- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-265-585/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00334-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atlantis Fruits“
- Atsakovas
- ARKADIA MARKETING, SOCIEDAD ANONIMA
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantis Fruits“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-809-565/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantis fruits“ ieškinį atsakovei ARKADIA MARKETING, SOCIEDAD ANONIMA dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atlantis fruits“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ARKADIA MARKETING, SOCIEDAD ANONIMA 68 603,35 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už skolos sumą, skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 31 d., t. y. 12 348,60 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad veikia kaip oficiali muitines tarpininkė. Ieškovė ir atsakovė 2012 m. vasario 4 d. sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 13/12 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atstovavo atsakovę muitinėje, atliekant muitinės procedūras, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovės paslaugų kaina prieš kiekvieną muitinės procedūrą būdavo suderinama ieškovės ir atsakovės atstovų žodžiu ar elektroniniu paštu. Per visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nepateikė ieškovei pretenzijų nei dėl netinkamo paslaugų teikimo, nei dėl paslaugų kainų. Nuo 2015 m. lapkričio 30 d. atsakovei buvo nutrauktas Paslaugų teikimas pagal Sutartį. Atsakovės įsiskolinimas nutraukus paslaugų teikimą ieškovei sudarė 74 840 Eur. Atsakovė, pripažindama šią skolą, pateikė ieškovei skolos apmokėjimo grafiką, tačiau šio grafiko nesilaikė, atliko tik vieną dalinį 6 236,65 Eur mokėjimą ir liko skolinga ieškovei 68 603,35 Eur. Ieškiniu prašoma priteisti 68 603,35 Eur skola susidarė atsakovei neapmokėjus / iš dalies apmokėjus 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ATF9694 ir 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ATF9823.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 5 052 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už faktiškai pagal Sutartį suteiktas paslaugas, o šių paslaugų kaina priklausė nuo faktiškai trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų apimties ir kainos. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų suteikimo fakto ir kainos, ieškovė turi įrodyti, kad sąskaitose nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos, taip pat turi įrodyti, kokią šioje sąskaitoje nurodytų paslaugų kainos dalį sudaro trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų kaina, o kokią – ieškovės suteiktų paslaugų kaina, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovės suteiktų paslaugų kaina atitinka šalių susitarimą.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad yra suteikusi atsakovei 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ARF9694 bendrai 116 880 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ATF 9823 bendrai 5 360 Eur sumai nurodytas paslaugas, kurių atsakovė nėra apmokėjusi.
6. Į bylą pateiktas 2016 m. liepos 3 d. apmokėjimo grafikas, kuriame nurodyta 74 840 Eur atsakovės skola ir šios skolos grąžinimo grafikas, nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą. Kaip paaiškino liudytoja I. J. (ieškovės buhalterė), šį dokumentą sudarė ieškovės direktorius ir perdavė liudytojai, kad ši išsiųstų jį atsakovei. Liudytoja apmokėjimo grafiką išsiuntė atsakovės buhalterei, kuri grąžino ši grafiką pasirašytą. Liudytojos I. J. paaiškinimai, kad, ieškovės direktoriaus teigimu, grafikas buvo suderintas su atsakovės direktoriumi, nėra įrodyti. Kaip matyti iš atsakovės atstovo paaiškinimų ir su tripliku pateiktų parašų pavyzdžių, 2016 m. liepos 3 d. apmokėjimo grafikas nebuvo pasirašytas atsakovės direktoriaus asmeniškai, o buvo panaudota atsakovės direktoriaus parašo faksimilė, kuria turėjo galimybę pasinaudoti ir atsakovės buhalterė. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovės direktorius sutiko su atsakovės skola ieškovei, nurodyta 2016 m. liepos 3 d. apmokėjimo grafike.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui išėjus priimti sprendimo, pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Ieškovė nurodė, kad po teismo posėdžio jai pavyko gauti dokumentus iš trečiųjų asmenų, kurie ieškovės užsakymu suteikė paslaugas atsakovės naudai. Ieškovės teigimu, šie dokumentai patvirtina, kad tretieji asmenys ieškovės užsakymu suteikė paslaugas atsakovės naudai, už kurias ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės šioje byloje pareikštu ieškiniu.
Atsiliepimas
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jau 2020 m. balandžio 6 d. atsiliepimu į ieškinį nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybėmis, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog užsakė tretiesiems asmenims atsakovės naudai suteikti su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas ir kad už šias paslaugas tretiesiems asmenims sumokėjo. Atsakovės argumentai, kuriais atsakovė grindė nesutikimą su ieškiniu, ir įrodinėjimo dalykas ieškovei buvo žinomi nuo 2020 m. balandžio 6 d. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje nereiškė prašymo dėl papildomų įrodymų, kurie buvo pateikti su 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu, pateikimo, nenurodė aplinkybių, kad neturėjo galimybės ankščiau kreiptis į paslaugas atsakovės naudai suteikusius trečiuosius asmenis dėl šių dokumentų pateikimo, kad tretieji asmenys delsė ieškovei pateikti prašomus dokumentus.
Šalies argumentai
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pateikė didelės apimties papildomus dokumentus, tačiau konkrečiai nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kokių su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose, pagal kurias ieškovė prašo priteisti ieškinyje nurodytą skolą, nurodytų paslaugų suteikimo faktą ir kainą patvirtina šie papildomi įrodymai. Atsižvelgęs į tai, ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Atlantic Fruits“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teisme ieškovės pasirinktas advokatas jos interesams atstovavo netinkamai, todėl buvo pažeista ieškovės teisė į šalių lygiateisiškumą procese, rungtyniškumo principas. Ieškovė dėl netinkamo atstovavimo nebuvo tinkamai informuota apie konkrečių įrodymų gavimo ir pateikimo teismui būtinumą, todėl įrodymai iš trečiųjų asmenų buvo gauti per vėlai. Todėl yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnio išimtis dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje.
10.2. Įrodymai, nors ir pavėluotai, tačiau buvo pateikti į bylą 2020 m. rugpjūčio 21 d., įrodymai pateikti per elektroninę teismų sistemą, atsakovės atstovas su pateiktais įrodymais turėjo galimybę susipažinti. Be to, ieškovė turi įstatymų garantuojamą teisę civilinėje byloje paduoti apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateikti įrodymai galėtų vilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje.
10.3. Naujai pateikti įrodymai turi esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui, kadangi tai yra pagrindiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos paslaugų suteikimo aplinkybės. TIR knygelė, atsakovės užsakymo dokumentas, CMR Važtaraščiai, Transporto priemonių svėrimo pažymos, trečiųjų šalių išrašytos PVM Sąskaitos-faktūros ir jų detalizacija su aptarnautų krovininių automobilių ir priekabų ir/ar puspriekabių numeriais patvirtina faktą, kad PVM Sąskaitose-faktūrose Nr. AFT9694, ATF9823 nurodytos paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos atsakovei.
10.4. Pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise teikti įrodymus apeliacinėje instancijoje nėra.
10.5. Nepriėmus kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, būtų užkirsta galimybė ieškovei tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Šioje byloje nėra susiklosčiusių tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės ir prijungti naujus įrodymus, teikiamus kartu su apeliaciniu skundu. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą.
11.2. Atsižvelgiant į ieškovės pakartotinius pranešimus apie ketinamus pateikti papildomus dokumentus, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė civilinės bylos šalims galutinį terminą iki 2020 m. liepos 31 d. pateikti į civilinę bylą papildomus įrodymus. Taigi, teismas buvo aktyvus ir ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus. Be to, teismas pagrįstai atsisakė prijungti ieškovės teiktus naujus įrodymus, kadangi toks prašymas pateiktas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės.
11.3. Priešingai, nei teigia ieškovė, naujų įrodymų prijungimas neabejotinai užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi pati ieškovė prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, pateiktų įrodymų apimtis yra didelė, pateikti dokumentai nėra susistemizuoti, nėra nurodoma ką patvirtina konkretus įrodymas ir koks pateikiamų dokumentų tarpusavio ryšys, nėra nurodoma, kaip konkretūs įrodymai pagrindžia ieškovės prašomą priteisti skolą.
11.4. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai surašyti lietuvių kalba. Atsakovė yra užsienio bendrovė, per terminą atsiliepimui į skundą pateikti neturėjo galimybės ir susitarti dėl atstovavimo su advokatu, ir išversti šių ieškovės naujai pateiktų dokumentų bei su jais susipažinti, taip pat pateikti savo įžvalgas advokatui.
11.5. Netinkamai pirmosios instancijos teisme ieškovei teiktos teisinės paslaugos nesudaro pagrindo prijungti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje. Netinkamas atstovavimas nepanaikina proceso dalyvio pareigos elgtis aktyviai ir rūpestingai, t. y. pasirūpinti reikalingais įrodymais ir juos laiku pateikti teismui.
11.6. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai niekaip nepagrindžia ieškiniu keliamų reikalavimų atsakovės atžvilgiu, nes nesutampa laikotarpiai, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Absoliuti dauguma ieškovės teikiamų dokumentų yra akivaizdžiai nesusiję su ginčo sąskaitomis, kuriomis remiantis ieškovė siekia prisiteisti skolą. Be to, akivaizdžiai nesutampa ieškovės ir trečiųjų asmenų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodomos paslaugos.
11.7. Ieškovės banko išrašai, kuriuose pažymėti ieškovės atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims, taip pat nepagrindžia ieškovės reikalavimų atsakovės atžvilgiu.
11.8. Ieškovė neįrodė, kad reikalaujamos priteisti sumos buvo suderintos su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. Apeliantė ir atsakovė 2012 m. vasario 4 d. sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 13/12, kuria apeliantė, veikdama kaip oficiali muitinės tarpininkė, įsipareigojo tarpininkauti atsakovei muitinėje atliekant muitinės procedūras, o atsakovė įsipareigojo sumokėti apeliantei už suteiktas paslaugas. Nors Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad atsiskaitoma pagal nustatytus įkainius, tačiau konkretūs įkainiai už apeliantės suteiktas paslaugas Sutartyje nėra nurodyti. Byloje nėra ginčo, kad prieš kiekvienos konkrečios muitinės procedūros atlikimą telefonu ar elektroniniu paštu šalys suderindavo kainą už tarpininkavimą atliekant šią procedūrą.
14. Apeliantė į bylą pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 1) 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATF9694 bendrai 116 880 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATF9823 bendrai 5 360 Eur sumai, teigdama, kad atsakovės skola pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra 68 603,35 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog yra suteikusi atsakovei 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ARF9694 bendrai 116 880 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ATF 9823 bendrai 5 360 Eur sumai nurodytas paslaugas, kurių atsakovė nėra apmokėjusi, todėl apeliantės ieškinį atmetė.
16. Apeliantė 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pirmosios instancijos teismui išėjus priimti sprendimo, pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Apeliantė nurodė, kad po teismo posėdžio jai pavyko gauti dokumentus iš trečiųjų asmenų, kurie apeliantės užsakymu suteikė paslaugas atsakovės naudai. Šie dokumentai, apeliantės teigimu, patvirtina, kad tretieji asmenys apeliantės užsakymu suteikė paslaugas atsakovės naudai, už kurias apeliantė prašo priteisti skolą iš atsakovės šioje byloje pareikštu ieškiniu.
17. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo netenkino konstatavęs, kad atsakovės argumentai, kuriais atsakovė grindė nesutikimą su ieškiniu, ir įrodinėjimo dalykas apeliantei buvo žinomi nuo 2020 m. balandžio 6 d., tačiau apeliantė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nereiškė prašymo dėl papildomų įrodymų, kurie buvo pateikti su 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu, pateikimo, nenurodė aplinkybių, kad neturėjo galimybės ankščiau kreiptis į paslaugas atsakovės naudai suteikusius trečiuosius asmenis dėl šių dokumentų pateikimo, kad tretieji asmenys delsė apeliantei pateikti prašomus dokumentus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, kurie buvo teikti 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir prašo juos prijungti prie bylos.
19. EŽTT yra nurodęs, kad apeliaciniame procese reikia atsižvelgti į ekonomiškumo ir efektyvumo principus bei vertinti nacionalinės apeliacinės sistemos pobūdį, kokias kompetencijas turi šios instancijos teismai, kokius klausimus sprendžia (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas Eriksson v. Sweden, 66, 69; 1991 m. spalio 29 d. sprendimas Helmers v. Sweden, 36; 2005 m. vasario 08 d. sprendimas Miller v. Sweden, 29-30).
20. Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).
21. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 ir 306 straipsniai).
22. Civiliniame procese ginčas nagrinėjamas pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodomais argumentais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, o tai savaime reiškia, kad teismo galimybė nustatyti objektyvią tiesą civiliniame procese yra ribota. Tokį apribojimą lemia ir kitos sąlygos – pirmiausia civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis), reikalaujantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką mažiausiomis galimomis sąnaudomis. Todėl tinkamas bylos išnagrinėjimas negali būti suprantamas kaip laiko ir materialinių sąnaudų neapribotas objektyvios tiesos paieškos šalių ginčo santykyje procesas, o reikalauja maksimalaus reikšmingų aplinkybių atskleidimo protingomis sąnaudomis. Be to, įgyvendinant vienos šalies procesines teises, negali būti iš esmės paneigiamos priešingos šalies teisės į sąžiningą procesą, kurio turinio dalį sudaro ir greitas bylos išnagrinėjimas bei teismo sprendimo įvykdymas, tai kyla iš šalių lygiateisiškumo, lygybės prieš įstatymą ir teismą principų (CPK 6 ir 17 straipsniai).
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
24. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
25. Taigi, pagal bendrą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Tačiau draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.
26. Kitos, CPK 314 straipsnyje nenurodytos aplinkybės, kurios teismo turi būti įvertintos sprendžiant ar nauji įrodymai gali būti priimti, reikšmingos sprendžiant ar egzistuoja įstatyme nustatytieji du savarankiški išimtiniai pagrindai ir ar jie turi būti taikomi, bet negali būti aiškinamos kaip savarankiškai sudarančios kitus, įstatyme nenustatytus pagrindus naujiems įrodymams priimti. Todėl kasacinio teismo išaiškinimas, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą) turi būti suprantamas kaip nurodantis įstatyme nustatytų išimčių taikymo sąlygas atsižvelgiant į bendruosius civilinio proceso principus, bet ne kaip nustatantis savarankiškas įstatyme nenumatytas išimtis. CPK 314 straipsnyje numatytos išimtys negali būti nepagrįstai plečiamos.
27. Pavyzdžiui, jeigu asmuo, prašantis priimti naujus įrodymus, naujų įrodymų pateikimą grindžia vėlesne jų pateikimo iškilimo būtinybe, teismas, spęsdamas ar taikyti šią išimtį, įvertina, ar prašantis asmuo nepiktnaudžiauja savo procesine teise, ar prašomi priimti nauji įrodymai tikėtinai turės įtakos bylos išsprendimo rezultatui. Kuo didesnė naujų įrodymų įtakos rezultatui tikimybė, tuo kaip mažiau reikšminga gali būti įvertinta bylos nagrinėjimo užvilkinimo grėsmė, tačiau, nustačius piktnaudžiavimą procesine teise teikti įrodymus, t. y. tokios procesinės teisės naudojimą prieš šios teisės paskirtį, naujų įrodymų tikėtinos įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui svarbai turi būti teikiama mažesnė reikšmė arba tokia reikšmė apskritai nevertinama.
28. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 31 d. Nutarimu Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ patvirtintas teismų praktikos apibendrinimas, kuriame nurodyta, kad esant šioms (CPK 314 straipsnyje nustatytoms) išimtims, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus. Pirmoji naujų įrodymų pateikimo sąlyga susijusi su pirmosios instancijos teismo padarytais CPK normų, reglamentuojančių įrodymų pateikimą ir priėmimą, pažeidimais, o antroji sąlyga (kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė apeliacinės instancijos teismui iškyla vėliau) yra susijusi su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų sąsajumo, leistinumo, patikimumo, pakankamumo ir įrodinėjimo dalyko įrodytumo nepagrįstumu, taip pat kasacinio teismo nutarties, kuria buvo panaikintas apeliacinio teismo sprendimas ar nutartis ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, motyvais.
29. Kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio, atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybėmis, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog užsakė tretiesiems asmenims atsakovės naudai suteikti su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas ir už šias paslaugas tretiesiems asmenims sumokėjo. Apeliantė 2020 m. balandžio 26 d. dublike nurodė, kad pateiks teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius trečiųjų asmenų paslaugų atsakovės naudai suteikimo faktą, pasibaigus Lietuvoje įvestam karantinui. Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi šalims buvo nustatytas galutinis terminas iki 2020 m. liepos 31 d. pateikti į bylą papildomus įrodymus, tačiau apeliantė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo. Pažymėtina, kad išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, teismas daugiau jokių procesinių veiksmų byloje neatlieka ir tuo metu privalo priimti sprendimą arba vieną iš nutarčių, t. y. nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, baigti bylą nepriėmus sprendimo, taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus (CPK 258 straipsnio 1 dalis).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai pavėluotą įrodymų pateikimą grindžia teiginiu, kad nesitikėjo, jog atsakovė prieštaraus apeliantės ieškinio reikalavimams. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina ir juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, kad esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 46 punktas). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kadangi teikiami įrodymai, pasak apeliantės, skirti jau ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl apeliantė turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo.
31. Svarbu ir tai, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei jos įrodinėjimo pareigą, atidėjo bylos nagrinėjimą ir nustatė terminą įrodymams pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis), bet ieškovė pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu įrodymų nepateikė, todėl bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pagal byloje buvusius įrodymus ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai buvo nepakankami, prieštaringi, neleistini, nesusiję su ginčo dalyku, o jų vertinimo pagrindu padarytos išvados – neišsamios ar kitaip netinkamos.
32. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškinio reikalavimą pagrindžiantys įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti dėl apeliantę atstovavusio advokato kaltės, taip pat nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio išimtį ir priimti apeliantės naujai pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad šalis savarankiškai pasirenka atstovą procese, o šalies atstovo atliekami procesiniai veiksmai paprastai pripažįstami pačios šalies atliktais veiksmais (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Netinkamo atstovavimo atveju neigiamos pasekmės negali tekti kitai sąžiningai bylos šaliai, o apeliantė savo teises gali ginti kitais teisių gynimo būdais, pvz. reikalaudama žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 20 straipsnio 9 dalis).
33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalis įrodymų (trečiųjų asmenų PVM sąskaitos faktūros) nėra susijusios su nagrinėjamu ginču. Liudytoja I. J. (apeliantės buhalterė) paaiškino, kad 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ARF9694 bendrai 116 880 Eur sumai turėjo būti išrašyta už 2015 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas, o 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ATF9823 bendrai 5 360 Eur sumai turėjo būti išrašyta už 2015 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas. Tuo tarpu dalis apeliantės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašytos už kitais laikotarpiais trečiųjų asmenų teiktas paslaugas. Taip pat dalyje apeliantės pateiktų sąskaitų yra nurodytos visai kitos paslaugos, nei nurodytos atsakovei išrašytose sąskaitose.
34. Įvertinusi aplinkybę, kad apeliantės teikiami įrodymai buvo sudaryti anksčiau ir galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu ar vėlesniais apeliantės teiktais procesiniais dokumentais, apeliantė nenurodė reikšmingų pripažintinais argumentų, patvirtinančių, kad ji neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, bet nurodė, kad įrodymai nebuvo pateikti dėl pačios apeliantės atstovo veiksmų (neveikimo), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantė nepateikė įrodymų bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, todėl šis pagrįstai atsisakė priimti įrodymus pateiktus po bylos išnagrinėjimo ir teismo išėjimo į pasitarimų kambarį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtais įrodymais apeliantė siekė pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tokių įrodymų apeliantė nėra pateikusi, nėra pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo. Taigi, nenustatytos nė vienos iš dviejų CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymo sąlygos.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės naujai teikiamų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė pateikė didelės apimties papildomus dokumentus, tačiau konkrečiai nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kurių su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias apeliantė prašo priteisti ieškinyje nurodytą skolą, nurodytų paslaugų suteikimo faktą ir kainą patvirtina šie papildomi įrodymai, taip pat - kuris iš pateiktų įrodymų patvirtina kurios konkrečios paslaugos suteikimą ir jos kainą. Be to, kaip jau buvo minėta, dalis apeliantės pateiktų įrodymų, akivaizdžiai nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantė turėjo galimybę kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas teigti, kad apeliantė piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės kartu su skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai vien naujais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti, ir apeliantė nenurodo jokių kitų motyvų, kurie pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes pagal į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog yra suteikusi atsakovei 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ARF9694 bendrai 116 880 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ATF 9823 bendrai 5 360 Eur sumai nurodytas paslaugas. Ieškovė, kaip minėta, įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl patenkinti ieškovės reikalavimų pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, ieškinio tenkinimui pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
38. Atsakovė ARKADIA MARKETING, SOCIEDAD ANONIMA pateikė prašymą priteisti jai 3 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą). Atsakovė kartu su prašymu pateikė įrodymus, kad yra apmokėjusi tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2 000 Eur.
39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 891,24 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį, pagrindų nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio nenustatyta, sprendžia, kad atsakovei iš apeliantės priteistina 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantis fruits“ atsakovės ARKADIA MARKETING, SOCIEDAD ANONIMA naudai 1 891,24 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.