- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-940-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43848-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- G. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eN2-4974-558/2015 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui D. D., trečiajam asmeniui G. D., dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei I. L. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo D. D. trumpalaikio bendravimo su dukra L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį bendrauti su dukra L. L. nuo 17.30 val. iki 20.30 val. Esant objektyvioms priežastims ar bendru I. L. ir D. D. išankstiniu, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas suderintu susitarimu, bendravimo laikas, trukmė ir vieta gali būti keičiami; nustatyti atsakovo D. D. ilgalaikio bendravimo su dukra L. L. tvarką kas antrą šeštadienį 10.30 val. paimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant ją į nuolatinę gyvenamąją vietą. Esant objektyvioms priežastims ar bendru I. L. ir D. D. išankstiniu, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas suderintu, susitarimu bendravimo laikas, trukmė ir vieta gali būti keičiami; priteisti iš atsakovo D. D. 500 EUR išlaikymą dukrai L. L. iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į I. L. banko sąskaitą Nr. LT75730001002051614, esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį; priteisti iš atsakovo D. D. bylinėjimosi ir advokato išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, būdami nesusituokę susilaukė dukros L. L., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Dukros gyvenamoji vieta yra su motina, ginčo šiuo klausimu nėra. Atsakovas beveik neprisideda prie dukros išlaikymo, savo nuožiūra, nereguliariai perveda minimalias pinigines lėšas (2015 metais pervedė po 145 eurus tik du kartus 2015-01-28, 2015-03-02). Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai po dukros gimimo pašlijo. Atsakovas faktiškai gyvena kitoje santuokoje. Susitarti su atsakovu dėl išlaikymo dydžio nepavyksta. Kadangi tėvas nuo dukros gyvena skyriumi, prašo nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Nepilnametės dukros poreikiai šiuo metu sudaro 883 EUR per mėnesį. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, ieškovė mano, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo (I tomas, e.b.l. 151-156).
Atsiliepimas
Atsakovas D. D. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad turi kitą šeimą. Ieškovė dirbo atsakovo buvusioje darbovietėje. Jie susipažino, užsimezgė artimi santykiai. Tačiau ieškovė tuo metu nevengė ir kitų vyrų draugijos. Ieškovė labai norėjo vaikų ir pradėjo lauktis. Atsakovui kyla abejonių, ar jis yra vaiko tėvas. Ieškovė nesutiko atlikti tėvystės nustatymo testo. Atsakovas nepilnamečio vaiko atžvilgiu tėvystę pripažino dėl ieškovės šantažo papasakoti apie jų santykius esamai atsakovo sutuoktinei. Atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, tačiau pažymi, kad jo sutuoktinė prieštarauja, kad jis lankytųsi ieškovės namuose ir bendrautų su ja ir vaiku. Ieškovas kas mėnesį pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą apie 600 Lt (174 EUR) vaiko išlaikymui, taip pat apmokėjo kitas sąskaitas (vežimėliui įsigyti ir pan.), ką patvirtina pateikiami išrašai iš banko sąskaitos. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė patiria 3 048,83 Lt arba 883 EUR išlaidų. Ieškinyje ieškovė pateikia vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kuri yra visiškai nepagrįsta, joje nurodytos akivaizdžiai tikrovės neatitinkančios, aiškiai padidintos išlaidos. Šiems savo paskaičiavimams pagrįsti ieškovė nepateikia jokių patikimų, objektyvių rašytinių įrodymų. Iš Ieškovės paaiškinimų seka, kad vaikas yra sveikas, jam nereikalinga speciali priežiūra ar specialus ugdymas bei kitokios specialios priemonės. Ieškovė nurodo, kad kasmet bus patiriama po 80 Lt kanceliarinėm reikmenims įgyti, tačiau nepateikia jokių aiškių paaiškinimų, kokios tai išlaidos ir ar jos realiai yra susijusios su mažamečio vaiko išlaikymu. Taip pat ieškovė teigia, kad kas mėnesį ji patiria/patirs po 1 600 Lt (apie 463 LUR) vaiko auklės paslaugoms apmokėti. Atsakovas pažymi, kad tokia ieškovės nurodoma suma aiškiai yra per didelė. Viešoje erdvėje yra gausybė skelbimų, kuriuose auklių įkainiai yra per pus mažesni. Be to, vaikas gali būti leidžiamas į privatų arba valstybinį darželį-lopšelį. Ieškovės teigimu, kas mėnesį yra patiriama (arba ji patirs) po 142,50 Lt (apie 42 EUR) vaiko drabužiams įgyti (viso per metus drabužiams neva išleidžiama 1 710 Lt arba 495 EUR). Kaip minėta, ieškovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Atsakovas mano, kad ieškovės nurodomi drabužių kiekiai ir nurodoma išlaidų suma neatitinka tikrovės, yra aiškiai padidinta. Iš pateiktos ieškovės išlaidų lentelės taip pat seka, kad ji ketina kiekvienais metais vaikui pirkti staliuką su kėdute, maniežą, automobilinę kėdutę, sportinį vežimėlį, rogutes ir kasmet tam išleisti apie 1 510 Lt (apie 437 EUR), kas taip pat rodo, kad ieškovės patiriamų išlaidų paskaičiavimas yra nepagrįstas, neteisingas. Kartu pažymi, kad ieškovės paskaičiavime nurodytos aiškiai padidintos minėtų daiktų kainos. Be to, šie daiktai paprastai nėra perkami kiekvienais metais. Išlaidų lentelėje taip pat nurodoma, kad kas mėnesį yra patiriama po 276,67 Lt (apie 80 EUR) išlaidų, susijusių su medicinine priežiūra, t.y. vaistams (80 Lt arba 23 EUR), sauskelnėms (150 Lt arba 44 EUR), 4 papildomiems skiepams (33,33 Lt arba beveik 10 EUR), vitaminams (13,33 Lt arba 4 EUR). Minėta, kad vaikas yra sveikas, jam nereikalinga speciali priežiūra ar specialus ugdymas bei kitokios specialios priemonės. Ieškovės teigimu, nepilnamečiam vaikui ji išleidžia kas mėnesį net 600 Lt (apie 174 EUR) maistui. Ieškovė tokių savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, tik nurodo, kad tai išlaidos pieno mišiniui, tyrelėms, sultims, daržovėms (nors kartu nurodo, kad jas užsiaugina šeimos sodyboje), mėsos ir žuvies produktams įgyti (avieną, jautieną, kalakutieną neva perkant iš ūkininkų ir pan.). Jos nurodoma suma yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat kelia pagrįstų abejonių ieškovės nurodomos išlaidos kūno priežiūrai, išlaidos patalynei, rankšluosčiams, išlaidos skalbimo priemonėms. Atsakovas abejoja ir ieškovės nurodomomis išlaidomis už būstą. Jo nuomone, nepilnamečiam vaikui išlaikyti pakanka 290-348 EUR sumos. Ieškovės finansinė padėtis yra itin gera. Ji gauna 1 679 EUR motinystės išmoką. Nors ieškovė ir sako, kad augina vaiką iš pirmosios santuokos, jos buvęs sutuoktinis moka vaikui išlaikymą. Atsakovo šeimoje taip pat auga du mažamečiai vaikai – dukros U. D. ir M. D., kurias jis išlaiko. Viena dukra lanko darželį, kita dukra lanko mokyklą. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalaujamas vaiko išlaikymo dydis (t.y. 300 EUR) turėtų būti sumažintas iki 174 EUR (t.y. 600 Lt) dydžio mėnesinės išmokos (I tomas, e.b.l. 43-51).
Ieškovė I. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. D. priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Yra visiškai įsitikinusi atsakovo tėvyste nepilnametės L. L. atžvilgiu. Ieškovė nesutinka, kad nepilnametei dukrai turi būti teikiamas minimalaus dydžio išlaikymas. Naudotų daiktų ieškovė dukrai pirkti nesutinka, taip pat nesutinka pirkti daiktus laukdama akcijinio pasiūlymo, kai vaikui tas daiktas yra būtinas dabar. Ieškovė neturi galimybės skirti pirkinių paieškoms daug laiko. Dėl maisto prekių ieškovė nurodė, kad ekologiški produktai yra brangesni už įprastinius. 44 EUR išlaidos būstui vienam žmogui yra adekvačios (I tomas, e.b.l. 95-98).
Atsakovas D. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės I. L. ieškinį, kuriame iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir priešieškinio pareiškime. Papildomai atsakovas pasisakė dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Atsakovo ir ieškovės santykiai labai komplikuoti, o bendravimas su dukra turėtų vykti jai dalyvaujant. Kadangi esant įtemptiems santykiams tarp šalių gali kilti konfliktai, tai neigiamai atsilieps nepilnamečio vaiko interesams, raidai, psichologinei būklei, nuotaikoms. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri galėtų būti realiai vykdoma. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka negali būti vykdoma, kadangi atsakovo sutuoktinei sužinojus apie nesantuokinį vaiką, pastaroji kategoriškai uždraudė su ieškove bendrauti. Dėl paaiškėjusių aplinkybių, šeima išgyvena itin sudėtingą periodą, bando atkurti šeimyninius santykius, pasitikėjimą. Šeimoje tvyrančią įtampą jaučia ir nepilnametės dukterys. Atsakovo sutuoktinė G. D. išsakė poziciją, kad atsakovui bendraujant su ieškove, sutuoktinių santykiai iširs galutinai. Atsakovo santykiai su dukromis yra labai artimi ir glaudūs. Todėl šiuo atveju yra būtina pusiausvyra. Atsakovas nurodo, kad mažametės L. L. nematė ilgą laiką, tarp jo ir dukros nėra susiformavęs emocinis ryšys. Ieškovė žino realią situaciją, tačiau reiškia reikalavimą dėl maksimalios bendravimo tvarkos. Atsakovas sutinka bendrauti su vaiku, tačiau siūlo, kad bendravimas galėtų vykti kiekvienos savaitės trečiadienį (ar bet kurią kitą teismo nustatytą dieną) nuo 17.30 val. iki 20.30 val., tačiau ne vaiko ir ne tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas prašo nepilnametei dukrai iš jo priteisti 200 EUR dydžio išlaikymą ir nenustatyti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos (I tomas, e.b.l. 190-199).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės I. L. patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad reikalavimai nėra pagrįsti nei objektyviais įrodymais, nei realiais dukros poreikiais. Su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka, kadangi sužinojus apie nesantuokinį vaiką, šeimoje kilo didžiuliai konfliktai. Šiuo metu šeima išgyvena sudėtingą periodą. Sutuoktiniai stengiasi šeimą išsaugoti, konsultuojasi su specialistais. Atsakovas dirba nuolatinį darbą, todėl bendro laiko šeimai lieka nedaug. Komplikuotus santykius jaučia šeimoje augančios dvi dukros. Dukros yra vienodai prisirišusios tiek prie atsakovo, tiek prie motinos. Atsakovas yra labai artimas dukroms. Trečiasis asmuo prieštarauja atsakovo bendravimui su ieškove, kadangi bet koks atsakovo bendravimas su ja tik didins įtampą dabartinėje atsakovo šeimoje, sąlygos naujus konfliktus. L. L. interesai šioje byloje neturi būti keliami aukščiau kitų dviejų nepilnamečių atsakovo dukrų. Taip pat nesutinka su 500 EUR išlaikymo dydžiu. Toks reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovės nurodoma suma yra dirbtinai padidinta. Šeimoje auga dvi dukros, kurių išlaikymui per mėnesį skiriama apie 1 000 EUR, įskaičiavus ir papildomą ugdymą, laisvalaikį, atostogas, drabužiu, aksesuarus ir t.t. T.y. šeima abiem skirtingo amžiaus dukroms skiria tiek, kiek ieškovė nurodo skirianti vienam vienerių metų vaikui. Dėl išlaikymo dydžio trečiasis asmuo remiasi tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas. G. D. nurodo, kad gauna 1 210 EUR darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Jokių kitų pajamų neturi. Sutuoktiniai nei kartu, nei atskirai neturi nekilnojamojo turto bei jokio registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas santuokos metu yra įgijęs transporto priemonę – motociklą. Šeima gyvena kartu su trečiojo asmens motina, todėl padeda ir globoja ją dėl senyvo amžiaus. Prašo ieškovės I. L. ieškinį atmesti (I tomas, e.b.l. 1-4).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-21 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko L. L. gyvenamąją vietą su motina I. L.. Priteisė iš D. D. materialinį išlaikymą L. L. po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-12-18, iki L. L. pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartį, pagal kurią buvo priteistas nepilnametei L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai I. L.. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nustatė tokią atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamete dukra L. L. tvarką: D. D. su nepilnamete dukra L. L. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 20.30 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. D. D. prieš dvi dienas įpareigojamas pranešti I. L. apie pasirinktą vietą ir laiką (bendravimo trukmę), o ieškovė sutartu laiku įpareigojama atvežti vaiką į sutartą prekybos centro žaidimų kambarį. D. D. taip pat prieš dvi dienas informuoja I. L., jei negali nustatytą dieną bendrauti su vaiku. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš D. D. į valstybės biudžetą 90 EUR žyminio mokesčio. Priteisti iš I. L. 360 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti D. D. naudai.
Teismas, atsižvelgęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą Nr. ES 134/15(01), kuriame nurodyta, kad D. D. yra biologinis vaiko L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,9999993 procentų tikimybe, atmetė atsakovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas ieškovės prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas laikė, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nekilo ir nepilnametės dukros L. L. gyvenamąją vieta nustatė kartu su jos motina I. L.. Teismas vertino jog šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nelaikė, jog atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad dalis ieškovės nurodomų išlaidų buvo patiriamos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodytos išlaidos komunalinėms paslaugoms, būsto išlaikymui nėra pagrįstos. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą dukrai, t.y. suteikti gyvenamąjį būstą, suteikti kasdienę priežiūrą ir rūpinimąsi dukra, todėl teismas vertino, kad išlaidos būstui (tenkančios vaiko daliai), kurios sudaro 44 EUR per mėnesį, yra realios ir pagrįstos. Teismas ieškovės teiginius apie būtinybę užtikrinti vaikui atitinkamą prabangos lygį, atsižvelgiant į jos ir vaiko tėvo gaunamas pajamas, laikė nepagrįstais nei teisės normomis, nei egzistuojančia teismų praktika, be to, teismo įsitikinimu, abejotina, ar tokių įpročių formavimas atitiks paties nepilnamečio vaiko interesus. Teismas byloje nenustatė, kad vaikui reikalinga speciali priežiūra ar vaikas turi specialiųjų maitinimosi poreikių, dėl kurių jam itin būtina pirkti brangius maisto produktus arba itin brangias kosmetikos ir higienos priemones, kurios atsispindi ieškovės pateiktuose kvituose. Teismas laikė, kad išlaidos sauskelnėms ir vitaminams yra pagrįstos, tačiau teismui liko neaišku, kokius vaistus perka mergaitei, jei jiems išleidžia 23,17 EUR per mėnesį. Teismas ,atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, į nepilnametės dukros amžių, į tai, kad ji neturi specialiųjų poreikių, iš atsakovo nepilnametės dukros L. L. naudai priteisė 250 EUR dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos. Teismas sprendė, jog nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, kils grėsmė trečiojo asmens ir atsakovo santuokai. Tokiu būdu nukentės atsakovo santuokiniai vaikai. Teismas, atsižvelgęs į šalių tarpusavio bendravimą, į atsakovo ir trečiojo asmens G. D. santykius, nepilnamečio vaiko amžių, manė, kad tikslinga nustatyti, jog atsakovas su nepilnamete dukra L. L. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 20.30 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. Teismas taip pat laikė, kad šiuo metu nėra tikslo nustatinėti ilgalaikės bendravimo tvarkos su nakvynėmis nuo 3 ar 5 metų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. L. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškovės ieškinį.
Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimo motyvai nukrypsta nuo jame nurodyto ir teismų praktikoje taikomo principo, jog išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne vien tenkinti vaiko būtinuosius poreikius, jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ieškovė nurodo, kad auklė yra būtina dėl to, kad apeliantė privalo dirbti visą darbo dieną, o tokio amžiaus vaikai į valstybinius darželius nėra priimami;Atsakovo turtinė padėtis, gaunamos pajamos yra tokios, kurios tikrai leidžia mokėti ieškiniu prašomą sumą dukrai išlaikyti. Teismas neišreikalavo iš Valstybinio socialinio fondo valdybos 2015 m. atsakovo pajamų pažymos, taigi vertindamas atsakovo turtinę padėtį neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes. Vadovaujantis bylos dokumentais, atsakovo pajamos atskaičius mokesčius yra 2 500,00 EUR per mėnesį, o apeliantės 1 450,00 EUR;Nustatyta bendravimo tvarka visiškai neatitinka vaiko interesų ir prieštarauja CK 3.170 str. Sprendimu nustatyta bendravimo trukmė (3 val./sav.) nepripažintina nuolatiniu tėvo bendravimo su vaiku pareigos vykdymu ir vaiko bendravimo su tėvu teisės užtikrinimu. Be to, vaiko bendravimo prekybos centrų žaidimų kambariuose neįmanoma įgyvendinti dėl apeliantės darbo laiko, automobilių kamščių, taip pat tai netinkama vieta dėl triukšmingos uždaros aplinkos, didelių žmonių susibūrimo, užkrečiamų ligų tikimybės. Apeliantė siekia, jog dukra žinotų tėvą ir turėtų tėvo pavyzdį, būtų jo auklėjama, todėl siekia užtikrinti maksimaliai įmanomą bendravimą. Teismas nepagrįstai iškėlė atsakovo santuokoje gimusių vaikų interesus prieš ieškovės nepilnametės dukros interesus;Neatitinka tikrovės ir rašytinių bylos įrodymų sprendime nurodytas apeliantės turėtų advokatės išlaidų sumos (nurodyta 2 753,93 EUR). Pagal byloje esančias sąskaitas ir ataskaitas ieškovės advokato pagalbos išlaidos sudaro tik 1 594,33 EUR. Teismas atsisakė priteisti advokato pagalbos išlaidas apeliantei dėl to, kad nebuvo pateikti jų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, nors iš bylos dokumentų visiškai akivaizdu, kad advokato paslaugos apeliantei buvo teikiamos tiek iki bylos, tiek proceso metu. Sprendime nurodyta formali priežastis – piniginę operaciją patvirtinančio kvito nepateikimas. Pagal CPK 98 str. nuostatas manytina, kad reikalinga pateikti prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, kas yra atlikta, o apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai nėra imperatyviai reikalaujami. Apeliantė vertinimu, sprendime iš apeliantės priteistų išlaidų atsakovo advokato pagalbai apmokėti atlyginimas yra paskirstytas nesilaikant CPK 93 str. 2 d. reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Ieškovei teko pareiga objektyviais ir patikimais įrodymais pagrįsti 900,00 EUR dydžio per mėnesį išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikta vaiko poreikių paskaičiavimo lentelė visiškai nepagrįsta, joje nurodytos akivaizdžiai tikrovės neatitinkančios, neprotingos, dirbtinai padidintos išlaidos, kurios realiai nėra patiriamos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į viskas svarbias bylos aplinkybes, įvertino šalių pozicijas, o svarbiausia atsižvelgė ir įvertino mažamečio vaiko interesus, poreikius;Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neva byloje dokumentais įrodyta, kad auklės paslaugoms ieškovė kas mėnesį patiria po 450,00 EUR per mėnesį. Tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovės nurodoma suma auklės paslaugoms yra aiškiai per didelė, nepagrįsta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad auklės paslaugos yra neišvengiamai būtinos, kad ieškovė ir ateityje neplanuoja atsisakyti tariamų auklės paslaugų. Priešingai nei teigia ieškovė, lankymas lopšelio, darželio ar vaikų dienos centrų nepažeidžia vaiko interesų. Realios išlaidos lankant privačias ugdymo įstaigas, yra dar mažesnės;Ieškovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad kasdienės vaiko išlaikymo ir bendrai gyvenimo išlaidos Vilniuje ir periferiniuose regionuose iš esmės skirtingos. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, objektas, todėl tokie ieškovės išvedžiojimai yra visiškai nepagrįsti;Ieškovė nepagrindžia savo reikalavimo dėl didesnės išlaikymo sumos priteisimo iš atsakovo, neįrodė aplinkybių, jog priteisiant išlaikymo dydį turi būti nukrypta nuo tėvų lygiateisiškumo vaikams principo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad jos finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei atsakovo. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas neišreikalavo duomenų apie atsakovo pajamas už 2015 m., kadangi, tenkindamas ieškovės prašymą dėl duomenų apie atsakovo pajamas išreikalavimo, į bylą prijungė pažymą iš Sodros duomenų bazės, kurioje yra ir atsakovo pajamos 2015 metais. Ieškovė nereiškė prašymų, kad būtų išreikalautos ir prijungtos kitos pažymos apie atsakovo darbo užmokestį, todėl ieškovės kaltinimai, jog neva teismas neatsižvelgė į visas svarbias bylai išspręsti aplinkybes ar viešąjį interesą, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo pajamos yra 2 500,00 EUR, kadangi atsakovo pajamos yra 1 900,00 EUR, o išmokėta premija nėra nuolatinė darbo užmokesčio dalis;Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas svarbias bylos aplinkybes bei nustatė bendravimo tvarką labiausiai atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus bei šiuo metu susiklosčiusią situaciją. Ieškovės teiginiai, jog neva tokia bendravimo tvarka yra neįgyvendinama ar kad prekybos centras nėra tinkama susitikimams vieta, tėra grindžiami subjektyviais ieškovės išvedžiojimais, prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų susitikimo metu pasirūpinti vaiku, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos neva nebus įmanoma įgyvendinti. Ieškovės siūlomas maksimalus bendravimas su vaiku negalėtų būti laisvai ir realiai vykdomas, nes atsakovo sutuoktinė, sužinojus apie atsakovo neištikimybę, apie nesantuokinę dukterį, išreiškė aiškų prieštaravimą atsakovo bendravimui bet kokia forma su nesantuokine dukra. Teismas neignoravo mažametės ieškovės dukros interesų, nesuteikė kitiems vaikams pranašumo jos atžvilgiu, bet nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri atitinka realiai susiklosčiusią situaciją, mažametės amžių, visų vaikų interesų pusiausvyrą bei tai, kad šiuo metu realiai tarp atsakovo ir mažamečio vaiko nėra susiklostęs artimas ryšys;Ieškovės teiginiai, kad neva nebūtina teismui pateikti išlaidų apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrįsti nei norminiu reglamentavimu, nei teismų praktika. Ieškovės pateikti dokumentai – sąskaitos ir ataskaitos, nepatvirtina jų apmokėjimo bei realiai patirtų išlaidų. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai jos patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstai atmetė;Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad byloje buvo pareikštas ne tik priešinis reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir procesiniuose dokumentuose išdėstyta aiški ir išsami pozicija dėl ieškovės reikalavimų, pasiūlytas kitoks vaiko išlaikymo dydis bei kita bendravimo tvarka. Taip pat buvo parengtas atsiliepimas į patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteista 250,00 EUR dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma. Apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo motyvai nukrypsta nuo jame nurodyto ir teismų praktikoje taikomo principo, jog išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne vien tenkinti vaiko būtinuosius poreikius, jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai auklės samdymą vertino kaip prabangų gyvenimo būdą, kadangi šios išlaidos būtinos dėl apeliantės darbo ir nepilnamečio vaiko amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog vaiko priežiūrai, kuomet ieškovė dirba ir negali pati pasirūpinti vaiku, reikalingos išlaidos. Tačiau tokios išlaidos turi būti pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo vaiko priežiūros atostogos, kurios jai baigėsi 2015-06-01. Iš byloje esančios 2014-11-10 paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 matyti, kad ieškovei auklės paslaugos teikiamos kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir penktadienį (išskyrus švenčių dienas) nuo 10 val. iki 16 val. Pagal Sutarties 2.1 punktą numatytos paslaugos 1 val. įkainis – 10 Lt. Ieškovė taip pat į bylą pateikė bankinių pavedimų kopijas, pagal kurias matyti, kad ieškovė už auklės paslaugas sumokėjo 2014-11-12 – 200,00 Lt; 2014-11-22 – 200,00 Lt; 2014-11-29 – 200,00 Lt; 2014-12-08 – 310,00 Lt; 2014-12-13 – 100,00 Lt; 2014-12-19 – 200,00 Lt. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių ieškovės nurodytą auklei skiriamą 1 600,00 Lt sumą mėnesiui, taip pat nėra ir kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tokia suma yra pagrįsta ir būtina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokią sumą įtraukti į vaiko poreikių tenkinimo sumą vienam mėnesiui. Teismas, nustatydamas vaiko poreikius, turi vertinti faktiškai patiriamus nepilnamečio vaiko poreikius ir negali remtis prielaidomis, dėl ateityje galimai atsirasiančių išlaidų. Nors apeliantė nesutinka, jog teismas auklės paslaugas vertino, kaip prabangos gyvenimo apraišką, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks vertinimas yra teisingas nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ieškovės nurodomą lėšų poreikį atitinkamos auklės paslaugoms. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, įvertino, kad auklės arba ikimokyklinės ugdymo įstaigos paslaugos yra būtinos, tačiau sprendė, kad būtinus vaiko poreikius šiuo aspektu gali patenkinti ir mažesnė, nei ieškovė nurodė, piniginių lėšų suma.
Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, taigi atsakovas gali sau leisti mokėti apeliantės prašomą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis 2014 metais siekė daugiau nei 3 500,00 Lt, o teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis siekia 1 900,00 EUR, plius papildomos premijos, kurios priklauso nuo įmonės finansinės situacijos ir įnašo į įmonės darbą. Teismas nustatė, kad atsakovas neturi jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto objektų. Atsakovo vardu yra registruotas motociklas YAMAHA XV 1900. Atsakovas taip pat dar turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovo sutuoktinės pajamos yra apie 1 500,00 EUR, neatskaičius mokesčių. Byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamas sudaro 1 450,00 EUR. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei ir jos dukrai B. L. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ieškovė gyvena su dukterimis. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: automobiliai HONDA CIVIC ir NISSAN NOTE. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Apeliantė apeliaciniame skunde, teigia, kad atsakovo pajamos yra didesnės dėl jo gaunamų premijų. Nors iš dalies apeliantė teisi, jog dėl gaunamų premijų atsakovo pajamos yra didesnės, tačiau svarbu įvertinti tai, jog gaunamos premijos nėra pastovi darbo užmokesčio dalis, todėl negali būti vertinamos kaip pastovios atsakovo mėnesinės darbo pajamos, kuriomis remdamasis teismas priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Apeliantė teigia, kad tokios atsakovo pajamos leidžia jam teikti ieškovės prašomą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės aplinkybių vertinimu. Vaiko poreikių vertinimas, vien atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi atsiranda galimybė sąmoningai padidinti vaiko poreikių tenkinimui reikalingas sumas. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo kitų išlaikytinių (dukterų) poreikių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliantės argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės įtakos neturi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino aplinkybes, kad atsakovas turi dar dvi nepilnametes išlaikomas dukras, ir jų kontekste sprendė apie atsakovo galimybes teikti išlaikymą ginčo šalių dukrai. Tai, kad sprendime detaliai nebuvo analizuojama, kokie yra su ginčų nesusijusių vaikų poreikiai, apsprendžia ginčo ribos - bylos nagrinėjimo objektas yra ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis, tačiau ne atsakovo su trečiuoju asmeniu nepilnamečių vaikų poreikiai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo nepilnamečių vaikų poreikių konkretus dydis neturi reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo ir atsakovo nepilnamečio vaiko poreikių dydį vienam mėnesiui ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 250,00 EUR dydžio išlaikymą.
Atsakovo prašymas prijungti papildomus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui netenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad jie neįtakoja priimamo sprendimo ir yra pateikti, nepagrindus CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete šalių dukra. Apeliantės įsitikinimu, sprendimu nustatyta bendravimo trukmė nepripažintina nuolatiniu tėvo bendravimo su vaiku pareigos vykdymu ir vaiko bendravimo su tėvu teisės užtikrinimu, be to, nustatytos bendravimo tvarkos nebus galima užtikrinti dėl ieškovės darbo laiko. Apeliantė siekia nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, kad dukra pažinotų tėtį. Apeliantė teigia, kad tarp dukros ir tėvo yra tarpusavio ryšys.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Byloje neginčijamai nustatyta, jog tiek ieškovės bendravimas su atsakovu, tiek atsakovo santykiai su trečiuoju asmeniu - jo sutuoktine - yra komplikuoti. Šios aplinkybės akivaizdžiai įtakoja ir atsakovo galimybes realizuoti tėvo teises ir pareigas nepilnametės dukros atžvilgiu. Teisėjų kolegija vertina, jog šalims šiuo metu nesugebant tarpusavio nesutarimų išspręsti taikiai, didžiausia rizika patirti žalą yra ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai. Todėl tėvų nesutarimai, o taip pat ir aplinkybės, jog atsakovas yra santuokoje ir turi dar dvi nepilnametes dukras, sąlygoja neįprastų bendravimo sąlygų nustatymą. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką jiems bendraujant vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17:30 iki 20:30 ir nuo 3 metų nustatyti, jog atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį, paimant vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10:30 val. ir grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18:00 val. Atsakovas neginčija savo teisės ir pareigos matytis ir bendrauti su vaiku, tačiau dėl šiuo metu esančių problemų jo šeimoje su trečiuoju asmeniu prašo nustatyti bendravimą kiekvieną trečiadienį nuo 17:30 val. iki 20:30 val. ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė tvarka, pagal kurią atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17:30 val. iki 20:30 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į komplikuotus šalių santykius, į sudėtingą psichologinę situaciją atsakovo šeimoje, sąlygotą paaiškėjusių ieškovės ir atsakovo santykių, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai bendravimo tvarkai. Apeliantė nesutinka, jog atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas būtų nustatytas prekybos centruose ir savo nesutikimą grindžia tuo, jog tokia aplinka yra triukšminga ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis yra didesnė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog tokios vietos yra triukšmingos ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis yra didesnė, tačiau kartu sprendžia, jog pripažinti tokias bendravimo vietas netinkamomis nėra pakankamo pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia galimybę atsakovui su ginčo šalių dukra bendrauti ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, o jeigu teismas tokią tvarką ir būtų nustatęs, tikimybė, kad atsakovas vykdytų savo pareigas gera valia, yra labai nedidelė. Tokiu atveju mažametės teisė bendrauti su tėvu liktų neužtikrinta. Be to, byloje nenustatyta, jog mažametė būtų linkusi dažnai sirgti ir turėtų specialių poreikių, taip pat nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas nesugebės pasirūpinti mažamečiu vaiku, ypač vertinant aplinkybę, kad jis jau turi vaikų auginimo patirties. Apeliantė teigia, kad nustatytas bendravimo pradžios laikas 17:30 val. nėra tinkamas, kadangi ji nespės suruošti mažamečio vaiko ir pristatyti jo į nurodytą vietą. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko pagrįstais, atsižvelgiant į Vilniaus miesto transporto intensyvumą darbo pabaigos metu, todėl yra pagrindas patikslinti teismo sprendimą ir nustatyti, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atsakovo santuokoje augančių vaikų interesus vertino svarbesniais nei ieškovės ir atsakovo dukters. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, nes jie nėra pagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas vertino visumą aplinkybių, taip pat ir visų vaikų interesus, kurie nebuvo vienintelė ir pagrindinė priežastis, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su mažamete dukra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir mažametės jo dukros Lukos emocinis ryšys dėl vaiko mažo amžiaus ir gyvenimo skyrium su tėvu nėra pakankamai susiformavęs, todėl svarbu sukurti atsakovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšį palaipsniui. Teismo skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarka neapriboja ieškovės siekio užtikrinti visavertį nepilnamečio vaiko bendravimą su savo tėvu (atsakovu), atsakovas neneigia tokios savo pareigos, todėl, šalims išsisprendus asmenines tarpusavio problemas, ginčo šalys dėl bendravimo su vaiku galės susitarti bendru sutarimu, to nepavykus padaryti, išlieka teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Apeliantės teigimu, sprendime nurodytas jos turėtų advokatės išlaidų sumos dydis 2 753,93 EUR neatitinka rašytinių įrodymų. Apeliantė nurodo, kad išlaidos sudaro tik 1 594,33 EUR. Teismas atsisakė priteisti advokato pagalbos išlaidas dėl to, kad nebuvo pateikti jų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, nors matyti, kad advokato paslaugos apeliantei buvo teikiamos tiek iki bylos, tiek proceso metu. Pažymi, kad advokato paslaugų apmokėjimas buvo atidėtas, atsižvelgiant į sunkią materialinę jos padėtį. Apeliantė teigia, kad tiek pagal CPK 98 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką teisingam sprendimui dėl advokato išlaidų paskirstymo priimti reikalinga pateikti prašymą su apskaičiavimu ir pagrindimu, kas yra atlikta, o apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai nėra imperatyviai reikalaujami.
Ieškovė į bylą yra pateikusi 2015-06-01 sąskaitą 1 159,90 EUR sumai už teisines paslaugas, suteiktas nuo 2015-02-01 iki 2015-06-01, ir ataskaitą dėl šio laikotarpio atliktų darbų, kurioje nurodyta, jog suma apmokėjimui yra 600,00 EUR; 2015-01-30 sąskaitą 434,43 EUR už teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2015-01-30 ir ataskaitą dėl šio laikotarpio atliktų darbų, kurioje nurodyta, jog suma apmokėjimui sudaro 994,33 EUR.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant teisme dydis sudaro 1 594,33 EUR, kadangi matyti, kad iki 2015-01-30 ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos už 994,33 EUR, tačiau sąskaita išrašyta tik 434,43 EUR, likusi suma, t.y. 559,90 EUR yra nurodyta 2015-06-01 sąskaitoje, kartu su 600,00 EUR dydžio suma už teisines paslaugas nuo 2015-02-01 iki 2015-06-01.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prie prašymo pridėtos sąskaitos ir ataskaitos gali būti laikomos tinkamu išlaidų paskaičiavimu, bet ne išlaidų pagrindimu, nes su sąskaitomis ir ataskaitomis nėra pateikti jokie apmokėjimo atlikimą patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisimo, yra nurodęs, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LAT 2010-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2010). Šiuo konkrečiu atveju į bylą nebuvo pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų, patvirtinančių advokato išrašytų sąskaitų ieškovei už teisinę pagalbą apmokėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei I. L. iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliantės vertinimu, sprendime iš apeliantės priteistų išlaidų atsakovo advokato pagalbai apmokėti atlyginimas yra paskirstytas nesilaikant CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pažymi, kad atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuris atmestas visiškai, tačiau atitinkamai šioje dalyje advokato išlaidos nebuvo paskirstytos, sprendime nemotyvuotos. Su šiais apeliantės argumentais teismas sutinka, todėl atsižvelgus į tai, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą-priešieškinį su trimis reikalavimais sumokėjo 600,00 EUR, laikytina, kad išlaidos advokato pagalbai dėl reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo sudaro 200,00 EUR, todėl šios išlaidos nepriteisiamos iš ieškovės. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino 60 procentų ieškovės ieškinio, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 280,00 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (((600-200)+300)*40/100).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tačiau yra pagrindas patikslinti dalyje dėl bendravimo laiko pradžios ir bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (0,5/3) ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas D. D. taip pat pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 726,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, atsakovui D. D. iš apeliantės priteisiama 610,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą patikslinti dalyje dėl bendravimo pradžios ir bylinėjimosi išlaidų, išdėstant sekančiai:
„ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-12-18, iki L. L., gimusios 2014-05-30, pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartį, pagal kurią buvo priteistas nepilnametei L. L. laikinas išlaikymas, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Nustatyti tokią atsakovo D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
- D. D. su nepilnamete dukra L. L. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 21.00 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. D. D. prieš dvi dienas įpareigojamas pranešti I. L. apie pasirinktą vietą ir laiką (bendravimo trukmę), o ieškovė sutartu laiku įpareigojama atvežti vaiką į sutartą prekybos centro žaidimų kambarį. D. D. taip pat prieš dvi dienas informuoja I. L., jei negali nustatytą dieną bendrauti su vaiku.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 90 EUR (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 280 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartimi, panaikinti.“.
Priteisti iš atsakovo D. D. ieškovės I. L. naudai 72 EUR (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės I. L. atsakovo D. D. naudai 610 EUR (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.