Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2483-1142/2024 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei E. D. dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovės E. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovės E. D. ieškinį atsakovui L. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34. Atsakovė E. D. atsiliepimo į ieškovo V. B. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo V. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

36. Apeliacijos dalyką pagal ieškovo V. B. apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

37. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei E. D. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. B.. Ieškovas V. B. notaro patvirtintu 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškimu pripažino V. B. tėvystę ir tuo pagrindu Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus atliktame 2016 m. gruodžio 21 d. gimimo įraše Nr. 444 jis yra nurodytas kaip V. B. tėvas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2020 m. gegužės mėn. ieškovas V. B. ir atsakovė E. D. gyveno kaip šeima. Šalims išsiskyrus, dukra V. B. liko gyventi su atsakove E. D..

38. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis nėra V. B. tėvas ir pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 21 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje išduoto gimimo įrašo Nr. 444 dalį, kurioje V. B. tėvu nurodytas V. B., taip pat prašė atnaujinti praleistą senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti. Ieškovas nurodė, kad nuo tada, kai išsiskyrė, nebepalaiko jokių ryšių nei su atsakove E. D., nei jos dukra V. B.. Jis nėra biologinis V. B. tėvas, tarp jų nėra susiformavęs emocinis ir socialinis ryšys, jie nebendrauja. Yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, tačiau poreikis nustatyti tikrąją vaiko kilmę ir biologinį tėvą sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti. Ieškovo V. B. žiniomis, biologinis vaiko tėvas yra L. B., kuris, nuginčijus tėvystę, turėtų būti pripažintas vaiko tėvu.

39. Atsakovė E. D., su šia civiline byla sujungtoje byloje pareiškusi ieškinį V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip pat šioje byloje pareiškusi ieškinį L. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, patvirtino, kad V. B. nėra V. B. biologinis tėvas, o V. B. biologinis tėvas yra L. B.. Teismo posėdžio metu atsakovė E. D. ir jos atstovė patikslino, kad tuo atveju, jeigu E. D. ieškinys atsakovui L. B. būtų atmestas, išlaikymas dukrai turėtų būti priteistas iš ieškovo V. B..

40. Atsakovas L. B. su pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesutiko, byloje mergaitės tėvystės nepripažino ir DNR tėvystės tyrimą atlikti atsisakė, teigdamas, kad su E. D. 2015 m. vasarą turėjo atsitiktinius vienkartinius intymius santykius, po kurių ji niekada nesikreipė į atsakovą, nurodydama, kad laukiasi jo vaiko, o ieškinį pareiškė tik po aštuonerių metų nuo vaiko gimimo.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad aplinkybė, jog ieškovas V. B. nėra biologinis V. B. tėvas ieškovui buvo atskleista ir žinoma dar iki vaiko gimimo, o po dukros gimimo jo paties iniciatyva 2016 m. gruodžio 21 d. notaro patvirtintu savanorišku pareiškimu jis pripažino tėvystę, teismo posėdyje patvirtino tai daręs turėdamas tikslą prisiimti tėvo pareigas vaikui, šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovas faktiškai vykdė tėvo pareigas V. B., taip pat nustatęs byloje esant prieštaringų duomenų apie galimą biologinį vaiko tėvą ir šių prieštaravimų nesant galimybės pašalinti moksliniais įrodymais ir patikimais įrodomaisiais faktais, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas tik po to, kai ieškovui buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, įvertinęs tai, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei ginčyti ir nenustatyta pagrindo šį terminą atnaujinti, atsižvelgdamas į posėdyje pateiktą institucijos išvadą, jog tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų, darė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo, teisinio apibrėžtumo ir stabilumo principų, todėl ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmetė.

42. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad jis prieštarauja EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai tėvystės nuginčijimo bylose, teismo išvados dėl nepakankamų duomenų apie V. B. biologinį tėvą neatitinka byloje nustatytas aplinkybes, padarytos netinkamai taikant CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismo išvados dėl senaties termino taikymo padarytos neįvertinus vaiko interesų teisės žinoti savo kilmę kontekste. Ieškovas taip pat apeliuoja į savo teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimo draudimą, galintį lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.

43. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vertindamas įrodymus, padarė prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms išvadą, jog byloje nėra nustatyta jokių patikimų įrodomųjų faktų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą apie V. B. biologinį tėvą. Ieškovo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. B. biologinis tėvas yra L. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

44. CK 3.148 ir CPK 389 straipsniai reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (giminystės ryšį įrodančios ekspertizių išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei asmuo atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį asmens atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. CPK 389 straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šio teisinio reguliavimo kontekste yra išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 34 punktas).

46. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Vertinant šalių paaiškinimus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes ir darydamas išvadas dėl V. B. biologinio tėvo, netinkamai taikė atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuojančias materialiąsias teisės normas (CK 3.148 ir CPK 389 straipsnius) ar netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo L. B. tėvystės nustatymui padaryta išsamiai ištyrus ir įvertinus visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remiantis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

48. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje nėra surinkta ir nustatyta jokių patikimų įrodomųjų faktų, patvirtinančių atsakovo L. B. tėvystę.

49. Teismo posėdyje ieškovas V. B. paaiškino, kad E. D. jam niekada nėra atskleidusi, kas yra biologinis V. B. tėvas, tačiau iš kito asmens, kurį ieškovas atsisakė įvardinti, sužinojo, kad tai gali būti atsakovas L. B.. Atsakovė E. D. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu L. B. susipažino 2011 m., po dvejų metų su juo pradėjo bendrauti artimiau, dažnai susitikdavo ir leisdavo laiką, palaikė intymius santykius, nors kartu niekada negyveno; 2016 m. pavasarį (balandžio mėn.) ieškovė suprato, kad laukiasi, būdama nėščia dar kažkiek bendravo su atsakovu, kuriam apie nėštumą buvo žinoma, tačiau greitai jų santykiai nutrūko; vaikas gimė ankščiau laiko, t. y. po 8 mėnesių; apie dukters gimimą atsakovas sužinojo tą pačią dieną, kai dukra gimė, nes tą žinią jam pranešė ieškovės pusseserė; per visą laikotarpį nuo ieškovės draugystės su atsakovu pradžios iki to momento, kai ji sužinojo, kad pastojo, t. y. iki 2016 m. balandžio mėn., ieškovė intymių santykių su kitais asmenimis neturėjo, todėl mano, kad atsakovas yra biologinis dukros V. B. tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovė E. D. nurodė neprisimenanti, kada tiksliai iki dukros gimimo su atsakovu susitikinėjo, pripažino, kad nei apie nėštumą, nei apie vaiko gimimą ji atsakovo neinformavo, nes pradėjo bendrauti su ieškovu V. B., tai, kad atsakovui ieškovės pusseserė pranešė apie dukters gimimą, jai sakė pati pusseserė, tik prieš prasidedant šiam teisminiam procesui ji pasiūlė atsakovui pasidaryti DNR testą, papildomai nurodė, kad L. B. dukra ir V. B. yra labai panašios, V. B. atsakovo nėra mačiusi ar bendravusi su juo.

50. Atsakovas L. B. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis nėra V. B. biologinis tėvas ir atsisakė atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Jis tvirtino, kad tarp šalių niekada nebuvo jokių tęstinių asmeninių santykių, apytiksliai 2015 m. vasarą (buvo šilta) su E. D. turėjo atsitiktinius vienkartinius intymius santykius, po kurių ji niekada nesikreipė į atsakovą, nurodydama, kad laukiasi jo vaiko. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad 2016 m. su atsakove artimai nebendravo ir aplinkybę, kad jis gali būti vaiko tėvas, atsakovė pranešė apytiksliai 2023 m.

51. Kadangi byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, prašymų apklausti liudytojus, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius šalių paaiškinimus apie L. B. ir E. D. bendravimą laikė prieštaringais. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad L. B. ir E. D. iki vaiko gimimo bendrai negyveno, atsakovas L. B. niekada nėra bendravęs su V. B., nėra teikęs jai išlaikymo ar kitokios paramos, o E. D. ir nereikalavo prisidėti prie vaiko išlaikymo ir apie tai, kad L. B. gali būti vaiko tėvas atskleidė jam tik prieš prasidedant šiam teisminiam procesui. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė byloje surinktų duomenų visumos kaip pakankamos, kad ją galima būtų vertinti patikimais įrodomaisiais faktais. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakovo L. B. atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo, toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad pagal byloje susiklosčiusią situaciją L. B. biologinės tėvystės nustatymas būtų grįstas ne objektyviais faktiniais duomenimis, bet CK 3.148 straipsnio 2 dalyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o tai savaime neužtikrintų nepilnametės V. B. teisės žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą.

52. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 14 punktas; 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, 22 punktas). Todėl vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją, byloje esant prieštaringiems duomenims apie galimą biologinį V. B. tėvą ir šių prieštaravimų nesant galimybės pašalinti moksliniais įrodymais ir patikimais įrodomaisiais faktais, nuginčijus ieškovo V. B. tėvystę, V. B. kiltų grėsmė likti be tėvo ir išlaikymo.

53. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde teigia, kad šios kategorijos bylose didelį vaidmenį turi susiklostę emociniai ryšiai tarp vaiko ir tėvo, atsakovė E. D. teismo posėdyje pati patvirtino, jog šiuo metu tarp V. B. ir ieškovo jokio emocinio kontakto nebebūtų, dukra neatpažintų ieškovo, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovo manymu, V. B. interesus labiau atitiktų situacija suteikti galimybę jai bendrauti su savo biologiniu tėvu ir tarp jų užsimegztų emocinis ryšys.

54. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog iš tiesų kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kasacinio teismo praktikoje vienas iš kriterijų bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, įvardijamas susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

55. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. B. nuo gimimo turi reikšmingų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jos nuomonė bylai aktualiais klausimais negali būti išreikšta ir įvertinta. Byloje pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas patvirtina, kad V. B. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismo posėdyje atsakovė E. D. paaiškino, kad dėl sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) dukra nevaikšto, nekalba ir reaguoja tik į artimiausios aplinkos žmones, todėl ieškovo V. B. šiuo metu jau nepažintų, nors šalims gyvenant kartu, dukra būdavo linksma, kai ieškovas paimdavo į rankas, jį atpažindavo. Po išsiskyrimo V. B. du kartus buvo atėjęs aplankyti dukros, šuniuko, tačiau dukra jo jau neatpažino. Ieškovas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo tada, kai išsiskyrė su atsakove E. D., su V. B. nebendrauja, nelanko, jos reikalais nesidomi ir jokio ryšio su V. B. nebėra.

56. Esant nurodytos aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. B. sveikatos būklė šiuo atveju taip pat turi įtakos jos emociniam bei socialiniam ryšiui su ieškovu V. B., šalims gyvenant kartu, tarp ieškovo ir vaiko buvo susiformavęs tam tikras emocinis ryšys, lėmęs pozityvias vaiko reakcijas į ieškovą, kaip į savo artimos aplinkos asmenį, o šio ryšio susilpnėjimą (praradimą) iš esmė nulėmė šalių bendro gyvenimo pabaiga ir netinkamas ieškovo pareigos reguliariai bendrauti su dukra vykdymas, nuo kurios ieškovas nebuvo atleistas bendram šalių gyvenimui pasibaigus. Šiuo procesiniu sprendimu pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje nėra surinkta ir nustatyta jokių patikimų įrodomųjų faktų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą apie V. B. biologinį tėvą. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl šiuo metu prarasto emocinio ryšio su V. B. bei biologinio tėvo galimybių iš naujo užmegzti emocinį ryšį su vaiku atmestini kaip nepagrįsti.

57. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas teikiamas vaiko interesams. Ieškovas taip pat nurodo, kad šioje byloje reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo negalima aklai taikyti ieškinio senaties termino, o pagrindinis kriterijus turi būti vaiko interesai, įskaitant vaiko teisė žinoti savo kilmę.

58. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

59. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, būtina įvertinti ir vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę. Siekiant įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).

60. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas V. B. praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti ir byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas apie ginčijamus duomenis sužinojo 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. jau pareiškimo tvirtinimo pas notarą metu ieškovas žinojo, kad jis nėra biologinis V. B. tėvas, tačiau ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo teisme pareiškė 2024 m. balandžio 2 d. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad ieškovas būtų apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę.

61. Nors, kaip minėta, kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs galimybę sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą tėvystės nuginčijimo byloje atsižvelgti ir į vaiko interesus, tačiau pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą tikslu užtikrinti V. B. teisę žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą nenustatyta. Šiuo procesiniu sprendimu pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje nėra surinkta ir nustatyta jokių patikimų įrodomųjų faktų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą apie V. B. biologinį tėvą. Taip pat konstatuota, kad V. B. dėl sveikatos būklės negali išreikšti nuomonės bylai aktualiais klausimais, taigi ir dėl noro žinoti savo biologinį tėvą. Ieškovas, savo noru ir valia pripažinęs V. B. tėvystę, po išsiskyrimo su V. B. motina visiškai nusišalino nuo V. B. priežiūros, išlaikymo ir bendravimo su vaiku. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo ieškovo ir V. B. ryšio susilpnėjimą (praradimą) vertinti ieškovo naudai ir spręsti, kad šiuo atveju biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams. Nagrinėjamoje byloje prioritetas teiktinas V. B. teisei išsaugoti stabilius šeimos ryšius.

62. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde taip pat apeliuoja į savo teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimo draudimą, galintį lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.

63. Tačiau iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

64. EŽTT yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

65. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68).

66. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

67. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 7 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 7 punktas). Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 28 punktas). Asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 18 punktas).

68. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. B. tėvystę patvirtino savanorišku pripažinimu. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog dar iki vaiko gimimo jis žinojo, kad nėra biologinis E. D. vaiko tėvas, pats pasiūlė suteikti jos dukrai savo pavardę, norėjo kurti šeimą, kartu su ieškove rūpintis dukra. Visą šalių bendro gyvenimo laiką ieškovas rūpinosi šeima ir išlaikė nepilnametį vaiką. Ieškovas neįrodinėjo, kad buvo apgautas, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo ją pripažindamas. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo teisme ieškovas pareiškė beveik po aštuonerių metų laiko po vaiko gimimo, praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti ir byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Byloje esant prieštaringiems duomenims apie galimą biologinį V. B. tėvą ir šių prieštaravimų nesant galimybės pašalinti moksliniais įrodymais ir patikimais įrodomaisiais faktais, nuginčijus ieškovo tėvystę, V. B. kiltų grėsmė likti be tėvo ir išlaikymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vien tai kad ieškovas persigalvojo ir nebenori vykdyti tėvo pareigų (nes nebegyvena kartu su E. D. ir nenori materialiai išlaikyti dukrą), savaime nesudaro pagrindo tėvystei ginčyti.

69. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog V. B. interesų visuma sudaro iš esmės pakankamą pagrindą pirmenybę suteikti jai, o ne ieškovo teisei į privataus gyvenimo gerbimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo teisių apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nukrypimo nuo teisingos interesų pusiausvyros.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Apibendrindama išdėstytas argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo V. B. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir vaiko interesų apsaugą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl tėvystės nuginčijimo, remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl ši skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

72. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

73. Atmetus ieškovo V. B. apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas L. B. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 237,90 Eur (2024 m. III ketv. (7 punktas)) = 2 909,27 Eur), todėl ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui L. B. priteisiamas 1 000 Eur tokių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.