Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N.-K. ieškinį atsakovui K. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo K. L. priešieškinį ieškovei G. N.-K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. N.-K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui K. L., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 895,64 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko G. L. pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo K. L. 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos; 3) nustatyti tokią atsakovo K. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. L. tvarką:

1. G. L. kiekvieną kalendorinį mėnesį su savo tėvu K. L. praleidžia iki 10 dienų, iš kurių 4 dienos turi būti savaitgalio dienos. K. L. apie pageidavimą pasiimti G. L. su savimi privalo informuoti G. N.-K. iš anksto prieš protingą laiko tarpą, tačiau bet kuriuo atveju likus ne mažiau kaip 24 valandoms, kai G. L. K. L. nori pasiimti ir grąžinti darbo dieną, ir likus ne mažiau kaip 48 valandoms, kai G. L. K. L. nori pasiimti ir/ar grąžinti savaitgalio dieną. Jei K. L. dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių kurį nors kalendorinį mėnesį negali praleisti nustatyto dienų kiekio su G. L., jis turi teisę su G. L. atitinkamai proporcingai didesnį dienų kiekį praleisti kitą artimiausią kalendorinį mėnesį. Siekdamas įgyvendinti šiame punkte nustatytas teises, K. L. G. L. pasiima ir grąžina pats, o G. N.-K. turi informuoti K. L. apie G. L. buvimo/grąžinimo vietą. Viena diena šio punkto prasme laikytinas ne trumpesnis kaip 12 valandų nepertraukiamas laiko tarpas;

2. G. L. vienais metais su K. L. švenčia Velykas ir šv. Kalėdas, o kitais metais – šv. Kūčias ir Naujuosius metus. Viena švenčių diena šio punkto prasme laikytinas ne trumpesnis kaip 12 valandų nepertraukiamas laiko tarpas;

3. K. L. turi teisę dalyvauti visose G. L. gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje ir mokykloje;

4. K. L. privalo būti su G. L. ir juo pilnai rūpintis tais atvejais, kai G. N.-K. išvyksta į komandiruotes į užsienyje ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui;

5. G. L. pradėjus lankyti mokyklą, K. L. privalo būti su G. L. ir juo pilnai rūpintis bent per vienas (rudens, žiemos ar pavasario) moksleivių atostogas. K. L. apie savo pasirinkimą dėl konkrečių atostogų praleidimo su G. L. privalo informuoti G. N.-K. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atitinkamų atostogų pradžios;

6. K. L., prieš pasiimdamas G. L., privalo informuoti G. N.-K. apie numatomą veiklos su G. L. pobūdį, kad G. N.-K. galėtų tinkamai paruošti vaiko drabužius, higienos priemones, vaistus ir kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus vaiko buvimui su K. L.;

7. K. L. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl G. L. pasiėmimo grąžinimo su G. N.-K. vykdo raštu SMS žinutėmis (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini);

8. G. L. susirgus buvimo su K. L. laikotarpiu, K. L. privalo skubiai apie tai informuoti G. N.-K., bei, esant reikalui, nedelsiant nuvežti G. L. į gydymo įstaigą arba grąžinti vaiką G. N.-K., jei ji to pareikalauja;

9. K. L. yra suteikiama teisė leisti laiką su G. L. K. L. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tik su sąlyga, kad G. L. buvimo šioje sodyboje laikotarpiu nėra organizuojami vakarėliai, nėra vartojami alkoholiniai gėrimai bei yra visiškai užtikrinamas vaiko psichologinis bei fizinis saugumas;

10. K. L., ketindamas su G. L. išvykti į užsienį, privalo apie tai informuoti G. N.-K. likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki kelionės pradžios, taip pat privalo nurodyti kelionės trukmę, tikslią apsistojimo vietą, tikslų išvykimo ir grįžimo laiką bei gyvenimo sąlygas. K. L., planuodamas keliones su G. L., privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi, bei užtikrinti G. L. nakvynę kambaryje be jam svetimų žmonių. Bet kokios K. L. kelionės su G. L. į užsienį privalo būti suderintos su G. L. darželiu, mokykla, lankomais būreliais ir kitomis užklasinėmis veiklomis ir gali vykti tik G. L. esant sveikam. K. L. buvimo su G. L. užsienyje laikas yra įskaitomas į šioje bendravimo tvarkoje nustatytą bendrą 10 dienų bendravimo laiką ir negali šio laiko viršyti;

11. K. L., būdamas su G. L., privalo atsiliepti į G. N.-K. skambučius bei suteikti jai galimybę telefonu pakalbėti su G. L. Taip pat K. L. privalo leisti G. L. paskambinti G. N.-K., jei G. L. to pageidauja;

12. K. L. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su G. L. tvarkos tik tuo atveju, jei gauna rašytinį G. N.-K. sutikimą;

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo K. L. visas ieškovės G. N.-K. šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 2, b. l. 145-154).

Ieškovė nurodė, kad bendras šalių gyvenimas tęsėsi iki 2018-02-01, kuomet šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Gyvenimo kartu laikotarpiu tiek ieškovė, tiek atsakovas kiekvieną mėnesį skyrė vienodą pinigų sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui, tuo tarpu bendram šalių gyvenimui pasibaigus, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį savo nuožiūra skiria ir perveda tik 250,00 Eur, kurie yra akivaizdžiai nepakankami nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė su atsakovu turi visas galimybes patenkinti ne tik pačius būtiniausius savo nepilnamečio vaiko poreikius, tai darydavo nuo pat vaiko gimimo, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su paties atsakovo nusistatyta artima minimaliam darbo užmokesčiui išlaikymo vaikui suma. Ieškovės teigimu, vidutiniškai per mėnesį reikia ir ateityje reikės 895,64 Eur sumos, kurią sudaro:

- 350,00 Eur dydžio išlaidos vaiko darželiui, kurias sudaro ugdymo paslaugų kaina (į kurią įeina maitinimas);

- 100,00 Eur dydžio išlaidos vaiko būreliams/papildomiems užsiėmimams apmokėti. Pažymi, kad lankyti šiuos būrelius pageidavo pats vaikas;

- 49,00 Eur kitos išlaidos vaiko edukacijai (žaislai, knygos, rašymo/spalvinimo priemonės);

- 30,73 Eur dydžio išlaidos vaiko sveikatai palaikyti (vitaminai, vaistai, gydytojų konsultacijos, masažas);

- 66,25 Eur dydžio išlaidos auklei, kuomet vaikas suserga. Pažymi, kad atsakovas susirgus vaikui bei negalint jo vesti į darželį, nepadeda ieškovei prižiūrėti vaiko. Todėl tuomet, kai ieškovė pati negali jo prižiūrėti, ji yra priversta samdyti auklę bei sumokėti jai už tokią paslaugą;

- 18,25 Eur dydžio išlaidos vaiko higienai ir kirpyklai;

- 124,70 Eur dydžio išlaidos vaiko rūbams bei avalynei;

- 120,75 Eur dydžio išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms (kinas, teatras, vandens parkai, savaitgaliai prie jūros, savaitgaliai Druskininkuose). Pažymi, kad ieškovei gyvenant su atsakovu, šalys su vaiku vidutiniškai po 3-4 kartus metuose (šiltuoju metų periodu) važiuodavo 3-4 dienoms prie jūros, taip pat vidutiniškai po 3-4 kartus metuose (šaltuoju metų periodu (be vaikų) į Druskininkus. Ieškovei su atsakovu nustojus gyventi kartu, ieškovė ir toliau vaikui užtikrina bei ateityje užtikrins šias išvykas ir pramogas, o į Druskininkus ieškovė važiuoja ir ateityje važiuos tik su vaiku;

- 150,00 Eur dydžio išlaidos atostogoms užsienyje. Pažymi, kad tiek gyvenant kartu su atsakovu, tiek gyvenant atskirai, ieškovė vidutiniškai po 3 kartus per metus vykdavo atostogų į užsienį, išleidžiant asmeniui ne mažiau kaip po 600,00 Eur;

- 25,00 Eur dydžio išlaidos vaiko gimtadienio šventei, kuri visuomet būdavo ir bus švenčiama (300,00 Eur/13 mėnesių);

- 21,25 Eur dydžio išlaidos vaiko draugų gimtadienių progomis;

- 5,00 Eur dydžio išlaidos dovanoms ir gėlėms vaiko darželio auklėtojoms (mokytojo dienos proga, Kalėdų proga);

- 316,67 Eur išlaidos būsto, kuriame vaikas gyvena, nuomai. Ieškovė pažymi, kad iš viso už būsto nuomą per mėnesį moka po 950,00 Eur, būste gyvena su sūnumi iš ankstesnės santuokos bei bendru su atsakovu sūnumi. Todėl pastarajam vaikui tenkanti dalis sudaro 1/3 dalį nuo 950,00 Eur sumos. Pažymi ir tai, kad šį butą šalys virš vienerių metų nuomavosi ir seniau, taigi sprendimas šį butą nuomotis buvo bendras šalių sprendimas, pagrįstas šalių poreikiais;

- 63,67 Eur dydžio komunalinės išlaidos, apskaičiuotos nuo faktinės 191,00 Eur sumos, pagal tą pačią šalių vaikui tenkančią 1/3 dalį;

- 100,00 Eur dydžio transporto išlaidos, apskaičiuotos nuo faktinės 300,00 Eur sumos (paskutinių 8 mėnesių vidurkis) pagal tą pačią šalių vaikui tenkančią 1/3 dalį;

- 200,00 Eur dydžio išlaidos maistui (namuose ir viešojo maitinimo įstaigose). Pažymi, kad maistą vaikui ieškovė perka ne tik iš prekybos centrų, bet ir iš ūkininkų bei turgaus, toks maistas paprastai kainuoja brangiau nei parduotuvėse;

- 50,00 Eur dydžio išlaidos kitiems vaiko poreikiams patenkinti: iš anksto nenumatytoms išlaidoms.

Ieškovė pažymi, kad tiek jos, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankama, kad abi ginčo šalys galėtų savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir toliau skirti kiekvienas po 895,64 Eur per mėnesį, kas nepablogintų vaikui įprastos gyvenimo kokybės. Pažymi, kad atsakovo mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro ne mažiau nei 10 000,00 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas nuosavybės teise turi nemažai nekilnojamojo turto objektų bei yra dviejų sėkmingai ir pelningai veikiančių įmonių vadovas ir akcininkas. Atsakovas taip pat neturi jokių išlaikytinių, nei kokių nors įsipareigojimų kredito įstaigoms. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (už 9 mėnesius) ieškovės patirtas išlaidas vaikui išlaikyti sudaro ne mažiau nei 10 729,43 Eur, iš kurių: 2 606,00 Eur išlaidos už vaiko darželį, 441,00 Eur išlaidos vaiko edukacijai; 276,57 Eur išlaidos vaiko sveikatai palaikyti; 596,25 Eur išlaidos auklei; 164,25 Eur išlaidos vaiko higienai, ir kirpyklai, 1 122,30 Eur išlaidos vaiko rūbams ir avalynei; 300,00 Eur išlaidos vaiko gimtadienio šventei; 2 850,03 Eur išlaidos būsto nuomai (1/3 dalis nuo visos sumos); 573,03 Eur išlaidos komunalinėms išlaidoms apmokėti (1/3 dalis nuo visos sumos); 1 800,00 Eur išlaidos maistui. Atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 5 364,72 Eur, o atsakovas, mokėdamas po 250,00 Eur per mėnesį, per šį laikotarpį padengė tik 2 250,00 Eur (250,00 Eur x 9 mėn.) šių išlaidų dalį, iš atsakovo papildomai priteistinas 3 114,72 Eur dydžio įsiskolinimas.

Atsakovas pareiškė priešieškinį (atsiliepimą į ieškinį) nagrinėjamoje byloje (el. b. t. 2, b. l. 1-7). Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku tvarką:

1. Tėvas su sūnumi G. L. praleis kas antrą savaitgalį. Tuo atveju, jei nėra galimybės tėvui su sūnumi praleisti kas antro savaitgalio dėl mamos planų/kaltės, apie kuriuos ji sūnaus tėvą informuoja ne anksčiau kaip 2 savaitės iki minėto savaitgalio, mama užtikrina, kad sudarys sąlygas tėvui su sūnumi praleisti sekančius 2 po to einančius savaitgalius, taip kompensuojant praleistą laiką. Tuo atveju, jei nėra galimybės tėvui su sūnumi praleisti kas antro savaitgalio dėl tėvo planų/kaltės, apie kuriuos jis sūnaus mamą informuoja ne anksčiau kaip 2 savaitės iki minėto savaitgalio, atskirų šalių sutarimu numatomos kitos dienos, kada sūnus bus pas tėvą, taip kompensuojant praleistą laiką. Siekdamas įgyvendinti šiame punkte numatytą teisę bendrauti su sūnumi savaitgalį, tėvas sūnų pasiima penktadienį iš darželio iki 17:00 val. ir pirmadienį nuveža į darželį iki 10:00 val. Po savaitgalio, kurį vaikas leidžia su mama, pirmadienį sūnų tėvas pasiima iš darželio iki 17:00 val. ir antradienį nuveža į darželį iki 10:00 val. Prieš savaitgalį, kurį vaikas leidžia su mama, tėvas sūnų iš darželio paima ketvirtadienį iki 17:00 val. ir nuveža į darželį penktadienį iki 10:00 val.;

2. Šventes ir atostogas G. L. leis su mama ir su tėvu rotacijos principu: Kūčios ir Kalėdos: lyginiais metais – su motina, nelyginiais metais – su tėvu. Šiuo atveju Kūčių ir Kalėdų terminas prasideda Kūčių rytą (nuo 8:00 val.) ir baigiasi antrą Kalėdų dieną vakare (21:00 val.). Naujieji metai (išvakarės): lyginiais metais su tėvu, nelyginiais metais su motina. Šiuo atveju Naujųjų metų terminas prasideda gruodžio 31 d. nuo 8:00 val. ir baigiasi sausio 1 d. 21:00 val. Velykos: 2018 m. ir kitais lyginiais metais su tėvu; 2019 m. ir kitais nelyginiais metais – su mama. Šiuo atveju Velykų terminas prasideda pirmą Velykų dieną nuo 8:00 val. ir baigiasi kitos dienos 21:00 val.;

3. Motinos bei jos artimųjų giminaičių gimimo dienomis sūnus bus su mama, o tėvo bei jo artimųjų giminaičių gimimo dienomis sūnus bus su tėvu. Šiame punkte naudojama sąvoka diena yra suprantama kaip terminas nuo 8:00 val. iki kitos dienos 10:00 val.

4. Kai sūnus šventes ir atostogas leidžia su tėvu, tėvas sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir jį pristato į sūnaus gyvenamąją vietą;

5. Sūnui švenčiant gimtadienį, vaiko gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai.

6. Ketinant keliauti su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, šalis, su kuria keliauja sūnus, privalo iki numatomos kelionės pradžios likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams, informuoti kitą šalį telefonu (duomenys neskelbtini) (motiną) arba (duomenys neskelbtini) (tėvą) bei el. paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) apie planuojamą kelionę, nurodant trukmę, konkretų išvykimo ir grįžimo terminą, kryptį, tikslą bei apgyvendinimo vietą. Šalis, pas kurią bus sūnaus asmens dokumentas bei kiti kelionei į užsienį būtini dokumentai/daiktai, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki išvykimo į užsienį dienos, privalo perduoti šaliai, su kuria sūnus keliauja, vaiko asmens tapatybės dokumentą, kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus/leidimus, būtinus sūnaus išvykimui į užsienį su vienu iš tėvų ir kelionei būtinus daiktus. Šalys supranta, kad kelionė su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nesant būtinybei dėl sūnaus sveikatos ar saugumo užtikrinimo, yra organizuojama bei apmokama kiekvieno iš tėvų iniciatyva bei sąskaita. Be, šalys supranta, kad kelionė su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nėra pagrindas nukrypti nuo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo.

7. Jei kuri nors šalis sumanytų išvykti gyventi (nebūti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 1 mėnesį) su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, ji privalo gauti raštišką kitos šalies sutikimą ir susiderinti su kita šalimi naujus bendravimo su sūnumi principus ir būdus.

8. Nukrypti nuo 1 punkte nustatytos bendravimo tvarkos/grafiko galima abiejų šalių susitarimu. Šalių susitarimo sąlygos derinamos el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jei pasikeičia šalių el. pašto adresai, šalys viena kitą nedelsiant apie tai informuoja telefonu.

9. Tuo atveju, jei šalys nesusitars dėl 1 punkte nustatytos tvarkos ar dėl kitų objektyvių priežasčių šis punktas negalės būti vykdomas, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Nagrinėjamu atveju atsakovas nekvestionuoja savo pareigos teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Pažymi, kad šią pareigą atsakovas vykdė tiek šalims gyvenant kartu, tiek nustojus vesti bendrą ūkį. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamu 895,64 Eur išlaikymo dydžiu. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas su sūnumi praleidžia praktiškai tiek pat laiko, kiek ir ieškovė. Todėl dalį ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti papildomai dengia ir atsakovas, šių išlaidų sumos neminusuodamas iš kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedamos 250,00 Eur sumos. Be to, atsakovas išlaidas dalindavosi ir vesdami bendrą ūkį. Tuo laikotarpiu vaiko išlaikymui pilnai pakakdavo 400,00 – 500,00 Eur. Tačiau šalims išsiskyrus, vaiko poreikiai staiga išaugo daugiau nei tris kartus. Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinyje nurodomos paskaičiuotos sumos, skirtos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu, yra neprotingai didelės. 350,00 Eur dydžio išlaidos vaiko darželiui. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, per 9 mėnesius į VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 606,00 Eur, t. y. vidutiniškai 289,00 Eur per mėnesį; 100,00 Eur būreliams. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad sūnus būrelius pradėjo lankyti tik nuo 2018 m. spalio 1 d., o nuo gruodžio 1 d. vaikas lanko tik robotikos būrelį, kuris kainuoja 43,00 Eur (t. 1, b. l. 11). Kitų būrelių buvo atsisakyta, kadangi vaiko jie nesudomino; 49,00 Eur vaiko edukacijai, 30,73 Eur išlaidos vaiko sveikatai, 18,25 Eur išlaidos higienai ir kirpyklai, 124,70 Eur dydžio išlaidos vaiko rūbams bei avalynei, 120,75 Eur laisvalaikiui ir pramogoms. Atsakovas su sūnumi praleidžia 50 % laiko. Tuo metu kartu su vaiku pramogauja. Atsakovas taip pat perka sūnui žaislus, edukacines priemones, drabužius, avalynę, rūpinasi vaiko higiena, sveikata; 66,25 Eur išlaidos auklei. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidų pagrįstumą; 150,00 Eur išlaidos atostogoms užsienyje. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė kategoriškai atsisako leisti jam vežtis sūnų atostogoms užsienyje, nors atsakovas ne kartą to prašė; 25,00 Eur gimtadienio šventei. Pažymi, kad išlaidas už praėjusį gimtadienį šalys dengė per pusę, o ateinančio gimtadienio (2019 m.) šventę rengs išimtinai atsakovas, kadangi ieškovė bus išvykusi; 21,25 Eur išlaidos draugų gimtadieniams. Atsakovo nuomone, šios išlaidos yra traktuotinos kaip papildomos. Pažymi, kad į draugų, giminaičių šventes, į kurias leidžia vykti ieškovė, atsakovas vyksta su sūnumi ir pats dengia dovanų ir/ar kitas išlaidas bei nereikalauja, kad pusę tokių išlaidų padengtų ieškovė; 316,61 Eur išlaidos buto nuomai. Atsakovo nuomone, šios išlaidos yra nepagrįstos. Pažymi, kad atsakovas, praleisdamas pusę laiko su sūnumi, užtikrina gyvenamąjį plotą ir jam, vaikas turi atskirą kambarį. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinės išlaidos būsto nuomai turėtų tekti ieškovei, kadangi tai buvo jos sprendimas nuomoti butą, o ne gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81), kuris registre nurodomas kaip šeimos turtas. Tačiau ieškovė šį kotedžą yra išnomojusi, todėl gauna papildomas pajamas, kurios padengia ir išlaidas už nuomojamą būstą; 63,67 Eur komunalinės išlaidos, 100,00 Eur transporto išlaidos, 200,00 Eur išlaidos maistui. Atsakovo nuomone, šios išlaidos yra neprotingai didelės ir nepagrįstos, ypač vertinant tai, kad atsakovas pusę laiko praleidžia su sūnumi, jį nuveža ir parveža iš darželio, rūpinasi visaverte ir sveika mityba; 50,00 Eur kitiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė nepagrindė šių išlaidų būtinumo. Tai tik papildomos išlaidos, kurios nėra priskiriamos būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Taigi atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo įsitikinimu, 600,00 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms bei papildomoms nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Juo labiau, vaikas neturi specialiųjų poreikių. Atsakovas kategoriškai nesutinka su prašymu priteisti 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimu. Ieškovė turėjo įrodyti, kad nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu iš viso vaiko išlaikymui skirdavo virš 1 7921,28 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė nepateikė kiekvieno mėnesio faktiškai patirtų išlaidų apskaičiavimo. Todėl abejotina, ar nurodomas įsiskolinimas apskritai susidarė. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui visą šį laikotarpį pervesdavo ir perveda ieškovei 250,00 Eur sumą, be to, užtikrina vaiko poreikių tenkinimą sūnui būtent su juo, t. y. tinkamai vykdė ir tebevykdo savo, kaip tėvo pareigas, o vaiko poreikiai buvo ir yra pilnai patenkinti.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Vaiko poreikius sudaro: vaiko darželis – 350,00 Eur (šioje dalyje ginčo nėra); 100,00 Eur dydžio išlaidos vaiko būreliai (atsakovas sutinka su 70,00 – 80,00 Eur suma, kurią sudaro 43,00 ir 25,00 Eur sumos). Ieškovė paaiškino, kad šiai dienai vaikas lanko du būrelius – karatė ir robotika, kurie kainuoja atitinkamai 43,00 ir 25,00 Eur; 49,00 Eur – knygos, modelinas, knygos, žaislai, lego; 30,73 Eur – vaiko sveikatai. Paaiškino, kad vaikas dažnai serga bronchitu, pagal gydytojo receptus, vitaminai (žuvų taukai, gydytojo rekomenduoti); auklei – 66,25 Eur. Ieškovė paaiškino, kad ji biuletenių neima, todėl reikalinga auklė vaiko ligos atveju; 18,25 Eur – vaiko higienai ir kirpyklai; 124,70 Eur – išlaidos rūbams ir avalynei; 120,75 Eur – išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms (kinas, teatras, vandens parkai, savaitgaliai prie jūros, savaitgaliai Druskininkuose), turi ir savo sodybą, kuri yra regioniniame parke, prie jūros buvo penkis kartus; 150,00 Eur – išvykoms į užsienį, vaikas pradeda važinėti į slidinėjimo keliones, kelionių kaina ateityje bus tik aukštesnė; 25,00 Eur vaiko gimtadienio šventei (vienam gimtadieniui sudaro viso 300,00 Eur); 21,25 Eur dydžio išlaidos vaiko draugų gimtadienių progomis; 5,00 Eur dovanoms, gėlėms vaiko darželio auklėtojoms; 316,67 Eur – dydžio išlaidos būsto, kuriame vaikas gyvena, nuomai. Gyvena, nes vaikui trauma būtų keisti vaiko gyvenamąją vietą, vaikas ir taip išgyvena. Negali gyventi (duomenys neskelbtini), nėra transporto priemonių, nepatogus susisiekimas. Šiuo metu šis turtas yra pardavinėjamas. Nenuomoja, kadangi gyvena draugai. Anksčiau nuomavo apie tris metus (2014-2016 metais), gaudavo apie 500,00 Eur. Po to, kai pardavė būstą, grįžo kartu gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai buvo bendras kartu su atsakovu sprendimas; 63,67 Eur komunalinės išlaidos (vaikui tenkanti 1/3 dalis); 100,00 Eur dydžio išlaidos transporto išlaidos, apskaičiuotos nuo faktinės 300,00 Eur sumos (paskutinių 8 mėnesių vidurkis) pagal vaikui tenkančią 1/3 dalį, būna atvejų, kai taksi nuvažiuoja, kai automobilis sugedo, taip pat nuvažiuoja į sodybą; 200,00 Eur išlaidos maistui. Nurodė, kad maistui perka ne tik iš prekybos centrų, bet iš ūkininkų; 50,00 Eur kitiems vaiko poreikiams tenkinti (slidės, paspirtukas, dviratis ir kitos išlaidos). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vienintelė akcininkė, iš įmonės darbo užmokestis sudarė: 2016 metais -12 650,00 Eur; 2017 - 13 757,00 Eur; 2018 m. – 13 311, 92 su darbo santykiais susijusios pajamos, taip pat išmokėti dividendai 17 000,00 Eur sumai. Taip pat gauna papildomas pajamas (t. 3, b. l. 14). Taip pat gavo papildomų pajamų, liko apie 20 000,00 Eur suma. Automobilio neturi, tačiau už kurą moka iš įmonės lėšų. Dėl atsakovo pajamų nurodė, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Yra daug dalykų daroma, kad išvengti mokesčių mokėjimo. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašo nenustatyti konkrečių dienų, kadangi atsakovo sodyboje vyksta baliai, vaikas negali būti paliktas be priežiūros. Todėl konkrečių savaitgalių nenurodo. Nėra skirtumo, kada atsakovas paims vaiką. Ieškovė išvyksta į komandiruotes du kartus per metus, nebūna labai dažnai.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo dydžio nustatymas minimalia suma vaiko išlaikymui yra ydinga ir nėra sektina praktika, o minimalus darbo užmokestis gali tenkinti tik minimaliausius vaiko poreikius. Vaikui turi būti tenkinti ne tik minimaliausi vaiko poreikiai. Gerą atsakovo turtinę padėtį patvirtina paties atsakovo ir atstovo pareiškimai, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti tokio dydžio išlaikymą, tačiau priešinga pusė tik mano, kad vaiko poreikiai nėra tokie, kad teiktų ieškovės prašomą išlaikymo sumą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 12 nekilnojamojo turto objektų su juose esančiais statiniais, atsakovas yra dviejų sėkmingai ir pelningai veikiančių įmonių vadovas ir akcininkas. Atsakovo gaunamos pajamos kiekvienais metais yra daugiau nei pakankamos prašomam išlaikymui teikti. 2016 metais atsakovas vien iš individualios veiklos gavo 43 000,00 Eur pajamų, 2017 m. - 14 00,00 Eur iš darbo santykių papildomai. Taip pat byloje pateikti banko sąskaitų išrašai, kuriuose matomi judėjimai, matomas didelės vertės pinigų įnešimas. 2017 metais vien laikotarpiu nuo gegužės 17 iki birželio 15 d. atsakovas į savo banko sąskaitą įnešė 41 000,00 Eur, liepos 7 d. gavo 21 000,00 Eur pajamų. 2018 m. rugsėjo 12 d. 7 000,00 Eur buvo gauti iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, rugsėjo 8 d. 8 000,00 Eur gražinti iš tos pačios įmonės, iš kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 000,00 Eur. Visa tai patvirtina, kad atsakovas yra paskolinęs savo įmonėms dideles sumas ir jos grąžinamos atsakovui. Taip pat į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas 2018 metais rugpjūčio – spalio mėnesiais papildomai pardavus mišką gavo 7 236,00 Eur pajamų, spalio 18 d. iš miško pardavimo gavo dar 17 000,00 Eur pajamų. Papildomai dar be deklaracijos atsakovas papildomai gavo 42 000,00 Eur pajamų. Atsakovas taip pat neturi kitų išlaikytinių, neturi įsipareigojimų kredito įstaigoms. Priešingai, atsakovas yra paskolinęs laisvas pinigines lėšas įmonėms. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų sveikas, jaunas, darbingo amžiaus vyras, nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo, kokio prašo ieškovė. Taigi jei yra pagrįstų abejonių, teismas turėtų vertinti vaiko interesų naudai, t. y. tėvo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Dar tuo metu, kai šalys gyveno kartu, šalys kiekvieną mėnesį skirdavo 3 500,00 – 4 000,00 Lt, iš kurių dengdavo vaiko poreikių tenkinimui, sumokėdavo komunalinius mokesčius. Atsakovas yra linkęs tenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo pusė labai daug dėmesio skiria gerai atsakovo turtinei padėčiai pagrįsti. Atsakovas savo geros turtinės padėties neginčija. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti prašomo dydžio išlaikymą, tačiau vaiko poreikiai yra per dideli. Ieškovė, žinodama, kad kreipsis dėl išlaikymo dydžio, dirbtinai padidino išlaikymo sumas. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ieškovė dar 2017 m. rugsėjo 5 d. rašo atsakovui elektroninį laišką, siunčia G. L. išlaidas 406,00 Eur sumai. Tai, kad atskirą gyvenimą atsakovas gyvena, vaiko poreikiai neturėtų nukentėtų. Taigi viso vaiko poreikiai sudaro 406,00 Eur. Kartu šalys negyveno nuo 2018 m. vasario mėnesio. Tokios išlaidos vaikui ir gali būti. Atsakovas teikia išlaikymą mokėdamas po 250,00 Eur. Šie įrodymai neatitinka ieškovės pateiktų paskaičiavimų. Tai yra ieškovės lūkesčiai, bet ne faktiškai patirtos išlaidos. Ginčas kilo tarp šalių, ar atsakovas turi padengti ieškovės buto nuomos išlaidas, žinant, kad ieškovė turi savo nuosavą būstą. Atsakovas mano, kad šių išlaidų neturi padengti. Atsakovas taip pat neturi padengti atostogų išlaidų, nes vaiko poreikį laisvalaikiu veždamasis atostogauti užtikrins ir tėvas savo lėšomis. Dėl auklės išlaidų, atsakovas tokių išlaidų neturėtų patirti, nes jų poreikis ir dydis nėra įrodytas. Paskaičiavus ir minusavus ieškovės pageidavimus, susijusius su atostogomis, transportavimu, buto nuoma, minimalūs vaiko poreikiai ir su kuo atsakovas sutinka, tai, be abejonės, yra darželis, yra pateikta sutartis, šios išlaidos yra ateityje bus 350,00 Eur mėnesiui. Žaislams per 9 mėnesių laikotarpį ieškovė išleido apie 222,00 Eur, kas padalinus į 9 mėnesius gaunasi 25,00 Eur. Rūbams sudaro 691,00 Eur/9 mėnesiai gaunasi rūbams 77,00 Eur per mėnesį. Vaistams vieną kartą apsilankymas pas gydytoją - 19,00 Eur, higienos reikmenys, prausikliai – sudarė 126,00 Eur/9 gaunasi 13,70 Eur. Vaiko kirpykla nuotraukoje atsispindi, kad vyriškas kirpimas 4,50 Eur. Sudėjus visas ieškovės pateiktas faktiškai patirtas išlaidas, gaunasi vaiko poreikiai per mėnesį 500,00 – 550,00 Eur. Atsakovas sutinka mokėti 400,00 Eur sumą. Taigi atsakovas sutinka mokėti 150,00 Eur daugiau, nenumatytiems poreikiams. Ieškovė kalba apie vaiko ligą, tačiau nepateikia įrodymų, kad vaikas sirgo. Tai yra paprasti vaiko peršalimai, tačiau duomenų, kad vaikas turėtų rimtų sveikatos sutrikimų, ieškovė įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad vaikas turi ypatingų gebėjimų, kuriuos reiktų lavinti. Tėvai jį tik dabar stebi ir tik dabar identifikuoja gebėjimus, apie kuriuos dabar kalbama. Ieškovė turi galimybę, jei tokie poreikiai atsirastų, kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Kalbant apie ieškovės būstą, gyventi šiame būste yra patogiau ieškovei, o ne vaikui. Tai nereiškia, kad už ieškovės patogesnį gyvenimą turi mokėti atsakovas. Sprendžiant kokia dalimi atsakovas turėtų prisidėti prie išlaidų maistui, būsto išlaikymo išlaidomis, yra praktika, kuri taikoma socialiai remtiniems žmonėms pagal įstatymą skaičiuojant ir apskaičiuojant minimalius vartojimo poreikius, pirmam šeimos asmeniui 100 proc., antram - 80 proc. paskesniam asmeniui – 70 proc. šių bendrų šeimos išlaidų. Pagal analogiją šiam ginčui galima būtų taikyti. Taigi vaikui tektų 70 proc., tai lemia vaiko amžius ir tai, kad vaikas yra trečias šeimos narys. Ieškovė taip pat gaudavo 30,00 Eur. Nuo 2019 m. sausio mėnesio ši suma padidėja ir sudaro 50,00 Eur per mėnesį. Šis turi būti įskaičiuojamas. Taigi atsakovas būtiniausius vaiko poreikius tenkino mokėdamas 250,00 Eur sumą. Atsakovas taip pat tenkino vaiko poreikius (el. b. t. 2). Atsakovas nepripažįsta ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas pripažįsta ieškinį dalyje ir sutinka teikti 400,00 Eur išlaikymą. Taigi 850,00 Eur (400,00 Eur iš ieškovės, 400,00 Eur iš atsakovo + 50 Eur iš valstybės) vaiko poreikiams patenkinti yra pakankama suma. Kalbant apie tai, kaip gyveno iki išsiskyrimo, kiekviena šalis bendriems šeimos poreikiams skirdavo 8 000,00 Lt, dabar prašoma 3 500,00 Lt. Taigi nėra aišku, kodėl taip poreikiai vaiko padidėjo. Atkreipia dėmesį į byloje esančius įrodymus: byloje yra dviejų fizinių asmenų liudijimai apie faktines aplinkybes, t. y. ūkininkas patvirtina, kad perkami produktai, kitas – auklės parodymai, kad prižiūri vaiką jo ligos atveju (el. b. t. 3, psl. 59, 40). Šie įrodymai turi būti vertinami kritiškai, nes surinkti netinkamai. Tai yra fizinių asmenų paliudijimai, jie gali būti duodami prisiekus, suteikiant šaliai galimybę užduoti klausimus ir tik tuomet galima būti laikyti įrodymais, gautais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nustatyta tvarka. Mokėjimą patvirtinantys įrodymai turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus. Jei verčiasi veikla, turi būti atitinkamas apskaitos dokumentas. Priešingu atveju tai nėra įrodymas, patvirtinantis paminėtas aplinkybes. Dėl automobilių yra duomenys, kad išlaidas, kurias patiria ne ieškovė, o juridinis asmuo, priklausantis jai. Tam turi būti įrodymas. Dėl bendravimo tvarkos prašo atsižvelgti į Tarnybos išvadą, kuri iš esmės pasisako už atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Dėl reikalavimo, kad nebūtų kitų asmenų, tai būtų laisvės ribojimas. Labiau tikėtina, kad atsakovė išnuomavo kotedžą (duomenys neskelbtini), iš nuomos pajamų sudaro galimybę gyventi ten, kur gyvena šiuo metu. Patiriamos išlaidos vien 1 000,00 Eur nuomai. Visus klausimus galima spręsti racionaliai, ekonomiškiausiu būdu. Įrodymai dėl būtiniausių vaiko poreikių, t. y. privačiam šalių susirašinėjime nurodyta ir nesiskiria nuo to, ką tvirtina, kad vaiko poreikiai sudaro 400,00 Eur – 600,00 Eur per mėnesį. Tai yra pakankamai didelė suma ir aukštesnio žmonių pragyvenimo lygio poreikių tenkinimui. Kalbant apie būtinuosius poreikius, ieškovė turi galimybę gyventi ten, kur šiuo metu gyvena, realizavus turimą turtą ieškovė turi galimybę įsigyti kitą turtą. Vaikui 850,00 Eur per mėnesį, esant įprastiems poreikiams, yra visiškai pakankama suma jo poreikiams patenkinti. Dalyje dėl įsiskolinimo prašo atmesti kaip neįrodytą, sutinka mokėti 400,00 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį. Dėl bendravimo tvarkos siūlo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į Tarnybos pastabas dėl dviejų punktų.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo gaunamos pajamos pagal darbo sutartį (dirba dviejose įmonėse) yra 630,00 Eur. Iš individualios veiklos gauna skirtingą sumą. 2017 metais gavo apie 40 000,00 Eur viso pajamų už suteiktas paslaugas, liko 28 000,00 Eur atskaičius mokesčius (30 proc.). 2018 metais gavo apie 27 000,00 Eur pajamų (18 900,00 Eur). Dėl 12 sklypų vienas sklypas yra įsigytas, visi kiti yra paveldėti pagal testamentą. Dėl vaiko poreikių tai yra padidinti poreikiai, nes yra reali lentelė, kuri atspindi, kad vaiko poreikiai buvo nuo 400,00 iki 600,00 Eur sumos. Sergant vaikui, tuomet, kai gyveno kartu, ieškovė pasiėmė motinystės išmoką, bet iš bendrų pinigų, pusę pinigų atsakovas turėjo duoti auklei, o tuo metu ieškovė dirbdavo. Atsakovas patvirtino, kad iki šiol teikė 250,00 Eur išlaikymą, nes mano, kad 500,00 Eur, taip pat valstybės skiriamų pinigų pakanka vaikui išlaikyti. Sutinka mokėti daugiau, t. y. 400,00 Eur. Taigi vaikui tektų 800,00 Eur + 50,00 Eur valstybės skiriama išmoka. Šiuo metu vaikas lanko karatė ir robotiką. Atsakovas mano, kad vaiką vežtų į muzikos mokyklą, kadangi vaikas tam gabus. Kai gyvendavo kartu, skirdavo vaiko poreikiams patenkinti iš viso nuo 450,00 Eur iki 600,00 Eur. Dėl auklės mano, kad gali ieškovė pasiimti nedarbingumą, atsakovas gali paimti nedarbingumą ir prižiūrėti vaiką. Neteko girdėti, kad vaikas sakytų, kad būtų paliktas vaikas. Turguje visur yra kasos aparatai. Auklei skirdavo per mėnesį vidutiniškai nepilnai 2 000,00 Lt. Tačiau tuo metu nebuvo darželio.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 895,64 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės. Ieškovė reikalavimą grindžia nepilnamečio vaiko poreikiais (poreikiais, kurie įvardinti kartu su ieškiniu pateikiamoje vaiko poreikių lentelėje ir pan.), taip pat abiejų tėvų geromis finansinėmis galimybėmis teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo finansinės galimybės leistų teikti nepilnamečiam vaikui prašomą priteisti išlaikymo sumą, tačiau nesutiko su vaiko poreikiais. Atsakovo įsitikinimu, didelė dalis jų yra per dideli ir neatitinka realios situacijos. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko teikti nepilnamečiam vaikui 400,00 Eur sumą, kadangi, jo paskaičiavimu, tai atitinka realią vaiko poreikių sumą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad abiejų tėvų finansinė padėtis yra gera. Abi šalys pripažino, kad gali teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Ieškovės įsitikinimu, turi būti priteista 895,64 Eur išlaikymo suma šalių nepilnamečiam vaikui, kadangi atsakovo finansinė yra gera ir leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko poreikių vertinimas, vien atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi atsiranda galimybė sąmoningai didinti vaiko poreikių tenkinimui reikalingas sumas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-940-553/2016). Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertina kiekvieną ieškovės nurodytą vaiko poreikį, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis yra penkerių metų amžiaus vaikas, specialiųjų poreikių neturi. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę (el. b. t. 2, b. l. 147-149). Pagal ieškovės pateiktą lentelę, vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga iš viso 1 791,27 Eur suma. Teismas, susipažinęs su paminėtoje lentelėje išvardintais vaiko poreikiais, sprendžia, kad kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos yra objektyviai galimos, tačiau dalis jų yra per didelės ir nepagrįstos.

Visų pirma, ieškovė nurodo, kad vaiko darželiui kas mėnesį reikalinga 350,00 Eur suma. Iš esmės ginčo šioje dalyje nekilo. Be to, į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad G. L. lavinimo ir ugdymo paslaugų kaina darželyje sudaro 430,00 Eur sumą (paslaugų teikimo sutarties 4.1 p., el. b. t. 1, b. l. 7-9). Iš sutarties priedo Nr. 1 sąlygų nustatyta, kad vieną kartą per metus yra mokamas 240,00 Eur mokestis, skirtas higienos, ūkio reikmenų išlaidoms padengti, taigi per mėnesį šios išlaidos sudaro 20,00 Eur sumą (el. b. t. 1, b. l. 10). Ieškovė nurodė, kad savivaldybė kompensuoja 100,00 Eur, taigi darželiui mokėtina suma sudaro iš viso ne 450,00 Eur, o 350,00 Eur sumą. Atsakovas pripažino šioje dalyje vaikui tenkančias išlaidas. Todėl, apskaičiuojant vaiko poreikius, ši išlaidų suma patenka į prašomo priteisti išlaikymo sumą.

Ieškovė nurodo, kad vaiko būreliams, papildomiems užsiėmimams reikalinga 100,00 Eur dydžio suma. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kuria patvirtinama, kad G. L. nuo (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ lanko šiuos būrelius: robotika (43 Eur/mėn.), karate (25,00 Eur/mėn.) bei keramika (32,00 Eur/mėn.) (el. b. t. 1, b. l. 11). Tačiau teismo posėdžio metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas šiai dienai lanko du būrelius - karatė ir robotiką. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateikta aktuali, naujausia 2019-04-02 pažyma apie būrelių lankymą, kurioje nurodyta, kad G. L. nuo (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ lanko šiuos būrelius: robotika (43,00 Eur per mėnesį) ir karate (25,00 Eur per mėnesį). Vadinasi, sprendimo priėmimo dienai patiriamos išlaidos vaiko būreliams sudaro viso 68,00 Eur sumą. Taigi konstatuotina, kad sprendimo priėmimo dienai vaiko poreikiai būreliams sudaro 68,00 Eur sumą.

Ieškovė nurodo, kad vaiko edukacijai, t. y. žaislams, knygoms, rašymo, spalvinimo priemonėms yra reikalinga kas mėnesį 49,00 Eur suma. Teismo vertinimu, ši suma penkerių metų vaikui kas mėnesį yra objektyviai per didelė, todėl mažintina iki 20,00 Eur sumos.

Ieškovės teigimu, 30,73 Eur dydžio suma turi būti skirta vaiko sveikatai palaikyti kas mėnesį (vitaminai, vaistai, gydytojų konsultacijos, masažas). Pažymėtina, kad šių priemonių vaiko sveikatai užtikrinti panaudojimas nėra pastovus, todėl nėra galimybės konkrečiai ir visiškai tiksliai nustatyti kiek jų suvartojama. Todėl nurodoma kas mėnesį išleidžiama suma vertinama remiantis protingumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Priešingai, vaikas, be kita ko, lanko ir karatė būrelį, kas taip pat rodo, kad vaikas yra sveikas. Byloje esančiais duomenimis, vaiko poreikiai sveikatai apima įprastinius peršalimo atvejus, dėl kurių nėra reikalingos didesnės nei įprastai išlaidos (el. b. t. 41-42). Taigi šioje dalyje, atsižvelgiant į protingumo kriterijų, teismo vertinimu, pakankama suma, atsižvelgiant į tai, kad vaikas neserga visus metus, o susirgimai yra epizodiški, todėl šioms išlaidoms skirtina 120,00 Eur per metus suma, kas sudaro 10,00 Eur per mėnesį.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko poreikio turėti auklę. Ieškovės teigimu, šis poreikis yra būtinas, kadangi, ieškovė yra dirbanti, o nedarbingumo atveju ji negautų atitinkamai pajamų. Šias išlaidas ieškovė grindžia į bylą pateiktu 2019-04-02 R. K. rašteliu, kuriame ji patvirtina, kad prižiūri G. L. ligos atveju ir kai reikia pavaduoti jo motiną G.-K. nuo 2018-02-10 (el. b. t. 40). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė šio vaiko poreikio apimties bei realiai, faktiškai patiriamų išlaidų šioje dalyje. Faktinė aplinkybė, kad vaikas ateityje sirgs ir bus būtina auklė, yra hipotetinio pobūdžio. Taigi šiuo atveju nėra aišku, ar vaikas sirgs, kiek laiko sirgs ir apskritai ar vaiko sirgimo laikotarpiu auklė bus būtina. Be to, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien aplinkybė, kad ieškovė yra dirbanti, neįrodo auklės samdymo fakto, todėl įprastai teismų praktikoje šios išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1596-324/2013). Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinybės samdyti auklę bei patirti dėl to išlaidas nėra.

Išlaidos, kurias sudaro 18,25 Eur, vaiko higienai ir kirpyklai per mėnesį objektyviai yra galimos, todėl įskaičiuotinos į priteistino išlaikymo dydį.

Abejotinas ieškovės nurodytas poreikis vaiko rūbams bei avalynei, kuriai, ieškovės teigimu, reikia skirti 124,70 Eur sumą. Vien vaiko drabužiams per metus 1 496,40 Eur, teismo vertinimu, yra pernelyg didelė suma penkerių metų vaikui. Todėl ieškovės nurodytą sumą teismas mažina ir vertina, kad tokio amžiaus vaikui, neturinčiam specialių ar kitokių ypatingų poreikių, reikalinga ir pakankama suma yra 80,00 Eur per mėnesį (kas sudaro 960,00 Eur per metus).

Ieškovė nurodo, kad vaiko laisvalaikiui ir pramogoms (kinas, teatras, vandens parakai, savaitgaliai prie jūros, savaitgaliai Druskininkuose) taip pat reikalinga 120,75 Eur per mėnesį suma. Ieškovė taip pat įvardina, kad reikalinga 150,00 Eur kas mėnesį suma vaiko atostogoms užsienyje. Taigi vien vaiko laisvalaikio pramogoms, kelionėms, ieškovės vertinimu, reikalinga kas mėnesį iš viso 270,75 Eur suma ir tai sudaro metams 3 249,00 Eur sumą. Akivaizdu, kad penkerių metų amžiaus vaikui tokia išlaidų suma yra per didelė. Teismo vertinimu, vaikui, kuris lanko darželį, laisvalaikio pramogoms, vietinėms išvykoms Lietuvoje kas mėnesį 80,00 Eur suma yra objektyviai galima ir pakankama (tai sudaro 960,00 Eur metams). Vertinant išlaidų kelionėms į užsienį dalį, atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė pripažįsta, kad vienam asmeniui užsienio kelionė kainuoja apie 600,00 Eur. Taigi būtent ši ieškovės nurodyta suma vienai kelionei yra objektyvus atskaitos kriterijus, pagal kurį parenkamas priteistino išlaikymo dydis šioje dalyje. Teismo įsitikinimu, į priteistino išlaikymo sumą turi patekti bent viena vaiko kelionė į užsienį, kas sudaro 50,00 Eur sumą (metams – 600,00 Eur). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šalims gyvenant kartu vidutiniškai po 3-4 metuose važiuodavo šiltuoju periodu prie jūros ir tris kartus atostogų į užsienį, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi, pažymėtina, kad vaiko tėvas taip pat nori ir turi galimybes užtikrinti vaikui laisvalaikį, išsivežti vaiką atostogauti tiek Lietuvoje, tiek į užsienį jo bendravimo su sūnumi laikotarpiu (el. b. t. 2, b. l. 41-44). Pažymėtina, kad vaikas turi ne tik motiną, bet ir tėvą, su kuriuo vaikas turėtų leisti laisvalaikį, pramogauti bei keliauti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Taigi vaiko laisvalaikio, pramogų, atostogų užsienyje poreikiai priteisiant bendrą 130,00 Eur per mėnesį (1 560,00 Eur metams) sumą užtikrins šiuos vaiko poreikius bei ieškovės įvardintą atostogų periodiškumą ir bus vaikui pakankama.

Vaiko gimtadienio šventei 25,00 Eur išlaidos yra objektyviai galimos ir įprastos, todėl jos įskaičiuotinos į priteistino išlaikymo sumą.

Ieškovė nurodo, kad taip pat patiria 21,25 Eur išlaidų vaiko draugų gimtadienių progomis (šios išlaidos sudarytų 255,00 Eur sumą). Šios išlaidos, teismo vertinimu, apima pramogoms skiriamas išlaidas, todėl nepriteistinos.

5,00 Eur dydžio išlaidos dovanoms ir gėlėms vaiko darželio auklėtojoms objektyviai galimos ir patenka į priteistino išlaikymo dydį.

Ieškovė prie būtinųjų vaiko poreikiams skiriamų išlaidų nurodo ir 316,67 Eur išlaidoms būsto, kuriame vaikas gyvena, nuomai. Ieškovė šią aplinkybę įrodinėja į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartimi, iš kurios matyti, kad ieškovė nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka nuomos mokestį, kuris yra 950,00 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad gyvena trise, ieškovė priskiria 1/3 dalį šių išlaidų. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei G. N.-K. nuosavybės teise priklauso aštuoni nekilnojamojo turto objektai (el. b. t. 1, b. l. 71). Vienas iš jų – butas/patalpa butas (duomenys neskelbtini), kuris, beje, yra registruotas kaip šeimos turtas (el. b. t. 1, b. l. 81-82). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė poreikio nuomotis bei patirti beveik 1 000,00 Eur išlaidų kiekvieną mėnesį gyvenamojo būsto nuomai, kai pati ieškovė nuosavybės teise turi daug nekilnojamojo turto objektų, kuriuos realizavus gali įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį būstą nepatiriant tokio dydžio nuomos išlaidų. Juo labiau, teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad anksčiau butą (duomenys neskelbtini) nuomavo ir gaudavo iš nuomos 500,00 Eur per mėnesį pajamų. Taigi šiuo atveju pripažinti, kad ieškovė klausimą dėl gyvenamojo būsto užtikrinimo sprendžia racionaliai ir ekonomiškai, nėra pagrindo. Todėl šioje dalyje būsto, kuris, yra vienoje prabangiausių vietų Vilniaus mieste, nuomos išlaidos nėra pripažintinos pagrįstomis ir racionaliomis, todėl apskaičiuojant vaiko išlaikymui reikalingų piniginių lėšų mastą šios išlaidos neįskaičiuojamos. Vien tai, kad atsakovės lūkestis yra gyventi vienoje brangiausių vietų Vilniaus mieste ir užtikrinti tiek sau, tiek vaikui prabangesniam gyvenimui būdingą socialinę aplinką, paslaugas, kelionių periodiškumą, laisvalaikį ir kita, ši aplinkybė pati savaime, nepaisant to, kad abi ginčo šalys pripažįsta savo gerą finansinę padėtį, nesuponuoja būtinybės teismui pripažinti pagrįstomis visas lentelėje nurodytas išlaidas. Išlaidos vaiko poreikiams patenkinti, kaip jau minėta, turi būti realios ir apskaičiuotos racionaliai, o ne vien atsižvelgiant į ieškovės subjektyvius lūkesčius.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vaiko daliai skirtos 63,67 Eur dydžio išlaidos komunalinėms paslaugoms taip pat yra per didelės. Teismo vertinimu, vaikui tenkanti būsto priežiūros kaštu dalis turėtų sudaryti bent 50,00 Eur per mėnesį.

Transporto išlaidos 100,00 Eur sumai kas mėnesį taip pat yra per didelės. Pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaidas patiria ne ji, o juridinis asmuo, kuris priklauso jai. Todėl šioje dalyje išlaidos turėtų sudaryti apie 20,00 Eur, esant nenumatytiems atvejams (automobiliui sugedus ir pan.).

Ieškovės nurodyta 200,00 Eur suma vaiko maistui namuose, turguje taip pat neprotingai didelė. Vaikas lanko vaikų darželį, kuriame yra galimybė užtikrinti maitinimą vaikui dienai ir įkainis tokio maisto yra 6,00 Eur per dieną. Taigi lankant darželį 5 dienas per savaitę tai sudaro 120,00 Eur sumą (6,00 Eur x 20 dienų) (el. b. t. 1, b. l. 10). Ieškovė pateikė į bylą 2019-04-02 „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad auklėtojų teigimu G. L. 2018 metais dažnai atsisakydavo daželyje teikiamo maisto (el. b. t 1, b. l. 26). Tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčo šalių nepilnamečiui vaikui būtų nustatyti išskirtiniai maisto poreikiai, palyginus su kitais darželį lankančiais vaikais. Be to, iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarties matyti, kad yra galimybė darželyje suderinti individualiai meniu alergiškiems vaikams (el. b. t. 1, b. l. 10). Taigi nors šiuo atveju nėra duomenų, kad šalių vaikas yra alergiškas atitinkamiems maisto produktams, tačiau individualaus maisto meniu sudarymo galimybė nėra atmetama. Esant nurodytoms aplinkybėms, 200,00 Eur suma penkerių metų amžiaus vaiko maitinimui laikytina per didele ir mažintina iki 150,00 Eur sumos. Parinkdamas šią sumą teismas įvertina ir aplinkybę, kad šiuo sprendimu nustatytina ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kurios metu tėvas taip pat užtikrins vaikui maitinimą jo bendravimo su tėvu laikotarpiu.

Ieškovė taip pat nepagrindė 50,00 Eur išlaidų kitiems vaiko poreikiams būtinumo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio vaiko išlaidos yra hipotetinio pobūdžio, nėra aišku, ar jos atsiras. Be to, ieškovė, įvardindama galimus pirkinius šioje dalyje, nurodo paspirtuką, dviratį, sporto aprangą ir pan. Pažymėtina, kad vaiko aprangai eilutė jau yra numatyta, dviratis, paspirtukas taip pat patenka į vaiko poreikių vaiko edukacijai eilutę. Įvertintina ir tai, kad šios išlaidos yra retos ir nekasdienės. Todėl 50,00 Eur suma kas mėnesį laikytina per didelė, todėl mažintina iki 10,00 Eur sumos.

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį skirtiną sumą sudaro: 350,00 Eur vaiko darželiui; 68,00 Eur vaiko būreliams; 20,00 Eur vaiko edukacijai (žaislams, knygoms, rašymo, spalvinimo priemonėms ir pan.); 10,00 Eur vaiko sveikatos poreikiams patenkinti; 18,25 Eur vaiko kirpyklai ir higienos priemonėms; 80,00 Eur rūbams ir avalynei; 130,00 Eur laisvalaikiui, pramogoms, kelionėms ir pan.; 25,00 Eur vaiko gimtadienio šventėms; 5,00 Eur išlaidos dovanoms ir gėlėms vaiko darželio auklėtojoms; 50,00 Eur komunalinėms išlaidoms; 20,00 Eur transporto išlaidos; 150,00 Eur maistui; 10,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms. Taigi nustatyta, kad vaikui reikalingo išlaikymo suma yra 936,25 Eur per mėnesį. Tačiau nuo nurodytos sumos minusuojama 50,00 Eur valstybės kas mėnesį mokama vaiko išlaikymo išmoką, tokiu būdu šalys vaiko išlaikymui turi skirti kiekviena po 443,13 Eur. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Valstybės mokama išmoka yra tikslinė ir skiriama vaikui. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės mokamos išmokos sumos dydžiu mažintina šalių teiktino išlaikymo vaikui dydis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019). Taigi atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, mažintina teiktino išlaikymo vaikui dydis 50,00 Eur suma. Taigi nagrinėjamu atvejų šalys vaiko išlaikymui turi skirti 443,00 Eur sumą. Teismo vertinimu, 886,00 Eur suma, taip pat 50,00 Eur vaikui skiriama išmoka, viso – 936,00 Eur, bus optimali ir užtikrins nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Vertinant tėvų finansinę padėtį ir jos įtaką priteistino išlaikymo dydžiui, pažymėtina, kad atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose pripažino gerą savo finansinę padėtį. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės prašomą išlaikymą vaikui galėtų mokėti, tačiau nesutiko su lentelėje nurodytais vaiko poreikiais. Ginčo šalys taip pat neįrodinėjo faktinės aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl, teismo vertinimu, nėra tikslinga pasisakyti ir atlikti ginčo šalių finansinės padėties analizės. Kaip jau minėta, teismas, parinkdamas priteistino išlaikymo dydį, šiuo atveju atsižvelgė ir įvertino tai, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra gera, tai pat tai, ar ieškovės nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Esant nurodytam, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 443,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti viso iš atsakovo 3 114,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesių laikotarpį (nuo 2018 m. vasario mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018 m. spalio mėnesio įskaitytinai). Ieškovė nurodo, kad ieškovės patirtas išlaidas vaikui išlaikyti sudarė ne mažiau nei 10 729,43 Eur. Kadangi atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 5 364,72 Eur (10729,43 Eur), o atsakovas mokėjo po 250,00 Eur sumą, taigi per šį laiką padengė tik 2 250,00 Eur (250 Eur x 9 mėn.) šių išlaidų dalį. Atsakovas taip pat pripažino, kad jis kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui visą šį laikotarpį pervesdavo ir perveda ieškovei 250,00 Eur sumą, be to, užtikrina vaiko poreikių patenkinimą sūnui būnant su juo. Todėl, atsakovo nuomone, jis tinkamai vykdė ir tebevykdo savo pareigas, o vaiko poreikiai yra visiškai patenkinti.

Teismui priteisus periodinėmis išmokomis po 443,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis perskaičiuotina suma už įsiskolinimo laikotarpį skaičiuojant po 443,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas šioje dalyje sudaro 3 987,00 Eur sumą (už 9 mėnesių laikotarpį). Ginčo šalims pripažinus faktinę aplinkybę, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu teikė vaikui kas mėnesį po 250,00 Eur sumą, bendra atsakovo sumokėto išlaikymo suma, kurią sudaro 2 250,00 Eur, minusuojama iš paskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Esant nurodytam, bei nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai už devynių mėnesių laikotarpį būtų buvę kitokie, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1 737,00 Eur (3 987,00 – 2 250,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuotinas už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio įskaitytinai.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Vertinant ginčo šalių pateiktus tėvo bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais ir įprastomis darbo dienomis sąlygas, pažymėtina, kad atsakovas priešieškinio reikalavimais prašo šioje dalyje nustatyti konkretesnę, aiškesnę ir tikslesnę bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė siūlo nustatyti, kad G. L. kiekvieną kalendorinį mėnesį su savo tėvu K. L. praleidžia iki 10 dienų, iš kurių 4 dienos turi būti savaitgalio dienos. Atsakovas prašo nustatyti, kad tėvas su sūnumi praleis kas antrą savaitgalį. Tėvas pasiima sūnų penktadienį iš darželio iki 17:00 val. ir pirmadienį nuveža į darželį iki 10:00 val. Po savaitgalio, kurį vaikas leidžia su mama, pirmadienį sūnų tėvas pasiima iš darželio iki 17:00 val. ir antradienį nuveža į darželį iki 10:00 val. Prieš savaitgalį, kurį vaikas leidžia su mama, tėvas sūnų iš darželio paima ketvirtadienį iki 17:00 val. ir nuveža į darželį penktadienį. Taigi ieškovė prašo nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliais ir darbo dienomis nenumatant konkrečių dienų bei vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko bei vietos. Atsakovas numato kas antrą savaitgalį bei paėmimo bei grąžinimo laiką. Siekiant aiškumo ir tikslumo, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius bei nepakankamą tėvų gebėjimą spręsti su vaiko interesais susijusius klausimus, bei siekiant eliminuoti galimus neaiškumus vykdymo procese, teismas tvirtina šioje dalyje atsakovo pasiūlytą bendravimo sąlygą su atitinkamomis korekcijomis. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti šalių bendravimo su vaiku tvarką numatant konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas bei tikslesnę vaiko paėmimo/grąžinimo vietą. Teismas tikslina atsakovo nurodytą vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą ir laiką, numatant, kad vaikas pasiimamas penktadienį iš darželio, atsižvelgiant į darželio ugdymo grafiką, tuo atveju jei vaikas nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos šalių sutartos vietos ir grąžinamas sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val., įvertinant, kad sekmadienį vaikas turi pasiruošti ugdymo įstaigai savo įprastoje ir nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai pat teismas tikslina kompensuojamų dienų tvarką, numatant ginčo šalims lygias sąlygas bei pasekmes tuo atveju, jei dėl ieškovės ir/ar atsakovo kaltės/planų būtų praleistos tėvo bendravimo su sūnumi dienos. Taigi šioje dalyje nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: tėvas su sūnumi G. L. praleidžia kas antrą savaitgalį. Tuo atveju, jei nėra galimybės praleisti kas antro savaitgalio dėl motinos ir/ar tėvo kaltės/planų, apie kuriuos tėvas/motina informuoja ne anksčiau kaip 2 savaitės iki minėto savaitgalio, atskiru šalių sutarimu numatomos kitos dienos, kada sūnus bus pas tėvą, taip kompensuojant praleistą laiką. Siekdamas įgyvendinti šiame punkte numatytą teisę bendrauti su sūnumi savaitgalį ir darbo dienomis, tėvas sūnų pasiima penktadienį iš darželio ar kitos šalių sutartos vietos, nuo 16:00 iki 17:00 val. ir sekmadienį grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą nuo 18:00 val. iki 19:00 val. Po savaitgalio, kurį vaikas praleidžia su mama, pirmadienį sūnų tėvas pasiima iš darželio ar iš kitos šalių sutartos vietos nuo 16:00 val. iki 17:00 val., ir nuveža antradienį į darželį ar į kitą šalių sutartą vietą iki 10:00 val. Prieš savaitgalį, kurį vaikas leidžia su mama, tėvas sūnų pasiima ketvirtadienį iš sūnaus gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16:00 val. iki 17:00 val. ir nuveža į darželį ar į kitą šalių sutartą vietą penktadienį iki 10:00 val. Šiame punkte nurodytas vaiko paėmimo, grąžinimo laikas turi būti derinamas su vaiko ugdymo įstaigos grafiku.

Dėl bendravimo švenčių dienomis. Ieškovė prašo nustatyti, kad G. L. vienais metais su K. L. švenčia Šv. Velykas ir Kalėdas, o kitais metais – Šv. Kūčias ir Naujuosius metus. Viena švenčių diena šio punkto prasme laikytinas ne trumpesnis kaip 12 valandų nepertraukiamas laiko tarpas. Atsakovas prašo šventes ir atostogas nustatyti rotacijos principu: Kūčios ir Kalėdos: lyginiais metais – su motina, nelyginiais metais – su tėvu. Šiuo atveju Kūčių ir Kalėdų terminas prasideda Kūčių rytą (nuo 8:00 val.) ir baigiasi antra Kalėdų diena vakare (21:00 val.). Naujieji metai (išvakarės): lyginiais metais su tėvu, nelyginiais metais su motina. Šiuo atveju Naujųjų metų terminas prasideda gruodžio 31 d. nuo 8:00 val. ir baigiasi sausio 1 d. 21:00 val. Velykos: 2018 m. ir kitais lyginiais metais su tėvu; 2019 m. ir kitais nelyginiais metais – su mama. Šiuo atveju Velykų terminas prasideda pirmą Velykų dieną nuo 8:00 val. ir baigiasi kitos dienos 21:00 val. Atkreiptinas dėmesys į Tarnybos byloje pateiktą išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad priešieškiniu siūloma K. L. prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitiktų mažamečio G. L. interesus, tačiau galėtų būti koreguojamas tvarkos 20.2.1. ir 20.2.3 p. – tėvams su vaiku švenčių dienomis bendraujant rotacijos principu, pavyzdžiui, Šv. Kūčias vaikas švenčia su vienu iš tėvų, o Šv. Kalėdas su kitu, pirmąją Šv. Velykų dieną švenčia su vienu iš tėvų, o antrąją su kitu (el. b. t. 2, b. l. 161-162). Teismas, sutikdamas su Tarnybos išvada, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad švenčių dienomis nepilnametis turėtų galimybę pabendrauti su abiem tėvais, nustato tokią tėvo bendravimo su vaiku švenčių dienomis tvarką: poriniais metais tėvas bendrauja su vaiku gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną, neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją Šv. Kalėdų dieną, ir per Naujųjų metų išvakarių (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.). Kai šios šventės leidžiamos su tėvu, jis pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 9:00 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19:00 val.; Šv. Velykas – poriniais metais – pirmą švenčių dieną vaikas bendrauja su tėvu, antrą – su motina, neporiniais metais – pirmą švenčių dieną su motina, o antrą – su tėvu. Kai šios šventės leidžiamos su tėvu, jis pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 9:00 val. ir grąžina į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19:00 val.

Ieškovė prašo nustatyti, kad K. L. turi teisę dalyvauti visose G. L. gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje ir mokykloje (trečiasis ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Priešingai, Tarnyba išvadoje (el. b. t. 2, b. l. 161) nurodė, kad duomenų apie tai, kad tėvo K. L. bendravimas su sūnumi keltų grėsmę jo sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, Tarnyba neturi. Be to, teismui pateiktame 2018-11-23 buities tyrimo akte yra užfiksuota vaiko nuomonė, kurioje nurodyta, kad jam labai patinka leisti laiką su tėčiu, kuris dažnai jį pasiima arba nuveža į darželį (el. b. t. 1, b. l. 141-142). Esant šiems duomenims, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma tvirtinti sąlyga yra perteklinė, kadangi vaiko tėvas, nesant duomenų, dėl kurių reiktų riboti bendravimą, bet kokiu atveju turi teisę dalyvauti tiek gimtadienio šventėse, renginiuose, vykstančiuose darželyje ir mokykloje. Vaiko interesas taip pat yra tas, kad per jo gimtadienio šventes ar kitus renginius dalyvautų abu tėvai. Todėl ši bendravimo tvarkos sąlyga, kaip perteklinė, nėra tvirtintina.

Atsakovas prašo nustatyti, kad motinos bei jos artimųjų giminaičių gimimo dienomis sūnus bus su motina, o tėvo bei jo artimųjų giminaičių gimimo dienomis sūnus bus su tėvu. Šiame punkte naudojama sąvoka diena yra suprantama kaip terminas nuo 8:00 val. iki kitos dienos 10:00 val. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu nėra nustatoma vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarka, kurią, beje, kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti jo bendravimo su vaiku laikotarpiu. Todėl šioje dalyje nustatoma tokia tvarka: Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio sekmadienį, vaikas bendrauja su tėvu. Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su motina. Šiame punkte nurodytu bendravimo laikotarpiu tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 9:00 val. ir grąžina į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19:00 val.

Ieškovė prašo nustatyti, kad K. L. privalo būti su G. L. ir juo pilnai rūpintis tais atvejais, kai G. N.-K. išvyksta į komandiruotes užsienyje ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui. Teismo vertinimu, ši bendravimo tvarkos sąlyga yra perteklinė ir nekonkreti. Ieškovė yra savo įmonės vadovė, todėl savo nuožiūra gali nustatyti konkretų komandiruočių laiką ir jį numatyti tuomet, kai atsakovas bendrauja su sūnumi. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tai yra labai reti atvejai, kuomet prireikia vaiko priežiūros komandiruočių metu, ieškovė išvyksta į komandiruotes du kartus per metus. Esant nurodytam, šios sąlygos tvirtinimas būtų perteklinis.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad G. L. pradėjus lankyti mokyklą, K. L. privalo būti su G. L. ir juo pilnai rūpintis bent per vienas (rudens, žiemos ar pavasario) moksleivių atostogas. K. L. apie savo pasirinkimą dėl konkrečių atostogų praleidimo su G. L. privalo informuoti G. N.-K. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atitinkamų atostogų pradžios. Nors vaikas šiuo metu lanko ne mokyklą, o darželį, mokykla bus lankoma tik ateityje ir šiai dienai nėra žinomos visos aplinkybės, susijusios su atostogomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu iš esmės ginčo šioje dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nekilo, be to, savaime suprantama, kad vaikas lankys mokyklą ir bus atostogos, todėl tvirtintina ieškovės numatoma sąlyga, kad G. L. pradėjus lankyti mokyklą, K. L. privalo būti su G. L. ir juo pilnai rūpintis bent per vienas (rudens, žiemos ar pavasario) moksleivių atostogas. K. L. apie savo pasirinkimą dėl konkrečių atostogų praleidimo su G. L. privalo informuoti G. N.-K. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atitinkamų atostogų pradžios.

Ieškovė prašo nustatyti, kad K. L., prieš pasiimdamas G. L., privalo informuoti G. N.-K. apie numatomą veiklos su G. L. pobūdį, kad G. N.-K. galėtų tinkamai paruošti vaiko drabužius, higienos priemones, vaistus ir kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus vaiko buvimui su K. L.. Taigi šios sąlygos tikslas - ieškovės informavimas, kad ji tinkamai galėtų parengti vaiką susitikimams su tėvu. Teismo vertinimu, ši nuostata yra perteklinė. Tiek motinos, tiek tėvo pareiga yra tinkamas vaiko interesų užtikrinimas. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas objektyviai negali sureguliuoti visų galimų gyvenimiškų situacijų, todėl jos spręstinos kitomis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Todėl, esant specifiniams aprangos ar kitiems poreikiams, atsižvelgiant į numatomą kelionės pobūdį, galioja bendra tėvų pareiga užtikrinti vaiko interesus, tarpusavyje komunikuojant ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsti specifinius, individualius klausimus vaiko intereso naudai, atitinkamai tai reiškia, kad tėvai turi ir informuoti apie numatomą specifinę veiklą, kuriai reikalinga atitinkama apranga ir kiti asmeninio pobūdžio daiktai. Atsižvelgiant į nurodytą, ši sąlyga, kaip perteklinė, nėra tvirtinama.

Ieškovė aštuntuoju bendravimo tvarkos punktu prašo nustatyti, kad G. L. susirgus buvimo su K. L. laikotarpiu, K. L. privalo skubiai apie tai informuoti G. N.-K. bei, esant reikalui, nedelsiant nuvežti G. L. į gydymo įstaigą arba grąžinti vaiką G. N.-K., jei ji to pareikalauja. Ši nuostata negali būti tvirtinama dėl kelių priežasčių. Pirma, teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra perteklinis, kadangi tai yra įstatyminė tėvų pareiga užtikrinti, kad sūnumi ligos atveju būtų pasirūpinta. Ši pareiga numatyta CK 3.165 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Manytina, kad vaikui susirgus, atsakovas ir taip neilgą bendravimo su sūnumi laikotarpį sugebėtų pasirūpinti vaiko sveikata, esant poreikiui - kreiptis ir į gydymo įstaigą. Antra, ieškovės siūloma sąlyga, kuomet, jai pareikalavus, vaikas, jam susirgus, turėtų būti grąžintas, pažeistų įstatyme numatytą tėvų teisę lygiai rūpintis vaiku. Trečia, CPK 267 straipsnis draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Tenkinus ieškovės prašymą nustatyti, kad ji turi teisę nurodytomis sąlygomis nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, paliekant galimybę ieškovei vienasmeniškai spręsti dėl to, ar reikalinga ligos atveju grąžinti vaiką pačiai ieškovei, būtų priimtas sąlyginis sprendimas, suteikiantis daug laisvės subjektyviems ieškovės vertinimams ir interpretacijoms bei piktnaudžiavimui teisėmis.

Teismas tais pačiais argumentais nenustato ieškovės nurodytos sąlygos, pagal kurią numatoma, kad K. L. yra suteikiama teisė leisti laiką su G. L. K. L. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tik su sąlyga, kad G. L. buvimo šioje sodyboje laikotarpiu nėra organizuojami vakarėliai, nėra vartojami alkoholiniai gėrimai bei yra visiškai užtikrinamas vaiko psichologinis bei fizinis saugumas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokia sąlyga taip pat yra perteklinė ir nėra tikslinga nustatyti, kadangi tai yra bendrosios įstatyme numatytos tėvų pareigos vaikams, savo esme nesančios bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo dalyku. Tėvo pareiga yra pasirūpinti vaiku, kad jo interesams nebūtų padaroma žala, užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas, atitinkamai sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pailsėti sodyboje bei atliepti kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, teismas objektyviai negali sureguliuoti visų galimų gyvenimiškų situacijų, todėl jos spręstinos kitomis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečią ir individualią situaciją.

Vertinant ginčo šalių siūlomas bendravimo sąlygas, susijusias su vaiko išvykimu į užsienio valstybes, atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje ginčo šalių siūlomos bendravimo sąlygos iš esmės yra panašios. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo, kad tėvai, išvykdami į užsienį, privalo nurodyti kelionės trukmę, konkretų išvykimo ir grįžimo laiką apsistojimo vietą. Išsiskyrė šalių nuomonės dėl informavimo apie išvykimą į užsienio valstybę laikotarpio. Ieškovė numato, kad K. L., ketindamas su G. L. išvykti į užsienio valstybę, privalo apie tai informuoti ieškovę likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki kelionės pradžios. Tuo tarpu atsakovas numato trijų mėnesių informavimo laikotarpį. Teismo vertinimu, pakankamas terminas informuoti kitą šalį apie numatomą išvyką į užsienio kelionę yra du mėnesiai, kuris ir numatomas teismo sprendimu tvirtinamoje bendravimo tvarkoje. Kaip perteklinė vertintina ieškovės siūloma nustatyti sąlyga, kad K. L., planuodamas keliones su G. L., privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi, bei užtikrinti G. L. nakvynę kambaryje be jam svetimų žmonių. Kaip jau ne kartą minėta, egzistuoja bendra, įstatyminė atsakovo pareiga užtikrinti vaiko interesus. Taip pat kaip perteklinė netvirtintina sąlyga užtikrinti G. L. nakvynę kambaryje be jam svetimų žmonių. Tai yra bendra atsakovo pareiga pasirūpinti ir užtikrinti sūnaus saugumu. Dėl nurodytų argumentų taip pat netvirtinama atsakovo sąlyga, kuria numatoma, kad šalis, pas kurią bus sūnaus asmens dokumentas bei kiti kelionei į užsienį būtini dokumentai/daiktai, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki išvykimo į užsienį dienos, privalo perduoti šaliai, su kuria sūnus keliauja, vaiko asmens tapatybės dokumentą, kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus/leidimus, būtinus sūnaus išvykimui į užsienį su tėvu ir kelionei būtinus daiktus.

Kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, nėra teisinio ir faktinio pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sūnumi. Todėl nėra pagrindo numatyti bendravimo tvarkoje, kad buvimo su vaiku užsienyje laikas įskaitomas į 10 dienų terminą ir negali šio laiko viršyti.

Taigi šioje dalyje nustatytina tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka: Tėvui ketinant keliauti su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, šalis, su kuria keliauja sūnus, privalo iki numatomos kelionės pradžios likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams informuoti kitą šalį telefonu (duomenys neskelbtini) (motiną) arba (duomenys neskelbtini) (tėvą) ir/arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) apie planuojamą kelionę, nurodant trukmę, konkretų išvykimo ir grįžimo terminą, kryptį, tikslą bei apgyvendinimo vietą.

Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad jei kuri šalis sumanytų išvykti gyventi (nebūti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 1 (vieną) mėnesį su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, ji privalo gauti raštišką kitos šalies sutikimą ir susiderinti su kita šalimi naujus bendravimo su sūnumi principus ir būdus. Teismo vertinimu, toks reikalavimas taip pat yra perteklinis. Tokio pobūdžio nurodymas iš esmės atkartoja CK 3.174 str. 3 d. nuostatą, numatančią, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Taigi toks papildomas sąlygos patvirtinimas teismo sprendimu nėra reikalingas.

Tikslu suteikti šalims galimybę bendradarbiauti tarpusavio vaiko interesų labui ir lanksčiai bei individualiai spręsti su vaiko interesais kilusius klausimus, tvirtintina atsakovo siūloma sąlyga, kad nukrypti nuo bendravimo tvarkos/grafiko galima abiejų šalių sutarimu. Tačiau teismas numato, kad šis sutarimas turi būti rašytinis eliminuojant galimai kilsiančius neaiškumus vykdymo procese. Taigi šioje dalyje nustatytina tokia bendravimo tvarka: nukrypti nuo bendravimo tvarkos galima abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Šalių susitarimo sąlygos derinamos el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasikeitus šalių el. pašto adresams, šalys viena kitą nedelsiant apie tai informuoja telefonu.

Netvirtintinas kaip perteklinis atsakovo reikalavimas nustatyti, kad tuo atveju, jei šalys nesusitars dėl bendravimo tvarkos ar dėl objektyvių priežasčių šis punktas negalės būti vykdomas, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Galimybė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos yra numatyta įstatyme. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Esant nurodytam, papildomas teismo sprendimu teisės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patvirtinimas nėra reikalingas.

Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad K. L., būdamas su G. L., privalo atsiliepti į G. N.-K. skambučius bei suteikti jai galimybę telefonu pakalbėti su G. L., taip pat K. L. privalo leisti G. L. paskambinti G. N.-K., jei G. L. to pageidauja, yra perteklinis. Byloje duomenų, kad atsakovas ribotų galimybę bendrauti vaiku su motina, nėra. Todėl nustatyti tokios sąlygos nėra jokio pagrindo.

Dėl ieškovės prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos 12 punkto teismo pasisakyta, todėl argumentai nebekartojami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus: 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką (el. b. t. 2, b. l. 155). Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 225,13 Eur ir 1 119,25 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (t. 3, b. l. 106, 109).

Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis (el. b. t. 2, b. l. 132) ir 2 541,00 Eur advokato išlaidos (el. b. t. 3, b. l. 124).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 120,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 39,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo sąlygos buvo koreguojamos, todėl laikytina, kad abiejų šalių bendravimo tvarkos sąlygos patenkintos 50,00 % apimtimi. Taigi šioje dalyje kiekvienai šaliai tenka jų pačių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos sumokant 75,00 Eur žyminius mokesčius.

Kaip jau minėta, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti viso 2 344,38 Eur sumai. Atsakovas patyrė viso 2 541,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys reikalavimai: dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taigi laikytina, kad kiekvieno reikalavimo daliai ieškovė patyrė 781,46 Eur (2 344,38 Eur/3 reikalavimai), atsakovas – 847,00 Eur (2 541,00 Eur/3 reikalavimai).

Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 49,46 % (atitinkamai atmesta reikalavimų dalis – 50,54 %), todėl šioje dalyje iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 386,51 Eur advokato išlaidų. Atitinkamai atmestų reikalavimų daliai (50,54 %) iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 428,07 Eur pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 55,76 % (atitinkamai atmesta reikalavimų dalis – 44,24 %). Taigi iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 435,74 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atitinkamai atmestų reikalavimų daliai (44,24 %), iš ieškovės atsakovo daliai priteistina 374,71 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo sąlygos buvo koreguojamos, todėl laikytina, kad abiejų šalių bendravimo tvarkos sąlygos patenkintos 50,00 %. Taigi šioje dalyje kiekvienai šaliai tenka jų pačių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Taigi iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 822,25 Eur už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 802,78 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Teismas taip pat patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalims tenkanti mokėti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija 3,00 eurų sumos, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 443,00 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt trys eurai 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 1 737,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 00 ct) už devynių mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio (įskaitytinai).

Pavesti nepilnamečio G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai G. N.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Tėvas su sūnumi G. L. praleidžia kas antrą savaitgalį. Tuo atveju, jei nėra galimybės praleisti kas antro savaitgalio dėl motinos ir/ar tėvo kaltės/planų, apie kuriuos tėvas/motina informuoja ne anksčiau kaip 2 savaitės iki minėto savaitgalio, atskiru šalių sutarimu numatomos kitos dienos, kada sūnus bus pas tėvą, taip kompensuojant praleistą laiką. Siekdamas įgyvendinti šiame punkte numatytą teisę bendrauti su sūnumi savaitgalį ir darbo dienomis, tėvas sūnų pasiima penktadienį iš darželio ar kitos šalių sutartos vietos, nuo 16:00 iki 17:00 val. ir sekmadienį grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą nuo 18:00 val. iki 19:00 val. Po savaitgalio, kurį vaikas praleidžia su mama, pirmadienį sūnų tėvas pasiima iš darželio ar iš kitos šalių sutartos vietos nuo 16:00 val. iki 17:00 val., ir nuveža antradienį į darželį ar į kitą šalių sutartą vietą iki 10:00 val. Prieš savaitgalį, kurį vaikas leidžia su mama, tėvas sūnų pasiima ketvirtadienį iš sūnaus gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16:00 val. iki 17:00 val. ir nuveža į darželį ar į kitą šalių sutartą vietą penktadienį iki 10:00 val. Šiame punkte nurodytas vaiko paėmimo, grąžinimo laikas turi būti derinamas su vaiko ugdymo įstaigos grafiku;

2. Poriniais metais tėvas bendrauja su vaiku gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną, neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją Šv. Kalėdų dieną ir per Naujųjų metų išvakarių (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.). Kai šios šventės leidžiamos su tėvu, jis pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 9:00 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19:00 val.; Šv. Velykas – poriniais metais – pirmą švenčių dieną vaikas bendrauja su tėvu, antrą – su motina, neporiniais metais – pirmą švenčių dieną su motina, o antrą – su tėvu. Kai šios šventės leidžiamos su tėvu, jis pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 9:00 val. ir grąžina į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19:00 val.;

3. Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio sekmadienį, vaikas bendrauja su tėvu. Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su motina. Šiame punkte nurodytu bendravimo laikotarpiu tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 9:00 val. ir grąžina į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19:00 val.;

4. G. L. pradėjus lankyti mokyklą, K. L. privalo būti su G. L. ir juo pilnai rūpintis bent per vienas (rudens, žiemos ar pavasario) moksleivių atostogas. K. L. apie savo pasirinkimą dėl konkrečių atostogų praleidimo su G. L. privalo informuoti G. N.-K. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atitinkamų atostogų pradžios;

5. Tėvui ketinant keliauti su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, šalis, su kuria keliauja sūnus, privalo iki numatomos kelionės pradžios likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams informuoti kitą šalį telefonu (duomenys neskelbtini) (motiną) arba (duomenys neskelbtini) (tėvą) ir/arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) apie planuojamą kelionę, nurodant trukmę, konkretų išvykimo ir grįžimo terminą, kryptį, tikslą bei apgyvendinimo vietą;

6. nukrypti nuo bendravimo tvarkos galima abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Šalių susitarimo sąlygos derinamos el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasikeitus šalių el. pašto adresams, šalys viena kitą nedelsiant apie tai informuoja telefonu.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. N.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 822,25 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt du eurai 25 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės G. N.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 802,78 Eur (aštuoni šimtai du eurai 78 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą viso 159,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 120,00 Eur už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir 39,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.