Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei E. D. dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat ieškovės E. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovės E. D. ieškinį atsakovui L. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad E. D. yra nepilnametės V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mama, vaiko gimimo liudijime ieškovas V. B. nurodytas kaip vaiko tėvas. Ieškovas V. B. kaip vaiko tėvas įrašytas V. B. ir E. D. (duomenys neskelbtini) notaro patvirtinto pareiškimo pagrindu, ieškovui savanoriškai pripažinus tėvystę. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2020 metų E. D. ir V. B. gyveno kartu kaip šeima, nuo 2020 metų šalys kartu nebegyvena.

8. Ieškovas V. B. teismo prašo pripažinti, kad jis nėra V. B. tėvas. Su šia civiline byla sujungtoje byloje pareikštu ieškiniu E. D. prašo nustatyti dukros V. B. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš V. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnametei dukrai V. B. išlaikyti. Bylos nagrinėjimo metu E. D. taip pat pareiškė reikalavimą atsakovui L. B. ir prašo nustatyti, kad atsakovas L. B. yra V. B. tėvas ir priteisti iš atsakovo L. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnametei dukrai V. B. išlaikyti. Teismo posėdžio metu atsakovė E. D. ir jos atstovė patikslino, kad tuo atveju, jeigu E. D. ieškinys atsakovui L. B. būtų atmestas, išlaikymas dukrai turėtų būti priteistas iš ieškovo V. B..

9. Taigi šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei nepilnametės V. B. išlaikymo. Byloje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kurio ginčo nėra. Kadangi tėvystės nustatymo ir išlaikymo klausimai gali būti išspręsti tik prieš tai išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, pirmiausia nagrinėtinas ieškovo V. B. pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, o išsprendus šį reikalavimą, spręstina ir dėl kitų pareikštų reikalavimų.

Dėl tėvystės nuginčijimo

10. Ieškovas V. B. prašo pripažinti, kad jis nėra V. B. tėvas. Atsakovė E. D. su šiuo ieškinio reikalavimu iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau savo procesinę poziciją iš dalies pakeitė ir tvirtino, kad vaiko tėvas yra atsakovas L. B., todėl tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo V. B. reikalavimas, atsakovas L. B. turėtų būti pripažintas vaiko tėvu. Atsakovas L. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje su šiuo reikalavimu nesutiko ir neigė esantis biologinis V. B. tėvas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

12. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 36 punktas, 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021 39 punktas). Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 28 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022 23 punktas).

15. Šioje byloje atsakovė E. D. neginčija ieškovo V. B. nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas nėra biologinis nepilnametės V. B. tėvas. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų nustatyta, kad V. B. ir E. D. pradėjo gyventi kartu kaip sugyventiniai 2016 metais tuo metu, kai E. D. jau laukėsi vaiko (2-3 nėštumo mėnuo). Abi ginčo šalys pripažįsta aplinkybę, kad pradedant gyventi kartu, atsakovė E. D. ieškovui V. B. atskleidė aplinkybę apie tai, kad ji laukiasi vaiko ir kad ieškovas V. B. nėra jos vaiko biologinis tėvas. Šias šalių neginčijamas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Vis dėlto, remiantis anksčiau aptarta kasacinio teismo formuojama praktika, vien paminėta aplinkybė šiuo atveju savaime nesudaro pakankamo pagrindo nuginčyti tėvystę, todėl teismas atsižvelgia ir į kitas toliau aptariamas šiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

16. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas V. B. tėvystę pripažino (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu pareiškimu, t. y. aktyviais veiksmais išreikštu savanorišku pripažinimu, o ne įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu. Kaip minėta anksčiau, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas V. B. jau bendro gyvenimo su E. D. pradžioje, dar iki vaiko gimimo, žinojo, kad jis nėra biologinis V. B. tėvas. Teismo posėdyje V. B. paaiškino, kad dar iki vaiko gimimo jis pasiūlė E. D. dukrai suteikti savo pavardę ir tai jis motyvavo tuo, kad tuo metu jis buvo apsisprendęs kurti šeimą su atsakove bei kartu su ja rūpintis dukra. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad pasirašydamas pareiškimą pas notarą jis suprato, jog tai darydamas jis prisiima tėvo pareigas ir buvo nusiteikęs jas vykdyti. Pažymėtina, kad ieškovo nusiteikimą vykdyti tėvo pareigas V. B. patvirtina ir tolesnis ieškovo elgesys po dukros gimimo bei tėvystės pripažinimo. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį, t. y. nuo 2016 iki 2020 metų, jis rūpinosi šeima bei išlaikė V. B.. Šią faktinę aplinkybę teisme patvirtino ir atsakovė E. D.. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo apsisprendimas (duomenys neskelbtini) savanorišku pareiškimu pripažinti tėvystę buvo inicijuotas paties V. B. dar iki vaiko gimimo, jam neabejotinai žinant, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas ir suprantant, kad jis prisiima tėvo pareigas vaikui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad toks ieškovo sprendimas buvo nulemtas ne spontaniško ir emocijomis pagrįsto situacijos vertinimo, bet ieškovo pasiryžimo kurti šeimą su atsakove ir V. B. auginti kaip savo dukrą. Byloje nebuvo įrodinėjamas apgaulės, priverstinio tėvystės pripažinimo ar suklydimo faktas, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Vien tai, kad ieškovas persigalvojo ir nebenori vykdyti tėvo pareigų savaime nesudaro pagrindo tėvystei nuginčyti.

17. Antra, būtinybę nuginčyti tėvystę ieškovas šiuo atveju argumentuoja poreikiu užtikrinti V. B. teisę žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą. Teismas pripažįsta, kad biologinės tėvystės faktas bei galimybė nustatytą biologinį vaiko tėvą yra svarbus ir reikšmingas kriterijus sprendžiant tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, tačiau šioje byloje nėra objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių biologinį V. B. tėvystės faktą.

18. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad E. D. jam niekada nėra atskleidusi, kas yra biologinis V. B. tėvas, tačiau iš kito asmens, kurį ieškovas atsisakė įvardinti, sužinojo, kad tai gali būti atsakovas L. B.. Atsakovė E. D. tvirtino, kad biologinis jos dukros tėvas yra L. B., nes iki dukros gimimo su juo nors ir negyveno kartu, tačiau susitikdavo ir turėdavo intymių santykių. Atsakovas L. B. neigia esantis V. B. tėvas ir pripažino tik vieną kartą turėjęs intymių santykių su atsakove, teigė, kad tai buvo 2015 metų vasarą, o 2016 metais su atsakove teigė artimai nebendravęs. Pažymėtina, kad teismo posėdyje teismas siūlė atsakovui L. B. atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti bei išaiškino CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatytas ekspertizės atsisakymo teisines pasekmes, tačiau atsakovas ekspertizės atsisakė ir patvirtino, kad teismo ekspertizės paskyrimo atveju tyrimo atlikti vis tiek nevyktų. Tai reiškia, kad šioje byloje biologinės tėvystės fakto patvirtinimas mokslinių duomenų pagrindu nėra galimas dėl atsakovo L. B. atsisakymo atlikti ekspertizę. Pažymėtina, kad nors pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad šalių paaiškinimai apie L. B. ir E. D. bendravimą yra prieštaringi, byloje nėra duomenų apie jų bendrą gyvenimą kartu iki vaiko gimimo, nėra ginčo dėl to, kad atsakovas L. B. niekada nėra bendravęs su V. B., nėra teikęs jai išlaikymo ar kitokios paramos, o aplinkybė, kad jis gali būti vaiko tėvas jam buvo atskleista tik prieš prasidedant šiam teisminiam procesui. Teismo posėdyje apklausta E. D. pripažino, kad nei apie nėštumą, nei apie vaiko gimimą ji pati anksčiau nėra informavusi L. B. ir tai padarė tik prieš prasidedant šios bylos procesui. Vadinasi, byloje nėra nustatyta jokių patikimų įrodomųjų faktų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą apie V. B. biologinį tėvą. Tai reiškia, kad išvada dėl biologinės tėvystės šiuo atveju galėtų būti grindžiama ne objektyviais faktiniais duomenimis, bet CPK 389 straipsnyje ir CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės pagrindu teismo padaryta išvada apie tėvystę. Teismo nuomone, tokia situacija savaime neužtikrintų nepilnametės V. B. teisės žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą.

19. Trečia, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą yra reikšminga vaiko nuomonė bei emocinis ir socialinis jo ryšys su tėvu. Vis dėlto, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. B. nuo gimimo turi reikšmingų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jos nuomonė bylai aktualiais klausimais negali būti išreikšta ir įvertinta. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu V. B. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismo posėdyje atsakovė E. D. paaiškino, kad dėl sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini), sunkaus laipsnio raidos sutrikimo) dukra nevaikšto, nekalba ir reaguoja tik į artimiausios aplinkos žmones, todėl ieškovo šiuo metu jau nepažintų. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat nurodė, kad dėl sveikatos būklės vaiko nuomonės šioje byloje išklausyti nėra galimybės. Taigi V. B. sveikatos būklė šiuo atveju taip pat turi įtakos jos emociniam bei socialiniam ryšiui su ieškovu. Vis dėlto, teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad šalims gyvenant kartu, vaikas į V. B. reaguodavo labai pozityviai ir atpažindavo jį. Pats ieškovas taip pat pripažino, kad keturis metus jie visi gyveno kaip šeima. Tai leidžia teigti, kad šalims gyvenant kartu, tarp ieškovo ir vaiko buvo susiformavęs tam tikras emocinis ryšys, lėmęs pozityvias vaiko reakcijas į ieškovą, kaip savo artimos aplinkos asmenį, o šio ryšio susilpnėjimą (praradimą) iš esmė nulėmė šalių bendro gyvenimo pabaiga ir netinkamas ieškovo pareigos reguliariai bendrauti su dukra vykdymas, nuo kurios ieškovas nebuvo atleistas bendram šalių gyvenimui pasibaigus. Įvertinus aptartas aplinkybes, vaiko amžių, šalių bendro gyvenimo trukmę, darytina išvada, kad nepaisant vaiko sveikatos būklės, tarp ieškovo V. B. ir V. B. buvo susiformavęs emocinis ryšys ir vaikas atpažindavo ieškovą kaip savo artimos aplinkos asmenį.

20. Ketvirta, nors ieškovas dar iki V. B. gimimo žinojo, kad jis nėra biologinis jos tėvas, o su atsakove kartu nebegyvena nuo 2020 metų, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo priešieškinio forma buvo pareikštas tik po to, kai E. D. 2024 m. vasario 20 d. inicijavo civilinės bylos Nr. e2-1672-944/2024 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iškėlimą. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad anksčiau į teismą dėl tėvystės nuginčijimo jis nesikreipė dėl to, kad jam nebuvo reiškiama reikalavimų dėl vaiko išlaikymo. Šie ieškovo paaiškinimai bei reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo pareiškimo laikas leidžia daryti išvadą, kad esminis ieškovo tikslas ginčijant tėvystę šiuo atveju yra ne jo deklaruojamas noras užtikrinti vaiko teisę žinoti tikrąją savo kilmę, bet siekis palengvinti savo turtinę padėtį ir panaikinti iš tėvystės teisinių santykių kylančią vaiko išlaikymo prievolę.

21. Penkta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, o atsakovė E. D. procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalies nuostatas senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše. Nagrinėjamu atveju apie ginčijamus duomenis ieškovas sužinojo (duomenys neskelbtini), t. y. jau pareiškimo tvirtinimo pas notarą metu ieškovas žinojo, kad jis nėra biologinis V. B. tėvas. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teisme gautas 2024 m. balandžio 2 d. Dėl to konstatuotina, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti. Nors ieškovas prašo šį terminą atnaujinti, tačiau šį prašymą grindžia ne faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovas objektyviai neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau poreikiu užtikrinti V. B. teisę žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas ieškovo nurodytos priežasties nevertina kaip pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Akivaizdu, kad ieškovas turėjo realią galimybę siekti užtikrinti V. B. teisę žinoti savo kilmę iš karto po to, kai 2020 metais išsiskyrė su atsakove, tačiau reikalavimą teisme pareiškė tik po 4 metų ir tik po to, kai jam buvo pareikštas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

22. Taigi nors šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovas V. B. nėra biologinis V. B. tėvas, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė ieškovui V. B. buvo atskleista ir žinoma dar iki vaiko gimimo, o po dukros gimimo jo paties iniciatyva (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu savanorišku pareiškimu jis pripažino tėvystę ir patvirtino tai daręs turėdamas tikslą prisiimti tėvo pareigas vaikui, šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovas faktiškai vykdė tėvo pareigas V. B., byloje esant prieštaringų duomenų apie galimą biologinį vaiko tėvą ir šių prieštaravimų nesant galimybės pašalinti moksliniais įrodymais ir patikimais įrodomaisiais faktais, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas tik po to, kai ieškovui buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, įvertinus tai, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei ginčyti ir nenustatyta pagrindo šį terminą atnaujinti, atsižvelgdamas į posėdyje pateiktą institucijos išvadą, jog tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų, teismas daro išvadą, kad tėvystės nuginčijimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo, teisinio apibrėžtumo ir stabilumo principų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atmetamas.

Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo L. B.

23. Šioje byloje, be kita ko, pareikštas E. D. ieškinys atsakovui L. B. dėl tėvystės nustatymo. Šis ieškinio reikalavimas pareikštas tuo pagrindu, kad teismui patenkinus ieškovo V. B. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tuo pačiu turėtų būti išspręstas tėvystės klausimas ir vaiko tėvu turėtų būti pripažintas atsakovas L. B..

24. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. B. tėvystę yra pripažinęs notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, o šioje byloje jo pareikštas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra atmetamas, atitinkamai atmetamas atsakovui L. B. pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo.

25. Atmetus reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, atmetamas ir atsakovui L. B. pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

27. E. D. byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros V. B. gyvenamąją vietą su ja. Iš bylos duomenų matyti, kad dukra nuo gimimo 2016 metais iki 2020 metų gyveno tiek su mama E. D., tiek tėvystę pripažinusiu V. B., tačiau nuo 2020 metų iki šiol faktiškai gyvena tik su mama E. D.. Teismo posėdyje E. D. paaiškino, kad V. B. su dukra nebendrauja, šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog E. D. gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su mama prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, nepilnametės V. B. gyvenamoji vieta nustatytina su mama E. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

28. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas V. B. reguliariai su dukra nebendrauja ir nedalyvauja jos auklėjime. Įvertinus tai, kad ieškovas šiuo metu yra nusišalinęs nuo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime, teismo vertinimu, konkrečios ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas nėra tikslingas, juolab, kad procesiniuose dokumentuose E. D. patvirtino, jog ieškovui nedarytų jokių kliūčių bendrauti su dukra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus faktinei situacijai ar kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, šalys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

29. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 21 ir 22 punktai).

32. Nagrinėjamu atveju E. D. ieškinyje nedetalizavo konkrečių dukros poreikių ir jiems patenkinti reikalingos lėšų sumos. Teismo posėdžio metu E. D. paaiškino, kad perka dukrai maistą, rūbus, avalynę, taip pat išlaiko būstą (namo dalį), kuriame ji gyvena su dukromis. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu V. B. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismo posėdyje E. D. paaiškino, kad dėl sveikatos būklės vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau su jos sveikata susijusios išlaidos šiuo metu yra kompensuojamos ir dėl to didesnių papildomų išlaidų ji nepatiria, t. y. vaikui kompensuojami vaistai, sauskelnės, ugdymo įstaigos lankymas, reabilitacijos procedūros.

33. Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju E. D. ieškiniu prašo priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, t. y. nereikalauja vaikui reikalingo išlaikymo dydžio didesnio, nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje (Lietuvoje 2024 metais MMA iki mokesčių sudaro 924 Eur, po mokesčių – 708,40 Eur). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad E. D. neturi procesinės pareigos įrodinėti tokio dydžio dukros poreikių, todėl laikytina, kad V. B. reikalinga būtinųjų išlaidų suma per mėnesį yra ne mažesnė nei 708,40 Eur.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui su negalia pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 152,90 Eur, sprendžiant klausimą dėl ieškovo teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog dukros poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 555,50 Eur (708,40 Eur – 152,90 Eur = 555,50 Eur).

35. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

36. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. D. šiuo metu nedirba dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl poreikio užtikrinti nuolatinę dukros V. B. priežiūrą. Bylos duomenimis, E. D. negauna nei su darbo santykiais susijusių, nei socialinių išmokų. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu šeimos pajamas sudaro tik vaikams mokamos socialinės išmokos bei kitos dukros gaunamos išlaikymo lėšos. Ieškovės vardu registruota 1/2 dalis nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. šeimos gyvenamasis būstas. Kito turto ieškovė teigė neturinti. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad išieškojimai iš ieškovės turto nėra vykdomi.

37. Ieškovas V. B. nurodė, kad šiuo metu jis pagal verslo liudijimą dirba sezoninį darbą (gamina paminklus), per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba apie 700 Eur. Ieškovas teigė jokio turto neturintis, gyvena vienas nuomojamame būste, sveikatos problemų teigė neturintis. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolių kontorose yra vykdoma ir priverstinių piniginio pobūdžio išieškojimų iš ieškovo turto. Ieškovo teigimu, prie vaiko išlaikymo jis galėtų prisidėti po 250 Eur per mėnesį, didesnės sumos skirti negali.

38. Nors bylos duomenys neleidžia daryti išvados apie itin gerą V. B. turtinę padėtį, tačiau spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. B. dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Posėdyje ieškovas pripažino rimtesnių sveikatos problemų neturintis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametė dukra gyvena su mama E. D., ieškovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs tiek nuo vaiko išlaikymo, tiek nuo bendravimo su vaiku, todėl E. D. neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

39. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie V. B. poreikius, E. D. ir V. B. turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad šiuo metu V. B. galimybės dirbti ir gauti pajamų objektyviai yra geresnės lyginant su E. D. galimybėmis, kuriai pajamų gavimo galimybes riboja būtinybė rūpintis negalią turinčia dukra, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. nepilnametei dukrai išlaikyti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas E. D. pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Kadangi V. B. ieškinys atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas L. B. nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 781,25 Eur (VGTP Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. pažyma). Nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo E. D. buvo atleista.

43. Atmetus V. B. reikalavimus ir visiškai patenkinus E. D. reikalavimus V. B., iš V. B. valstybei priteistina 781,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Valstybei iš V. B. taip pat priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo (81 Eur) ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (110 Eur), nuo kurio mokėjimo E. D. buvo atleista, t. y. 191 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

45. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 31,72 Eur, šios išlaidos taip pat priteistinos iš V. B. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės E. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama E. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai V. B. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. balandžio 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti E. D. nepilnametės dukros V. B. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Atmesti ieškovo V. B. ieškinį atsakovei E. D. dėl tėvystės nuginčijimo.

Atmesti ieškovės E. D. ieškinį atsakovui L. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Priteisti valstybei iš V. B. 191 Eur žyminio mokesčio ir 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti valstybei iš V. B. 781,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.