Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui skundžiamo patvarkymo pagrindu atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose skolininku yra A. Š., įskaitant bet neapsiribojant: uždraudžiant perduoti varžytynėse neparduotą turtą trečiosios eilės išieškotojams bei uždraudžiant skelbti antrąsias turto varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas pažymėjo, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pats skundas iš esmės nenagrinėjamas, todėl teismas tik preliminariai įvertino skundo pagrįstumą, taigi nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.7. Antstoliui tęsiant veiksmus, teismui išnagrinėjus skolininko skundus ir pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, gali nebebūti jokių galimybių atstatyti buvusią padėtį. Skolininko turtas gali būti realizuotas, nes turto realizavimo procesas yra pradėtas ir vykdomas. Pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, nesant turto, būtų reikalinga tęsti teisminius ginčus, ginčyti kitus antstolio sudarytus patvarkymus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (antstolio patvarkymas surašytas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo) bei į tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, juos priima.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo (skolininko) A. Š. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. Nr. 0177/18/01070, Nr. 0177/18/01071, Nr. 0241/20/00721, Nr. 0008/19/00668, Nr. 0008/19/01624, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01007 ir Nr. 0008/20/01009, Nr. 0171/20/01816, Nr. 0241/20/01272 dėl įsiskolinimų išieškojimo hipotekos kreditorei AB „Swedbank“ (vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01007 ir Nr. 0008/20/01009) ir kitiems trečios eilės išieškotojams. Pagrindinį išieškojimą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, prie jo vykdomų vykdomųjų bylų (išieškojimo) prisijungė antstoliai Dalius Traigys, Brigita Palavinskienė, Asta Stanišauskaitė.

18. Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. gegužės 4 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių ir turto perėmimo Nr. S-21-8-18113, kuriuo: 1) paskelbė 2021 m. balandžio 2 d. – 2021 m. gegužės 3 d. vykusias turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) pasiūlė trečios eilės išieškotojams perimti varžytynėse neparduotą turtą – turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 915 200 Eur, turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 760 000 Eur; 3) nustatė, kad trečios eilės išieškotojai iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai) privalo informuoti antstolį apie ketinimą perimti turtą; 4) išaiškino, kad išieškotojas pagal CPK 720 straipsnį sutikęs perimti turtą CPK 701, 716 straipsniuose nustatyta tvarka privalės įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą; 5) išaiškino, kad neperėmus turto po pirmųjų varžytynių arba nepranešus apie sutikimą paimti perduodamą turtą, ar per nustatytą terminą neįmokėjus skirtumo, bus skelbiamos antrosios varžytynės; 6) pranešė, kad išieškotojams neperėmus turto, antrąsias varžytynes numatoma paskelbti iki 2021 m. birželio 3 d.; 7) išaiškino, kad suinteresuoti asmenys turi teisę antstoliui pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo ir antstolio atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

25. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

26. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).

27. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

28. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai neišskyrė ir neanalizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo ir grėsmės galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymui, tačiau iš teismo motyvų matyti, jog teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

29. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4162-232/2020 tenkino ieškovų UAB „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. liepos 8 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2983), Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. liepos 9 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989), Nr. 0008/20/01009 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. birželio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2944).

31. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021, išnagrinėjęs atsakovės AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens UAB „Veika“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeitė ir ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01009.

32. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1233-232/2021 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2020 m. liepos 9 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 17 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo siekė, jog būtų panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo pirmosios jam priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir pasiūlyta trečios eilės išieškotojams perimti iš varžytynių neparduotą turtą, nurodant, kad to nepadarius, bus skelbiamos antrosios varžytynės. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį, pareiškėjas šioje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose jis yra skolininku.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus įrodymus – tiek skundžiamą antstolio patvarkymą, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, kurią, teismas, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, spręsdamas konkretų klausimą, turi galimybę naudoti, matyti tiek nekilnojamasis turtas, kuris kreditavimo sutarčių pagrindu įkeistas AB „Swedbank“, tiek tai, jog ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties priėmimo antstolis Irmantas Gaidelis ir toliau vykdo išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto. Skundžiamame antstolio 2021 m. gegužės 4 d. patvarkyme aiškiai nurodyta, kad pirmosios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, pasiūlyta perimti trečios eilės išieškotojams neparduotą iš varžytynių turtą, o to nepadarius – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 3 d. antstolis nurodė skelbsiantis antrąsias turto varžytynes.

35. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas antstolio 2021 m. birželio 1 d. pranešimas dėl varžytynių skelbimo Nr. S-21-8-22431 patvirtina, kad 2021 m. birželio 1 d. buvo paskelbtos antrosios minėto turto varžytynės, kurių pabaiga 2021 m. liepos 1 d.

36. Iš viešai prieinamos informacijos (interneto tinklapis www.evarzytynes.lt) nustatyta, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, o turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtos – turtas parduotas už didžiausią iš varžytynių pasiūlytą kainą.

37. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartyje, pasisakydamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – nurodė, kad „teismas, įvertinęs ieškovų reiškiamus reikalavimus ir faktinę situaciją byloje (tai, kad pradėtos ieškovų turto pardavimo iš varžytynių procedūros), sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju padėtų išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju siekiant realiai apginti bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengti tolesnių teisinių ginčų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomosiose byloje, pradėtose ginčijamų kreditavimo sutarčių pagrindu. Tuo atveju, jei teismas nesustabdytų išieškojimo veiksmų iš ieškovų turto, gali susiklostyti situacija, kai ieškovai nebeturėtų galimybės įgyvendinti jiems palankaus procesinio sprendimo, kadangi vykdomieji įrašai būtų įgyvendinti priverstinai išieškant iš įkeisto ieškovų turto“. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo motyvus, matyti, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas iš esmės susijęs su tuo, jog būtų sustabdytas išieškojimas iš AB „Swedbank“ naudai įkeisto turto.

38. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nevertindamas pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, sprendžia, kad šioje byloje egzistavo pagrindas pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų – 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymo teisėtumo. Visuma antstolio Irmanto Gaidelio atliktų procesinių veiksmų patvirtina, kad išieškojimas iš AB „Swedbank“ naudai įkeisto turto tęsiamas ir tokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių - neužtikrinus status quo padėties iki skundo išnagrinėjimo, kyla grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo faktinis įvykdymas gali pasidaryti negalimas.

39. Pareiškėjas prašo uždrausti antstoliui skundžiamo patvarkymo pagrindu atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose jis yra skolininkas. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų per plataus pobūdžio ir bet kokių vykdymo veiksmų atlikimą visose vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra skolininkas, ribotų nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, kurį užtikrinti prašoma nurodomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, esmę, spręstina, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimų užtikrinimas iki skundo išnagrinėjimo gali būti pasiektas uždraudžiant antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti tolimesnius AB „Swedbank“ naudai įkeisto pareiškėjo nekilnojamojo turto realizavimo veiksmus.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl kiti šalių nurodyti argumentai įtakos vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, iš esmės analizuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atmestas, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti bet kokius hipotekos kreditorės AB „Swedbank“ naudai įkeisto pareiškėjo A. Š. nekilnojamojo turto išieškojimo (realizavimo) veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

42. Pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį.

43. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Kuomet pagrindinis reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (skundas dėl antstolio veiksmų), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui grąžintinas 38 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2021 m. birželio 1 d., žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ78493, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti bet kokius išieškojimo iš hipotekos kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai įkeisto pareiškėjo A. Š. nekilnojamojo turto (jo realizavimo) veiksmus.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Grąžinti pareiškėjui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 1 d., žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ78493, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.