Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei N. Ž., jos atstovui advokatui K. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ atstovams vadovui T. B., advokatei L. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje D. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, ir, 2023 m. birželio 14 d. galutinai suformulavusi reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės jos naudai 149 660,00 Eur dydžio sumą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.

2. Ieškovė nurodė, kad bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė už 190 000 Eur įsipareigojo pastatyti ieškovei butą. Šalys sutarties nepasirašė parašais, bet faktiškai ją sudarė ir vykdė. Ieškovė keliais mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovei 146 000 Eur (finansavo statybas).

3. Ieškovė paaiškino, jog sutartis įvykdyta ne iki galo. Ieškovė sumokėjo didžiąją dalį buto statybos kainos, bet atsakovė atsisako parduoti butą ir sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė statomų daugiabučių namų kvartalo (duomenys neskelbtini), pristatymą, 2021 m. vasario 10 d. statybos sutartį, Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovės atstovo M. D., UAB „Prusta“ architektės-dizainerės ir ieškovės elektroninius laiškus, dvylika ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų, kuriais ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 146 000 Eur, t. y.: AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 4 d., 2021 m. gruodžio 10 d., 2022 m. sausio 8 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymai.

4. Ieškovė teigė, kad atsakovė darbus turėjo užbaigti ir perduoti jos nuosavybėn iki 2022 m. balandžio mėn. Atitinkamai Sutarties 4.7. punktas numatė, kad rangovas įsipareigoja perduoti statomą butą ieškovės nuosavybėn iki 2022 m. balandžio mėn., pasirašant notariškai tvirtinamą buto perdavimo-priėmimo aktą (registracijai) bei įteikiant ieškovei kadastrinių matavimų bylą. Šalys Sutarties 3 – uoju punktu sulygo, kad Buto su daline apdaila statybos kaina yra 190 000,00 Eur.

5. Iškovė yra vartotoja, o atsakovė yra verslininkė, kuri yra stipresnioji šalis šioje situacijoje, kuri su ieškove nebendradarbiavo, į pateiktą pretenziją neatsakė ir neteikė jokios informacijos. Ieškovė paaiškino, kad poreikis ir būtinybė patikslinti ieškinį iškilo po 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio, kuomet atsakovės atstovė patvirtino ir pareiškė, kad projekte (duomenys neskelbtini), buvo parduoti ir/ar perleisti visi esantys butai. Taigi iš esmės paaiškėjo, kad nėra galimybės sudaryti pagrindinę notarinę sutartį, t. y. įgyvendinti pradinių ieškovės reikalavimą natūra (sudaryti pagrindinę sutartį dėl statybos rezultato). Šiuo pagrindu ieškovė nekeičia ieškinio pagrindo, nes savo patikslintą reikalavimą teikia tuo pačiu faktiniu pagrindu, t. y. iš tų pačių sutartinių teisinių santykių bei faktinių aplinkybių, o tik tikslina savo reikalavimą – prašo įpareigoti ne sudaryti sandorį natūra, kurio vertė - 190 000,00 Eur, o ieškovės sumokėtas pinigines lėšas priteisti iš atsakovės jos naudai.

6. Atsakovė UAB „Tomkara“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad teismas pasirengimą bylos nagrinėjimui numatė paruošiamųjų dokumentų būdu. Po pasiruošimo bylos nagrinėjimui, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo tikslina ieškinio dalyką bei prašo priteisti jos naudai 149 660,00 Eur dydžio sumą.

7. Atsakovė paaiškino, kad nesutinka su ieškovė teiginiu, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, nes su ja nei karto nėra bendravęs nei vienas atsakovės darbuotojas. D. Ž. preliminariai sutarčiai paruošti pirminiame derybų etape buvo nurodęs N. Ž. rekvizitus, todėl ieškovei ir buvo išsiųstas sutarties projektas, tačiau jokia sutartis su N. Ž. nebuvo pasirašyta ir toliau net nebuvo derinama, kadangi derybų eigoje D. Ž. nusprendė, kad butas bus įsigyjamas tik jo vardu. Toliau visos ikisutartinės derybos vyko tik su D. Ž.. Atsakovė manė, kad šie asmenys yra sutuoktiniai. Tik vėliau paaiškėjo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra išsituokę, nors toliau vedė bendrą ūkį.

8. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė N. Ž. melagingai byloje teigia, jog aktyviai dalyvavo ikisutartinėse derybose su atsakove UAB „Tomkara“. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dėl kažkokių priežasčių netgi neatsiuntė atsakovei pačios pasirašytos preliminarios sutarties, kurios pagrindu reiškia ieškinį atsakovei UAB „Tomkara“. Atsakovės nuomone, teismas turėtų kritiškai įvertinti ieškovės patikslintame ieškinyje dėstomą poziciją, kad: „Atsakovas Ieškovei pateikė ofertą, t. y. Sutartį raštu, o Ieškovė su pasiūlymu sutiko ir susisiejo sutartiniais teisiniais santykiais, nes pradėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t.y. mokėti Buto kainą (vykdyti esminį ir pagrindinį susitarimą). Be to, šalys tęsdamos sutartinių santykių vykdymą, derino Buto įrengimą ir jo apdailos darbus būtent pagal Ieškovės poreikius ir pageidavimus, t.y. jos sulygo tiek dėl Sutarties, tiek ir dėl jos esminių sąlygų. Tokiu būdu yra laikoma, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta Sutartis dėl Buto statybų. Juo labiau, kad Atsakovas niekuomet negražino ir/ar nereiškė pretenzijų dėl Ieškovės atliekamų mokėjimo pavedimų, todėl išreiškė valią vykdyti Sutartį priimdamas jos vykdymą mokėjimo pavedimais (patikslinto ieškinio 4.31 p.).“.

9. Atsakovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.”.

10. Atsakovė teigia, jog UAB „Tomkara“ nelaikė išskirtine situacijos, kuomet už trečiąjį asmenį D. Ž. pagal statybos sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 (toliau ir Sutartis), sudarytą tarp UAB „Tomkara“ ir D. Ž., dalį mokėjimų atliko kiti asmenys, tarp kurių ir ieškovė N. Ž.. Galiausiai ir pats D. Ž. nebuvo nurodęs, kad UAB „Tomkara“ pagal Sutartį negali priimti mokėjimų, atliekamų trečiųjų asmenų.

11. Atsakovė paaiškina, jog jai yra itin sudėtinga pareikšti atsikirtimus į ieškovės reikalavimą, nes patikslinto ieškinio pagrindas yra ypatingai painus. Ieškovė cituoja nemažai kasacinio teismo praktikos, tačiau taip ir nesukonkretina, kokiu pagrindu kildina atsakovės atsakomybę. Ieškovė kaip nuostolius iš šių tariamų ikisutartinių santykių prašo priteisti ne visas pagal statybos sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 sumokėtas lėšas, o būtent 149 660,00 Eur, kuriuos įmokėjo ji pati.

12. Atsakovė yra įsitikinusi, kad 149 660,00 Eur įmoka, kurią ieškovė N. Ž. atliko už buvusį sutuoktinį D. Ž. pagal jo ir UAB „Tomkara“ sudarytą Sutartį, savaime negali būti laikoma ieškovės nuostoliais. Kitų aplinkybių, kad atsakovė savarankiškai (kitais pagrindais) būtų padariusi ieškovei 149 660,00 Eur dydžio nuostolių patikslintu ieškiniu taip pat neįrodyta. Galiausiai atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, kad ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės į ją ir bet kokius reikalavimus, kylančius dėl ieškovės atliktų įmokų už D. Ž., ieškovė gali reikšti būtent trečiajam asmeniui D. Ž., bet ne UAB „Tomkara“.

13. Trečiasis asmuo D. Ž. nurodė, kad ieškovė niekada neorganizavo statybų sutarties su UAB „Tomkara“ sudarymo ir asmeniškai neketino įgyti buto (duomenys neskelbtini) objekte, nes pati tam neturėjo jokių finansinių galimybių, o būsto įsigijimą organizavo ir finansavo trečiasis asmuo. D. Ž. žinodamas, kad bus vystomas projektas (duomenys neskelbtini) pasiūlė ieškovei nupirkti butą jame, kuris būtų skirtas jų sūnui. Būtent trečiasis asmuo derėjosi su statytoju UAB „Tomkara“ ir su juo derinosi visas sutarties sąlygas. Pirmiausia buvo svarstomas variantas, kad bus sudaromos dvi statybų sutartys, kurių viena bus ruošiame N. Ž. vardu, o kita D. Ž. vardu, nes būsto vertė projekte (duomenys neskelbtini) buvo ir yra ženkliai didesnės nei nurodo ieškovė (nors ir būsto kainos ieškovė faktiškai nežinojo bei dėl jos niekada nesiderėjo). Ieškovė byloje disponuoja nepasirašyta statybų sutartimi, kuri tebuvo projektinis dokumentas išsiųstas jos elektroniniu paštu, kurį statytojui nurodė netgi ne pati ieškovė, o trečiasis asmuo.

14. Trečiasis asmuo D. Ž. pabrėžė, kad ieškovei buvo žinoma, jog dar 2022 metų vasarą jis ir UAB „Tomkara“ nutraukė sutartinį bendradarbiavimą dėl būsto įsigijimo projekte (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio pateikimu teismui faktiškai yra siekiama kitų finansinių tikslų. Ne mažiau svarbi aplinkybė, jog iš esmės tuo pačiu metu (2022 metų pabaigoje), kada ieškovė kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu, ieškovė inicijavo ir kitus teisinius procesus prieš trečiąjį asmenį, t. y. dėl išlaikymo dydžio ir kt. D. Ž. patvirtino, kad jo vardu buvo atlikti mokėjimai iš ieškovės sąskaitos, bet buvę sutuoktiniai mokėjimų laikotarpiu vis dar gyveno kartu, o pinigus ieškovė gaudavo būtent iš trečiojo asmens ir netgi pati disponavo trečiajam asmeniui priklausančiomis prisijungimo priemonėmis prie interneto banko. UAB „Tomkara“ yra grąžinusi visas lėšas įmokėtas pagal statybos sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 trečiajam asmeniui D. Ž. ir ginčo dėl to nėra. Ieškovė nei derėjosi su UAB „Tomkara“, nei iš esmės ketino asmeniškai įsigyti būstą objekte (duomenys neskelbtini). Statybų sutartis buvo parengta trečiojo asmens D. Ž. iniciatyva pirmiausia nurodžius buvusios žmonos rekvizitus, tačiau vėliau ji buvo ne kartą keičiama iki galutinio jos varianto.

15. Ieškovė ir jos atstovas baigiamosiose kalbose pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jos pasitikinėjimas D. Ž. buvo itin didelis, tačiau jie niekada nevedė bendro ūkio, net ir būdami santuokoje. Šiuo metu ieškovė nebepasitiki trečiuoju asmeniu, jaučiasi jo apgauta, todėl nagrinėjamoje byloje bet kokie klausimai, susiję su bendru gyvenimu, yra emociškai skaudinantys. Atsižvelgdama į tai, sudarė sutartį su advokatu, pati būdama advokato padėjėja. Aiškiai pabrėžė, kad niekada nežinojo apie D. Ž. vystomą verslą. Buvęs sutuoktinis skolindavosi pinigus, apie tai sužinodavusi iš aplinkinių žmonių, todėl nusprendė išsiskirti. Ieškovė, davusi priesaiką, paaiškino, jog tikrai kontaktavo su atsakovės darbuotoju T. tiek tiesiogiai, tiek per dizainerį, tačiau pati iki statomo objekto niekada nebuvo nuvykusi. Ieškovės atstovas pateikė baigiamąsias kalbas, kuriose nurodė, jog Statybos sutarties sudarymas ne tik atitiko šalių tikrąją valią bei lūkesčius, bet buvo patvirtintas ir konkliudentiniais sutarties šalių veiksmais. Piniginės lėšos buvo grąžintos ne ieškovei, kuri buvo mokėtoja, o trečiajam asmeniui D. Ž., kuris nebuvo nei piniginių lėšų mokėtojas, nei veikė notarinio įgaliojimo pagrindu ieškovės vardu. Atsakovės vadovas, teikdamas paaiškinimus, negalėjo nurodyti jokių faktinių duomenų: kaip buvo pateikta ir sudaryta sutartis, kodėl ir kokiu principu išaugo objekto kaina (su ieškove sudaryta statybos sutartis numatė dvigubai mažesnę kainą, nei statybos sutartis, kurią atsakovė tariamai sudarė su trečiuoju asmeniu), kada ir kokia suma grąžinta trečiajam asmeniui ir pan. Ieškovė mano, kad tai yra atliekama sąmoningai. Atsakovės atstovas nėra nuoseklus, aiškindamas sutartinius santykius. Atsakovas laikosi pozicijos ieškovė niekuomet nesilankė statomame objekte, o visos derybos buvo vedamos tik per trečiąjį asmenį, tačiau tuo pačiu atsakovas siunčia sutartį e. paštu ieškovei. Per teismo posėdį išsakyti atsakovo vadovo teiginiai, kad kol vyko derybos, tai ginčo objekto kaina išaugo dvigubai, o dėl to ieškovei ir trečiajam asmeniui atsiųstos sutarties kainos ženkliai skyrėsi. Visgi, trečiasis asmuo D. Ž. šią situaciją aiškino visiškai skirtingai. Jis teigė, kad ginčo objekto kaina buvo ta pati, tačiau butą ieškovė su trečiuoju asmeniu siekė įsigyti lygiomis dalimis, todėl buvo sudarytos dvi sutartys. Trečiasis asmuo jokiais rašytiniais įrodymais net nebandė įrodyti, kad ieškovę ir jį siejo jungtinė veikla. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad trečiąjį asmenį ir atsakovės administraciją sieja pažintis. Tai patvirtina trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas, kuomet oficialiai trečiasis asmuo byloje nėra atstovaujamas advokato, tačiau per klaidą atsiliepimą trečiasis asmuo D. Ž. persiunčia su atsakovo atstovės e. laišku, kuriame ji nurodo trečiajam asmeniui iš savo asmeninio e. pašto persiųsti parengtą atsiliepimą. Trečiasis asmuo teikdamas paaiškinimus, taip pat nurodo: <...mums neleidžia užduoti klausimų..>. Šią ieškovės poziciją tik patvirtino paskutiniai byloje pateikti duomenys, t. y. pranešimai apie sutarties nutraukimą trečiajam asmeniui ir mokėjimo pavedimas, kuriuo trečiajam asmeniui buvo perleistos ieškovės atsakovui sumokėtos piniginės lėšos. Kaip dabar paaiškėjo, pinigų pervedimas buvo atliktas bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovas į bylą taip ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų sutarties objekto išnykimą. Piniginių lėšų grąžinimas turėjo buvo vykdomas pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančias taisykles ir norminius teisės aktus, kurie numato pareigą grąžinti lėšas jų mokėtojui.

16. Atsakovės atstovė baigiamosiose kalbose pakartojo, kad pinigus iš ieškovės priėmė kaip mokėjimus iš trečiojo asmens. Ieškovei pasiuntė sutarties projektą paprašyti trečiojo asmens, kad ši peržiūrėtų kaip teisininkė bendrąsias sutarties sąlygas. Patvirtino, kad suprato, jog ieškovė ir trečiasis asmuo bus turto dalininkai. Sudėjus tiek pasirašytos, tiek nepasirašytos sutarties kainą, gaunasi buto kvadratinio metro vidutinė rinkos vertė. Butas buvo statomas itin paklausioje vietoje, numatyta jo plotas – 150 kv. m.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 149 660,00 Eur priteisimo ieškovės naudai. Ieškovė sumokėjo atsakovei reikalaujamą iš jos priteisti sumą šiais mokėjimo pavedimais: 2021-06-08 buvo sumokėta 14 500, Eur, 2021-07-08 – 14 500, Eur, 2021-08-17 – 14 500, Eur, 2021-09-13 – 14 500, Eur, 2021-10-08 – 14 500, Eur, 2021-11-04 – 14 500, Eur, 2021-12-10 – 4 500, Eur, 2022-01-18 – 14 500, Eur, 2022-02-14 – 4 500,00 Eur, 2022-03-08 – 8 500,00 Eur, 2022-04-13 – 6 160,00 Eur, 2022-06-13 – 14 500, Eur.

18. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo 149 660,00 Eur, bet neigia, jog turi šią sumą grąžinti ieškovei, nes jau yra grąžinusi trečiajam asmeniui D. Ž..

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad pervedė 149 660,00 Eur atsakovei pagal 2021 m. vasario 10 d. nepasirašytą Sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 dėl 156,16 m² bendrojo ploto buto Nr.: (duomenys neskelbtini) daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos. Sutarties kaina yra 190 000 Eur.

20. Atsakovė, tuo tarpu, įrodinėja, kad sutartiniai santykiai susiklostė su trečiuoju asmeniu D. Ž. pagal 2021 m. vasario 10 d. Sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6, kurioje nurodyta, jog sutarties objektas – 156,16 m² bendrojo ploto buto Nr.: (duomenys neskelbtini) daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), statyba. Sutarties kaina yra 380 000 Eur.

21. Pasinaudojus teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad ieškovė N. Ž. ir trečiasis asmuo D. Ž. yra nutraukę santuoką. Jurbarko rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-714/2012 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

22. Taigi santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o ginčo santykiai su atsakove, kaip teigia ieškovė, susiklostė po 9 metų.

23. Atsakovė neigia sutartinius santykius su ieškove, įrodinėdama, kad sutartiniai santykiai buvo susiklostę su D. Ž.. Minėta, paaiškino, jog iš ieškovės pinigus priėmė pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Atsakovė taip pat pripažįsta, jog Sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 siuntė ieškovei su jos rekvizitais, nes D. Ž. pirminiame derybų etape buvo nurodęs būtent ieškovės N. Ž. rekvizitus sutarčiai parengti. Atsakovas manė, kad šie asmenys yra sutuoktiniai. Tik vėliau paaiškėjo, kad jie yra išsituokę, nors toliau vedė bendrą ūkį. Teismas dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo ir ieškovė vedė bendrą ūkį nepasisakys, nes byloje nėra kilęs klausimas dėl jungtinės veiklos tarp šių asmenų buvimo (CPK 13 straipsnis).

24. Teismas atsakovės paaiškinimus, jog tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sutartinių santykių, vertina kritiškai, nes jie prieštarauja rašytinių dokumentų turiniui.

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

26. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

27. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai Jeigu paaiškinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiškina vienaip, o kitu – jau kitaip, tai yra pagrindo jo paaiškinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

29. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl paaiškinimų įrodomosios reikšmėms, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovės N. Ž. turima Sutartis, tiek su trečiojo asmens D. Ž. turima Sutartis yra tos pačios datos – 2021 m. vasario 10 d. Jei, kaip teigia atsakovė, ji siuntė Sutartį Nr. NR21/02/10-S12/C6 ieškovei su jos rekvizitais pirminiame derybų etape, tai ji negalėjo būti tą pačią dieną pasirašyta D. Ž.. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad derybų eigoje D. Ž. nusprendė, kad butas bus įsigyjamas tik jo vardu, todėl toliau visos ikisutartinės derybos vyko tik su D. Ž.. Tokie atsakovės paaiškinimai neatitinka rašytinių įrodymų, vertinant juos remiantis laiko chronologijos taisykle.

30. Pažymėtina, kad D. Ž. teigė, kad nurodė atsakovei išsiųsti sutarties projektą, jog ieškovė, kaip teisininkė, peržiūrėtų bendrąsias nuostatas. Toks paaiškinimas yra neįtikinamas, nes, jei Sutarties siuntimo ieškovei priežastis buvo revizuoti bendrąsias sąlygas, susipažinti su sutartimi, lieka nepaaiškinta, kodėl Sutarties, kaip teigia atsakovė, projekte, buvo nurodytas ieškovės vardas, pavardė ir net asmens kodas.

31. Trečiasis asmuo D. Ž. ir atsakovės atstovai per teismo posėdį nurodė, kad Sutarties kaina keitėsi derybų procese, nes pabrango turtas. Šis paaiškinimas yra neatitinkantis rašytinių įrodymų. Pirma, Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6 su D. Ž. pasirašyta 2021 m. vasario 10 d. (atsiliepimo priedas). Antra, ieškovei e. laiškas 2021 m. gegužės 24 d. buvo išsiųstas (siuntėjas: (duomenys neskelbtini)) su 2021 m. vasario 10 d. Sutartimi Nr. NR21/02/10-S12/C6, kaip šalimi. Tokiu atveju objektyviai tampa neįmanomu atsakovės paaiškinimas, kad ieškovei 2021 m. gegužės 24 d. buvo siųsta 2021 m. vasario 10 d. Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6 bendrųjų sąlygų peržiūrėjimai, pagal D. Ž. prašymą dėl bendrųjų sąlygų peržiūrėjimo, o po to atsakovei nurodė, kad jis bus šalimi. Kitaip tariant, trečiasis asmuo 2021 m. gegužės 24 d. (e. laiško siuntimo datai) nurodė, kad vieno ir to paties numerio sutarties šalimi bus N. Ž., nors jau 2021 m. vasario 10 d. buvo pasirašęs pats sutartį, ir, kaip teigia šie asmenys, dar vėliau nurodė (po 2021 m. gegužės 24 d.), kad tik jis bus šalimi, nes pasikeitė valia. Teismas vertina, kad tokie trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl juos atmeta (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

32. Minėta, kad abu dokumentai (tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens) yra vienos datos. Laike neįmanoma vesti derybas dėl brangstančio turto ir per vieną dieną pakelti jo kainą dvigubai, o po to siųsti sutartį su mažesne kaina ieškovei.

33. Atsakovė per teismo posėdį taip pat pakeitė savo paaiškinimus ir teigė, kad tiek N. Ž., tiek D. Ž. buvo numatomi kaip turto dalininkai. Taigi atsakovė, neigusi bet kokias sutartines sąsajas su ieškove, pati nurodė, kad vis tik ieškovė buvo pristatyta D. Ž. ir kaip būsimo buto dalininkė. Tokiu atveju pati atsakovė paneigė savo argumentą, kad įmokas priėmėm kaip mokesčius už trečiąjį asmenį dėl to paties turto.

34. Pažymėtina, kad ieškovė santykyje su atsakove, nors sutartis ir nebuvo patvirtinta pasirašytinai, yra vartotoja. Ieškovė aiškiai nurodė, kad butas buvo skirtas jos asmeniniams poreikiams, jame planavo gyventi kartu su sūnumi. Įrodinėjo, kad su trečiuoju asmenius buvo susitarimas, apimantis ir vaiko išlaikymą bei tikslą – bendromis pastangomis pastačius šį butą skirti šalių vaikui. Ieškovė taip paaiškino ir pinigų atsakovei pervedimą iš D. Ž. tėvo sąskaitos. Kadangi tai trečiojo asmens tėvo pinigai, jų priteisti nereikalauja.

35. Teismas atskirai pažymi, kad nevertins atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad ji manė, jog šalys yra santuokoje, todėl laikė, kad D. Ž. veikia ir ieškovės vardu, bet sutarties šalis yra D. Ž.. Atsakovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai taikomas didesnis atidumo ir rūpestingumo standartas. Atsakovė, išsiuntusi vartotojai pasiūlymą, toliau tęsiant santykius dėl to paties turto statybos, privalo įsitikinti šalies tinkamumu. Elgdamasi nerūpestingai, privalo atsakyti už savo veiksmų padarinius.

36. Teismas taip pat nurodo, kad nevertins trečiojo asmens D. Ž. paaiškinimų dėl ieškovės ir jo tarpusavio asmeninių santykių, ieškovės turėtų lėšų turto statybai finansuoti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektu (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tiriamas vartotojos ieškovės N. Ž. ir atsakovės verslininkės UAB „Tomkara“ įrodinėjamas sutartimis santykis. Trečiojo asmens ir ieškovės santuoka nutraukta beveik prieš 10 metų iki sutartinių santykių atsiradimo dienos, byloje nėra įrodinėjama jungtinės veiklos aplinkybė, bendro ūkio klausimai nėra aktualūs, nes net atsakovė pripažino, kad manė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo bus dalininkai vieno turto pagal tai, kaip D. Ž. vedė sutartinius santykius.

37. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje taikomos normos, reguliuojančios vartojimo teisinius santykius. Ieškovė teigia, kad ji siekė sudaryti būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį.

38. Siųstame ieškovei ir su ieškovės asmens duomenimis esančiame dokumente Nr. NR21/02/10-S12/C6 nurodyta, kad atsakovė jai pasiūlė tokį sutarties 1.1 papunktyje apibrėžtą objektą: „156,16 m² bendro ploto butas Nr.: (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name 3 aukšte, statyba.“ Atsakovė pasiūlė statomo turto – Buto su daline apdaila, kainą – 190 000 Eur (Šimtas devyniasdešimt tūkstančių eurų, 00 ct). Pagal pasiūlytą Sutarties 4.4 papunktį, atsakovė nurodė, kad įsipareigoja „perduoti statomą butą su daline apdaila Užsakovui iki 2022 m. kovo mėn. Perduodant butą pasirašomas buto su daline apdaila perdavimo - priėmimo aktas bei Užsakovui įteikiami buto raktai“.

39. Šalys ginčijasi, ar tarp jų susiklostė sutartiniai vartojimo būsimo buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, teismas chronologiškai įvertins šalių veiksmus nuo dokumento išsiuntimo ieškovei iki kreipimosi į teismą dienos.

40. Pirma, atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė nurodė, kad D. Ž. pateikė rekvizitus, asmens, kieno vardu turi būti parengtas sutarties projektas, bei paprašė atsakovės UAB „Tomkara“ atsiųsti susipažinimui statybų sutarties projektą, kurį nurodė siųsti e. paštu (duomenys neskelbtini). Byloje objektyviai esantis dokumentas (ieškinio priedas Nr. 3) patvirtina, kad sutarties šalimi yra nurodyta N. Ž., jai 2021 m. gegužės 24 d. buvo siųstas dokumento projektas. E. laiško siuntėjas: (duomenys neskelbtini).

41. Apibendrinant šias faktines aplinkybes nustatyta, kad ikisutartinių santykių stadijoje ieškovė yra nurodyta kaip sutarties šalis, ir tai paneigia atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad sutartis turėjo būti siunčiama ieškovei tik bendrųjų nuostatų revizavimui.

42. Pagal CK 6.163 straipsnio 1 dalį šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams.

43. Ikisutartinius santykius reglamentuojančių CK 6.163–6.165 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas).

44. Ieškovė per teismo posėdį paaiškino, jog nepasirašė jai siųsto dokumento, nes dar norėjo tikslintis dėl kai kurių jo nuostatų. Tačiau trečiojo asmens buvo įtikinta, kad sutartiniai įsipareigojimai bus tinkamai vykdomi. Kaip minėta, ieškovė 2021 m. gegužės 24 d. gavo Sutartį, o 2021 m. birželio 8 d. padarė pirmą pavedimą 14 500,00 Eur sumai. Pavedimo paskirtyje aiškiai nurodyta: Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6. Atskirai pažymėtina, kad tiek ieškovei skirtame, tiek trečiajam asmeniui skirtame dokumente sutarties numeris visiškai sutampa. Atsakovė priėmė mokėjimą ir nuo šio momento pradėjo skirtis jos paaiškinimai, tai yra atsirado dvi versijos: pirmoji – ieškovė vykdė mokėjimu už trečiąjį asmenį, antroji – manė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra būsimo turto dalininkai.

45. Atsakovė, išsiuntusi ieškovei (vartotojai), kaip ji nurodė, sutarties projektą, neišsiaiškino, kaip vartotoja priėmė pasiūlymą (akceptavo). Bet per posėdį ieškovės išsakyti nuoseklūs paaiškinimai ir atliktas mokėjimas įrodo, kad ieškovė akceptavo siūlymą. Taigi atsakovei atsiranda teisinė atsakomybė prieš vartotoją, kurios naudai aiškinamas susiklostęs vartojimo teisinis santykis. Atsakovė pagal teisinį reguliavimą privalėjo elgtis sąžiningai ir atsakingai.

46. Tai, kad ieškovė akceptavo siūlymą įrodo e. laiškai, patvirtinantys, jog ieškovė rūpinosi siekiamo įsigyti turto įrengimu; primintina, kad atsakovė ir ieškovė sutarė dėl dalinės apdailos (Sutarties 2 punktas). Ieškovė dėl apdailos bendravo e. paštu su architekte–dizainere I. P., o, gavusi parengtus planus, dokumentus 2021 m. spalio 26 d. persiuntė e. paštu (duomenys neskelbtini)., tai yra tuo pačiu adresu, kuriuo gavo siųstą Sutartį. Byloje nėra duomenų, ar atsakovė į e. laišką atsakė.

47. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

48. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

49. Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).

50. Taigi atsakovė 2021 m. gegužės 24 d. išsiuntė Sutartį pasirašymui, kitaip šio fakto negalima vertinti, nes dokumente nurodyti ieškovės asmens duomenys, ieškovė 2021 m. birželio 8 d. padarė pirmą pavedimą 14 500,00 Eur sumai. Tai požymiai, kurie parodo rimtą ketinimą, kaip prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktikoje, sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Kad buvo sukurtos tarpusavio pareigos įrodo ir atsakovės teiginys, kad ji maniusi, kad ieškovė ir trečiasis asmuo siekia įgyti turtą dalinės nuosavybės teise. Atskirai pažymėtina, kad atsakovė po 2021 m. gegužės 24 d. išsiųsto laiško nesikreipė į ieškovę dėl ofertos atšaukimo.

51. CK 6.168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja (to paties straipsnio 2 dalis).

52. Atsakovė, 2021 m. spalio 26 d. persiuntusi e. paštu (duomenys neskelbtini). apdailos ir išplanavimo planus, negavo pranešimo, kad e. paštu 2021 m. gegužės 24 d. išsiųsta oferta buvo atšaukta, nepaaiškinta, jog ji nėra sutartinių santykių šalimi, jei atsakovė taip manė.

53. CK 6.169 straipsnyje nustatyta, kad kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu: 1) ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama; 2) akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veikė.

54. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė N. Ž., darydama pavedimus, būtų nurodžius, kad pinigų mokėjimo tikslas – sudaryta su D. Ž. Sutartis Nr. NR21/02/10-S12/C6. Ieškovė nuosekliai aiškino, kad vedė pinigus už butą, kuris turėjo būti jos nuosavybė.

55. Pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).

56. Byloje esantis Sutarties Nr. NR21/02/10-S12/C6, kurioje nurodyta jos šalimi ieškovė, turinys, e. laiškai, mokėjimo pavedimai, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės ir ieškovės tarpusavio elgesys atitinka visus CK 6.167 straipsnio 1 dalyje nustatytus sutarties sudarymo kriterijus. Pirma, ieškovė aiškiai išreiškė savo valią būti sutarties šalimi ir vykdyti sutartį, kad įgytų turtą, atlikdama pavedimą. Antra, pasiūlymas dėl buto statybos ieškovei buvo išreikštas konkrečiai ir nedviprasmiškai, oferento pozicija neturėjo pagrindo kelti abejonių akceptantui. Pažymėtina, kad ieškovė per dvi savaites sumokėjo 14 500,00 Eur iš numatytos 190 000 Eur sumos. Trečia, ieškovės 2021 m. spalio 26 d. laiške yra nurodyta D. ir N. buto santechnikos planas 2021-10-25. Pdf, laiškas siųstas (duomenys neskelbtini). (tai e. paštas, priklausantis UAB „Tomkara“ darbuotojui M. D.). Ketvirta, pati atsakovė teigė, jog suprato, kad tiek N. Ž., tiek D. Ž. bus statomo buto bendraturčiai.

57. Dėl to, esant užfiksuotai aiškiai ir nedviprasmiškai pateiktai ofertai ir aiškiam bei nedviprasmiškam akceptui, bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad būsimo buto statybos sutartis buvo sudaryta ir su N. Ž. (CPK 12, 178, 185 straipsnis).

58. Tačiau teismas pažymi, kad aplinkybės dėl sutartinių santykių fakto nėra teisiškai reikšmingos šalių ginčui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartiniais santykiai dėl Sutarties Nr. NR21/02/10-S12/C6 1.1 papunktyje nurodyto objekto yra nutraukti, šalys neginčija šios aplinkybės. Pastatyti butai (duomenys neskelbtini), perleisti tretiesiems asmenims. Kadangi bylos šalys sutartinių santykių fakto konstatavimą laikė esminiu dalyku, teismas dėl to pasisakė.

Dėl pasekmių, nutraukus sutartį

59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pradinis pranešinimas apie sutarties nutraukimą D. Ž. buvo išsiųstas 2022 m. birželio 17 d., o antrasis – 2022 m. liepos 21 d. Piniginės lėšos mokėjimo pavedimu buvo pervestos trečiajam asmeniui D. Ž. 2023 m. sausio 19 d. Ieškovė apie sutartinių santykių pabaigą nebuvo informuota, bet dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovė reikalauja sugrąžinti jos sumokėtas sumas.

60. Pagal CPK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams

61. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008).

62. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti nuostolius, kurių suma sutampa su įmokų suma. Atsakovė teigia, kad ji nepadariusi jokių nuostolių ieškovei, nes visas jos sumokėtas įmokas grąžino trečiajam asmeniui D. Ž.. Kritikuoja ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą.

63. Teismas pažymi, kad dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

64. Minėta, kad ieškovė yra vartotoja, o atsakovė – verslininkė, kuri nepaneigė savarankiškai su ieškove susiklosčiusių sutartinių santykių. Byloje nustatyta, jog ieškovė N. Ž. ir trečiasis asmuo D. Ž. yra (duomenys neskelbtini) nutraukę santuoką.

65. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnis).

66. Ieškovė byloje pabrėžė, jog niekuomet neišreiškė nei valios, nei sutikimo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos ne jai (piniginių lėšų mokėtojai), o trečiajam asmeniui D. Ž.. Taigi, remiantis jungtinės nuosavybės pabaigą reguliuojančiomis normomis, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė, grąžinusi ieškovės sumokėtas įmokas D. Ž., pasielgė teisėtai.

67. Vadinasi, atsakovė, viską ką gavo iš ieškovės pagal sutartinius santykius dėl 156,16 m² bendro ploto buto Nr.: (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name 3 aukšte, statybos, privalo grąžinti (CK 1.138 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš atsakovės priteisiama 149 660,00 Eur ieškovės naudai (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

68. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

69. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).

70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas, ieškovei taip pat priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos ieškovei priteistos sumos, skaičiuotinos nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 179, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72. Ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai. Ieškovė paprašė priteisti 10 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš: 5 808,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 500,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti suma už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatytų dydžių, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl priteisiama iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73. Vilniaus apygardos teismas patyrė 26,56 Eur dokumentų siuntimo išlaidų, todėl valstybei iš atsakovės priteisiama šį bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės N. Ž. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ (juridinio asmens kodas: 303044916) 149 660,00, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 14 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ (juridinio asmens kodas: 303044916) 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.