Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Ingai Madeikienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjai A. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei Jurgitai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)0),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu A. G. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad ji panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai sūnaus A. B. interesams, nesudarė galimybės vaiko ir tėvo pilnavertiškam bendravimui, ryšio palaikymui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei pažeidė pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Institucija taip pat pažymi, kad iki administracinės bylos nagrinėjimo laiko, kuomet Pareiškėjai buvo skirta administracinė nuobauda, Panevėžio skyrius turėjo pakankamai laiko įvertinti tiek Kauno skyriaus pateiktą medžiagą, ką patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas (2022-03-24 (duomenys neskelbtini)), tiek Pareiškėjos pateiktą medžiagą iš kurios akivaizdu, kad vaiko fizinis bendravimas su tėčiu pagal įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą bendravimo tvarką administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu nevyko nei vieno karto. Tokiu būdu A. G. teiginiai, kad Institucija nevertino visos administracinės bylos medžiagos, laikytini deklaratyviais ir visiškai neatitinka aukščiau minimuose dokumentuose esančios informacijos.

Institucija pažymi, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių Tarnybos darbuotojų pareiga priimant sprendimą yra nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis ANK. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Šiuo, konkrečiu atveju, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo jam padidinimo teismas nurodė, kad išvadą teikiančios institucijos Kauno Skyriaus atstovas pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad „bendravimo tvarka nebuvo vykdoma, atsakovas A. B. buvo atribotas nuo bendravimo su vaiku, kas pažeidžia ne tik tėvo, bet ir vaiko teises ir atsiliepia jo emocinei būklei“. Teismas konstatavo, jog „tėvui daugiau nei du metai nesudaroma galimybė bendrauti su sūnumi pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, ieškovės palaikymas vaiko užsifiksuotos situacijos, kuri suformavo vaiko supratimą, kad atsiskyrimas nuo mamos ir buvimas su tėčiu yra grėsmingas, motinos nevežimas vaiko į žaidimų kambarį ar kitą sutartą vietą susitikimams su tėvu, o reikalavimas atvykti tėvui į namus, kai, anot ekspertės, vaiko buvimas kartu su abiem tėvais jam sukelia stresą, ir motinos netinkamas dalyvavimas tėvui bendraujant su sūnumi patvirtina, kad Pareiškėja neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, ir tokiu būdu pažeidžia tiek vaiko, tiek ir tėvo interesus“. Teismas pažymėjo, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (LAT 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 p.; 2018-03-07 nutartis civilinėje byloje e3K-3-82-687/2018, 35 p.). Šių teisių pažeidimas, esant jų pastoviam tęstinumui, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas svarstyti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Kauno apygardos teismas 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-296-324/2020, Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apylinkės teismas 2019-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019 dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Pareiškėja sistemingai pažeidžia tėvo teises matytis su sūnumi, akivaizdžiai sudaro situacijas, jog sūnus negalėtų bendrauti su tėvu, nuo 2017 m. tėvui nėra sudarytos galimybės bendrauti su vaiku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėja sistemingai jau dvejus metus nevykdo teismo vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų, skyrė jai po 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną A. B. naudai. Kauno apygardos teismas 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020 pagal Pareiškėjos atskirąjį skundą minėtą Kauno apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį paliko nepakeistą.

Institucija taip pat pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.). Kauno apylinkės teismas 2021-08-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-719-1049/2021 nustatė, kad A. B. 2021-05-25 kreipėtės į Kauno skyrių nurodydamas, jog A. G., turėdama pareigą užtikrinti sūnaus bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šios pareigos nevykdė, neužtikrino jo bendravimo su vaiku, taip pažeisdama vaiko teises, dėl ko prašė nubausti Pareiškėją dėl padaryto nusižengimo.

Institucija nurodo, kad nagrinėjamu svarbu ir tai, kad Pareiškėjos padarytas motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams motyvuojamas trunkamuoju pobūdžiu, taigi, trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus. Šiuo atveju, nepaisant to, kada trunkamasis pažeidimas prasidėjo, nėra pagrindo spręsti, kad yra suėjęs dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir todėl administracinė atsakomybė netaikytina.

Kauno apylinkės teismas 2019-07-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019, 2021-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-19738-435/2020 aiškiai įvardino ir ilgalaikį laikotarpį (skaičiuojamą metais), kurį vaiko teisių pažeidimai buvo ir tebėra daromi, ir tai jau yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tokiu būdu Panevėžio skyrius, vadovaudamasi įstatymu įtvirtinta nuostata, kad nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nagrinėjamu atveju dėl teismų daugybinių vaiko teisių pažeidimų dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo, piktnaudžiavimo motinos valdžia konstatavimų), taip pat vadovaudamasi aukščiau minėtų teismų sprendimais, tiek, išnagrinėjęs su A. B. skundu susijusią medžiagą, teik Pareiškėjos pateiktą medžiagą vertina, kad keletą metų vykstant civilinių bylų nagrinėjimui teisme dėl Pareiškėjo kliudymo A. B. bendrauti su vaiku, vertino, kad Pareiškėjos veika dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams nuo 2017 m., visiškai patvirtina jos kaltę dėl administracinio pažeidimo, numatyto ANK 73 str. 1 d. padarymo.

Pareiškėja pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019-11-14 nutartimi byloje Nr. 2VP-25278-955/2019 jai skirta 50 Eur bauda už kiekvieną bendravimo tvarkos neįvykdymo dieną, todėl jai neaišku, kodėl ji už tą pačią veiką baudžiama du kartus - civiline ir administracine tvarka. Institucija, atsakydama į šią Pareiškėjos nurodytą aplinkybė, paaiškina, kad teismų praktikoje baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Tuo tarpu ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo objektas yra nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimas ir už šio pažeidimo padarymą subjektui taikoma konkreti sankcija, siekiant jį nubausti už tam tikrų veiksmų atlikimą ar neveikimą. Tokiu būdu vien tai, kad Pareiškėjai buvo paskirta bauda civilinėje byloje už teismo sprendimo nevykdymą, neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje, `nes nuobaudos skyrimo administracinėje byloje ir baudos skyrimas civilinėje byloje turi visiškai skirtingus tikslas.

Institucijos atstovė Jurgita Jankauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos A. G. skunde nurodytais argumentais nesutinka. Skunde išdėstyti teiginiai deklaratyvūs, neatitinka administracinės bylos medžiagos ir joje esančių nustatytų aplinkybių. Tyrimo veiksmai buvo atlikti tinkamai, Pareiškėja buvo supažindinta su bylos esme, jai pateikta visa informacija, ne kartą buvo suteikta galimybė pateikti norimus dokumentus, posėdis buvo atidėtas tris kartus. Nagrinėjant administracinę bylą Institucija išanalizavo visą bylos medžiagą, kuri per kelis metus surinkta pakankama. Procesiniai dokumentai surašyti pagal jiems keliamus reikalavimus. Pareiškėja nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl vaiko bendravimo su tėvu ir už tai jau yra ne kartą bausta. O vaiko nebendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu negali būti pateisinama vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Pati situacija tęsiasi jau kelerius metus ir niekas nesikeičia, todėl išanalizavus visą bylos medžiagą bei aplinkybes, ir buvo priimtas toks nutarimas.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Siekiant prieiti prie išvadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Institucijos nutarimas, kuriuo A. G. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodant, kad ji panaudojo CK 3.155straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai sūnaus A. B. interesams, nesudarė galimybės vaiko ir tėvo pilnavertiškam bendravimui, ryšio palaikymui, taip pažeisdama Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei pažeidė pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. O būtent - Pareiškėja A. G. buvo nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – įspėjimu už tai, kad Pareiškėja, su kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, nustatyta nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nesudarė galimybės vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiškam bendravimui:

- pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintą A. G. ir A. B. sudarytą taikos sutartį dėl A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarkos, A. G. bendravimui su tėvu kas antrą savaitgalį ir atostogoms 21 kalendorinėms dienoms per metus privalėjo vaiką perduoti tėvui savo gyvenamojoje vietoje;

- pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018, pakeitus 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytą vaiko perdavimo tėvui tvarką, bendravimui su tėvu kas antrą savaitgalį privalėjo vaiką atvesti į jo pasirinktą žaidimų kambarį Kauno mieste;

- pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020, pakeitus 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytą vaiko perdavimo tėvui tvarką, bendravimui su tėvu kas antrą savaitgalį privalėjo vaiką atvesti į psichologės D. B. darbo vietą, tačiau vaiko nei karto tėvui neperdavė;

- be to, pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018, turėjo sudaryti galimybę tėvui A. B. su sūnumi A. (duomenys neskelbtini) bendrauti „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val., užtikrinti atsiliepimą į tėvo A. B. skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalinti uždarydama duris, tačiau nei karto nepasišalino iš tėvo ir vaiko bendravimo erdvės;

- Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, A. G. skirta 50 Eur bauda už kiekvieną bendravimo tvarkos neįvykdymo dieną ir konstatuota, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. G. sistemingai pažeidžia tėvo teises matytis su sūnumi, akivaizdžiai sudaro situacijas, jog sūnus negalėtų bendrauti su tėvu, nei karto neįvykdė teismo sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos, o A. G. paminėtas vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu faktas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus;

- A. G. atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties išnagrinėjęs ir skundą atmetęs Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020, konstatavo, jog A. G. nei karto neįvykdė nustatytos bendravimo tvarkos, A. G., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta;

- Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020 (apeliacinės instancijos teismo nutartis, po kurios priėmimo įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019, kuriuo nustatyta nauja A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka, pakeitusi 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatytą bendravimo tvarką), konstatuota, kad A. G. manipuliuoja vaiku, paversdama neįmanomu bet kokį, net ir savo siūlomą bendravimo būdą, kad A. G. komplikuoja teismo sprendimo vykdymą, manipuliuoja teisės teorija, vaiko emocijomis ir vaiko prieraišumu, neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, elgiasi priešingai vaiko gerovei.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūloma ieškoti kitos teisės akto teisės normose. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Ištyrus skundo medžiagą, nustatyta, kad Pareiškėjai buvo žinoma apie vaiko tėvo skundo nagrinėjimą, jai buvo sudarytos galimybės tiek pasisakyti dėl A. B. skundo, tiek ir pateikti norimus raštiškus duomenis, ką ji ir padarė. Pareiškėjai visa bylos medžiaga buvo persiųsta jos nurodytu elektroniniu paštu, su kuria Pareiškėja susipažino, be to, Kauno skyriuje 2022-03-24 Pareiškėjai žodžiu buvo nurodyta, kad ji neužtikrina sūnaus bendravimo su jo tėčiu nuo 2017 metų pavasario pagal jai siųstus ir jai iš anksčiau žinomus teismų sprendimus, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas motinos valdžia ir dėl to ji galimai bus traukiama administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja dar 2020-03-24 žinodama jai galimo kaltinimo esmę, pageidavo pateikti papildomą medžiagą administracinės bylos tyrimui, ką ji ir padarė – elektroniniu paštu persiuntė norimą medžiagą, kuri buvo prijungta prie administracinės bylos medžiagos. Svarbu ir tai, kad ANK 618 str. nurodyta, kad administracinėje byloje priimamame nutarime be kita ko turi būti nurodoma: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Skundžiamame nutarime yra nurodyti visi paminėti duomenys, tokiu būdu Pareiškėjos skundo argumentai, kad buvo neužtikrintos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kuo ji kaltinama, nesudaryta galimybė tinkamai realizuoti teisės į gynybą nuo pateikto kaltinimo visiškai deklaratyvūs ir neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisminiai procesai dėl vaiko tarp pareiškėjos ir A. B. tęsiasi nuo 2014 metų. Teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku yra apsunkintos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi yra konstatavęs, kad pareiškėja neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad Pareiškėjos elgesys neatitinka ekspertų rekomendacijų. Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog teismo sprendimų vykdymą komplikuoja ne vaiko tėvas, o Pareiškėjos manipuliavimas teisės teorija, vaiko emocijomis ir prieraišumu prie motinos. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartyje taip pat pasisakė, kad teismui nekilo abejonių, jog Pareiškėjos veiksmai – psichologų rekomendacijų elgesiui su vaiku, nurodytų civilinėje byloje nevykdymas – tinkamai nepaaiškinama vaikui, kad jo atskyrimas nuo mamos nėra grėsmingas, palikimas pačiam vaikui spręsti, vaiko nerimo pozicijos palaikymas, situacijos nesupaprastinimas ir nepadėjimas vaikui pamiršti sudėtingų situacijų, demonstratyvus psichologės atribojimas nuo vaiko, parodo išankstinį neigiamą nusistatymą psichologės atžvilgiu ir vaikui sudaro prielaidas, kad jam nebūtina važiuoti pas tėtį, ir jis gali rinktis. Visos šios išvardintos aplinkybės yra neveikimas, pasireiškęs motinos valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. yra konstatavęs, kad A. G. argumentai, jog vaikas pats nenori bendrauti su savo tėvu A. B., kai nustatyta, jog šią neteisingą vaiko nuomonę iš esmės formuoja pati Pareiškėja, gyvendama kartu su vaiku, nepaneigia Pareiškėjos kaltės padarius administracinį nusižengimą.

Institucijos Panevėžio skyriui 2022-02-15 iš Kauno skyriaus buvo perduotas A. B. skundas, o nutarimas dėl administracinio nusižengimo priimtas 2022-04-11, tad iki administracinės bylos nagrinėjimo laiko, kuomet Pareiškėjai buvo skirta administracinė nuobauda, Panevėžio skyrius turėjo pakankamai laiko įvertinti tiek Kauno skyriaus pateiktą medžiagą, ką patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas (2022-03-24 7TSD-988), tiek Pareiškėjos pateiktą medžiagą iš kurios akivaizdu, kad vaiko fizinis bendravimas su tėčiu pagal įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą bendravimo tvarką administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu nevyko nei vieno karto. Tokiu būdu A. G. teiginiai, kad Institucija nevertino visos administracinės bylos medžiagos, laikytini deklaratyviais ir visiškai neatitinka aukščiau minimuose dokumentuose esančios informacijos.

Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo motyvais, įvertinęs visas aplinkybes, bylos medžiagą, paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra nustatytas Pareiškėjos A. G. neteisingų, netinkamų veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir tuo ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 1 d. Tai, kad Pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

Bylos duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui, bei įrodyta, kad A. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nubaustosios A. G. skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo iš teismo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.