Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės N. Ž. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“ dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė už 190 000 Eur įsipareigojo pastatyti ieškovei pirmiau nurodytą butą. Šalys sutarties nepasirašė parašais, bet faktiškai ją sudarė ir vykdė. Ieškovė keliais mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovei 146 000 Eur (finansavo statybas). Atsakovė pastatė butą, bet atsisako jį parduoti ieškovei.

3. Ieškinyje taip pat suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašyti viešajame registre įrašą apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą butą. Ieškovės nuomone, kad iki bylos išnagrinėjimo neapribojus atsakovės galimybės disponuoti ginčo turtu, ji gali perleisti ginčo objektą tretiesiems asmenims, todėl galėtų tapti sunkiau įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Dėl to galėtų kilti naujų ginčų. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė labai aktyviai parduoda kitus pastate esančius butus. Šiuo metu jai priklauso tik vienas butas. Be to, atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, nebendrauja su ieškove, neteikia informacijos ir nesiekia įgyvendinti sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Ieškovės ieškinys negalėjo būti įvertintas kaip tikėtinai pagrįstas. Ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Jos nebuvo sudariusios jokių sutarčių. Ieškovės nurodytą statybos sutartį atsakovė buvo sudariusi su buvusiu ieškovės sutuoktiniu D. Ž.. Ši sutartis buvo nutraukta ir viso įmokos grąžintas D. Ž., nes ji nurodė taip padaryti. Atsakovė nevedė derybų su ieškove nei dėl statybos sutarties sudarymo.

9.2. Iš prie ieškinio pridėtų elektroninių laiškų neaišku apie kokį objektą kalbama. Ieškovės pateikta statybos sutartis nepasirašyta. Kartu su ieškiniu pateiktas projekto (duomenys neskelbtini) pristatymas yra viešai prieinamas. Nurodytais įrodymais neįrodytas preliminarus ieškinio pagrįstumas.

9.3. Ieškovės reikalavimas pareikštas ydingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamąjį būstą – interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015). Ieškovė negali reikalauti prievolę įvykdyti natūra, nes ji asmeninės nuosavybės teise turi būstą (duomenys neskelbtini). Tariamai ketintas įsigyti būstas nėra vienintelis ieškovės būstas. Tai eliminuoja aplinkybę įpareigoti sudaryti sutartį natūra.

9.4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos. Teismas uždraudė atsakovei perleisti ginčo turtą, nors tikėtina, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ne vienerius metus. Tai žinoma ir neginčytina atsižvelgiant į civilinių bylų nagrinėjimo trukmę. Projekto, (duomenys neskelbtini) statybos yra finansuojamos banko kreditu. Taigi atsakovė visą ginčo laikotarpį ne tik mokės sutartines įmokas bankui, bet taip pat ir negalės parduoti areštu apsunkinto turto.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atskirajame skunde nurodytos neteisingos aplinkybės. Tai įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga. Šalys de facto (faktiškai) sudarė ginčo buto statybos sutartį. Ieškovė finansavo buto statybas ir sumokėjo iš esmės visą statybos kainą. Liko nesumokėta tik paskutinė įmoka, nes atsakovė vėlavo pastatyti ginčo butą. Dėl to ieškovė sustabdė prievolės įvykdymą. Ieškovė butą siekė įsigyti šeimos poreikiams. Bute ieškovė ketino ir ketina gyventi. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu santuoką nutraukė jau seniai. Jie nevedė bendro ūkio nei ieškovei ir atsakovei sudarant sutartį, nei vėliau ją vykdant, t. y. ieškovei mokėjimo nurodymais mokant įmokas atsakovei.

11.2. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti iš esmės tinkamai. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė objektyviai grindžia savo reikalavimus.

11.3. Iki bylos išnagrinėjimo neapribojus galimybės disponuoti ginčo turtu, jį atsakovė gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl taps sunkiau įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovei. Atsakovė kategoriškai neigia ją ir ieškovę siejančius santykius, bet aktyviai parduoda kitus tame pačiame pastate esančius butus. Visgi atsakovės atstovas susirašinėjo elektroniniu paštu su ieškove. Jis ieškovei atsiuntė statybos sutartį, kurioje kaip užsakovė įrašyta ieškovė, bet ne buvęs jos sutuoktinis. Jis ir vienas atsakovės atstovas yra draugai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės (apeliantės) atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta Nekilnojamojo turto registre įrašyti įrašą apie draudimą perleisti nuosavybės teise butą, dėl kurio ieškovė pareiškė ieškinį. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones aiškinimo ir įvertinimo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

14. Apeliantė kvestionuoja pirmąją teismo konstatuotą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną (preliminarų) ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Susipažinus su bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė buto statybos sutartį ir, nors šalys jos nepasirašė, visgi ją vykdė. Sutartis įvykdyta ne iki galo. Ieškovė didžiąją dalį buto statybos kainos, bet atsakovė atsisako parduoti butą ir sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė statomų daugiabučių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) pristatymą, 2021 m. vasario 10 d. statybos sutartį, Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovės atstovo M. D., UAB „Prusta“ architektės-dizainerės ir ieškovės elektroninius laiškus, dvylika ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų, kuriais ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 146 000 Eur, t. y.: AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 4 d., 2021 m. gruodžio 10 d., 2022 m. sausio 8 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymai. Įvertinęs išvardytų įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad darytina išvada, kad ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, išankstinis) pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja. Atskirojo skundo argumentais dėl neva ieškovės nurodytų neteisingų faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu ne su ieškove, bet buvusiu jos sutuoktiniu, ieškovės atsakovei sumokėtų lėšų jam grąžinimu, yra įrodinėtinos nagrinėjant bylą iš esmės – atsakovė turi pareigą savo nurodytas aplinkybes įrodyti bylos nagrinėjimo metu. Visgi tol, kol atsakovė to neįrodė byloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, pagal kurią, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų įvertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Vis dėlto toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-257-516/2023 13 punktas). Taigi, atsižvelgus taip pat ir į nurodytą išaiškinimą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą.

16. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja taip pat ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikumo sąlygą – grėsmės, kad ieškovei palankų teismo sprendimą ateityje gali tapti įvykdyti sunkiau arba jis gali būti iš viso neįvykdytas, tikimybę. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių, kurių prašė taikyti ieškovė, ir pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia įgyti iš atsakovės nuosavybės teise butą, dėl kurio šalys sudarė 2021 m. vasario 10 d. buto statybos sutartį. Taigi ieškovės pareikštas ieškinys susijęs su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pasikeitimu ir bylos šalių ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus ir pritaikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad CPK neapibrėžtas pavyzdinis sąrašas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir turi užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).

18. Ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovei disponuoti ginčo turtu, perleidžiant nuosavybę ar ją apsunkinant. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Suvaržius atsakovei ginčo turto perleidimo tretiesiems asmenims teisę, bus užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

19. Bylos duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl draudimo atsakovei disponuoti ginčo turtu (perleidžiant jo nuosavybės teisę ar ją apsunkinant) – atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, užtikrina ieškovės reikalavimo įvykdymą jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Apeliantei perleidus nuosavybės teisę į ginčo butą, nagrinėjamoje byloje taptų nebeįmanoma įgyvendinti ieškovės interesą įgyti nuosavybės teise ginčo butą, jeigu teismas galutiniu sprendimu patenkintų ieškinį. Dėl to būtinybė šiuo konkrečiu atveju išlaikyti šalių ir ginčo objekto statys quo proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų aspektu nusveria apeliantės suinteresuotumą perleisti ginčo butą kitiems asmenims ir grąžinti kreditą ar jo dalį bankui. Be to, apeliantė, tvirtindama, kad dėl pritaikytų draudimo ji negali perleisti ginčo buto kitiems asmenims, neatsižvelgė taip pat ir į galimybę butą perleisti ieškovei bei neįvertino šios aplinkybės.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.