykiai. Nors ieškovės ir atsakovės preliminarioji sutartis nepasirašyta, atsakovė, 2021 m. gegužės 24 d. išsiuntusi ieškovei sutartį, pateikė ofertą, o ieškovė, 2021 m. birželio 8 d. atlikusi pirmąjį mokėjimą pagal sutartį, akceptavo ofertą; ieškovė, atlikdama mokėjimus pagal sutartį, o atsakovė, priėmusi ieškovės mokėjimus, patvirtino faktinį teisinių santykių atsiradimą dėl pinigų perdavimo tikslu įgyti būstą ateityje (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma taip pat leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokėjimus atsakovei ieškovė atliko už save, vykdydama jai atsakovės pateiktą ofertą pagal preliminariąją sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6, kurioje ieškovė nurodyta sutarties šalimi.

55. Nors šiame kontekste pažymėtina, kad preliminariai sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.165 straipsnio 2 dalis), o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią, tačiau šiuo atveju tuo pačiu įvertinama tai, jog: (i) apskritai ikisutartiniai santykiai byloje nustatytų faktinių aplinkybių prasme laikomi pasibaigusiais, nes visi butai, esantys (duomenys neskelbtini), yra parduoti (tokia byloje nustatyta aplinkybė lėmė ir ieškovės ieškinio dalyko pakeitimą – patikslinto ieškinio pareiškimą); (ii) kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys; šalies, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius atsiranda įstatymo, o ne sutarties, pagrindu (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 149 660 Eur

56. Ieškovė ieškinyje vertino, kad visos jos įmokos, sumokėtos atsakovei, yra jos patirti nuostoliai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio bei nepagrįsto praturėjimo ieškovės sąskaita.

58. Atsakovės vertinimu, 149 660 Eur įmokų suma, kurią ieškovė N. Ž. atliko už buvusį sutuoktinį D. Ž. pagal jo ir UAB „Tomkara“ sudarytą sutartį, savaime negali būti laikoma ieškovės nuostoliais, o kitais pagrindais kilusių 149 660 Eur nuostolių ieškiniu neįrodyta. Atsakovės manymu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir reikalavimus, kylančius dėl ieškovės atliktų įmokų, ieškovė gali reikšti trečiajam asmeniui D. Ž.

59. Kaip nustatyta šioje nutartyje, ieškovė įmokas UAB ,,Tomkara“ atliko ne už D. Ž., o už save. N. Ž. ir D. Ž. santuoka nutraukta nuo 2012 m. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų išreiškusi valią, jog jos sumokėtos lėšos UAB ,,Tomkara“ būtų grąžintos D. Ž. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tai, esą atsakovė ieškovės sumokėtas sumas grąžino D. Ž., nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę.

60. Jau minėta, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio, vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (šios nutarties 44 punktas), o pirmosios instancijos teismas ieškovės sumokėtas sumas atsakovei ieškovei iš esmės grąžino taikydamas restituciją.

61. Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas (CK 1.93 straipsnio 5 dalis, 6.145, 6.222 straipsniai). Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018 29 punktą ir kt.). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai šaliai tai, ką pagal jį yra gavusi, taip atkuriant status quo ante (buvusioji padėtis). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi.

62. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 149 660 Eur, t. y. būtent ieškovei, kuri ir atliko mokėjimus, buvo grąžinta jos mokėta suma. Ieškovė grąžinta į tą teisinę padėtį, kurioje ji manė esanti, atlikdama atitinkamus mokėjimus atsakovei.

63. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 149 660 Eur priteisimo iš atsakovės, laikoma, jog teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atskirų (savarankiškų) argumentų dėl palūkanų priteisimo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

65. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o, patenkinęs ieškovės ieškinį, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

66. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės jos apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus, kad patyrė 2 057 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą ir pateikimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, ieškovei N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.