- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-2429-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30164-2020-97
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- J. N. Z.
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės J. N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino bylos nagrinėjimo metu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 punktą – padidinti šalių sūnui J. Z. priteisto išlaikymo sumą nuo 220 Eur iki 400 Eur, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 d., pavedant lėšas naudoti išimtinai vaiko poreikių tenkinimui; taip pat prašo viršyti reikalavimus – nustatyti, kad ieškovė tvarko visas vaiko lėšas uzufrukto teise.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, atsakovas sūnaus J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui įsipareigojo mokėti 220 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.
3. Pažymi, kad nuo sprendimo priėmimo pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis. Atsakovas be 220 Eur išlaikymo daugiau neprisideda finansiškai prie vaiko išlaikymo, neišnaudoja bendravimo tvarkoje nustatytų atostogų laiko, todėl vaiko atostogų išlaidos tenka vienai ieškovei. Santuokos nutraukimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovas papildomai apmoka už sūnaus šachmatų būrelį (10 Eur), tačiau sūnui nutraukus šiuos užsiėmimus, atsakovui vaiko išlaikymo išlaidos sumažėjo. Sūnus pradėjo lankyti tinklinio užsiėmimus, baseiną, kurie būtini dėl vaiko sveikatos, todėl išlaidos sūnaus ugdymui padidėjo.
4. Šalims gyvenant santuokoje ir ieškovei nežinant, atsakovas po ieškovės tėvo mirties priėmė tuo metu buvusių abiejų nepilnamečių vaikų vardu palikimą (dalį nekilnojamo, kilnojamo turto ir pinigines lėšas). Paveldėto turto dalies išlaikymas teko jų tėvams. Didesnė dalis šio turto priklauso ieškovės motinai, kuri garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, gauna nedidelę pensiją, tačiau iki šiol moka ir už sūnui J. Z. priklausančio turto išlaikymo ir/ar pagerinimo išlaidas. Ieškovė savo motinai padengia ½ dalį išlaidų už sūnų, už jo paveldėtą turtą, priešingai nei atsakovas. Vaiko turto išlaikymo išlaidos įskaitytinos į sūnaus išlaikymo išlaidas.
5. Nuo 2020 m. pradžios, nuo karantino dėl COVID-19 pradžios ieškovės pajamos labai sumažėjo, gana ilgą laiką neturėjo galimybės dirbti, odontologijos klinika buvo uždaryta, teko skolintis pragyvenimui ir vaiko išlaikymui pinigų iš artimųjų ir kitų asmenų. Iki tol buvusio pajamų lygio pasiekti nėra jokios galimybės ir tokių galimybių kol kas nenusimato. Ieškovė susirgo profesinė liga – stipininiu yliniu tenosinovitu ir dėl to nebegali taip intensyviai dirbti, kaip dirbo iki šiol, o tai mažina ieškovės gaunamas pajamas. Todėl ieškovės finansinė padėtis žymiai pablogėjo, o nepilnamečio sūnaus išlaidos ženkliai padidėjo, kadangi ieškovė nemažai lėšų skiria vaiko ugdymui ir sveikatai (tinklinis, baseinas), dantų gydymas tęstinis ir 2020 m. sūnui planuojama atlikti odontologinių paslaugų už 1 500 Eur (breketų dėjimas).
6. Tuo tarpu, atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, kadangi gauna didelį fiksuotą atlyginimą valstybės tarnyboje, turi asmeninio nekilnojamo turto, kiekvieną mėnesį ieškovė jam moka po 1 000 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė prašė atsakovo atidėti jam mokamos kompensacijos mokėjimą nors keliems mėnesiams, tačiau atsakovas nesutiko, o tai dar labiau pablogino ieškovės finansinę padėtį.
7. Ieškovė pateikė šalių sūnaus J. Z. preliminarius poreikių paskaičiavimus mėnesiui:
- maistas - 450 Eur (15 Eur dienai);
- apatiniai rūbai (pižama 4 vnt. metams po 12 Eur) - 4 Eur mėnesiui;
- kojinės (24 vnt. metams po 3 Eur) - 6 Eur mėnesiui;
- trumpikės (24 vnt. metams po 4,50 Eur) - 9 Eur;
- marškiniai (6 vnt. metams po 15 Eur) - 7,5 Eur mėnesiui;
- trumparankoviai marškinėliai po 5 eur (10 vnt. metams) - 4.2 Eur mėnesiui;
- kiti marškinėliai po 13 Eur (10 vnt. metams) - 10,8 Eur mėnesiui;
- liemenės po 14 Eur (3 vnt. metams) - 3,5 Eur mėnesiui;
- megztinis po 30 Eur (4 vnt. metams) - 10 Eur mėnesiui;
- polo marškinėliai po 9 Eur (10 vnt. metams) - 7,5 Eur mėnesiui;
- kelnės po 35 Eur (4 vnt. metams) - 11,67 Eur) mėnesiui;
- džinsai po 35 Eur (4 vnt. metams) - 11,67 Eur mėnesiui;
- kepurės visiems sezonams ir pirštinės (10 Eur mėnesiui);
- striukės visiems sezonams metams 300 Eur (25 Eur mėnesiui);
- avalynė, įskaitant sportinę ir visiems sezonams metams 340 Eur (28,3 Eur mėnesiui);
- buities ir higienos reikmenys mėnesiui 20 Eur.
- buto einamoji priežiūra, patalynė, rankšluoščiai ir kitos buities reikmės baldams ir jų priežiūrai ir kt.) - 10 Eur mėnesiui;
- vaistai ir vitaminai - 15 Eur mėnesiui;
- laisvalaikis - 20 Eur mėnesiui;
- ugdymas - 100 Eur mėnesiui (baseinas mėnesiui 60 Eur; tinklinis mėnesiui 40 Eur);
- atostogos ir kitos šventės - 600 Eur metams (50 Eur mėnesiui);
- mokymo reikmėms - 20 Eur mėnesiui;
- pasiruošimas mokslo metų pradžiai - reikiamų priemonių supirkimas, uniforma 110 Eur rinkliavos mokykloje ir kt.) 400 Eur (33,3 Eur mėnesiui);
- komunalinių atliekų išvežimas metams - 271,12 Eur; sūnaus dalis metams sudaro 135,56 Eur - 11,29 Eur mėnesiui;
- kitos komunalinės paslaugos už penkis mėnesius (2020 m. sausis-gegužės mėn.) sudaro 526,93 Eur. Sūnaus dalis 263,47 Eur - mėnesiui 52,70 Eur;
- dantų tvarkymas 1 500 Eur metams - 125 Eur mėnesiui;
- kirpykla mėnesiui 10 Eur;
- sūnui J. Ž. priklausančio turto (3/16 dalys buto; sodo namo; žemės sklypo; garažo; automobilio išlaikymo išlaidos; išlaidos einamojo buto remonto darbams; sodo inventoriaus įsigijimui; sodo priežiūros darbams ir kt.) išlaikymo dalis mėnesiui sudaro apie 12 Eur.
8. Nurodo, kad iš viso sūnaus išlaikymas mėnesiui sudaro 1 078 Eur mėnesiui, o atsakovui tenkanti ½ dalis – 539 Eur. Atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, jo gaunamos pajamos stabilios ir turimas nekilnojamas turtas leidžia teikti sūnui didesnį išlaikymą.
9. Taip pat nurodo, kad prasidėjus nuotoliniam mokymui, sūnui teko pirkti naują kompiuterinę įrangą. Atsakovas prie to neprisidėjo ir šios išlaidos neįtrauktos į preliminarų vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą. Vaikui reikalingos ir korepetitorių paslaugos. Šios išlaidos į išlaikymą taip pat nėra įtrauktos, kadangi mokslo metai tik prasidėjo ir šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas šiurkščiai pažeisdamas bendravimo su vaiku tvarką, bendraudamas su sūnumi nė karto vaiko nenusivedė į kokias nors pramogas (teatrą, kiną, koncertą). Vaikui būnant su tėvu ir jam pasiėmus sūnų į orientavimo varžybas, 2 Eur startinį mokestį reikalauja, kad sumokėtų ieškovė. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas tėvo pareigas vykdo netinkamai.
10. Papildomai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovei dirbti trukdo žalingi įpročiai, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pats atsakovas provokuodavo ieškovę jos gyvenamojoje vietoje.
11. Ieškovės įmonės vidutinis darbuotojų atlyginimas yra 446,25 Eur, o tai įrodo, jog darbuotojai dirba ne pilną darbo dieną, šiuo metu 2 darbuotojos yra dekretinėse atostogose. Ieškovės gaunamos pajamos yra minimalus atlyginimas, vaiko išlaikymo pinigai (220 Eur), kuriuos moka atsakovas ir 60 Eur išmoka vaikui, iš viso apie 887 Eur per mėnesį. Iš tokių pajamų ieškovė neturi galimybės patenkinti vaiko poreikių ir pragyventi.
12. Ieškovė kritiškai vertina atsakovo įrodymus dėl neva jo atostogų su vaiku. UAB „Kempingas slėnyje“ (Trakai) – sumokėta 14,60 Eur, todėl manytina kempinge buvo su vaiku 1 ar 2 naktis. Pagal pateiktą 2020 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą KRC Nr. 20029, paslaugas iš Karių reabilitacijos centro pirko atsakovas ir sumokėjo 15,34 Eur už nakvynę (tikėtina Druskininkuose), tačiau nėra duomenų, su kuo atsakovas ilsėjosi. Be to, nurodytos PVM sąskaitos faktūros apačioje yra žyma į nuorodas dėl finansavimo šaltinio, o tai reiškia, kad pagal šį dokumentą atsakovas nemokėjo. Sūnaus dviračio remonto išlaidos (40 Eur) patvirtina, kad atsakovas neprisideda net tokiais darbais, kuriuos jis gali atlikti pats.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodo, kad jo darbo užmokestis yra 1 523 Eur, tačiau gauna dienpinigius ir ieškovės jam mokamą 1 000 Eur kompensaciją kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu atsakovo garantuotos mėnesinės pajamos yra 2 523 Eur (dienpinigiai neįskaičiuoti). Atėmus visas atsakovo nurodomas išlaidas, jam lieka 1 623 Eur, o tai reiškia, kad atsakovas finansiškai pajėgus mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 500 Eur. Pagal atsakovo pateiktą deklaraciją, 2020 m. gegužės 11 d. jis turėjo 27 125 Eur piniginių lėšų ir asmeninio turto. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patiria 130 Eur kas mėnesį komunalinių mokesčių.
14. Argumentai dėl ieškovės turtinės padėties šioje byloje nenagrinėtini, kadangi santuokos nutraukimo byloje visas santuokoje įgytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, o tai reiškia, kad nutraukus santuoką šalių turtinė padėtis buvo vienoda. Nutraukiant santuoką, ieškovė viena padengė bankui 48 569 Eur būsto paskolą. Be to, nuo 2018 m. pavasario iki santuokos nutraukimo 2019 m., atsakovas jam priklausančios būsto paskolos dalies nemokėjo, neteikė jokio išlaikymo abiem tuo metu buvusiems nepilnamečiams vaikams.
15. Papildomai paaiškino, kad esant karantinui, vaikas užsiėmimų nelanko, tačiau tik atsiradus galimybei, vaikas baseiną lankys. Vaiko dantų tvarkymas yra tęstinis. Atsakovas nenurodė, kokias išlaidas patiria dėl orientavimosi sporto.
16. Negalimas vaiko maitinimo išlaidų lyginimas su kariams skiriama maistui suma, kadangi kariams produktai įsigyjami didmeninėje prekyboje, kurios kainos yra ženkliai mažesnės. Atsakovas nepastebėjo, jog vaikas vartoja papildus ar vitaminus, kadangi atsakovas vaiką pasiima labai trumpam laikui.
17. Mokslo metų pradžiai ieškovė sūnaus reikmėms išleido šias pinigų sumas: 3 vnt. uniforminėms kelnėms po 11,99 Eur - 35,99 Eur; uniforminiam megztiniui ir marškinėliams (3 vnt. x 39,14 Eur - 117,42 Eur; veido kaukėms (3 vnt. po 6,50 Eur - 19,5 Eur; batams 75 Eur (su nuolaida); sportiniams marškinėliams ir kojinėms 51,78 Eur (po 3 vnt.); uniformos taisymui 40 Eur; bloknotams, guašui, sąsiuviniams – 20,41 Eur; plunksnakočiui, sąsiuviniams, kapsulėms – 23,13 Eur; kirpimui 10 Eur; tinklinio kamuoliui 38,24 Eur; pratyboms 25,78 Eur; mokyklinėms knygoms 12 Eur; rinkliavai į klasės fondą 20 Eur; kitoms mokyklos reikmenims – 5,94 Eur; iš viso 495 Eur (ieškinyje nurodyta 400 Eur). Prasidėjus nuotoliniam mokymui, papildoma interneto įranga kainavo dar 120 Eur. Šios išlaidos ieškinyje nebuvo įtrauktos, nes atsirado vėliau, nei pateiktas ieškinys.
Šalies argumentai
18. Pilnamečiam studentui sūnui J. Z. išlaikymą teikia tik ieškovė. Atsakovas pilnamečiam sūnui išlaikymą pradėjo teikti tik po to, kai sūnus kreipėsi į teismą dėl paramos teikimo ir tik gavęs procesinius dokumentus, atsakovas sudarė taikos sutartį su sūnumi.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, kad padidėjo vaiko poreikiai, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, o atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Byloje nėra duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar profesinė liga. Ieškovė nededa pastangų, arba jai trukdo dirbti ir išlaikyti turtinę padėtį žalingi įpročiai – polinkis piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nes policijos pareigūnai ne vieną kartą nustatė neblaivumą.
21. Ieškovė nenurodė, kad ji yra J. N. Z. individualios įmonės savininkė ir vadovė. Jos įmonėje dirba 11 apdraustųjų; įmonė skolų neturi, įsigijo transporto priemonę; įmonei buvo taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Įmonėje nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. padidėjo darbuotojų skaičius nuo 9 iki 11. Šie duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės ir jos įmonės turtinė padėtis nėra sunki.
22. Atsakovas teikia sūnui išlaikymą, papildomai savo iniciatyva perka vaiko ugdymui skirtus daiktus ir pramogas, atostogauja su vaiku sutartyje nustatytą laiką. Metų bėgyje atsakovas su vaiku atostogavo ne vieną kartą Druskininkuose, Ignalinoje, buvo išvykę į Šiaulius, Preilą, Marijampolės r. prie Vištyčio ežero ir tuo metu turėjo pažintinę išvyką į Lenkiją.
23. Atsakovas tarnauja krašto apsaugos sistemoje ir gauna pagal karinį laipsnį (majoro) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą (toliau – ir Tarnybos įstatymas) nustatytą fiksuotą tarnybinį atlyginimą, kuris gali kisti tik nuo šio įstatymo nuostatų pakeitimų, reglamentuojančių tarnybinį atlyginimą. Atsakovui užsiimti individualia veikla ar dirbti kitą darbą (išskyrus pedagoginį ar kūrybinį) draudžia minėto įstatymo 36 straipsnio 7 dalis. Pagal atsakovo sudarytą terminuotą tarnybos sutartį jo darbo santykiai baigiasi 2022 m. liepos 31 d., todėl esant vyresnio nei 51 m. amžiaus, būtų sudėtinga surasti po tarnybos geriau apmokamą darbą dėl tarnybos specifikos.
24. Atsakovas turi paveldėto 6 619 Eur vertės nekilnojamojo turto su kitais bendraturčiais. Esant būtinumui įsigijo senos statybos dviejų kambarių butą, už 68 000 Eur, paėmęs 40 000 Eur kreditą iš Swedbank, AB ir pasiskolinęs 5 000 Eur iš brolio. Butui reikalingas remontas, be to yra būtinas kasdieninių daiktų įsigijimas. Atsakovas vyresniajam sūnui moka po 170 kas mėnesinį išlaikymą. Atsakovas šiuo metu skolingas bankui 35 000 Eur, kuriuos privalo grąžinti per 9 metus, turi baigti buto remontą ir teikti šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą (220 Eur). Atsakovas per mėnesį taip pat privalo sumokėti 350 Eur kredito įmoką su jo privalomu buto draudimu, 130 Eur savo buto komunalinius mokesčius, 30 Eur automobilio draudimą. Iš viso 900 Eur. Tuo tarpu atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 523 Eur. Atsakovui kitiems poreikiams tenkinti lieka 623 Eur. Iš šios sumos turi būti tenkinami atsakovui būtinieji fiziologiniams ir buities poreikiai, nepilnamečiam vaikui skiriamos lėšos, automobilio išlaikymas, būtinieji buto remonto darbai, buities reikmenims ir pan. Atsakovo pradėtam dantų gydymui per metus ar pusantrų reikės skirti 10 520 Eur iš likusių lėšų. Karo tarnyboje teisės aktai nustato sveikatos reikalavimus, todėl atsakovas privalo pasirūpinti sveikata savo lėšomis, kad neprarastų tarnybos. Todėl atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra tokia gera, kad jis galėtų mokėti dar didesnį išlaikymą sūnui. Atitinkamai nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei ieškovės.
25. Ieškovė su šalių sūnumi gyvena prabangiame kotedžo tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas už 147 826 Eur (510 000 Lt). Ieškovė yra odontologinės klinikos vadovė ir praktikuojanti odontologė, po santuokos nutraukimo bylos turinti tik jai nuosavybės teise priklausančiais komercinės paskirties patalpas, kuriose įrengta stomotologinė klinika ir plaučių ligų kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini). Šių komercinių patalpų vertė yra 95 000 Eur. Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį, ieškovė įgijo ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 700 Eur. Be to, ieškovės odontologijos klinikoje yra įrengtos dvi stomatologinės kėdės su pilna įranga, kurios vertė yra 28 256 Eur. Atsakovė kreditinių įsipareigojimų neturi. Ieškovės įmonė 2020 m. įsigijo automobilį. Ieškovės nurodomas jos darbo užmokestis taip pat kelia abejonių. Esminių pasikeitimų ieškovės turtinėje padėtyje per pakankamai trumpą laiką po santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo, neįvyko.
Atsiliepimas
26. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės argumentais dėl padidėjusių vaiko poreikių. Tvirtinant sutartį buvo atsižvelgta į visus vaiko poreikius, tame tarpe ir dantų sąkandžio koregavimą. Aplinkybė, kad vaikui buvo nupirktas vienas abonentas už 95 Eur per metus į sporto klubą, nepatvirtina esminių aplinkybių pasikeitimo, arba tai, kad vaikas pradėjo lankyti tinklinio užsiėmimus, nes ieškovė nepateikė net sutarties, apmokėjimų ar kitų įrodymų, patvirtinančių šio būrelio lankymo aplinkybes ir išlaidas. Pažymi, kad vaiko dantų gydymas dėl neteisingo sąkandžio buvo pradėtas dar iki skyrybų proceso teisme 2017 m. Ši aplinkybė buvo įvertinta sudarant sutartį ir tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, nežymus vaiko poreikių pasikeitimas nesudaro pagrindo keisti vaiko išlaikymo dydį.
27. Sūnaus šachmatų būrelis mėnesiui kainavo 10 Eur, tačiau ieškovė nutylėjo aplinkybę, kad sūnui nustojus lankyti šachmatų būrelį jis aktyviai pradėjo lankyti orientavimosi sporto treniruotes, kurio išlaidos yra ženkliai didesnės, kad atsakovas jį treniruoja bei apmoka grupinių treniruočių išlaidas, veža į miesto ir respublikines varžybas, kad vaikas Lietuvos Respublikos orientavimosi sporto kalnų čempionate 2020 m. užėmė pirmą ir antrą vietą, laimėjo Vilniaus miesto daugiadienes varžybas, Alytaus taurę ir čempionatą. Visas šio sporto išlaidas (starto mokesčius, dviračio remontą, kelionės išlaidas ir kt.) apmoka tik atsakovas. Tik atsakovo pastangų ir skirto laiko dėka sūnus tapo Lietuvos Respublikos čempionu. Šiam rezultatui pasiekti atsakovas daug bendravo su sūnumi, skatino sportuoti, treniravo ir apmokėjo visas išlaidas.
28. Ieškovė nepagrindė dvigubai išaugusių išlaidų sūnaus maistui mėnesiui (450 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 1181, net kariams, kurių tarnyba dažnai vykdoma sunkiomis ir ištvermės reikalaujamomis sąlygomis, vienai parai numatyta 8 Eur maitinimo išlaidų suma. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-/2016, kurioje išaiškinta, jog vien dėl to, kad vaikas tapo didesnis, nesuponuoja išvados, jog vaiko poreikiai didesni, išaugo poreikis rūbams, batams.
Atsiliepimas
29. Atsakovo teigimu, ieškovė padidino ir išskaidė drabužių poreikius, o lentelėje nurodė kainas neatitinkančias pačios ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų kainų (pvz. džinsų, trumpikių, megztinio ir kt.). Nepagrįstai vienkartines baseino ir tinklinio išlaidas, ieškovė įtraukė į nuolatines išlaidas, kaip ir 15 Eur mėnesiui vaistams ir vitaminams, kadangi byloje nėra medikų pažymų, pagrindžiančių tokį poreikį. Lentelėje atostogoms ir šventėms per mėnesį skiriama 50 Eur ir tuo pačiu 20 Eur skiriama laisvalaikiui. Šventės ir laisvalaikis pagal savo pobūdį artimos veiklos, sutampančios ir nėra būtinumo skirti 70 Eur, kai tuo tarpu dar numatomos išlaidos pramogoms, baseinui ir tinkliniui. Lentelėje buities reikmėms skiriamos lėšos numatytos parodo ieškovės nesąžiningumą, kadangi neadekvati suma 400 Eur skiriama pasiruošimui mokslo metų pradžiai ir ši suma taip pat nepagrindžiama duomenimis ar argumentais, be to, ji yra vienkartinio pobūdžio. Ieškovė nepagrįstai priskyrė viso buto, garažo ir klinikos šiukšlių išvežimo išlaidas vaiko poreikiams. Ieškovė nepagrindė ir komunalinių išlaidų vaiko dalies. Medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad vaikui būtina skirti 1 500 Eur dantų gydymui metams. Atsakovas nesutinka ir su išlaidų suma, skirta vaikui priklausančio automobilio, sodo namo, žemės sklypo, buto išlaikymui, kuriame vaikas negyvena einamojo remonto išlaidoms, sodo inventoriaus įsigijimui, sodo priežiūros darbams ir kt., nes tai nėra susiję su vaiko būtinaisiais poreikiais ir šios išlaidos, nesusijusios su bylos dalyku.
30. Papildomai paaiškino, kad vaiko poreikiai per 1 metus negalėjo išaugti daugiau nei du kartus. Teismų praktikoje įprastai panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos sudaro 140 - 190 Eur mėnesiui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1168-854/2020).
31. Atsakovas aktyviai, geranoriškai daugiau nei teismo bendravimo grafike (kas antrą savaitgalį) nustatyto laiko bendrauja su vaiku, t. y. kartu su juo keliauja, sportuoja, atostogauja, todėl ieškovės nurodyta 600 Eur suma (50 Eur/mėn.) yra aiškiai per didelė ir neatitinka teismų panašiose bylose nustatytų dydžių.
32. Mano, kad pagrįstomis laikytinos apie 420 - 450 Eur išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį, iš kurių: apie 170 – 180 Eur maistui, 40 - 50 Eur komunalinėms išlaidoms, apie 60 - 70 Eur drabužiams ir avalynei, apie 20 Eur higienos ir sveikatos priežiūros prekėms, apie 70 Eur papildomam ugdymui, apie 30 Eur laisvalaikio ir kitoms panašaus pobūdžio pramogoms, apie 30 Eur kitoms mokymo ir buitinėms reikmėms.
33. Dantų gydymas vaikui yra baigtas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikui dėl sveikatos sutrikimų būtina lankyti baseiną ateityje, arba vaikas anksčiau lankė ir turi gebėjimų plaukime bei siekia šioje srityje kokių nors rezultatų. Ieškovės su dubliku pateikta SEB banko mokėjimo nurodymas Nr.131 patvirtina, kad vaikas tinklinio treniruotes lankė tik 3 mėnesius. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vienkartinis baseino ar trumpalaikis tinklinio užsiėmimų lankymas vaiko raidai, ugdymui reikšmės neturi, tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti vaiko poreikių padidėjimo.
34. Ieškovė, siekdama pagrįsti mokslo metų pradžios vaiko išlaidas, dubliko 10 punkte nurodė vaiko kanceliarinių prekių išlaidas 23,13 Eur, pateikdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA2014005732, kuri yra išrašyta J. N. Z. IĮ vardu. Šiame punkte nurodo kainas: pvz. uniformines kelnes 3 vnt. po 11,99 Eur = 35,99 Eur ir dar 1 kelnių taisymas – 40 Eur ir pateikia pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. gautą gerokai po rugsėjo pirmosios dienos su neadekvačia pinigų suma. Tai parodo ieškovės mėginimą nesąžiningai pagrįsti vaiko poreikius, kainų neadekvatumą, nes kelnių taisymas kainuoja brangiau už 3 vnt. kelnių.
35. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nėra būtinumo kiekvienais metais pirkti naują uniformą vaikui. Taip pat nėra būtinumo pirkti kiekvienais metais visas jos sudedamąsias dalis (pvz. uniforminį megztinį ir marškinėlius, sportinius marškinėlius), nes įprastai naudojami tik tam tikros uniformą sudarančių rūbų dalys. Ypatingai nėra būtina pirkti atskiras uniformos dalis trimis egzemplioriais, nes uniforma gali būti skalbiama savaitgaliais, valoma atostogų metu, be to, ieškovė turėjo įvertinti ir nuotolinio mokymosi pobūdį namuose. Akivaizdžiai matosi poreikių dubliavimas, t. y. kirpimas, mokymo reikmenys, kojinės, batai ir sportiniai marškinėliai yra dar nurodomi ir kitoje ieškovės poreikių lentelės eilutėse, t. y. 3, 15, 22, 2, todėl ieškovės nurodytos 400 Eur išlaidos (arba 33,3 Eur per mėnesį) pasiruošimui mokslo metų pradžiai, laikytinos neprotingai didelės, nesąžiningai ir klaidingai paskaičiuotos.
36. Ieškovė, pagrįsdama kitas vaiko išlaikymui skiriamas išlaidas – kompiuterio išlaidas (120 Eur), pateikė dar kitą sąskaitą Nr.TA2014005732, kuri taip pat išrašyta jos įmonės vardu. Iš jos pateiktų čekių, sąskaitų, kvitų, kuriais grindžiami vaiko poreikiai, akivaizdu, kad jie surinkti nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., t. y. tuo metu, kai buvo pradėta privaloma mediacija ir civilinės bylos nagrinėjimas, todėl tokie įrodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ieškovė buvo suinteresuota bylos baigtimi.
37. Nurodo, kad teismui sprendžiant dėl vieno iš tėvų priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį
38. Byloje duomenys ir viešoje erdvėje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės valdoma ir vadovaujama individuali įmonė teikia klinikoje plataus spektro odontologines gydymo paslaugas (dantų implantacija, chirurginis gydymas, estetinis plombavimas, vaikų ir kt. gydymas), todėl ieškovės pajamos turėtų siekti ne mažiau kaip 8 000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, jeigu įmonė neslepia mokesčių. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo gaunamas pajamas iš savo individualios įmonės ir kt.
39. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kaip bus padalintas tarp šalių turtas, o ne taikant CK nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl nesutinka su ieškovės argumentais, jog nutraukiant šalių santuoką visas santuokoje įgytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, ir tai reiškia, kad nutraukus santuoką šalių turtinė padėtis buvo vienoda. Ieškovei liko visas nekilnojamasis turtas (kotedžas, komercinės patalpos (odontologijos klinika), garažas ir pelningai veikianti individuali įmonė su įmonei priklausančiu turtu). Tuo tarpu atsakovui 54 300 Eur kompensacija, kurios dalį – 10 300 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti per du mėnesius, o likusią dalį mokėti kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur iki išmokėjimo.
40. Sprendžiant šią bylą aktuali yra bylos nagrinėjimo metu šalių turtinė padėtis, o ne buvusi 2019 m. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad prie atsakovo pajamų – gaunamo tarnybinio atlyginimo turi būti priskaičiuota ir ieškovės mokama turto kompensacija. Pagal kasacinio teismo suformuotas taisykles tokio pobūdžio kompensacija nėra įskaičiuojama į gaunamas pajamas.
Šalies argumentai
41. Ieškovė klaidingai nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą deklaraciją, atsakovas 2020 m. gegužės 11 d. turėjo 27 125 Eur piniginių lėšų, kadangi iš pateiktos atsakovo Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad nurodyta suma buvo deklaruota už 2019 m. ir minėta suma susidarė iš ieškovės sumokėtos pradinės kompensacijos ir einamųjų kompensacijų bei atsakovo sutaupytų lėšų banke, kaip ir buvo sutarta pagal teismo patvirtintą šalių sutartį. Būtent šie pinigai buvo panaudoti pirminiam įnašui butui įsigyti.
42. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad ji skolinga dideles sumas savo motinai, kadangi iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės motina padovanojo jai 40 500 Eur būsto paskolai padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
43. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. birželio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų.
44. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovės teigimu, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, nebuvo vertinama šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai, kadangi šalių santykiai buvo labai konfliktiški ir buvo siekiama kuo greičiau nutraukti tarp šalių santuoką, todėl ieškovė pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo numatyta vaiko išlaikymui tik 220 Eur suma kas mėnesį, nors pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 300 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ginčijo šiuos argumentus nurodydamas, kad šalys mediacijos proceso metu vertino visus vaiko poreikius ir šalys susitarė būtent dėl 220 Eur išlaikymo dydžio iš atsakovo ir šachmatų būrelio apmokėjimo, nustatymo. Ieškovė baigiamosiose kalbose pripažino, kad pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį aiškiai žinojo ir planavo po metų kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui, dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, kadangi ji nesutiko su tokiu išlaikymo dydžiu.
45. Teismas pažymėjo, kad teisinės reikšmės neturi tai, kad šiuo atveju santuoka nutraukta bendru sutarimu, kadangi šalys pasirašydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalijasi turimą turtą, vertina vienam iš sutuoktinių paliekamo turto dalį, atitinkamai sprendžia kompensacijų dydžio priteisimo klausimus, kurie priklauso nuo to, kokia turto (verslo) dalis paliekama vienam iš sutuoktinių, neretai vaikams nustatomas išlaikymo dydis priklauso būtent nuo vienam iš sutuoktinių paliktos turto dalies ar viso verslo, kaip šiuo atveju. Bylų dėl išlaikymo vaikui ypatumai negali reikšti to, kad sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismas vertino, ar nuo šalių santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo (2019 m. balandžio 29 d.) iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, jog būtų teisinis pagrindas padidinti iš atsakovo teikiamą išlaikymą šalių sūnui nuo 220 Eur iki 400 Eur.
Šalies argumentai
46. Ieškovė nurodė, jog vaiko maisto poreikiams reikia 450 Eur (15 Eur dienai). Atsakovas nesutinka su tokiu išaugusiu maisto poreikiu, kadangi net kariams maisto poreikiui dienai skaičiuojama 8 Eur suma. Ieškovė atsakydama į šiuos argumentus teigia, jog kariams tokia pinigų suma skaičiuojama maistui didmeninėmis kainomis. Teismas įvertino, kad pati ieškovė turi galimybę apsipirkti didmeninės prekybos tinkle bei nesutiko su ieškovės argumentais, kad 12 metų vaiko maisto poreikiams dienai reikia 15 Eur, juolab ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad namuose nuolat gamina šviežią maistą, tokia suma būtų pakankama pamaitinti kelių asmenų šeimai.
Žemesnės instancijos teismas
47. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaiko poreikiai drabužiams, batams, higienai, pasiruošimui mokyklai, knygos, pratybos, rinkliavos mokyklai, kirpimas taip pat galėjo ženkliai padidėti. Vaiko išlaikymo lėšos turi būti naudojamos racionaliai, neperkant vienu metu po tris tos pačios rūšies drabužius, žinant, jog vaikas šiuos drabužius greitai išaugs. Sprendimo priėmimo metu šalims buvo žinoma ši aplinkybė (kad vaikas auga), todėl ji nėra pasikeitusi, atitinkamai laikytina, jog pirmiau išvardinti vaiko poreikiai nėra išaugę. Drabužių kainos yra vienodos tos pačios rūšies darbužių dydžiams, t. y. nepriklausomai nuo to, koks vaiko (paauglio) drabužių dydis. Be to, teismas pritaria ir atsakovo argumentams, kad nepaisant ieškovės nurodomų vaikų poreikių drabužiams (pvz. kelnės, džinsai, po 35 Eur; striukės visiems sezonams 300 Eur (1 sezonui 75 Eur x 4), batai 340 Eur (85 Eur x 4) visiems sezonams, įskaitant sportinę avalynę), ieškovės pateikti drabužių kvitai, neatitinka nurodomų kainų, todėl minėtų drabužių įsigijimui reikia ženkliai mažiau lėšų, nei nurodo ieškovė. Ieškovė taip pat dubliuoja šias išlaidas, pakartotinai prideda prie pasiruošimo mokyklai išlaidų. Be to, striukių kvitai pateikti iš Lindex parduotuvės, kuri taip pat prekiauja ir moteriškais drabužiais, todėl teismas negali daryti išvados, jog visi kasos kvitai pagrindžia tik vaiko poreikių išlaidas. Vaiko poreikiai nuo 2020 m. nuo kovo 13 d. paskelbto karantino dėl COVID-19 bei 2020/2021 m. mokslo metais negalėjo išaugti dėl objektyvios priežasties, kadangi vaikų ugdymas nevyko kontaktiniu būdu, kaip ir nevyko kita popamokinė veikla, dėl ko turėjo sumažėti vaiko poreikiai drabužiams, batams, popamokinei veiklai ir pramogoms.
48. Ieškovė, pagrįsdama kitas vaiko išlaikymui skiriamas išlaidas – įrangai interneto greičiui padidinti (120 Eur), kanceliarinių prekių išlaidas (23,13 Eur) pateikė sąskaitas Nr. 290111660 bei Nr.10399649, kuri išrašyta ieškovės įmonės vardu, todėl ši sąskaita neįrodo vaiko padidėjusių vaiko poreikių. Ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 23 d. be mėnesinių išmokų vaikui, pervedė dar ir 120 Eur kompensaciją pandemijos pasekmėms sumažinti, todėl laikytina, jog internetinio galingumo padidinimo (reikalingos mokslui) išlaidos, ieškovei buvo kompensuotos.
49. Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių vaikui 1 500 Eur kainuojančių breketų poreikį, tokios išlaidos, kaip ir skiepų išlaidos (dviračio ar kompiuterio remontas) yra vienkartinio pobūdžio, kuriomis negali būti į ateitį didinami nuolatiniai vaiko poreikiai ir keičiamas sprendimas. Nenumatyti didesni vienkartiniai vaiko poreikiai sveikatai gali būti dengiami abiejų šalių susitarimu, arba iš kitų vaikui skirtų išlaikymo lėšų.
50. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius taip pat įrodinėjo ir investiciniu draudimu (70 Eur), tačiau šios išlaidos atsirado jau įpusėjus bylos nagrinėjimui. Be to, vaikui lėšos gali būti kaupiamos tokiu atveju, kai jų lieka nuo tėvų teikiamo išlaikymo, o kaip šiuo atveju, ieškovė teigia, jog jų nepakanka. Teismas laiko, kad tokios išlaidos patiriamos ieškovės vienasmenišku sprendimu.
51. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad vaikui dėl sveikatos sutrikimų būtina lankyti baseiną ateityje. Vaikui buvo nupirktas vienas „FITUS“ sporto klubo abonentas už 95 Eur per metus, nepatvirtina vaiko ugdymo poreikio šioje srityje, būtinumo lankyti baseiną, kuris be kita ko, yra ir vienas iš brangiausių sporto klubų Vilniaus mieste. Ieškovei laikantis pozicijos, jog vaikui šalia orientavimosi (bėgimo, dviračių, slidinėjimo) sporto būtinas dar ir plaukimas, racionaliai naudojant vaiko išlaikymo lėšas, kurios šiuo metu yra 510 Eur (220 Eur x 2 + 70 Eur), galėtų būti patenkintas ir šis poreikis. Sūnus tinklinio treniruotes lankė tik 3 mėnesius, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šie užsiėmimai nėra nuolatinio pobūdžio, kurie lemia išaugusius vaiko poreikius.
52. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad nuo teismo sprendimo priėmimo ženkliai išaugo komunaliniai mokesčiai, taigi dėl šios priežasties išaugo vaiko poreikiai. Teismas įvertino komunalinius mokesčius ir konstatavo, kad visų paslaugų kaina ne padidėjo, o šiek tiek sumažėjo, lyginant su 2019 m. Teismas nevertino ieškovės garažo komunalinių mokesčių, kadangi šios išlaidos nepatenka į vaiko poreikius.
53. Teismas pasisakydamas dėl šalių sūnaus paveldėto turto išlaikymo poreikių pažymėjo, jog tai nėra naujai atsiradę poreikiai po šalių santuokos nutraukimo. Šio turto išlaikymo dalis buvo apmokėta atsakovo bei šalių sūnaus paveldėtomis lėšomis. Be to, šie poreikiai gali būti dengiami iš vaiko turimo turto, pvz. gaunamų pajamų nuomojant vaiko turto dalį (buto kambarį, visą garažą, kadangi automobilis parduotas; už turimas vaiko lėšas jo vardu įgyjant pvz. garažą ir nuomojant jį), ir iš šių lėšų gali būti dengiama vaiko turimo turto išlaikymo dalis, jeigu vaiko turtas būtų naudojamas racionaliai. Ieškovė nepripažįsta vaiko teisių į paveldėtą senelio turtą, kadangi laiko, jog po ieškovės tėvo mirties, visą jo turtą turėjo paveldėti ieškovės motina, o po motinos mirties - ieškovė, ir tik po ieškovės mirties, ieškovės vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-12065-430/2017 ieškovės motinai G. N. ginčijant notarinius veiksmus, ieškovė atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu palaikė savo motinos skundą, o ne vaikų interesus, kuriuos atstovavo atsakovas. Taigi, šiuo atveju yra interesų konfliktas tarp nepilnamečio šalių sūnaus ir ieškovės, todėl pagrįstai vaiko interesams susijusiems su vaiko turtu atstovauja ir sandorius sudaro atsakovas, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto.
54. Teismas taip pat pasisakė ir dėl ieškovės turtinės padėties. Po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamasis turtas: kotedžo tipo butas, esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-stomatologinis kabinetas (klinika), esantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu dirba 11 apdraustųjų); negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini); J. N. Z. individuali įmonė (į. k. (duomenys neskelbtini)), su įmonei priklausančiu turtu ir įsipareigojimais. Ieškovė yra praktikuojanti gydytoja, dontologė, tuo pačiu ir įmonės vadovė, tačiau jos darbo užmokestis sudaro tik 642 Eur (bruto). Sodros duomenimis, ieškovės darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėn. nutraukiant santuoką buvo tik 273,70 Eur. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas, kasos suvestines, banko sąskaitos išrašus, konstatavo, kad 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje neatitinka nurodyta pajamų suma su 2020 m. sąskaitoje ir 2020 m. nurodoma gauta grynų pinigų suma.
55. Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad jos pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, 220 Eur iš atsakovo gaunamas išlaikymas vaikui ir 70 Eur Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikui mokama 70 Eur išmoka, iš ieškovės 2019 m. AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. ieškovės buvo gauta 36 255,88 Eur įplaukų (įnešta į sąskaitą 30 305 Eur grynų pinigų) (35 529,23 Eur išlaidų), o 2020 m. 21 593, 83 Eur įplaukų (įnešta 4 807 Eur grynų pinigų) (22 888,06 Eur išlaidų). Iš ieškovės 2019 m. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2019 m. gavo 1 286,17 Eur įplaukų (įnešė 750 Eur grynais pinigais) (turėjo 674,25 Eur išlaidų), o 2020 m. gavo 6 464 Eur įplaukų (įnešė 4 300 Eur grynais pinigais) (turėjo 6 772,51 Eur išlaidų). Teismas konstatavo, kad ieškovės įmonės pajamos 2019 m. ir 2020 m. iš esmės yra panašios, tačiau skiriasi sąnaudos. Atsižvelgiant į ieškovės įmonės nurodomą pelną ir ieškovės į savo sąskaitas įneštų pinigų sumas, deklaracijas, kurios neatitinka matematiškai sudėjus gautų pajamų (pvz. 2020 m.), kurių tikrumą įrodinėjo tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovė, darytina išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos iš įmonės veiklos yra ženkliai didesnės nei deklaruojamos. O jeigu yra sumažėjusios, tai ne tokia apimtimi dėl kurios ieškovės finansinę padėtį galima būtų laikyti ženkliai pasikeitusia ir dėl to padidinti iš atsakovo šalių sūnui priteistiną išlaikymą.
56. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo. Po šalių santuokos nutraukimo atsakovui atiteko tik 4 000 Eur vertės automobilis ir 54 300 Eur kompensacija, kurios ieškovė atsakovui dar nėra išmokėjusi. Ieškovas su kitais bendraturčiais (duomenys neskelbtini) turi 1/10, 1/5, 2/15 nekilnojamojo turto dalis. Ieškovas nuosavybės teise įsigijo 2 kambarių senos statybos butą, kurio įsigijimui buvo gautas 40 000 Eur kreditas ir kaip ieškovas teigia, 5 000 Eur paskola iš brolio ir 10 000 Eur kompensacija iš ieškovės. Atsakovas ieškovę kredituoja be palūkanų. Ieškovo darbo užmokestis nuo 2019 m. padidėjo nuo 1 099,42 Eur iki 1 306 Eur (neto) (+ maistpinigiai nuo 240 Eur iki 248 Eur per mėnesį), tačiau realios ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės už atsakovo gaunamą net ir padidėjusį darbo užmokestį su dienpinigiais. Atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis galioja iki 2022 m. liepos 31 d. Ieškovė neįtikino teismo, kad plataus spektro paslaugas teikiančios odontologinės klinikos vienintelė savininkė ir gydytoja realiai gauna tik minimalias pajamas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, apie sumažėjusį ieškovės darbingumo lygį, kuris mažina jos gaunamas pajams. Teismas atmeta ir ieškovės argumentus, kad jos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo dėl konfliktiškų santykių su atsakovu, dėl ko teko bylinėtis teismuose, kadangi iš visų procesinių sprendimų matyti, kad ne atsakovas, o ieškovė buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir buvo teisiamoji; ne tik atsakovas elgėsi provokuojančiai, o ir ieškovė nevaldė emocijų, neadekvačiai reagavo į situaciją būdama neblaivi.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
57. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus paveldėtą turtą iki jo pilnametystės tvarko jo motina; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
58. Nurodo, kad teismas buvo šališkas vertindamas šalių pateiktus įrodymus. Skundžiamo sprendimo 54 punkte nurodyta, kad atsakovas pateikė paskaičiavimus, kad 2020 m. patyrė papildomų 764,30 Eur išlaidų vaiko poreikiams, o 2021 m. sumokėjo už vaiko paveldėtą turtą. Teismas nurodė bylos lapus, kuriuose pateikti paties atsakovo paskaičiavimai be detalesnio pagrindimo, detalizacijų, kur tokie pinigai buvo išleidžiami. Už vieną dieną nuo atsakovo kortelės nuskaityta vien 30,6 Eur maistui, iš kurių išlaidos ir vyninėje. Nurodyti bylos lapai nepagrindžia atsakovo turėtų papildomų išlaidų vaiko poreikiams. Vien sąskaitos išrašai nepagrindžia išlaidų vaiko reikmėms, už maistą buvo išleista itin didelė suma, kai tuo tarpu teismas net mažesnės ieškovės nurodytos sumos per dieną nepripažino pagrįstomis išlaidomis.
59. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas patyrė 385,44 Eur vaiko orientavimosi sportui, kadangi atsakovas tam pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, priešingai, atsakovas pats yra šio būrelio treneris, nėra pateikti jokie mokėjimo įrodymai. Apeliantės teigimu, atsakovas su vaiku neatostogauja nuo 2017 m., taigi ir mokėjimo duomenys tokių aplinkybių pagrįsti negali. Apeliantės teigimu, teismas nepareikalavo papildomų įrodymų atsakovo paskaičiavimus patvirtindamas, kai tuo tarpu apeliantės teiktus įrodymus pvz., iš Lindex parduotuvės laikė netinkamais, tokiu būdu buvo šališkas.
60. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo peržiūrėti vaiko poreikius, nes šalys nutraukdamos santuoką dėl to susitarė. Santuokos nutraukimo procesas truko ilgą laiką, tarp šalių buvo dideli konfliktai, taigi teko daryti esmines nuolaidas. Atsakovo mokamas išlaikymas sudaro mažiau nei pusę minimalios algos, juo labiau, vaiko maisto, higienos, lavinimo, pramogų net nereikia įrodinėti. Dabar atsakovo teikiamas išlaikymas nepadengia net vaiko maitinimo išlaidų, kai tuo tarpu atsakovas pats gauna didesnę sumą maistui. Visapusiškam vystymuisi turi būti užtikrinami ne tik būtinieji fiziologiniai poreikiai. Apeliantės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką, vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis turi būti vertinami kiekvieną kartą sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o priteisiant ½ minimalios algos, vaiko poreikių kvitais net nereikia įrodinėti.
Žemesnės instancijos teismas
61. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaikui nėra reikalingas dantų gydymas. Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad dantys gydomi nuo 2017 m., prašoma priteisti tik 1 500 Eur už briketų įdėjimą, kuris bus galimas tik sąkandžiui susiformavus. Šios išlaidos buvo paskirstytos mėnesiams ir turėjo būti vertintos.
Šalies argumentai
62. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl vaikui skiriamo maitinimo. Teismas vertino, kad sūnui maitinimas per mėnesį sudaro 450 Eur, tačiau nurodytos lentelės išlaikymo suma yra 539 Eur kiekvienam iš tėvų, taigi kiekvienam iš tėvų išlaidos vaikui, lyginant su pradiniu ieškiniu, sumažėja po 139 Eur. Šiuo metu teikiamo išlaikymo nepakanka net maistui. Sprendime nevertinta ta aplinkybė, kad atsakovui, kaip kariškiui, per dieną teikiamo maitinimo suma sudaro 8 Eur, t. y. daugiau, nei vaikui šiuo metu tenka. Teismas buvo šališkas, nes vietoj to, kad vertintų vaiko poreikius, teikė instrukcijas mamai, kaip maitinti vaiką, kur apsipirkinėti. Teismas nekorektiškai sprendime teikė pavyzdinį dienos meniu vaikui, kai tuo tarpu būtent motina geriausiai žino, kuo maitinti savo vaiką.
63. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl 70 Eur vaiko investicinio draudimo. Valstybės skiriama parama yra užtikrinti geresnes sąlygas vaikui, šiais pinigais negali būti mažinamas tėvų skiriamo išlaikymo dydis. Skundžiamu teismo sprendimu ši valstybės išmoka įskaityta į vaiko išlaikymą, kurį teikia tėvai, kas neatitinka naujausios teismų praktikos. Šiuo atveju tėvai turi galimybes išlaikyti vaiką, todėl valstybės skiriama parama pervedama į investicinį fondą, siekiant vaiką aprūpinti ateityje.
64. Poreikiai pasikeitė ir dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti tinklinį ir baseiną, šiuo metu užsiėmimai vėl vyksta, teismas ir šių įrodymų nevertino geriausių vaiko interesų kontekste, kadangi visi sporto užsiėmimai teigiamai veikia vaiko sveikatą, emocinę būklę. Teismas šališkai įvertino ir aplinkybę, kad vaikui nupirktas baseino abonementas į brangiausią baseiną. Kainos tiek FITUS, tiek Fabijoniškių baseine yra faktiškai vienodos, tik FITUS dar yra pirtis ir sūkurinė vonia bei sporto inventorius.
Žemesnės instancijos teismas
65. Teismas nepagrįstai nepriteisė komunalinių išlaidų garažo priežiūrai, kadangi vaiko poreikiai tokiu būdu irgi yra tenkinami – laikomas dviratis, paspirtukas, sportinis inventorius, maisto atsargos žiemai.
66. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vienu metu perkama po kelis tos pačios rūšies rūbus, kad kvitai neatitinka lentelėje pateiktų paskaičiavimų, kad sumos dubliuojasi. Apeliantė ir taip sumažino prašomą priteisti išlaikymą 139 Eur, neįmanoma centų tikslumu paskaičiuoti išlaidų aprangai, be to, ir taip didelė dalis rūbų nebuvo įskaičiuota, vaikas turi turėti apsirengti kitus rūbus, kol vieni skalbiami. Visas lentelės pozicijas reikėjo mažinti ¼, nes ieškovė tokiu dydžiu sumažino savo reikalavimą, pažymi ir tai, kad kainos didėja ne tik maistui, bet ir kitoms prekėms.
67. Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad vaiko išlaidos paveldėtam turtui egzistavo dar prieš pasirašant susitarimą tarp šalių, kadangi tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, jog peržiūrint vaiko išlaikymo dydį kas kart vertinami visi vaiko poreikiai. Nurodo, kad atsakovas tik po kreipimosi į teismą apmokėjo dalį šių išlaidų ir tai iš vaiko paveldėtų pinigų. Būtent atsakovas tvarko vaiko paveldėtą turtą, taigi jis tokį turtą naudoja neracionaliai, o ne ieškovė. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ji prašė teismo nustatyti, kad paveldėtą turtą tvarko būtent ji, tačiau teismas nurodė, kad turtas turi būti tvarkomas šalių sutarimu. Tačiau pastaroji teisės norma taikoma, kai vaiko tėvai gyvena kartu ir nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos. Teismas nepagrįstai nurodo, kad dėl paveldimo turto motina ir nepilnametis sūnus turi interesų konfliktą, nurodoma byla buvo nutraukta dėl senaties. Vaikas paveldėjo tik 3/16 buto, garažo, sodo namelio ir pinigines lėšas, taigi šių objektų išnuomoti, panaudoti nėra įmanoma, kaip nurodyta sprendime. Ieškovė ½ dalį vaiko paveldėto turto išlaidų apmoka kitai paveldėtojai, savo motinai, kitą dalį privalo mokėti atsakovas. Būtent atsakovas galimai neracionaliai tvarko vaiko paveldėtas lėšas, nes yra atlikęs pavedimus, apie kuriuos vaiko motinos neinformavo.
Šalies argumentai
68. Apeliantė nesutinka ir su teismo atliktu šalių turtinės padėties įvertinimu. Teismas įvertino tik atsakovo turimus 3 nekilnojamojo turto vienetus iš turimų 12, nepareikalavo įrodymų, jog atsakovas iš tiesų iš brolio skolinosi 5 000 Eur butui pirkti.
Žemesnės instancijos teismas
69. Teismas netenkino apeliantės prašymo išreikalauti atsakovo Gyventojų turto deklaraciją už 2020 m., tuo tarpu, apeliantę tokią deklaraciją pateikti įpareigojo. Teismas sprendime iš naujo nagrinėjo šalių santuokos nutraukimo bylos aplinkybes, kas yra neleistina. Teismas iš naujo vertino apelianto argumentus, neva nutraukiant santuoką ieškovei buvo palikta daugiau turto. SEB banko išrašas patvirtina, kad šalys turėjo kreditą, kurį padengė tik apeliantė.
70. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas, apart atsakovo paaiškinimų, padarė išvadą, apie jo atlyginimo pokytį (1 306 + maisto pinigai), kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindinis atsakovo atlyginimas yra apie 2 500 Eur + 248 Eur maisto pinigų, į rankas gauna apie 1 800 Eur. Atsakovo atlyginimas kintantis, dėl to teismas turėjo pareikalauti oficialios pažymos. Tuo tarpu, apeliantė gauna minimalią algą, o metų pabaigoje išsimoka sau diviendus. Atsakovui lieka apie 1 300 Eur asmeniniams poreikiams, taigi jis yra pajėgus vaikui mokėti po 400 Eur.
Šalies argumentai
71. Apeliantė, pasisakydama apie savo gaunamą atlygį ir savo įmonės apskaitą, nurodo, kad įmonė 2020 m. patyrė 103 045 Eur sąnaudų. Teismas neteisingai įvertino ir SEB banko išrašą, kadangi 2020 m. į SEB banko sąskaitą įplaukė 58 045,13 Eur pajamų, o ne 62 662,98 Eur, kaip nurodyta teismo sprendime. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įmonės kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopiją ar atitinkamo turinio rašytinius įrodymus, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Apeliantė pateikė buhalterės sudarytas kasos apskaitos įrašų lenteles. Nepagrįstas teismo motyvas ir tas, kad 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje duomenys neatitinka sąskaitos duomenų. Pažymi, kad dalis įplaukų į banką yra iš Užimtumo tarnybos, kas irgi nėra laikoma pajamų uždirbimu per banką, taip pat gauta parama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Buhalterijoje šios sumos nerodomos pajamose. Teismas po skundžiamo sprendimo priėmimo priėmė atskirąją nutartį, kuria informavo VMI, jog teismas nustatė, kad apeliantės deklaruojamos pajamos yra didesnės, nei jos išlaidos, kas neatitinka tikrovės.
72. Nurodo, kad santuokos nutraukimo metu apeliantės motina jai padovanojo pinigus, dalį jų ji pasiskolino, jog būtų padengtas sutuoktinių būsto kreditas, dėl to buvo atidaryta atskira sąskaita banke. Dėl šių priežasčių apeliantė įnešė 40 000 Eur sumą, bet tai nerodo jos geresnės turtinės padėties.
73. Apeliantės teigimu, buvo pažeistos ir procesinės teisės normos. Byla ne elektroninė, tačiau nei teismas, nei kitos šalies advokatas paštu nesiuntė nei vieno dokumento, EPP sistemoje skaitmenizuoti tik kai kurie dokumentai, į tai buvo atkreiptas dėmesys ir raštu ir pirmojo posėdžio metu. Be to, teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, prioritetą teikdamas atsakovo pasisakymams, o ne ieškovės įrodymams. Nurodo, kad likus kelioms valandoms iki pirmojo teismo posėdžio, atstovei buvo paskambinta ir nurodyta, kad teismas išsiuntė atsakovo papildomus įrodymus, per posėdį paprašius laiko susipažinti su naujais įrodymais ir juos perduoti susipažinti ieškovei, toks prašymas buvo atmestas, analogiška situacija pasikartojo ir paskutinio posėdžio dieną, kuomet likus porai valandų atstovė buvo įpareigota pateikti kasos knygos originalą. Tokie teismo veiksmai apeliantei sukėlė ženklų stresą ir įtampą.
74. Apeliantė taip pat prašo prijungti naujai teikiamus įrodymus, kadangi, nors teismas nurodė, kad negalima vertinti santuokos nutraukimo metu buvusios situacijos pakartotinai, šias aplinkybes vis tiek įvertino.
Atsiliepimas
75. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus įrodymus.
76. Nurodo, kad ieškovė baigiamosiose kalbose pripažino, kad nutraukiant santuoką ir pasirašydama sutartį, žinojo ir planavo po metų kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, kadangi ji nesutiko su tokiu išlaikymo dydžiu, kas pagrindžia, kad vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o ieškovė galimai turi kitokių tikslų.
77. Ieškovei kilo pareiga įrodyti vaiko poreikio esminį pasikeitimą. Nagrinėjant bylą ieškovė reikalavimą nuo 500 Eur sumažino iki 400 Eur, tačiau nedetalizavo ir nepatikslino savo pateiktos vaiko poreikių lentelės. Ženklus ieškovės šio reikalavimo padidinimas (nuo 220 Eur/mėn. iki 500 Eur/mėn.) praėjus tik truputį daugiau nei metams, po to reikalavimo sumažinimas iki 400 Eur/mėn. parodo ieškovės nenuoseklumą ir prašomų sumų priteisimo nepagrįstumą.
78. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais maistui, aprangai, higienai, laisvalaikiui, t. y. būtinųjų poreikių padidėjimu, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, kad padidėjusius vaiko poreikius lemtų ypatingos jo ugdymo išlaidos, gebėjimų ugdymas, sveikatos sutrikimai.
79. Apeliantas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 1 500 Eur vertės breketų poreikį, be to, tokios išlaidos vienkartinio pobūdžio ir negali būti priteisiamos į ateitį. Medicininis išrašas yra 3 m. senumo, o kito ieškovė nepateikė ir pateikti negalėjo, nes vaiko sąkandžio gydymas buvo baigtas 2019 m. Taigi byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuo metu vaikui 1 500 Eur kainuojančių breketų poreikį. Vaikas neturi ligų ar kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, kaip matyti, vaikas pakankamai aktyviai sportuoja padedant atsakovui ir pasiekia aukštų rezultatų respublikinėse orientavimosi sporto varžybose. Taigi didinti vaiko išlaikymo dydį dėl sveikatos būklės nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
80. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad išlaidas vaiko orientavimosi varžyboms dengia atsakovas, kadangi jos nepagrįstos mokėjimo dokumentais. Pati apeliantė teisme pripažino, kad ji vaiko treniruočių ir varžybų orientavimosi sporto išlaidų (inventoriaus, kelionės, starto mokesčiai, nakvynės ir kt.) neapmoka. Tuo tarpu, tokius įrodymus pateikė atsakovas, nors ir neprivalėjo. Be to, atsakovas pagrindė atostogų su vaiku faktą.
Atsiliepimas
81. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai vaiko sveikatos būklę (dėl minėto dantų gydymo), vienkartinio pobūdžio baseino lankymo (1 mėn.) ir tinklinio trumpalaikį lankymą (3 mėn.) nelaikė vaiko poreikiu padidėjimu, dėl kurių turėtų būti didinamos vaiko išlaikymo išlaidos. Orientacinis kriterijus nustatant vaikui skiriamo išlaikymo dydį yra 1 MMA, o šiuo metu vaikui skiriama net ir daugiau.
82. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė nors ir įtraukė į lenteles vaiko turto išlaikymo išlaidas, bet nepateikė įrodymų, kad jas būtų apmokėjusi, tuo tarpu įrodymus, kad už vaiko turto išlaikymą sumokėjo atsakovas, jis pateikė. Apeliantė nepriėmė vaikui pagal įstatymą priklausančio turto, siekė, kad vaikui paveldėjimo teise priklausantis turtas priklausytų kitiems po jo paveldėjimo eilėje esantiems asmenims, t. y. ieškovė veikė prieš nepilnamečio vaiko interesus. Faktiškai vaiko paveldėtu turtu naudojasi vaiko močiutė, t. y. ieškovės mama. Tuo tarpu, atsakovas atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus ir susidariusią situaciją kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo, ieškovė teismo leidimą bandė ginčyti.
83. Pažymi, kad prieš pasirašant susitarimą, mediacijos proceso metu buvo vertinami visi vaiko poreikiai, turto padalinimo santykis tarp šalių, verslo palikimas atsakovei, kompensacijos ieškovui išmokėjimo dydis be palūkanos ir laikotarpis, vaiko turto ir bendravimo su juo klausimai bei kitos aplinkybės ir bendru, abipusių nuolaidų ir susitarimo būdu buvo susitarta dėl 220 Eur išlaikymo dydžio iš atsakovo ir šachmatų būrelio apmokėjimo.
84. Apeliantė taip pat nenurodė iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties. Ieškovė vengė atskleisti savo realias pajamas. Ieškovė nepateikė dokumento apie savo gaunamą atlyginimą, visiškai nenurodė jokio iš savo įmonės gaunamo pelno (tik apeliaciniame skunde nurodė tam tikrą gautą pelną), VSDFV duomenimis, darbo užmokestis sudaro tik 642 Eur (bruto), o nutraukiant santuoką buvo tik 273,70 Eur. Ieškovė nurodė, kad išsimoka dividendus priklausomai nuo tais metais gauto įmonės pelno. Pagal tokį paaiškinimą, 2019 m. ir 2020 m. ieškovės pelnas nesumažėjo, vadinasi ieškovės pajamų atžvilgiu turtinė padėtis nepablogėjo. Ieškovės įmonės pajamos 2019 m. ir 2020 m. iš esmės yra panašios. Tik apeliaciniame skunde pateikia savo pateiktų pajamų deklaracijų paaiškinimus (kurie skiriasi su prieš tai minėtu teiginiu, jog 2019 m. ir 2020 m. jos pelnas nesumažėjo), kuriuose pirmą kartą nurodo, kad gavo ir tam tikrą pelną.
Šalies argumentai
85. Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovo gaunamo atlyginimo, vienu metu nurodė, kad su maistpinigiais jis siekia net 2 000 Eur, tačiau nepagrindė jokiais įrodymais, tokia suma neatitinka atsakovo pateiktų darbo užmokesčių atsiskaitymo lapelių, kuriuose matyti visi atlyginimo komponentai (maisto pinigai, į atlyginimą įskaičiuotas taikytas NPD). Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo. Vien ieškovės savarankiškai valdomo nekilnojamojo turto vertė - 207 700 Eur, o atsakovo įsigijimo (panaudojus ieškovės išmokėtą dalį kompensacijos ir gautą paskolą iš brolio (5 000 Eur)) buto vertė 68 000 Eur ir paveldėto (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertė 6 619 Eur.
86. Ieškovė ieškinyje nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad nuo 2020 m. pradžios, nuo karantino dėl COVID-19 pradžios, jos pajamos labai sumažėjo.
87. Ieškovė klaidino teismą, teigdama, kad ji skolinga dideles sumas savo motinai (40 500 Eur). Iš jos SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės motina jai padovanojo 40 500 Eur būsto paskolai padengti prieš šalių santuokos nutraukimą.
88. Teismas sprendime pažymėjo, kad teismo reikalavimu pirminių dokumentų ieškovė teismui neteikė, nors 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti iki 2021 m. gegužės 13 d. įskaitytinai. Paaiškėjo, kad jos ieškinyje nurodytos pajamos ženklai neatitinka ieškovės į savo sąskaitas įneštų pinigų sumų (pvz. įnešta grynųjų pinigų virš 30 000 Eur), todėl akivaizdu, jog ieškovės gaunamos pajamos iš įmonės veiklos yra ženkliai didesnės nei deklaruojamos. Ieškovė į savo sąskaitas 2019 m. - 2020 m. yra įnešusi ženklias grynųjų pinigų sumas, kai tuo tarpu įmonės pelnas nurodomas nedidelis. Be to, 2020 m. įmonės Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje neatitinka nurodyta pajamų suma su įmonės 2020 m. sąskaitoje ir 2020 m. nurodoma gauta grynų pinigų suma. Ieškovės visi kiti pirkiniai, pagal byloje pateiktus kvitus taip pat yra apmokėti grynais pinigais, todėl ieškovės nurodomi argumentai apie jos ženkliai sumažėjusias ir gaunamas pajamas, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
89. Atsakovo teigimu, apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo, prieštaringo įrodymų vertinimo, yra nepagrįsti, grįsti prielaidomis ir apeliantės emocijomis. Ieškovė teigia, kad teismas neišreikalavo iš atsakovo gyventojo turto deklaracijos už 2020 m., tuo pačiu tikėdamasi, kad atsakovas 2020 m. turėjo 27 000 Eur santaupų. Minėta 27 000 Eur suma susidarė iš ieškovės sumokėtos pradinės kompensacijos (10 300 Eur) ir jos mokamos 1 000 Eur/mėn. kompensacijų (Sutarties 2.15 p.) bei atsakovo sutaupytų lėšų. Būtent šie pinigai buvo panaudoti pirminiam bankiniam įnašui atsakovo butui įsigyti.
Šalies argumentai
90. Ieškovė apeliaciniame skunde suformavo naują (atskirą) reikalavimą, kuris nebuvo suformuotas ieškinyje, t. y. prašydama apeliacinio teismo ne tik panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, bet ir reikalauja nustatyti, kad nepilnamečio vaiko paveldėtą turtą iki jo pilnametystės tvarko ieškovė. Ieškovė ir jos atstovė nereiškė jokių pretenzijų dėl dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo posėdžio metu jos pareiškė, kad yra susipažinusios su visa bylos medžiaga, pažymėtina ir tai, kad ieškovė neprašė teismo atidėti teismo posėdžio norint susipažinti su dokumentais ir dėl to atidėti teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
91. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
92. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
93. Apeliantė pateikė naujus įrodymus – J. Z. paaiškinimą, tinklinio apmokėjimo dokumentus, baseino apmokėjimo dokumentus, SEB banko pažymas apie abiejų šalių turėtą būsto kreditą santuokos nutraukimo metu, tikslinės deponavimo sutarties kopijas, nekilnojamojo turto registro išrašą, įrodymus dėl išlaidų vaikui (tinklinis, baseinas ir kt.). Apeliantės teigimu, nauji įrodymai pagrindžia šalių turtinę padėtį santuokos nutraukimo metu, pagrindžia apeliantės neva turėtą didelę piniginę sumą sąskaitoje, vaiko baseino ir tinklinio lankymą po karantino, atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas pateikė naujus įrodymus – metinę V. Z. gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 m., kadangi apeliantė šiuo neišreikalautu įrodymu grindžia sprendimo neteisėtumą.
94. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
95. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.
96. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą), Jeigu asmuo, prašantis priimti naujus įrodymus, naujų įrodymų pateikimą grindžia vėlesne jų pateikimo iškilimo būtinybe, teismas, spęsdamas ar taikyti šią išimtį, įvertina, ar prašantis asmuo nepiktnaudžiauja savo procesine teise, ar prašomi priimti nauji įrodymai tikėtinai turės įtakos bylos išsprendimo rezultatui. Kuo didesnė naujų įrodymų įtakos rezultatui tikimybė, tuo kaip mažiau reikšminga gali būti įvertinta bylos nagrinėjimo užvilkinimo grėsmė, tačiau, nustačius piktnaudžiavimą procesine teise teikti įrodymus, t. y. tokios procesinės teisės naudojimą prieš šios teisės paskirtį, naujų įrodymų tikėtinos įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui svarbai turi būti teikiama mažesnė reikšmė arba tokia reikšmė apskritai nevertinama (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-265-585/2021).
97. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina ir juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, kad esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 46 punktas).
98. J. Z. paaiškinimą atsisakytina priimti, kadangi jis nėra susijęs su ginčo dalyku, kadangi sprendžiamas išlaikymo klausimas kitam nepilnamečiam šalių vaikui, todėl bendro pobūdžio teiginiai, kad mama prisideda prie vaiko išlaikymo, nesusiję su šio ginčo dalyku, o be to, paaiškinimas pasirašytas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.
99. 2018 m. rugsėjo 20 d. SEB banko pažymą taip pat atsisakytina priimti, kadangi ji objektyviai galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pažyma gauta atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą). Šis įrodymas, apeliantės teigimu, turi pagrįsti šalių turtinę padėtį santuokos nutraukimo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo metu šalių turtinė padėtis buvo įvertinta ir sureguliuota 2019 m. kovo 27 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nėra pagrindo priimti ir 2019 m. kovo 21 d. ieškovės tikslinio deponavimo sutarties, kadangi aplinkybės dėl 40 500 Eur gautos sumos iš ieškovės motinos buvo nagrinėtos dar pirmosios instancijos teisme, ieškovė dublike šias aplinkybes nurodė. Šis teikiamas įrodymas skirtas jau paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl apeliantė turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo. Apeliantė taip pat teikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, tačiau teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas CPK 179 straipsnio 3 dalyje yra numatęs teismo teisę naudoti duomenis iš kitų informacinių sistemų registrų, todėl šio įrodymo priimti nėra būtinybės, be to, atsakovas dar atsiliepime į ieškinį ieškovės butą (duomenys neskelbtini) įvardijo kaip „prabangų kotedžo tipo butą“, todėl apeliantė, siekdama savalaikiai paneigti tokius atsakovo teiginius, turėjo pareigą pastarąjį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui (paminėtina, kad šis išrašas byloje yra (2 t., b. l. 168 – 169).
100. Apeliantė taip pat pateikia įvairius mokėjimo kvitus – 2021 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą paplūdimio tinklinio mokyklai, 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kvitą už vaiko baseino abonementą, 2021 m. gegužės 21 d. TOPO centro kvitą, 2021 m. birželio 17 d. ir 20 d. vaistinės kvitus, 2021 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūrą ir kvitą dėl spynos pirkimo, 2021 m. gegužės 6 d. kvitą už džinsų pirkimą, 2021 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūrą ir mokėjimo kvitą už berniuko marškinėlius, 2021 m. birželio 20 d. mokėjimo kvitą už plaukimo akinius, 2021 m. liepos 25 d. kvitą už kojinių pirkimą.]
101. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės nagrinėti baigė ir į pasitarimų kambarį išėjo 2021 m. gegužės 19 d., taigi 2021 m. gegužės 6 d. kvitas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pasisakant dėl kitų įrodymų, kurie datuojami jau po sprendimo priėmimo, pažymėtina, kad šios kategorijos bylose (dėl išlaikymo vaikui, jo padidinimo), įrodymų objektyviai atsiranda kiekvieną dieną, todėl jų teikimas teismui galėtų būti kasdieninis ir begalinis. Juo labiau, naujai pateikiami kvitai po sprendimo priėmimo pagrindžia tai, kad vaikui patiriamos įprastos, kasdienės išlaidos, apeliantė nenurodė išskirtinių aplinkybių, kodėl įrodymai dėl naujų vaikui patiriamų išlaidų, atsiradę po sprendimo priėmimo, turėtų būti apeliacinės instancijos teisme priimami ir vertinami. Tokiu atveju, tikslinga vadovautis įrodymų pakankamumo taisyklėmis, kad užtektinai įrodymų buvo pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad būtų įvertinos vaikui patiriamos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apeliantės pateikiamus naujus įrodymus.
102. Atsakovas pateikė naujus įrodymus – metinę V. Z. gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 m. Teismo vertinimu, deklaracija buvo pildyta 2021 m. balandžio 25 d., taigi galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, siekiant įvertinti atsakovo turtinę padėtį, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl iš skyrium gyvenančio tėvo priteisto išlaikymo vaikui padidinimo
103. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
104. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
105. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
106. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
107. Kaip nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, atsakovas sūnaus J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui įsipareigojo mokėti 220 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.
108. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais apie tai, jog teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas.
109. Nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (padidinimo) taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant (padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
110. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
111. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
112. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įvertinimu, jog nėra pagrįstas 1 500 Eur vertės breketų vaikui įdėjimas, jog per didelė suma skiriama vaiko maitinimui per dieną, apeliantė taip pat nesutiko su 70 Eur išmokos vaikui vertinimu, pažymėjo, kad esminius padidėjusius poreikius sudaro tinklinis ir baseinas, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė galėjo leisti į mažiau brangų baseiną, teismas nepagrįstai nepriteisė komunalinių išlaidų garažo priežiūrai, teismas nepagrįstai nurodė, kad vienu metu perkama po kelis tos pačios rūšies rūbus bei nepriteisė atsakovo dalies už vaiko paveldėto turto išlaikymą.
113. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teismų praktikos, išlaikymo padidinimo pagrįstumui svarbu vertinti ne tik vaiko poreikius, tačiau būtent išaugusį poreikį. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl papildomų 1 500 Eur išlaidų vaiko breketams nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių vaikui 1 500 Eur kainuojančių breketų poreikį, be to, vertino, jog tai yra vienkartinės išlaidos, kurios, tėvams nesusitarus, gali būti priteisiamos atskirai. Apeliantė, nesutikdama su šiais argumentais, nurodo, kad vaiko dantys gydomi nuo 2017 m., tai tęstinis procesas, o breketai bus dedami tik susiformavus vaiko sąkandžiui, šios išlaidos paskirstytos mėnesiui.
114. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamoji dalis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti nebent dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo iš atsakovo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet realiai padengus išlaidas breketams, būtų pagrindas vėl kreiptis į teismą dėl tokių periodinių išlaidų sumažinimo.
115. Vienkartinės sumos, padengiančios papildomas vaiko priežiūros išlaidas, priteisiamos iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
116. Iš byloje esančio 2018 m. liepos 13 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad vaikui nustatyti sąkandžio sutrikimai, nuo 2017 m. iki 2018 m. gamintos 2 plokštelės, gydymo kaina – 2 000 – 2 400 Eur. Šiame medicininiame dokumente nėra nurodytas breketų poreikis ir nenurodyta, kada juos dėti, t. y. gydymo planas nėra detalizuotas, nėra aišku, kada toks poreikis objektyviai atsiras. Kaip nurodė ir pati apeliantė, už šiuo laikotarpiu patirtas išlaidas ji priteisti neprašo, kadangi jos patirtos dar šalims esant santuokoje. Tačiau apeliantė nepateikė naujų, aktualesnių duomenų nuo 2018 m. (juo labiau, nuo santuokos nutraukimo 2019 m. iki kreipimosi į teismą), kad vaikas lankėsi pas ortodontą, kad numatomos naujos išlaidos, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kiek už vaiko ortodonto paslaugas jau yra apmokėjusi ir kokios įrodymais pagrįstos sumos prašo iš atsakovo.
117. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įprastai tokio pobūdžio sumos gali būti priteisiamos, tačiau tam jos turi būti realiai pagrįstos (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė nepagrindė, kad išlaidos naujai atsirado (padidėjo) nuo santuokos nutraukimo iki kreipimosi į teismą, nepateikė įrodymų apie bent preliminarią breketų kainą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio pobūdžio išlaidų nepriteisė. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tokios vienkartinio pobūdžio išlaidos vėliau atsiradus realiam poreikiui ir šalims nesusitarus, gal būti priteisiamos.
118. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais 15 Eur suma vaiko maitinimui laikyta per didele ir neproporcinga. Apeliantė nurodo, kad pradiniu ieškiniu prašė išlaikymo sumą padidinti iki 500 Eur, o kadangi vėliau sumažino ieškinio reikalavimą iki 400 Eur, kiekvienos išlaidų lentelės suma turėjo būti vertinama kaip ¼ mažesnė. Nurodo, kad šiuo metu vaiko dienos maitinimui tenka 7,3 Eur ir tai yra nepakankama, lygina vaiko maitinimą su atsakovui, kaip kariškiui, tenkančia suma maistui vienai dienai – 8,27 Eur.
119. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė padidėjusių išlaidų maistui nepagrindė, kadangi po to, kai sumažino ieškinio reikalavimą, nurodė tik abstrakčius skaičiavimus, kaip turėtų būti mažinama suma, skiriama maistui ir kitoms išlaidoms, nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, būtent ieškovė turi pareigą įrodyti pastarųjų išlaidų padidėjimo būtinybę, o jei reikalavimą sumažina, kaip tokių sumų sumažinimas atsispindi detalizacijos lentelėje, o ne tokią naštą perkelti teismui. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą abejoti išaugusių poreikių realumu. Apeliantė taip pat pateikia prieštaringo pobūdžio argumentus, dublike nesutikdama su atsakovo argumentais, jog vaiko maitinimui skiriama suma lyginama su kariškiais, kadangi pastariesiems maitinimas perkamas didmeninėmis kainomis, tuo tarpu pati pateikia pastarųjų sumų tarpusavio palyginimą nurodydama, kad kariškiams tenkanti suma didesnė, nei jos nepilnamečiam vaikui. Dėl šių argumentų pasisakytina, kad kariškiams, subrendusiems fiziškai aktyviai dirbantiems vyrams vienos dienos maisto kiekis, o ir suma, logiškai ir objektyviai yra didesnė, nei 12 metų berniukui, todėl toks išlaidų palyginimas sunkiai galimas. Apeliantė taip pat nepagrindė, kad per kiek daugiau nei metus laiko vaiko mitybos poreikiai taip ženkliai išaugo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 15 Eur dienai maitinimą vaikui (teismas vertino būtent tokią nurodytą ieškovės sumą, kadangi ieškovė, sumažindama bendrą prašomą priteisti sumą, nenurodė, kaip bendros sumos sumažinimas lemia išlaidų maistui sumažinimą) pagrįstai įvertino kaip neadekvatų, neproporcingą ir nepagrįstą.
120. Galimybių išskirstyti išlaidas maistui taip, kad jos atspindėtų kiekvienam subjektui skiriamos pinigų sumos išraišką, nėra, tačiau šiuo atveju vertinant, kokia suma galėtų būti pakankama ir pagrįsta, manytina, jog būtų galima vadovautis statistiniais duomenimis. Iš viešai prieinamų Statistikos departamento duomenų, vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos sudaro vidutiniškai 1 063 Eur per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 487 Eur per mėnesį. Maisto išlaidos vidutiniškai sudaro apie penktadalį visų šeimos lėšų. Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės atlyginimo dydį (642 Eur + 2019 m. ir 2020 m. išsimokėti 12 000 Eur dividendai, taigi apytiksliai 1 642 Eur pajamų per mėnesį) matyti, kad apeliantė iš esmės atitinka statistinį Lietuvos gyventoją, taigi galima manyti, jog ir išlaidos maistui atitinka nurodytą dydį – penktadalį visų šeimos lėšų, t. y. apie 328,4 Eur, tokiu būdu vaikui išlaidos maistui per mėnesį sudaro apie 164,2 Eur, o per dieną apie 5,47 Eur. Byloje nepateikta duomenų, jog šalių sūnui reikalingi tam tikri išskirtiniai maisto produktai ar pan., dėl ko kiltų būtinybė didinti šiuo metu tenkantį 7,30 Eur dydį, kuris laikytinas pakankamu. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo metu tenkanti suma vaiko maitinimui yra neprotinga ar nepakankama, juolab, kad ieškovė nepagrindė poreikių maitinimui išaugimo.
121. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ji perka vaikui po kelis tos pačios rūšies rūbus, kadangi tokios išlaidos vaikui yra būtinos. Teismo vertinimu, neginčytina, kad vaikui yra reikalinga bent po keletą porų tų pačių rūbų, tačiau analogiškas poreikis vaikui egzistavo ir nutraukiant santuoką 2019 m. kovo 27 d. ir tuo metu susitariant dėl išlaikymo dydžio vaikui, tame tarpe ir dėl išlaidų rūbams. Nutraukiant santuoką situacija buvo tokia pati, vaikas augo, jam reikėjo vis naujų rūbų, taigi tariantis dėl išlaikymo dydžio ši aplinkybė turėjo būti įvertinta ir dėl jos susitarta. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad nuo santuokos nutraukimo yra iš esmės pasikeitęs (padidėjęs) vaiko poreikis rūbams. Be to, apeliantė taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad dėl vaiko paveldėto turto, ji patiria iš esmės daugiau išlaidų, negu kad jų patyrė nutraukiant santuoką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi leido V. Z. nepilnamečio vaiko J. Z. vardu priimti nepilnamečio vaiko senelio R. V. N. palikimą, taigi šalims dar esant santuokoje.
122. Apeliantė skunde taip pat nesutiko su 70 Eur išmokos vaikui (valstybės skiriamų vaiko pinigų) vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios išlaidos gali būti kaupiamos tokiu atveju, kai jų lieka nuo tėvų teikiamo išlaikymo, o kaip šiuo atveju, ieškovė teigia, jog jų nepakanka, jos nėra būtinos vaiko poreikių patenkinimui, nepatenka į maisto, aprangos, higienos, lavinimo, laisvalaikio, poilsio ir sveiktos poreikių išlaidas, todėl teismas nelaikė jų būtinomis. Nesutikdama su tokia išvada nurodo, kad šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymą, o suteikti papildomą finansinę paramą.
123. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2021 m. sausio 1 d. redakcija).
124. Apeliantė, grįsdama savo argumentus, nurodo, kad kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, ar vaiko pinigais turėtų būti mažinama išlaikymo suma, ar ne, yra nevienoda, tą pagrįsti nurodo kasacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį Nr. e3K-3-96-687/2020, kurioje nurodyta, kad vaiko pinigais išlaikymo dydis įprastai yra mažinamas, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad šios išmokos galėtų būti kaupiamos tokiu atveju, kai jų lieka nuo tėvų teikiamo išlaikymo, yra pagrįstos, juo labiau, šiuo atveju, ieškovei pasikreipus į teismą ji pati patvirtino, kad pinigai vaikui nėra pakankami.
125. Dėl šios priežasties prioritetas racionaliai tenkinant vaiko interesus turėtų būti skirtas šių pinigų naudojimui vaiko poreikiams šiuo metu. Apeliantei manant, kad papildomi užsiėmimai (be orientacinio sporto) yra vaikui būtini, veikiant geriausiais vaiko interesais ir atsakingai naudojant vaiko pinigus, pastarieji pinigai galėtų iš dalies padengti papildomas veiklas (tinklinį ir baseiną). Pastaroji pozicija plėtojama ir teismų praktikoje nurodant, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje tik atkreiptas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1531-910/2021).
126. Šioje vietoje taip pat tikslinga pasisakyti dėl apeliantės teigimu išaugusių vaiko poreikių šiam pradėjus lankyti baseino ir tinklinio užsiėmimus. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šie nauji užsiėmimai nėra pagrindas didinti išlaikymo dydį, nurodė, kad nėra įrodymų, kad vaikui dėl sveikatos sutrikimų būtina lankyti baseiną ateityje. Vaikui buvo nupirktas vienas FITUS sporto klubo abonentas už 95 Eur per metus, nepatvirtina vaiko ugdymo poreikio šioje srityje, būtinumo lankyti baseiną, kuris be kita ko, yra ir vienas iš brangiausių, o tinklinio treniruotės buvo lankomos tik 3 mėnesius. Apeliantė, nesutikdama su šiais motyvais, nurodo, kad šie užsiėmimai gerina bendrą vaiko fizinę sveikatą, be to, sąlygos geresnės FITUS sporto klube nei sprendime nurodytame Fabijoniškių baseine, nesutinka, kad siekdama didesnio išlaikymo būtent tuo tikslu vedė vaiką į brangesnį baseiną.
127. Kaip buvo minėta, ieškovė galėtų jau minėtus vaiko pinigus racionaliai bent iš dalies paskirstyti šiems vaiko būreliams, tokiu būdu nedidinant teikiamo išlaikymo. Be to, apeliantė pateikė tik bendro pobūdžio visuotinai žinomus faktus, kad bet kokia fizinė veikla vaikui yra naudinga, tačiau vien tokia aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius. Byloje nėra įrodymų, kad šios sporto šakos vaikui būtų medikų rekomenduotos dėl kokių nors sveikatos problemų. Teismas pažymi, kad tokio amžiaus vaikams iš esmės būdinga dažnai keisti veiklas, ieškoti, kuri būtų naudinga ir mėgstama, tačiau tai nereiškia, kad būtent šias veiklas vaikas lankys ilgą laiką (pati ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką vaikas lankė šachmatų būrelį, kurį apmokėti įsipareigojo tėvas, tačiau šiuo metu vaikas jo nebelanko, kas patvirtina, kad vaikas mėgina įvairaus pobūdžio veiklas). Tokiu atveju galėtų susidaryti prielaidos susiklostyti situacijai, kuomet kiekvieną kartą vaikui pradėjus lankyti naujus būrelius ar nustojus lankyti senus, šalys turėtų pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokie užsiėmimai taip pat galėtų būti pripažįstami būtinais vaikui, jeigu jis demonstruotų ypatingus gebėjimus ir pasiekimus konkrečioje veikloje, šiuo atveju tokių duomenų nėra, taigi tai laikytina labiau papildomu vaiko užsiėmimu. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina vaiko ypatingus gebėjimus orientavimosi sporte.
128. Abstraktūs argumentai dėl tikslingumo vaiko lavinimui (būreliams), dėl šio poreikio kitimo, neįrodo esminio išlaidų padidėjimo, dėl kurio turėtų būti keičiamas išlaikymo dydis. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas taip pat apmoka vieną iš vaiko pomėgių – orientacinį sportą. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovas nepateikė mokėjimo nurodymų, tačiau įrodymų, kad būtent ieškovė dengia šias išlaidas, ji taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis), taigi atsakovo argumentų nepaneigė. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vaikas naujomis veiklomis turėtų užsiimti bendru sutarimu, šiuo atveju, toks apsisprendimas buvo vienasmeniškas, nesuderinus su vaiko tėvu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2477-577/2019).
129. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo vaiko daliai garažo priežiūrai, kadangi vaikas garaže laiko dviratį, paspirtuką, sportinį inventorių, laikoms šeimos maisto atsargos. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad šios išlaidos nepatenka į vaiko būtinuosius poreikius. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad garažo pirminė ir tikslinė paskirtis yra patalpa automobiliams ir motociklams laikyti ir taisyti (www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Garaza). Akivaizdu, jog 12 metų vaikui tokia patalpa pagal jos paskirtį reikalinga nėra, be to, ieškovės išvardintus daiktus pilnai galima laikyti ir gyvenamajame būste. Be to, išvardinti vaiko daiktai laikytini kaip užimantys minimalią vietą, taigi eikvojantys minimalias garažo eksploatacijos sąnaudas, užimantys nežymią dalį buto komunalinių mokesčių kontekste. Dėl šių priežasčių išlaidos garažo išlaikymui nėra pagrindas padidinti teikiamą išlaikymą.
130. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti iš esmės pasidėjusius vaiko poreikius aplinkybes (pvz., dėl vaiko ligos atsiradus papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų būtinybė vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.), šių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neesminis vaiko poreikių pokytis nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydžio.
131. Kaip minėta, siekiant išlaikymo padidinimo, būtina įrodyti kitą alternatyvią aplinkybę, jog iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra įtvirtinęs pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurias nustačius galima teigti, kad iš esmės pasikeitė šalies turtinė padėtis - aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai ir kt.).
132. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytu vertinimu, jog jos turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, ir nurodo, kad įmonė 2020 m. patyrė 103 045 Eur sąnaudų, teismas neteisingai įvertino ir SEB banko išrašą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, VSDFV duomenimis, ieškovės darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėn. nutraukiant santuoką buvo sudarė 273,70 Eur, tuo tarpu šiuo metu darbu užmokestis sudaro 642 Eur (bruto). Apeliantė nurodo, kad tiek 2019 m., tiek 2020 m. metų gale išsimoka sau po 12 000 Eur dividendų. Metinės pajamų deklaracijos taip pat patvirtina, kad 2019 m. individualios įmonės pajamos sudarė 139 492 Eur (sąnaudos 110 361 Eur); 2020 m. pajamos sudarė 113 164 Eur (sąnaudos 100 721 Eur; įmonė patyrė 2 324 Eur nuostolį). Sąskaitos išrašai patvirtina, kad įmonė 2019 m. turėjo 60 755,55 Eur įplaukų (60 177,13 Eur išlaidų); 2020 m. 62 662, 98 Eur įplaukų (62 383,79 Eur išlaidų).
133. Pažymėtina, kad ne bet koks tėvų turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Įvertinus šiuos ir kitus byloje esančius duomenis apie ieškovės pajamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuo santuokos nutraukimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo ieškovės turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi ar pablogėjusi, priešingai, VSDF duomenimis, jos darbo užmokestis net padidėjo, nėra pagrindo nustatyti ženklaus pajamų mažėjimo. Nors apeliantė skunde pateikia detalias savo deklaracijų, bankų sąskaitų išrašų ir kitas analizes ir lyginimus, tačiau tokie paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovės pajamos iš esmės panašios ir nepakitusios. Tuo tarpu, bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad atsakovo pajamos nuo santuokos nutraukimo būtų padidėjusios. Apeliantė taip pat pastarąją aplinkybę grindžia suprastėjusia savo sveikata, tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl tokių susirgimų jai būtų apribotas darbingumas.
134. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Išlaikymo dydžio padidinimas galimas tik šaliai, kuri to prašo, įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė - pablogėjo tiek, kad būtų pagrindas priteisti didesnį išlaikymą iš kito iš tėvų.
135. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs ieškovės įmonės dokumentus, padarė išvadą, kad pajamos iš esmės yra panašios, ar bent jau pakitusios ne taip esmingai, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį, tokių aplinkybių ieškovė, turėdama tokią pareigą, neįrodė.
136. Apeliantė skunde taip pat prašo nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus paveldėtą turtą iki jo pilnametystės tvarko jo motina.
137. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, bet ne kiekvienas apeliacinės instacijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju (CPK 312 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujas reikalavimas pagal CPK 312 straipsnį yra toks reikalavimas, kuris yra nesusijęs su jau pareikštu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2008). Pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi šalutiniai reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (pavyzdžiui, naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); naujais nelaikytini reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nesvarstė, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; kt.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti šalių keičiamas ieškinio pagrindas, taip pat ir dalykas, negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
138. Teismo vertinimu, šis apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas nebuvo reikštas pirmosios instancijos teisme, kadangi ieškinyje jis buvo suformuluotas taip - nustatyti, kad ieškovė tvarko visas vaiko lėšas uzufrukto teise. Iš byloje esančių duomenų, nepilnametis vaikas paveldėjo ne tik pinigines lėšas, tačiau ir nekilnojamąjį turtą, todėl toks apeliacinio skundo reikalavimas laikytinas nauju reikalavimu, kuris, pagal nurodytas CPK nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus, negali būti nagrinėjamas. Be to, pastarasis reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su jau pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo.
139. Apeliantė taip pat nurodo procesinio pobūdžio pažeidimus pirmosios instancijos teisme – jai nebuvo siųsti popieriniai dokumentai, EPP sistemoje skaitmenizuoti tik kai kurie dokumentai, likus kelioms valandoms iki pirmojo teismo posėdžio, atstovei buvo paskambinta ir nurodyta, kad teismas išsiuntė atsakovo papildomus įrodymus, per posėdį paprašius laiko susipažinti su naujais įrodymais ir juos perduoti susipažinti ieškovei, toks prašymas buvo atmestas, analogiška situacija pasikartojo ir paskutinio posėdžio dieną, kuomet likus porai valandų atstovė buvo įpareigota pateikti kasos knygos originalą.
140. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
141. Byloje nenustatyta, kad ieškovės atstovės advokatės paskyra EPP ir jos prieiga prie civilinės bylos yra neaktyvi. Proceso dalyviams, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir kurie turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės (kaip nagrinėjamos bylos atveju ieškovės atstovė advokatė), visi teismo procesiniai dokumentai siunčiami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (šiuo atveju EPP) ir paštu papildomai nesiunčiami. Tuo tarpu, atitinkamai dėl to, kad byla ne elektroninė, o popierinė, teismui nekyla pareiga skaitmenizuoti visų procesinių dokumentų.
142. Apeliantė taip pat nurodo, kad prieš pirmą posėdį likusi neilgam laiko tarpui, jai buvo pateikti papildomi dokumentai, o prieš paskutinį posėdį ji buvo įpareigota skubiai pateikti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės negali būti laikomos tokiomis, kurios iš esmės keltų abejones teisingu procesu, ar kurios būtų galėjusios apriboti ieškovės teises. Susipažinus su 2021 m. balandžio 8 d. posėdžio garso įrašu darytina išvada, kad ieškovė ar ieškovės atstovė neteikė prašymo atidėti teismo posėdžio ar laiko susipažinti su naujai pateiktais dokumentais, lygiai tokių pačių nusiskundimų neišreiškė ir paskutinio teismo posėdžio 2021 m. gegužės 19 d. metu, neprieštaravo bylos nagrinėjimui, vadinasi, ieškovė nelaikė, kad jos procesinės teisės kaip nors yra apribojamos.
143. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų išlaikymo vaikui padidinimui, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
144. Netenkinus apeliacinio skunde, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tokių išlaidų realumą pagrindžia 2021 m. liepos 26 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas. Bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, realiai patirtos, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės apeliantės J. N. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.