- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-2477-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34409-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- G. N.-K.
- Atsakovas
- K. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N.-K. ir atsakovo K. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. N.-K. ieškinį atsakovui K. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo K. L. priešieškinį ieškovei G. N.-K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė G. N.-K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė 1) priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 895,64 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko G. L. pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo K. L. 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos; 3) nustatyti atsakovo K. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. L. tvarką, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad gyvenimo kartu laikotarpiu nepilnamečio vaiko išlaikymui šalys skyrė vienodą pinigų sumą, tačiau vėliau atsakovas kas mėnesį perveda tik 250 Eur, kurie akivaizdžiai nepakankami nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovei gyvenimo atskirai laikotarpiu iš savo lėšų dengiant gerokai didesnę išlaidų vaikui išlaikyti dalį, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Pasak ieškovės, ji su atsakovu turi visas galimybes patenkinti ne tik pačius būtiniausius savo nepilnamečio vaiko poreikius; teigia, kad vidutiniškai per mėnesį reikia 895,64 Eur sumos, kurią sudaro: 350 Eur išlaidos vaiko darželiui; 100 Eur - vaiko būreliams/papildomiems užsiėmimams; 49 Eur kitos išlaidos vaiko edukacijai (žaislai, knygos, rašymo/spalvinimo priemonės); 30,73 Eur išlaidos vaiko sveikatai palaikyti (vitaminai, vaistai, gydytojų konsultacijos, masažas); 66,25 Eur išlaidos auklei, kuomet vaikas suserga; 18,25 Eur - vaiko higienai ir kirpyklai; 124,70 Eur - rūbams bei avalynei; 120,75 Eur - laisvalaikiui ir pramogoms; 150 Eur išlaidos atostogoms užsienyje; 25 Eur - vaiko gimtadienio šventei, 21,25 Eur vaiko draugų gimtadieniams; 5 Eur dydžio dovanoms ir gėlėms vaiko darželio auklėtojoms; 316,67 Eur – būsto nuomai, 63,67 Eur komunalinės išlaidos, 100 Eur transporto išlaidos; 200 Eur dydžio išlaidos maistui, 50 Eur - iš anksto nenumatytoms išlaidoms. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (už 9 mėnesius) ieškovė patyrė ne mažiau nei 10 729,43 Eur išlaidų vaikui išlaikyti, o atsakovas, mokėdamas po 250 Eur per mėnesį, per šį laikotarpį padengė tik 2 250 Eur šių išlaidų dalį, todėl iš atsakovo prašė priteisti 3 114,72 Eur dydžio įsiskolinimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pareiškė priešieškinį (atsiliepimą į ieškinį), kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. L. išlaikymo dydį – 300 Eur; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką jo nurodytu būdu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalaujamu 895,64 Eur išlaikymo dydžiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas su sūnumi praleidžia praktiškai tiek pat laiko, kiek ir ieškovė, todėl dalį ieškovės nurodytų išlaidų dengia ir atsakovas. Atsakovo nuomone, ieškinyje nurodomos sumos, skirtos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, yra neprotingai didelės; vaiko išlaikymui visiškai pakakdavo 400 – 500 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinės išlaidos būsto nuomai turėtų tekti ieškovei, kadangi tai buvo jos sprendimas nuomoti butą, o ne gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame kotedže. Kotedžą išnuomojusi ieškovė gauna papildomas pajamas, kurios padengia ir išlaidas už nuomojamą būstą. Atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo įsitikinimu, 600 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms bei papildomoms nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti; vaikas neturi specialiųjų poreikių. Atsakovas nesutiko su prašymu priteisti 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Teigė, jog jis tinkamai vykdė ir tebevykdo savo, kaip tėvo pareigas, o vaiko poreikiai buvo ir yra patenkinti. Teismo posėdžio metu sutiko mokėti 400 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti iš atsakovo K. L. vaikui G. L. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 443 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės; taip pat išlaikymo įsiskolinimą – 1 737 Eur už devynių mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio (įskaitytinai); pavesti nepilnamečio G. L. motinai G. N.-K. tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise; teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo K. L. ir nepilnamečio vaiko G. L. bendravimo tvarką, o kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 822,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; iš ieškovės atsakovui 802,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą 159 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, pažymėjo, kad šalys pripažino, jog gali teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad vaiko poreikių vertinimas, vien atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra objektyviai galimos, tačiau dalis jų yra per didelės ir nepagrįstos.
5. Teismas nustatė, kad vaiko darželiui mokėtina suma yra 350 Eur; atsakovas pripažino šią vaikui tenkančią išlaidų dalį. Iš bylos duomenų teismas konstatavo, jog sprendimo priėmimo dieną vaiko poreikiai būreliams yra 68 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 49 Eur suma edukacijai, t. y. žaislams, knygoms, rašymo, spalvinimo priemonėms, penkerių metų vaikui kas mėnesį yra objektyviai per didelė, todėl sumažino ją iki 20 Eur sumos. Pagal byloje esančius duomenis nustatęs, kad vaiko poreikiai sveikatai apima įprastinius peršalimo atvejus, dėl kurių nėra reikalingos didesnės nei įprastai išlaidos, teismas, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, į tai, kad susirgimai yra epizodiški, nusprendė, jog šioms išlaidoms skirtina 120 Eur per metus, t. y. 10 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė vaiko poreikio turėti auklę apimties bei faktiškai patiriamų išlaidų. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog vaikas ateityje sirgs ir bus būtina auklė, yra hipotetinio pobūdžio, o pagal teismų praktiką, vien aplinkybė, kad ieškovė yra dirbanti, neįrodo auklės samdymo fakto, todėl šios išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinybės samdyti auklę bei patirti dėl to išlaidas nėra. 18,25 Eur išlaidas per mėnesį vaiko higienai ir kirpyklai teismas pripažino objektyviai galimas, todėl įskaičiavo į priteistino išlaikymo dydį. Penkerių metų vaiko, neturinčio specialių ar kitokių ypatingų poreikių, drabužiams per metus 1 496,40 Eur teismas vertino pernelyg didele suma, todėl sumažino ją iki 80 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, vaikui, kuris lanko darželį, laisvalaikio pramogoms, vietinėms išvykoms Lietuvoje kas mėnesį 80 Eur suma yra objektyviai galima ir pakankama. Ieškovės nurodytą sumą vienai kelionei teismas laikė objektyviu atskaitos kriterijumi, pagal kurį parinko priteistino išlaikymo dydį kelionėms į užsienį. Pažymėjo, kad vaiko tėvas taip pat nori ir turi galimybes užtikrinti vaikui laisvalaikį, išsivežti vaiką atostogauti tiek Lietuvoje, tiek į užsienį jo bendravimo su sūnumi laikotarpiu. Teismo vertinimu, vaiko laisvalaikio, pramogų, atostogų užsienyje poreikiai priteisiant bendrą 130 Eur per mėnesį (1 560,00 Eur metams) sumą užtikrins šiuos vaiko poreikius bei ieškovės įvardintą atostogų periodiškumą ir bus vaikui pakankama. Vaiko gimtadienio šventei 25 Eur išlaidas laikė objektyviai galimas ir įprastas, todėl jas įskaičiavo į priteistino išlaikymo sumą. Išlaidų (21,25 Eur) vaiko draugų gimtadienių progomis teismas nepriteisė, spręsdamas, kad jas apima pramogoms skiriamos išlaidos. 5 Eur dydžio išlaidas dovanoms ir gėlėms vaiko darželio auklėtojoms teismas įskaitė į priteistino išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė poreikio nuomotis bei patirti beveik 1 000 Eur išlaidų kiekvieną mėnesį gyvenamojo būsto nuomai, kuomet ji nuosavybės teise turi daug nekilnojamojo turto, kuriuos realizavusi gali įsigyti būstą, nepatirdama tokio dydžio nuomos išlaidų. Teismas šių išlaidų neįskaičiavo į vaiko išlaikymui reikalingų piniginių lėšų mastą. Teismo vertinimu, vaikui tenkanti būsto priežiūros kaštų dalis turėtų sudaryti 50 Eur per mėnesį. Išvadą, kad išlaidos transportui turėtų sudaryti apie 20 Eur (esant nenumatytiems atvejams (automobiliui sugedus ir pan.)), teismas padarė atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimą, jog išlaidas patiria ne ji, o jai priklausantis juridinis asmuo. Ieškovės nurodytą 200 Eur sumą vaiko maistui namuose teismas taip pat laikė neprotingai didele ir sumažino iki 150 Eur sumos. Teismas pažymėjo, kad darželyje yra galimybė užtikrinti maitinimą vaikui ir tokio maisto įkainis - 6 Eur per dieną; byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečiui vaikui būtų nustatyti išskirtiniai maisto poreikiai; be to, darželyje yra galimybė suderinti individualiai meniu alergiškiems vaikams, todėl padarė išvadą, kad individualaus maisto meniu sudarymo galimybė nėra atmetama. Teismas įvertino ir tai, kad tėvas taip pat užtikrins vaikui maitinimą jo bendravimo su tėvu laikotarpiu. Sprendė, jog ieškovė nepagrindė 50 Eur išlaidų kitiems vaiko poreikiams būtinumo, šią sumą laikė per didele, todėl sumažino iki 10 Eur. Teismas nustatė, kad vaikui reikalingo išlaikymo suma yra 936,25 Eur per mėnesį, iš kurios minusavęs 50 Eur valstybės kas mėnesį mokamą vaiko išlaikymo išmoką, konstatavo, jog šalys vaiko išlaikymui turi skirti kiekviena po 443 Eur.
6. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai už devynių mėnesių laikotarpį būtų buvę kitokie, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 1 737 Eur (3 987 – 2 250 Eur (teiktas išlaikymas) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio įskaitytinai.
7. Vertindamas šalių pateiktus tėvo bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais ir įprastomis darbo dienomis sąlygas, teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinio reikalavimais prašo nustatyti konkretesnę, aiškesnę ir tikslesnę bendravimo su vaiku tvarką. Siekdamas aiškumo ir tikslumo, atsižvelgdamas į šalių konfliktinius santykius bei nepakankamą tėvų gebėjimą spręsti su vaiko interesais susijusius klausimus, bei siekdamas eliminuoti galimus neaiškumus vykdymo procese, teismas tvirtino atsakovo pasiūlytą bendravimo sąlygą su atitinkamomis korekcijomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
8. Ieškovė G. N.-K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 895,64 Eur dydžio išlaikymo sumos kiekvieną mėnesį nepilnamečiam vaikui G. L. priteisimo, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą: šią ieškovės ieškinio dalį tenkinti visiškai - priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 895,64 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko G. L. pilnametystės; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą: šią ieškovės ieškinio dalį tenkinti visiškai - priteisti iš atsakovo K. L. 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. vasario mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Priteista išlaikymo suma neatitinka realių vaiko poreikių ir interesų, byloje surinktų įrodymų, o taip pat sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
8.2. Vaiko poreikiai būreliams nuolatos kinta, įvertinti juos tikslia suma, sudėtinga. Vaiko lavinimas yra bendras ieškovės ir atsakovo interesas, kurį jie turi galimybes patenkinti, todėl tikslinga nustatyti tokią išlaidų sumą, kuri šį poreikį užtikrintų maksimaliai. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti ir atsakovo pageidavimą, jog vaikas papildomai lankytų muzikos mokyklą. Teismas, net ir manydamas, kad 68 Eur suma šiam poreikiui yra pakankama, turėjo atsižvelgti į nuo 2018 m. spalio 1 d. mokėtą 100 Eur sumą darydamas, išvadas dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo.
8.3. Teismas nemotyvavo išvados, kad 49 Eur dydžio suma per mėnesį kitokiai vaiko edukacijai yra per didelė. Atkreipė dėmesį, kad bet koks žaislas, jei jis nėra menkavertis, kainuoja mažiausiai 20 Eur. Be to, pagal teismo sprendimą, metinės 240 Eur sumos turi užtekti ne tik žaislams, knygoms, rašymo/spalvinimo priemonėms, bet ir tokiems daiktams kaip dviratis ir paspirtukas, nors vien dviratis kainuoja bent 200 Eur. Pasak apeliantės, 20 Eur suma per mėnesį akivaizdžiai nepakankama poreikiams kitokiai vaiko edukacijai patenkinti, ypač turint omenyje tai, kad tokie vaiko poreikiai jam augant didėja.
8.4. Teismo nustatytos sumos vaiko sveikatai palaikyti realiai neužtenka net vaistams ir vitaminams. Pasak apeliantės, šalims gyvenant kartu, vaikas buvo vežamas į privačius sveikatos priežiūros centrus ir dėl to nesutarimų nebuvo. Šis vaiko poreikis nepasikeitė. Gydytojo konsultacijos kaina siekia 50-60 Eur, o kiekvienas tyrimas - dar bent 20 Eur. Prašoma priteisti 30,73 Eur suma buvo nustatyta pagal faktines išlaidas už paskutinius 9 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos.
8.5. Visuotinai žinoma, kad mažamečiai vaikai dažnai serga. 66,25 Eur dydžio išlaidų suma auklei nustatyta pagal ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, kas patvirtina, kad šios išlaidos ne hipotetinės. Auklės vienos valandos kaina yra mažiausiai 4 Eur už valandą, o ieškovės prašoma suma auklei nesudaro net 2 dienoms per mėnesį reikalingos sumos. Poreikį auklei sąlygoja ne tik vaiko ligos, bet ir ieškovės užimtumas darbe, komandiruotės, dalyvavimas parodose ir pan. Teismas turėjo įvertinti pateiktus šalių susirašinėjimo duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas, susirgus vaikui, nepadeda jo prižiūrėti. Pagal atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas su vaiku laiką leidžia pačiu patogiausiu - ne darbo metu. Visu kitu laiku, nepriklausomai nuo ieškovės realių galimybių ir/ar vaiko ligų, būtent ieškovė turi rūpintis vaiku ir jo priežiūra. Mano, kad teismas turėjo į tai atsižvelgti, spręsdamas dėl vaiko poreikio auklei. Pažymi, kad atsakovas po skundžiamo sprendimo priėmimo nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, kas taip pat patvirtina poreikį auklei.
8.6. 124,70 Eur dydžio suma vaiko rūbams bei avalynei buvo nustatyta pagal ieškovės faktiškai patirtas tokio pobūdžio išlaidas.
8.7. Vaiko laisvalaikiui ir pramogoms, atostogoms užsienyje visuomet buvo išleidžiama didesnė nei 130 Eur per mėnesį suma, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad šis vaiko poreikis ar šalių galimybės jį patenkinti yra pasikeitę. Šalys su vaiku vidutiniškai po 3-4 kartus per metus važiuodavo 3-4 dienoms prie jūros, taip pat vidutiniškai po 3-4 kartus į Druskininkus. Be to, su vaiku nebėra sudėtinga vykti į užsienį, todėl ieškovė užtikrins ir šio poreikio tenkinimą. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas, nors ir turi galimybes išsivežti vaiką atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šio vaiko poreikio realiai netenkina.
8.8. Prašoma nustatyti 21,25 Eur suma vaiko draugų gimtadienių progoms buvo nustatyta išvedus paskutinių 8 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos šiam tikslui patirtų išlaidų vidurkį. Dovana vaiko gimtadieniui vidutiniškai kainuoja apie 15-20 Eur (vidutiniškai po 1 gimtadienį per mėnesį).
8.9. Sprendimas nuomotis butą buvo bendras, pagrįstas šalių poreikiais. 2017 m. rugsėjo mėn. sprendimą pakartotinai išsinuomoti šį butą sąlygojo ne tik strategiškai patogi jo vieta, bet ir vaiko adaptacija jame. Kitu atveju, šalims pradėjus gyventi skyrium, pablogėtų vaiko gyvenamosios vietos sąlygos. Ieškovė pardavinėja būstą (duomenys neskelbtini) ir ketina įsigyti nuosavą būstą patogesnėje vietoje, dėl ko atsirastų pagrindas pakeisti nustatytą išlaikymo sumą. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė būsto klausimą sprendžia neracionaliai ir neekonomiškai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kiek vidutiniškai kainuoja panašios kvadratūros būstas pigesnėje vietoje Vilniaus centre ir bent 1/3 dalį priteisti nuo tokios sumos.
8.10. Nėra jokių argumentų, kodėl vaikui turėtų būti priskirta mažesnė nei 1/3 dalis faktinių komunalinių išlaidų.
8.11. Ieškovės įmonė nedengdavo kuro, naudoto asmeniniams ieškovės ir jos šeimos narių poreikiams, išlaidų. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog pati ieškovė nepatirdavo su transportu susijusių išlaidų. Su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovė su įmonei priklausiusiu automobiliu 2019 m. birželio 6 d. pateko į avariją, kurios metu automobilis buvo stipriai sudaužytas, dėl to parduotas. Kitą automobilį perka ieškovė savo lėšomis, ir būtent ieškovė turės dengti šio automobilio remonto, draudimo, kuro ir kitas išlaidas, kurių dalis bus patirta ir tenkinant vaiko poreikius. Teismo argumentacija šiuo aspektu yra nepagrįsta ir nebeatitinka realios faktinės situacijos.
8.12. Ieškovė į sumą maistui įskaičiavo ir išlaidas maistui viešojo maitinimo įstaigose, kurių teismas nepriskaičiavo prie išlaikymo sumos, o tai lėmė, jog 200 Eur suma iki 150 Eur buvo sumažinta nepagrįstai. Duomenys apie atsakovo bendravimą su vaiku po sprendimo priėmimo leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neužtikrins vaiko maitinimo taip, kaip numatė teismas.
8.13. Iš anksto nenumatytos ir negalimos numatyti išlaidos yra neišvengiamos. Ieškovė į šią išlaidų eilutę įtraukė tokius daiktus kaip kad paspirtukas, dviratis, sporto apranga, tačiau teismas, sutikdamas su tokių daiktų poreikiu, juos nepagrįstai išskirstė į kitas išlaidų grafas.
8.14. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad 443 Eur suma buvo nustatyta nepagrįstai, kas reiškia, kad ir apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas - 1 737 Eur - yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas K. L. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškovė neįrodė, kad tam tikri nepilnamečio vaiko poreikiai nebuvo patenkinti per nurodomą įsiskolinimo susidarymo laikotarpį ir kad ji tuos vaiko poreikius tenkino tik iš savo lėšų. Nurodytu laikotarpiu atsakovas teikdavo išlaikymą konkrečia pinigų suma ir papildomai tenkindavo vaiko poreikius, pirkdamas jam reikalingus daiktus bei užtikrindamas vaiko laisvalaikį. Pasak atsakovo, ieškovė per jos nurodomą įsiskolinimo susidarymo laikotarpį patyrė 4 244,98 Eur išlaidų vaiko išlaikymui, o išskaičiavus iš savivaldybės pervestą 240 Eur sumą - 4 004,98 Eur. Atsakovas per šį laikotarpį ieškovei pervedė 2 000 Eur, todėl daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs.
9.2. Teismas, vertindamas, kokia išlaikymo suma priteistina, vertina, kokias de facto išlaidas patiria tėvai. Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad vaikas lanko du būrelius, patvirtino aktuali 2019 m. balandžio 2 d. pažyma; sprendimo priėmimo dieną vaiko poreikiai būreliams sudaro 68 Eur sumą. Padidėjus vaiko poreikiams lankyti daugiau ar brangiau kainuojančius būrelius, atsakovas prisidės prie šitų poreikių tenkinimo, tačiau pageidauja dalyvauti sprendžiant klausimą, kokius vaiko poreikius reikia lavinti ir kas atitinka geriausius jo interesus. Mano, jog priteisus didesnę sumą, nei reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, ieškovė priimtų su vaiko ugdymu susijusius sprendimus.
9.5. Atsižvelgęs į tai, kad sūnus lanko darželį, atsakovas mano, jog priteista suma vaiko papildomam ugdymui, yra pakankama. Pažymi, kad kiekvienais metais nereikės pirkti naujo dviračio ar paspirtuko. Be to, ieškovė naujo brangiau kainuojančio daikto pirkimą turėtų derinti su atsakovu. Taip pat mano, jog neteisinga, kad atsakovas turi mokėti ieškovės prašomą sumą bei papildomai patirti išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, kai sūnus leidžia laiką su tėvu.
9.6. Vaikui staiga susirgus valstybinės institucijos privalo nedelsdamos suteikti reikalingą pagalbą; sergančio vaiko nereikia registruoti prieš ilgą laiko tarpą. Ieškovės pasirinkimas, kuris neturi įtakos vaiko poreikių tenkinimui, neturi atsiliepti atsakovo teikiamam išlaikymo dydžiui. Per paskutinius mėnesius ieškovė vaiko vaistams ir vitaminams per mėnesį vidutiniškai išleisdavo apie 16 Eur, todėl 120 Eur per metus vaiko sveikatai palaikyti yra pakankama suma.
9.7. Susirgus vaikui, ieškovei nebūtina samdyti auklę, ji turi teisę slaugyti vaiką bei gauti ligos/slaugos išmoką iš Sodros. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad samdyti auklę buvo būtina ir kad patirtos išlaidos susijusios su vaiko, o ne su ieškovės poreikių tenkinimu. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nepadės prižiūrėti sergančio vaiko, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad vaikas ateityje sirgs ir bus būtina auklė, yra hipotetinio pobūdžio.
Šalies argumentai
9.8. Ieškovės prašoma priteisti 496,40 Eur suma per metus penkerių metų sūnaus rūbams ir avalynei neproporcingai didelė, ji nėra susijusi su vaiko poreikiais; ieškovė tokios sumos vaiko rūbams ir avalynei neišleidžia. Atsakovas taip pat perka savo sūnui rūbus bei avalynę.
9.9. Ieškovės argumentai dėl 120,75 Eur ir 150 Eur sumų priteisimo yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinti. Pasak atsakovo, ieškovė turėtų prisiimti visas išlaidas, susijusias su jos ir sūnaus kelionėmis bei atostogomis, o atsakovas - išlaidas, susijusias su jo ir sūnaus kelionėmis bei atostogomis.
9.10. Sūnus į draugų gimtadienius eina tiek pas ieškovės, tiek pas atsakovo giminaičius ir draugus; abu tėvai perka dovanas draugų ir giminaičių vaikams, todėl nelogiška ieškovei reikalauti priteisti šias išlaidas.
9.11. Ieškovės noras nuomotis būstą konkrečioje Vilniaus vietoje tenkina būtent jos poreikius, o ne vaiko. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtas minimalių vartojimo poreikių dydis bendrai gyvenantiems asmenims (rodiklis) pagal analogiją turėtų būti taikomas ir šiuo atveju, t. y. sūnui tenkanti dalis turėtų sudaryti 70 proc. (1/3 x 0,7), o ne 100 proc. dalies nuo visų už būstą patiriamų išlaidų. Penkerių metų vaiko poreikiai yra mažesni nei suaugusios moters bei paauglio vaiko; be to, sūnus dalį laiko praleidžia ir pas atsakovą. Teigia, kad neteisinga priskirti jam 1/3 būsto išlaikymo bei komunalinių išlaidų dalį.
9.12. Abu tėvai patiria transporto išlaidas, kiek tai yra susiję su vaiko poreikių tenkinimu.
9.13. Dėl 200 Eur išlaidų maistui atsakovas nurodė, jog ūkininko pažyma (raštas) nėra įrodymas civilinio proceso tvarka ir nepagrindžia ieškovės patiriamų išlaidų. Ieškovės pateikiami įrodymai iš viešojo maitinimo įstaigų neįrodo, kad tokios išlaidos buvo būtinos vaikui ir patirtos vaiko interesais. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesirūpins vaiko maitinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
9.14. Atsakovo nuomone, 895,64 Eur dydžio išlaikymo reikalavimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis realių vaiko poreikių. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys susitarė šeimos poreikių tenkinimui skirti po 4 000 Lt (1 158,58 Eur) kas mėnesį, t. y. vienam šeimos nariui tenka 579,24 Eur suma. Ieškovė pati teigė, kad maksimali 579,24 Eur suma šalių sūnui yra pakankama. Ieškovė nenurodo motyvų, nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų, kaip ir kodėl sūnaus poreikiai išaugo daugiau nei tris kartus. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad ieškovės vyresnio vaiko tėvas išlaikymui perveda 200 Eur per mėnesį; atsakovo, manymu, nelogiška, kad du vaikai, neturintys jokių specialių poreikių, gyvenantys su ta pačia mama, turėtų tokius skirtingus poreikius ir vieno iš jų išlaikymui būtų skiriama beveik penkis kartus didesnė suma.
10. Atsakovas K. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo dalį ir ją išdėstyti taip: atmesti ieškovės G. N.-K. reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. L. įsiskolinimo priteisimo; priteisti iš atsakovo K. L. vaikui G. L. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 313 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas priteisiamą išlaikymo įsiskolinimą vertino, remdamasis ne retrospektyviu aspektu, t. y. kokie buvo faktiniai vaiko poreikiai teigiamu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, o šiuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis; nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir netinkamai taikė bei aiškino materialiąsias teisės normas. Ieškovė neįrodė, kad tam tikri nepilnamečio vaiko poreikiai nebuvo patenkinti per nurodomą įsiskolinimo susidarymo laikotarpį ir kad ji tuos vaiko poreikius tenkino tik iš savo lėšų. Pasak apelianto, atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo visada prisidėdavo (mokėdavo už vaiko laisvalaikį, tenkindavo jo poreikius bei pirkdavo vaikui reikalingus daiktus, tačiau šių pinigų iš ieškovės nereikalaudavo ir/ar teikiamo išlaikymo dydžio nemažindavo išleista pinigų suma). Atsakovas teismui pateikė nupirktų drabužių suvestinę bei fotonuotraukas, be to, tai, jog atsakovas rūpinasi vaiko aprūpinimu drabužiais patvirtina ir šalių susirašinėjimas. Vaiko poreikiai buvo patenkinti; įsiskolinimas teigiamu laikotarpiu nesusidarė.
10.2. Pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, apeliantas nurodė, jog teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, nors teisinio pagrindo nebuvo. Pagal ginčijamu sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, ne tik ieškovė, bet ir atsakovas leidžia ir leis laiką su nepilnamečiu sūnumi; atsakovas, kaip ir ieškovė, patirs išlaidų nepilnamečio vaiko laisvalaikio pramogoms, vietinėms išvykoms Lietuvoje, kelionėms su sūnumi į užsienį. Nelogiška, kad atsakovas turi padengti sūnaus išvykas, atostogas, kai jis keliauja/leidžia laiką su motina; o motina prie sūnaus atostogų ir išvykų, kai sūnaus leidžia laiką su atsakovu, finansiškai neprisideda. Ieškovė turėtų prisiimti visas išlaidas, susijusias su jos ir sūnaus kelionėmis bei atostogomis, o atsakovas - visas išlaidas, susijusias su jo ir sūnaus kelionėmis bei atostogomis. Prašo mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį 130 Eur suma.
Atsiliepimas
11. Ieškovė G. N.-K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Kasacinio teismo praktikoje buvo ne kartą pritarta teismų praktikai išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti pagal priteisiamą mėnesinę išlaikymo sumą, atimant per atitinkamą laikotarpį faktiškai suteikto išlaikymo dydį. Atsakovas nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad reikalingo išlaikymo suma bylos nagrinėjimo metu bei devynis mėnesius iki bylos iškėlimo turėjo esminių skirtumų. Vaiko poreikius per paskutinius devynis mėnesius iki bylos iškėlimo tenkino ieškovė savo piniginėmis lėšomis. Ji įrodinėja, kad nepaisant atsakovo nusistatymo vaiko išlaikymui per mėnesį skirti tik 250 Eur, vaiko poreikiai buvo tenkinami visa apimtimi, t.y. nepabloginant vaiko gyvenimo sąlygų, kurias jis turėjo šalims vedant bendrą ūkį. Atsakovas neteikė įrodymų apie patirtas išlaidas vaikui išlaikyti, dėl ko nebuvo pagrindo jas vertinti, ar išskaičiuoti iš priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas teismui nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis ne tik apie su vaiku praleidžiamą laiką, bet ir apie turinį. Pasak ieškovės, atsakovas bendravimo su vaiku laikotarpiu pamaitina vaiką, tačiau neperka drabužių ar kitokių daiktų.
11.2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad sutinka teikti vaikui 400 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, dėl ko neaišku, kodėl savo poziciją pakeitė. Atsakovas neteikia duomenų, jog jis laikėsi sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, praleido su vaiku kas antrą savaitgalį ir tam tikras darbo dienas, kad būtų užtikrinęs kokybiškas vaiko atostogas ar pramogas. Faktas, kad sprendimu suteiktos tam tikros teisės, nereiškia, kad atsakovas jomis naudosis ir patenkins atitinkamus vaiko poreikius, už kurių tenkinimą jis nenori kompensuoti ieškovei. Pažymi, kad tuo atveju, jei vaiko poreikių tenkinimas pasikeis, atsakovas įgis teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos pakeitimo. Kadangi atsakovas su vaiku laiko neleidžia, visa našta (įskaitant finansinę) tenka ieškovei, todėl egzistuoja pagrindas padidinti, o ne sumažinti teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl pateiktų naujų įrodymų
13. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: įrodymus apie ieškovės komandiruotes, dalyvavimą parodose; šalių susirašinėjimą po skundžiamo sprendimo priėmimo; eismo įvykio deklaraciją, automobilio nuotraukas, automobilio pardavimo sutartį, 2019 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymą (avansą) už kito automobilio įsigijimą. Su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė papildomai pridėjo ieškovės telefono pokalbių išklotines už 2019 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius. Teigia, kad naujų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo/atsakovo apeliacinio skundo pateikimo, todėl jie priimtini kaip atitinkantys CPK 314 straipsnio keliamus reikalavimus.
14. Atsakovas su ieškovės prašymais nesutinka, nes priedą Nr. 1 ieškovė galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad ginčijamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra įsiteisėjusi, todėl šalių susirašinėjimas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad ieškovė pateko į avariją, ketina įsigyti kitą transporto priemonę, nėra susijusi su nagrinėjama civiline byla ir nepagrindžia ieškovės patirtų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė iki šiol savo vardu neregistruodavo transporto priemonės.
15. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės pateikiami dokumentai susiję su apeliacinio skundo ir atsikirtimų į atsakovo apeliacinį skundą aplinkybėmis, tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintina.
17. Taip pat apeliacinės instancijos teisme priimti 2019 m. rugsėjo 30 d. gauti nauji ieškovės G. N.-K. įrodymai (2019 m. birželio 12 d. vaiko mokymo sutartis su priedais, 2019 m. rugsėjo 2 d. sąskaita-faktūra; 2019 m. rugsėjo 16 d. el. laiškas; 2019 m. gegužės 14 d. Baltijos Amerikos klinikos sąskaita). Ieškovė nurodė, jog po ieškovės apeliacinio skundo pateikimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., pasikeitė vaiko ugdymo įstaiga ir išlaidos šiam vaiko poreikiui tenkinti. Be to, po apeliacinio skundo pateikimo rado vaiko vizito Baltijos Amerikos klinikoje sąskaitą, kuri, apeliantės manymu, patvirtina, kad teismo išvados dėl vaiko poreikiams reikalingos sumos per mėnesį nepagrįstos.
18. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog ieškovės rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui būtina pirkti paslaugas privačiose, o ne valstybės lėšomis finansuojamose, įstaigose, ir kad būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga didesnė suma, nei priteisė pirmosios instancijos teismas.
Dėl apeliacinių skundų esmės
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu teismas nusprendė priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą kas mėnesį po 443 Eur, taip pat išlaikymo įsiskolinimą – 1 737 Eur už devynių mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia, kad iš atsakovo būtų priteista jos ieškiniu prašyta 895,64 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma, taip pat visas 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo visiškai atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo, ir iš atsakovo vaikui priteisti iš viso po 313 Eur per mėnesį mokamą išlaikymą.
21. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
24. Šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, išsamiai vertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Byloje nėra ginčo dėl šalių finansinių galimybių teikti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą, t. y. iš esmės sprendžiama dėl vaiko poreikių bei piniginių lėšų dydžio šiems poreikiams patenkinti pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta 936 Eur dydžio suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Toliau dėl apeliacinių skundų argumentų pasisakytina detaliau.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
25. Apeliaciniame skunde ieškovė nekėlė klausimo dėl priteistos vaiko darželiui kas mėnesį reikalingos 350 Eur sumos. Tačiau, kaip minėta, ieškovė teigia, kad po apeliacinio skundo pateikimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., pasikeitė vaiko ugdymo įstaiga ir išlaidos šiam vaiko poreikiui tenkinti. Šias aplinkybes grindžia 2019 m. birželio 12 d. su mokykla (duomenys neskelbtini) sudaryta Vaiko mokymo sutartimi Nr. 19/06/12MS152, kuria šalių vaikas G. L. priimamas mokytis į mokyklos priešmokyklinio ugdymo programos 0 klasę. Sutarties priede Nr. 2 numatyta, jog paslaugos gavėjas po sutarties pasirašymo sumoka 240 Eur metinį mokestį (3 punktas); ugdymo mokestis – 370 Eur, mokamas kas mėnesį (4 punktas); maitinimo paslaugų kaina – 6 Eur per dieną (6 punktas). Taigi, šios išlaidos, minusavus 100 Eur savivaldybės kompensuojamą sumą, padidėtų 66 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė neatskleidė poreikio keisti ugdymo įstaigą (nenurodė, ar lankytame darželyje neteikiama priešmokyklinio ugdymo paslauga ir pan.), žinodama atsakovo poziciją (pageidavimą) kartu spręsti vaiko ugdymo bei auklėjimo klausimus, nepateikė duomenų, jog šį klausimą derino su atsakovu. Taigi, sutiktina, kad ieškovė, priėmusi sprendimą leisti vaiką į parengiamąją klasę kitoje (privačioje) įstaigoje, turi prisiimti dėl to papildomai patiriamas išlaidas.
26. Atsižvelgiant į pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko poreikiui būreliams reikalingą sumą nustatė sprendimo priėmimo dienai. Abstraktūs ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl tikslingumo vaiko lavinimui (būreliams) nustatyti išlaidų sumą, kuri užtikrintų šį poreikį maksimaliai, dėl šio poreikio kitimo, atsakovo išreikšto pageidavimo vaiką leisti į muzikos mokyklą ir pan. – neįrodo jos prašomos priteisti sumos pagrįstumo šiam poreikiui, esančiam sprendimo priėmimo metu, užtikrinti. Ieškovės papildomai pateikti įrodymai apie naują sutartį bei jos vienasmeniškai priimtą sprendimą, kad šalių sūnus papildomai lankys baseiną, nesudaro pagrindo spręsti apie naują vaiko poreikį (juolab, dar net nesant duomenų apie faktinį užsiėmimų lankymą) ir padidinti teismo nustatytą vaiko išlaikymo sumą.
27. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl nustatytos 20 Eur per mėnesį sumos kitokiai vaiko edukacijai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliantė akcentuoja dideles edukacijai skirtų priemonių, žaislų kainas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, abejotinas tokių priemonių poreikis kas mėnesį. Be to, atsakovas atsiliepime teisingai pastebėjo, kad dviračio, paspirtuko ar panašaus pobūdžio daiktų poreikis nėra nuolatinis, t. y. jie nėra perkami kasmet. Nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodyta 20 Eur suma, reikalinga penkerių metų vaiko edukacijai (žaislams, knygoms, rašymo, spalvinimo priemonėms ir pan.). Kaip minėta, vaiko poreikių tenkinimui reikalinga pinigų suma nustatoma sprendimo priėmimo metu, todėl teiginiai, kad paminėti vaiko poreikiai vaikui augant didėja, nereikšmingi ginčo nagrinėjimui. Padidėjus šiems vaiko poreikiams, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo.
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
29. Ieškovė teigia, kad teismo nustatytos 10 Eur per mėnesį sumos vaiko sveikatai palaikyti realiai neužtenka net vaistams ir vitaminams; be to, šalys, gyvendamos kartu, vaiką ligos atveju veždavo į privačius sveikatos priežiūros centrus, kur vien gydytojo konsultacijos kaina siekia 50-60 Eur. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių motyvų, atkreipia dėmesį, kad vien paslaugų kainų nurodymas neįrodo tokių išlaidų faktinio patyrimo, jų dažnumo, susitarimo su atsakovu dėl nuolatinio sveikatos priežiūros paslaugų vaikui teikimo privačiose gydymo įstaigose ir pan. Naujai pateiktas įrodymas, kad ieškovė už vaikui teiktą gydytojo konsultaciją Baltijos Amerikos klinikoje 2019 m. gegužės 14 d. sumokėjo 80 Eur, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti buvus susitarimą dėl nuolatinio vaiko sveikatos priežiūros paslaugų privačiose įstaigose. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vaiko susirgimai yra įprastiniai peršalimo atvejai, ir priemonių vaiko sveikatai užtikrinimui panaudojimas nėra nuolatinis. Taigi, apeliantės argumentų dėl poreikio patirti didesnes išlaidas vaiko sveikatai palaikyti nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.
30. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra būtinybės samdyti auklę bei patirti dėl to išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pozicijai, kad ieškovė neįrodė šio vaiko poreikio apimties bei faktiškai patiriamų išlaidų. Poreikis auklei ir išlaidų šio poreikio patenkinimui įrodinėjimas negali būti prilyginamas tokiems kasdieniams poreikiams, kaip maistas, drabužiais ir pan. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai apie auklės vienos valandos kainą, kurią apeliantė nurodo, kaip visuotinai žinomą, nepakankami, siekiant pripažinti tokių išlaidų būtinumą. Nors apeliantė teigia, kad 66,25 Eur dydžio išlaidų suma auklei buvo nustatyta pagal faktiškai patirtas išlaidas už paskutinius 9 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, kokiais įrodymais grindžiama ši aplinkybė, neatskleidė. Apeliantė klaidingai interpretuoja skundžiamo sprendimo turinį, teigdama, kad teismas vaiko poreikį auklei nagrinėjo tik per vaiko sveikatos sutrikimų prizmę. Pažymėtina, kad išvadą dėl neįrodyto vaiko poreikio auklei apimties ir faktiškai patiriamų išlaidų, teismas padarė, įvertinęs ieškovės pateiktą R. K. raštelį dėl vaiko priežiūros tiek ligos atveju, tiek kai reikia pavaduoti jo motiną kitais atvejais, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu. Tai, kad detaliau pasisakyta dėl auklės poreikio vaiko ligos atveju hipotetinio pobūdžio, nereiškia, jog kitos ieškovės aplinkybės nebuvo vertintos, juolab, ieškovė papildomus įrodymus apie komandiruotes bei dalyvavimą parodose pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu. Kita vertus, šie įrodymai taip pat nelaikytini pakankamais auklės poreikio apimčiai bei išlaidoms patvirtinti. Pažymėtina, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką, atitinkamas dienas šalių nepilnametis vaikas praleis ir su atsakovu; duomenys, kad ieškovės komandiruotės/dalyvavimas parodose bus kitomis dienomis, jų trukmė, nenurodyti, todėl ieškovės užimtumo darbe ar dėl kitų priežasčių, nėra pagrindo laikyti nehipotetinio pobūdžio.
31. Apeliacinio skundo teiginiai dėl neva netinkamai nustatytos išlaidų vaiko rūbams ir avalynei sumos neargumentuoti. Apeliantė nurodo, kad 124,70 Eur dydžio suma šiems poreikiams buvo nustatyta pagal ieškovės faktiškai patirtas tokio pobūdžio išlaidas už paskutinius 9 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (žr. byloje esančią vaiko poreikių lentelę bei pirkinių kvitus), kas patvirtina, kad ši suma yra reali ir pagrįsta. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad faktinės išlaidos savaime neįrodo vaiko poreikio patirti būtent tokio dydžio išlaidas. Be to, vaiko poreikių ir išlaidų lentelėje (pateikta 2019 m. balandžio 9 d.; priedas Nr. 15) ieškovė nurodo, kad vaiko poreikis rūbams, avalynei bei patalynei yra būtent 80 Eur (tokią mėnesio sumą nustatė teismas). Ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad penkerių metų vaikui, neturinčiam specialių ar kitokių ypatingų poreikių, pakankama 80 Eur per mėnesį (960 Eur per metus) suma.
32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamame sprendime išsamiai pagrįsta 130 Eur suma vaiko poreikiui laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms užsienyje tenkinti. Apeliantė nurodžiusi, kad aplinkybes apie vykimą prie jūros bei į Druskininkus buvo išdėsčiusi ieškinyje, ir kad šie poreikiai ir įpročiai nėra pasikeitę, iš esmės nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo motyvų. Be to, argumentus dėl 120,75 Eur dydžio išlaidų vaiko laisvalaikiui ir pramogoms bei 150 Eur dydžio išlaidų atostogoms užsienyje ieškovė taip pat iš esmės grindžia faktiškai išleidžiama suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos aplinkybės neįrodo vaiko poreikių (būtent su ieškove) vykti 3-4 kartus prie jūros ir į Druskininkus. Aplinkybė, kad vaiko tėvų turtinė padėtis yra gera ir tėvai turi galimybę patirti tokias išlaidas, savaime nereiškia, kad tenkinami vaiko poreikiai.
33. Pirmosios instancijos teismas 21,25 Eur išlaidas vaiko draugų gimtadienių progoms, priskyrė pramogoms skiriamoms išlaidoms ir atskirai jų neskaičiavo (nepriteisė). Ieškovė apeliaciniame skunde sutiko, kad šios išlaidos gali būti priskiriamos prie pramogoms skiriamų išlaidų, tačiau mano, jog teismas turėjo nustatyti 21,25 Eur didesnes pramogoms skiriamas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apeliantės teiginiu. Akivaizdu, jog būdamas draugų gimtadienyje, šalių vaikas nepatiria (išvengia) išlaidų už pramogas. Taigi, teismui nebuvo jokio pagrindo padidinti vaiko pramogoms skirtinų išlaidų.
34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusius 316,67 Eur išlaidomis būsto nuomai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė poreikio nuomotis bei patirti beveik 1 000 Eur išlaidų kas mėnesį gyvenamojo būsto nuomai, kuomet ieškovė nuosavybės teise turi daug nekilnojamojo turto objektų, kuriuos realizavus gali nuosavybės teise įsigyti būstą, nepatirdama tokio dydžio nuomos išlaidų. Apeliaciniame skunde klaidingai interpretuojama paminėta sprendimo dalis – teismas neišreiškė nuomonės, kad vaiko poreikius labiau atitiktų gyvenimas už miesto ((duomenys neskelbtini)), o ne miesto centre; be to, teismas nenurodė, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovė turėjo pabloginti vaiko gyvenamosios vietos sąlygas. Kaip minėta, teismo nuomone, realizavus ieškovės turtą, ji gali įsigyti nuosavą būstą, o ne jį nuomoti. Taip pat teismas įvertino, kad anksčiau ieškovė namą (duomenys neskelbtini) nuomojo ir iš nuomos gaudavo pajamų. Taigi, argumentai, jog šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė klausimą dėl gyvenamojo būsto užtikrinimo sprendžia racionaliai, yra visiškai pagrįsti. Ieškovė pati sprendžia dėl nuosavo turto nuomos ar pardavimo, šių veiksmų atlikimo momento bei pasekmių, tačiau esant galimybėms nepatirti papildomų išlaidų gyvenamojo būsto nuomai (jas dengti iš kito turto nuomos ir pan.), jos nelaikytinos būtinomis vaiko poreikiui į būstą užtikrinti. Aplinkybė, kad nuomotis šį būstą buvo bendras šalių sprendimas, ir kad už nuomą mokėjo abu, o dabar ši pareiga tenka vienai ieškovei, iš esmės nėra susiję su skundžiamo sprendimo turiniu. Nenustačius poreikio patirti bet kokias išlaidas būsto nuomai, argumentai dėl būsto nuomos kainų kitoje vietoje ir mažesnės sumos priteisimo, neturi reikšmės.
35. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog vaiko daliai skirtos 63,67 Eur dydžio išlaidos komunalinėms paslaugoms yra per didelės, ir kad vaikui tenkanti šių kaštų dalis turėtų sudaryti 50 Eur, teigia, jog teismas nemotyvavo savo išvadų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas numato pareigą būtent šalims pagrįsti savo reiškiamus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad aplinkybė, jog su ieškove gyvena penkerių metų vaikas, komunalinės išlaidos padidėja būtent trečdaliu. Duomenys, kad visos patirtos išlaidos būsto priežiūrai buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į gyventojų bute skaičių, nenurodyti. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo nustatytą vaikui tenkančią kaštų dalį būsto priežiūrai laikyti nepagrįsta.
36. Ieškovė teigdama, kad jos įmonė nedengdavo kuro išlaidų, apeliaciniame skunde nieko nepasisakė dėl sprendimo argumentų, kuriais vadovaudamasis teismas grindė išvadas dėl išlaidų transportui dydžio, t.y. dėl pačios ieškovės paaiškinimų teisme, kad išlaidas patiria ne ieškovė, o jos įmonė. Aplinkybės, kurios neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neturi ir negali turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina naujų apeliantės argumentų ir pateiktų įrodymų apie įvykusią avariją, įmonės automobilio sugadinimą bei ieškovės ketinimą įsigyti naują transporto priemonę.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė teismo išvadas dėl išlaidų maistui taip pat interpretuoja klaidingai. Teismas vertino bendrą tokių išlaidų sumą ir sprendė, jog ieškovės nurodyta suma yra per didelė. Jokių argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad teismas nepriteisė būtent išlaidų viešojo maitinimo įstaigose, sprendime nėra. Taigi, apeliantės motyvai, jog teismas sumą maistui nepagrįstai sumažino nuo 200 Eur iki 150 Eur, neįvertinęs šios sumos sudedamųjų dalių, atmestini, kaip nepagrįsti.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nustatyta 936 Eur dydžio suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, ženkliai viršija vieno mėnesio minimalų darbo užmokestį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog tuo metu, kai vaikas pagal nustatytą bendravimo tvarką bus su tėčiu, būtent jis tenkins kai kuriuos vaiko poreikius (pavyzdžiui būsto, maisto, laisvalaikio ir pan.). Taigi, apeliantės argumentai, kad ši suma yra per maža, visiškai nepagrįsti. Aplinkybės, kad atsakovas nesilaiko ar gali ateityje nesilaikyti sprendimu nustatytos tvarkos (jomis taip pat grindžiamas skundas), negali būti kriterijumi nustatant vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą.
39. Nenustačius, kad teismas neteisingai nustatė išlaidų vaiko poreikių tenkinimui, ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, netenka prasmės, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
40. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo, todėl jis netenkinamas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
41. Atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo sumą 130 Eur dydžiu. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog ne tik ieškovė, bet ir atsakovas su nepilnamečiu sūnumi vyks atostogauti, leis laisvalaikį bei patirs išlaidų vaiko laisvalaikio pramogoms, išvykoms Lietuvoje bei užsienyje, tačiau ieškovė finansiškai neprisidės. Teigia, kad vaikas su atsakovu praleis tiek pat laisvalaikio, kiek ir su ieškove.
42. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog atsakovas teismo posėdžio metu sutiko teikti nepilnamečiui sūnui 400 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, t. y. pripažino panašaus, kaip ir nustatė teismas, išlaidų vaiko poreikiams mastą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaidų sumą laisvalaikiui, pramogoms, kelionėms, atsižvelgė ir į apelianto nurodomą aplinkybę, kad vaiko tėvas taip pat nori ir turi galimybes užtikrinti vaikui laisvalaikį, išsivežti vaiką atostogauti tiek Lietuvoje, tiek į užsienį jo bendravimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo priteista pusė šios sumos. Minėtų išlaidų neįtraukus į reikalingą vaiko laisvalaikio pramogoms bei išvykoms poreikio patenkinimui skirtą sumą, galėtų likti nepatenkinti šie vaiko poreikiai.
43. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisiamą išlaikymo įsiskolinimą vertino remdamasis ne retrospektyviu aspektu, t. y. kokie buvo faktiniai vaiko poreikiai teigiamu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, o šiuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis. Pasak apelianto, ieškovė neįrodė, kad tam tikri vaiko poreikiai nebuvo patenkinti per nurodomą laikotarpį ir kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų. Tačiau atsakovas taip pat įrodymais negrindė teiginių apie savo išleidžiamas sumas vaiko poreikių tenkinimui minėtu laikotarpiu tikslaus su vaiku praleisto laiko (per mėnesį), nedetalizavo, kokie vaiko poreikiai 9 mėnesių laikotarpiu buvo mažesni, nei bylos nagrinėjimo metu ir pan. Nupirktų daiktų sąrašas nepatvirtina išleistų pinigų rūbams sumos, pirkimo laikotarpio ir pan. Kita vertus, apeliantas iš esmės pripažįsta, jog visiškai tiksliai pagrįsti vaiko poreikių patenkinimui išleistą sumą objektyviai nėra įmanoma. Net ir pripažįstant, kad atsakovas patyrė išlaidų tam tikrų vaiko poreikių tenkinimui, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės išlaidos, pavyzdžiui būreliams, tuo laikotarpiu buvo didesnės. Taigi, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo sumą nepagrįsta ar neteisinga. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta 936 Eur dydžio suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei visapusiškai ir tinkamai motyvavo sprendimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį šalių apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.