Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-29 · Civilinė byla Nr. e2S-2048-854/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
e2S-2048-854/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14129-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2048-854/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14129-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui skundžiamo patvarkymo pagrindu atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose skolininku yra A. Š., įskaitant bet neapsiribojant: uždraudžiant perduoti varžytynėse neparduotą turtą trečiosios eilės išieškotojams bei uždraudžiant skelbti antrąsias turto varžytynes.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstoliui Irmantui Gaideliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė antstolio 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S-21-8-18113, kuriuo antstolis pasiūlė kreditoriams perimti turtą bei informavo skolininką apie būsimas varžytynes. Nurodė, kad antstolis artimiausiu metu ketina atlikti šiuos veiksmus – siūlyti trečios eilės išieškotojams perimti varžytynėse neparduotą turtą, neperėmus turto skelbti varžytynes ir kt., kad būtų išieškota iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto. Tuo tarpu, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021 nutarė stabdyti išieškojimo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose. Taigi antstolis neturi teisinio pagrindo atlikti tolesnių vykdymo veiksmų. Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigta įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, taip pat būtų pažeidžiamos skolininko teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis, teismas turėtų pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdomojoje byloje yra būtinas. Priešingai, pareiškėjas prašyme pateikė hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie ateityje galimą turto pardavimą iš varžytynių ir galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Jokių duomenų apie tai, kad antstolio patvarkyme nurodytas turtas yra įkeistas hipoteka byloje taip pat nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad antstolis yra paskelbęs varžytynes ir egzistuoja reali grėsmė, kad iki teismui išnagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, bus realizuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nurodė, kad šiuo atveju nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus visose vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra skolininkas, būtų paneigtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti visų išieškotojų teisėti interesai kuo greičiau atgauti skolą.

6. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas, pareiškėjas nenurodė faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pats skundas iš esmės nenagrinėjamas, todėl teismas tik preliminariai įvertino skundo pagrįstumą, taigi nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas atskirai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15057-1012/2021 pareiškėjui yra išaiškinęs, jog pareiškėjas, manydamas, kad antstolis nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to pareiškėjas patiria nuostolius, savo teises gali ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, pvz., keldamas klausimą dėl antstolio deliktinės civilinės atsakomybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta formaliais pagrindais, neišanalizavus pateiktų dokumentų, laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti be jokio teisinio pagrindo.

9.2. Teismo nutartyje nėra nurodyta, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų būtų tikėtinai nepagrįstas. Iki šiol neišnagrinėjus kitų pareiškėjo skundų dar nėra atsakyta į klausimą, ar antstolis Irmantas Gaidelis apskritai galėjo atlikti pirmąjį priverstinio išieškojimo iš skolininko turto veiksmą – skelbti pirmąsias varžytynes, neturėdamas rašytinio hipotekos/įkeitimo kreditoriaus sutikimo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 747 straipsnio 1 dalyje.

9.3. Teismo nutartis nemotyvuota, joje nebuvo įvertinti jokie skolininko pateikti dokumentai. Kartu su prašymu buvo pateiktas antstolio patvarkymas Nr. S-21-8-18113, iš kurio matyti, kad AB „Swedbank“ yra „0“ eilės kreditorius, o tai reiškia, kad tai yra hipotekos kreditorius ir jo reikalavimai tenkinami be eilės iš hipoteka įkeisto turto, ką numato ir CPK normos. Teismui taip pat buvo pateikta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, kurioje taip pat buvo aprašyta, kad bankas yra hipotekos kreditorius.

9.4. Iš antstolio patvarkymo turinio matyti, kad antstolis vykdo vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, nepaisydamas aplinkybės, kad bylos buvo sustabdytos. Antstolis jau buvo paskelbęs ir vykdė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, kurias 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymu pripažino neįvykusiomis. Šiame patvarkyme taip pat aiškiai nurodyta, kad siūloma turtą perimti trečios eilės kreditoriams, taip pat, kada antstolis skelbs antrąsias varžytynes. Taigi vien dėl šios aplinkybės, t. y. skolininkui iškėlus klausimą dėl tokio antstolio veiksmo teisėtumo, buvo akivaizdus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.5. Teismas, nagrinėdamas skolininko pateiktą prašymą, pateiktų dokumentų neanalizavo ir galimai su pateiktais dokumentais nesusipažino, kadangi visi duomenys, kuriuos teismas laikė nepateiktais ir/ar nenurodytais, buvo nurodyti būtent teismui pateiktuose dokumentuose.

9.6. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrinta teisėtų interesų pusiausvyra. Skolininko prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepažeidžia išieškotojų interesų, o sukuria balansą tarp skolininko ir išieškotojo teisių ir pareigų. Išnagrinėjus skolininko skundą ir įsiteisėjusius teismo nutarčiai dėl pateikto skundo, išnyktų ir laikinosios apsaugos priemonės, jeigu tokios būtų pritaikomos ir vykdymo veiksmai galėtų būti tęsiami.

9.7. Antstoliui tęsiant veiksmus, teismui išnagrinėjus skolininko skundus ir pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, gali nebebūti jokių galimybių atstatyti buvusią padėtį. Skolininko turtas gali būti realizuotas, nes turto realizavimo procesas yra pradėtas ir vykdomas. Pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, nesant turto, būtų reikalinga tęsti teisminius ginčus, ginčyti kitus antstolio sudarytus patvarkymus ir pan.

Šalies argumentai

9.8. Teismo argumentas apie civilinėje byloje Nr. e2YT-15057-1012/2021 priimtą 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir šios nutarties citavimo kontekstas, nėra suprantamas. Be to, situacija yra pasikeitusi, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1233-232/2021 panaikino dalį 2021 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų. Tai reiškia, kad jeigu nebus pritaikytos skolininko prašomos laikinosios apsaugos priemonės, skolininko interesai bus pažeidžiami.

Atsiliepimas

10. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas teismui pateikė neproporcingą, vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros principo neatitinkantį, vykdymo proceso tikslams ir vykdymo proceso principams prieštaraujantį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4162-232/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01009.

10.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį – sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01009. Teismas sustabdė skolos išieškojimą AB „Swedbank“ naudai, tačiau teismas nestabdė visų vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo iš A. Š. ir nestabdė areštuoto turto realizavimo kitų kreditorių naudai.

10.4. Vilniaus apygardos teisme vyksta ginčas tarp skolininkų ir išieškotojo AB „Swedbank“. Antstoliai, kurie yra areštavę skolininkams priklausantį butą, yra prisijungę prie išieškojimo iš turto ir lėšų gautų realizavus turtą.

10.5. Teismai, aptardami hipotekos kreditoriaus padėtį išieškojimo procese yra pasisakę, kad tais atvejais, kai įkeisto turto vertė yra didesnė už įsiskolinimą hipotekos kreditoriaus naudai, hipotekos kreditoriaus neprisijungimas prie išieškojimo daro žalą kitiems, paskesnės eilės išieškotojams. Šiuo atveju hipotekos kreditorius yra pradėjęs išieškojimo procedūrą, jo reikalavimas yra ženkliai mažesnis nei įkeisto turto vertė ir daug mažesnis nei trečios eilės kreditorių išieškotina suma, todėl pagrindo stabdyti išieškojimą iš turto nėra. Analogiška situacija yra nagrinėta civilinėje byloje Nr. e2S-54-258/2021, kur Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi atmetė skundą dėl antstolio veiksmų, kai antstolis, galiojant laikinosioms apsaugoms priemonėms hipotekos kreditoriaus atžvilgiu, vykdė įkeisto turto realizavimą kitų kreditorių naudai.

10.6. Nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus trečios eilės išieškotojų vykdomose bylose ir prisijungusiose vykdomosiose bylose dėl išieškojimo iš realizuotino turto, būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai kuo greičiau ir realiai atgauti skolas, šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Be to dėl išieškomų palūkanų padidėtų skolininko mokėtina suma.

10.7. Hipotekos kreditorius yra pradėjęs išieškojimo procedūrą, t. y. yra prisijungęs prie išieškojimo, todėl jo teisės realizuojant turtą nėra pažeidžiamos, net ir sustabdžius išieškojimo veiksmus jo vykdomosiose bylose. CPK nenumato, kad sustabdžius išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, turi būti stabdomas išieškojimas kitų kreditorių naudai. Įkaito turėtojo pirmumo teisė atgauti lėšas po turto realizavimo tęsiant turto varžytynes pagal kitų kreditorių reikalavimus nepažeidžiama, kadangi įkaito turėtojui nepadengtos skolos dydis yra mažesnis nei turto vertė, o kitų kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti tik realizavus skolininko turtą.

Apeliacinės instancijos teismas

kontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose skolininku yra A. Š., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S-21-8-22431, kuriuo paskelbtos skolininkų (pareiškėjo ir J. Š.) nekilnojamojo turto antrosios varžytynės, varžytynių pabaiga – 2021 m. liepos 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad šis patvarkymas patvirtina, kad antstolis toliau tęsia vykdymo veiksmus, dėl ko, realizavus skolininko turtą, skundo nagrinėjimas gali netekti jokios prasmės. Pažymi, kad šio patvarkymo jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi jis antstolio dar nebuvo surašytas.

15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (antstolio patvarkymas surašytas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo) bei į tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, juos priima.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo (skolininko) A. Š. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. Nr. 0177/18/01070, Nr. 0177/18/01071, Nr. 0241/20/00721, Nr. 0008/19/00668, Nr. 0008/19/01624, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01007 ir Nr. 0008/20/01009, Nr. 0171/20/01816, Nr. 0241/20/01272 dėl įsiskolinimų išieškojimo hipotekos kreditorei AB „Swedbank“ (vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01007 ir Nr. 0008/20/01009) ir kitiems trečios eilės išieškotojams. Pagrindinį išieškojimą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, prie jo vykdomų vykdomųjų bylų (išieškojimo) prisijungė antstoliai Dalius Traigys, Brigita Palavinskienė, Asta Stanišauskaitė.

18. Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. gegužės 4 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių ir turto perėmimo Nr. S-21-8-18113, kuriuo: 1) paskelbė 2021 m. balandžio 2 d. – 2021 m. gegužės 3 d. vykusias turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) pasiūlė trečios eilės išieškotojams perimti varžytynėse neparduotą turtą – turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 915 200 Eur, turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 760 000 Eur; 3) nustatė, kad trečios eilės išieškotojai iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai) privalo informuoti antstolį apie ketinimą perimti turtą; 4) išaiškino, kad išieškotojas pagal CPK 720 straipsnį sutikęs perimti turtą CPK 701, 716 straipsniuose nustatyta tvarka privalės įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą; 5) išaiškino, kad neperėmus turto po pirmųjų varžytynių arba nepranešus apie sutikimą paimti perduodamą turtą, ar per nustatytą terminą neįmokėjus skirtumo, bus skelbiamos antrosios varžytynės; 6) pranešė, kad išieškotojams neperėmus turto, antrąsias varžytynes numatoma paskelbti iki 2021 m. birželio 3 d.; 7) išaiškino, kad suinteresuoti asmenys turi teisę antstoliui pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pareiškėjas pateikė antstoliui 2021 m. gegužės 17 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2021 m. gegužės 4 d. p patvarkymą dėl varžytynių ir turto perėmimo Nr. S-21-8-18113. Antstolis skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu teisme užvesta civilinė byla Nr. e2YT-20213-1014/2021. Šios nutarties priėmimo dieną skundas dėl antstolio veiksmų dar neišnagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Pareiškėjas, iki 2021 m. gegužės 17 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui skundžiamo patvarkymo pagrindu atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose skolininku yra A. Š., įskaitant bet neapsiribojant: uždraudžiant perduoti varžytynėse neparduotą turtą trečiosios eilės išieškotojams bei uždraudžiant skelbti antrąsias turto varžytynes.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, motyvuodamas tuo, jog prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis, teismas turėtų pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdomojoje byloje yra būtinas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimo turto pardavimo iš varžytynių yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad antstolio patvarkyme nurodytas turtas yra įkeistas hipoteka, taip pat, kad antstolis yra paskelbęs varžytynes ir egzistuoja reali grėsmė, kad iki skundo išnagrinėjimo bus realizuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas.

22. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad jis tinkamai pagrindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo pateikti įrodymai pagrindžia jo nurodytas aplinkybes, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo išnagrinėjimo, yra grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys negalimas, kadangi bus realizuotas pareiškėjui priklausantis turtas. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino (ar apskritai nevertino) jo pateiktų įrodymų ir dėl to nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo ir antstolio atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

25. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

26. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).

27. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

28. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai neišskyrė ir neanalizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo ir grėsmės galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymui, tačiau iš teismo motyvų matyti, jog teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

29. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4162-232/2020 tenkino ieškovų UAB „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. liepos 8 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2983), Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. liepos 9 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989), Nr. 0008/20/01009 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. birželio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2944).

31. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021, išnagrinėjęs atsakovės AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens UAB „Veika“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeitė ir ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01009.

32. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1233-232/2021 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. liepos 9 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 17 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo siekė, jog būtų panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo pirmosios jam priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir pasiūlyta trečios eilės išieškotojams perimti iš varžytynių neparduotą turtą, nurodant, kad to nepadarius, bus skelbiamos antrosios varžytynės. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį, pareiškėjas šioje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose jis yra skolininku.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus įrodymus – tiek skundžiamą antstolio patvarkymą, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, kurią, teismas, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, spręsdamas konkretų klausimą, turi galimybę naudoti, matyti tiek nekilnojamasis turtas, kuris kreditavimo sutarčių pagrindu įkeistas AB „Swedbank“, tiek tai, jog ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties priėmimo antstolis Irmantas Gaidelis ir toliau vykdo išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto. Skundžiamame antstolio 2021 m. gegužės 4 d. patvarkyme aiškiai nurodyta, kad pirmosios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, pasiūlyta perimti trečios eilės išieškotojams neparduotą iš varžytynių turtą, o to nepadarius – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 3 d. antstolis nurodė skelbsiantis antrąsias turto varžytynes.

35. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas antstolio 2021 m. birželio 1 d. pranešimas dėl varžytynių skelbimo Nr. S-21-8-22431 patvirtina, kad 2021 m. birželio 1 d. buvo paskelbtos antrosios minėto turto varžytynės, kurių pabaiga 2021 m. liepos 1 d.

36. Iš viešai prieinamos informacijos (interneto tinklapis www.evarzytynes.lt) nustatyta, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, o turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtos – turtas parduotas už didžiausią iš varžytynių pasiūlytą kainą.

37. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartyje, pasisakydamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – nurodė, kad „teismas, įvertinęs ieškovų reiškiamus reikalavimus ir faktinę situaciją byloje (tai, kad pradėtos ieškovų turto pardavimo iš varžytynių procedūros), sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju padėtų išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju siekiant realiai apginti bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengti tolesnių teisinių ginčų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomosiose byloje, pradėtose ginčijamų kreditavimo sutarčių pagrindu. Tuo atveju, jei teismas nesustabdytų išieškojimo veiksmų iš ieškovų turto, gali susiklostyti situacija, kai ieškovai nebeturėtų galimybės įgyvendinti jiems palankaus procesinio sprendimo, kadangi vykdomieji įrašai būtų įgyvendinti priverstinai išieškant iš įkeisto ieškovų turto“. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo motyvus, matyti, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas iš esmės susijęs su tuo, jog būtų sustabdytas išieškojimas iš AB „Swedbank“ naudai įkeisto turto.

38. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nevertindamas pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, sprendžia, kad šioje byloje egzistavo pagrindas pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų – 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymo teisėtumo. Visuma antstolio Irmanto Gaidelio atliktų procesinių veiksmų patvirtina, kad išieškojimas iš AB „Swedbank“ naudai įkeisto turto tęsiamas ir tokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių - neužtikrinus status quo padėties iki skundo išnagrinėjimo, kyla grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo faktinis įvykdymas gali pasidaryti negalimas.

39. Pareiškėjas prašo uždrausti antstoliui skundžiamo patvarkymo pagrindu atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose jis yra skolininkas. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų per plataus pobūdžio ir bet kokių vykdymo veiksmų atlikimą visose vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra skolininkas, ribotų nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, kurį užtikrinti prašoma nurodomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, esmę, spręstina, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimų užtikrinimas iki skundo išnagrinėjimo gali būti pasiektas uždraudžiant antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti tolimesnius AB „Swedbank“ naudai įkeisto pareiškėjo nekilnojamojo turto realizavimo veiksmus.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl kiti šalių nurodyti argumentai įtakos vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, iš esmės analizuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atmestas, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti bet kokius hipotekos kreditorės AB „Swedbank“ naudai įkeisto pareiškėjo A. Š. nekilnojamojo turto išieškojimo (realizavimo) veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

42. Pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį.

43. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Kuomet pagrindinis reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (skundas dėl antstolio veiksmų), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui grąžintinas 38 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2021 m. birželio 1 d., žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ78493, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti bet kokius išieškojimo iš hipotekos kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai įkeisto pareiškėjo A. Š. nekilnojamojo turto (jo realizavimo) veiksmus.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Grąžinti pareiškėjui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 1 d., žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ78493, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Teisėja Giedrė Čėsnienė