Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/19/01089 ir Nr. 0070/20/00648, suinteresuotas asmuo –A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5) Nėra aišku, kodėl antstolis skaičiuoja kaip nevykdymo dienas laikotarpį nuo 2019 m. spalio 26 d. iki lapkričio 3 d., 2020 m. balandžio 1–8 d., nes šiuo laikotarpiu nebuvo derinamos vaiko kasmetinės atostogos su išieškotoju.

Pareiškėjos nuomone, dėl išdėstytų aplinkybių baudos paskaičiavimas už 87 kalendorines dienas, kas sudaro 4 350,00 Eur, yra neteisėtas, nepagrįstas, viršijantis antstolio įpareigojamus vykdymo procese, priešingas CPK normoms.

Antstolis 2020 m. liepos 31 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-173-955/2016, kuriuo teismas nusprendė patvirtinti A. B. ir A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, bei Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1943-435/2019 dėl A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Skolininkas taip pat turi imperatyvią pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose taip pat ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu, vykdyti antstolio nurodymus.

Vykdymo procesą reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų. 2019 m. rugpjūčio 9 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kitą antstolio dokumentą, kuriuo A. G. yra įpareigota nedelsiant vykdyti 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-173-955/2016, kuriuo teismas nustatė A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką, kurie išsiųsti registruotu laišku el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktas pareiškimas dėl antstolio reikalavimų nevykdymo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Nr. 2VP-25278-955/2019 pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą tenkino – paskyrė A. G. 50,00 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. 2S-171-896/2020 Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. 2020 m. vasario 25 d. nutartimi Nr. 2VP-25278-955/2019 Kauno apylinkės teismas nurodė, kad pareiga apskaičiuoti baudos dydį tenka antstoliui R. S.. Antstolis baudą skaičiuoja nuo Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki A. B. kreipimosi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu dienos (2020 m. balandžio 21 d.). Į šį laikotarpį pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016 patenka antstolio nurodytos dienos, iš viso 87 kalendorinės dienos. Vykdant vykdomąsias bylas antstolis vadovaujasi jam pateiktais vykdomaisiais dokumentais, o vykdomojo dokumento aiškinimo ar interpretacijos teisė suteikta tik teismui, todėl antstolis analizuoti / ieškoti priežasčių, kodėl vaikas nenori bendrauti su tėvu, neprivalo ir net neturi teisės. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja kartojo, kad vaiko tėvui neduos ir susitikimai nevyks.

Suinteresuotas asmuo A. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygos buvo ilgai derinamos ir keičiamos pagal A. G. pageidavimus, A. G. teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdė, nuolat prigalvodavo įvairių priežasčių vaiko neperduoti, ne kartą vaiko pasiimti atvykusiam A. B. kvietė policiją ir kaltino nebūtais pažeidimais. Paskutinį kartą pagal bendravimo tvarką A. B. su sūnumi bendravo nuo 2017 m. balandžio 25 d., kai, nepaisant A. G. aiškinimų, kad sūnus serga ir negali vykti su tėvu, vaiką gydanti gydytoja leido vaikui vykti su tėvu, iki 2017 m. gegužės 7 d. Nuo 2017 m. gegužės 7 d. išieškotojo A. B. bendravimas su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką nevyko ir iki šiol nevyksta. 2017 m. birželio mėn. A. B. išsiėmė vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-995/2016 nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui ir jį pateikė antstolei R. P.. Į antstolės raginimus A. G. nereagavo ir bendravimo tvarkos nevykdė. 2017 m. liepos mėn. A. G. kreipėsi į teismą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-995/2016 patvirtintos A. B. ir sūnaus A. bendravimo tvarkos pakeitimo. Nagrinėjant naują bylą teisme, buvo paskirta ir 2018 m. birželio 18 d. – liepos 5 d. atlikta nepilnamečio A. B. teismo psichologinė ekspertizė. Po šios ekspertizės atlikimo, bylą nagrinėjantis teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino A. B. prašymą ir nustatė laikinąją bendravimo su sūnumi A. tvarką, A. G. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą ir laikinosios bendravimo tvarkos nevykdė, todėl A. B. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pateikė antstolei R. P., kuri vykdė ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą dėl A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. tvarkos. A. G. skundė antstolės R. P. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, bet jos skundas netenkintas, o Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino ir A. G. atskirojo skundo dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Prieš išeidamas priimti sprendimo, teismas 2019 m. birželio 27 d. priėmė nutartį, kuria nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. sūnaus A. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su tėvu A. B. (vaiko atostogoms su tėvu), tačiau A. B. nustatytu laiku atvykus pasiimti vaiko, A. G. su vaiku buvo pasišalinusi iš namų, 2019 m. birželio 27 d. nutartis liko neįvykdyta. Dėl antstolės R. P. pasyvumo vykdant jai pateiktą civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 išduotą vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinosios bendravimo tvarkos, išieškotojas A. B. kreipėsi į antstolį R. S., jo kontoroje nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykdomas civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 išduotas vykdomasis raštas dėl 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinosios bendravimo tvarkos.

Civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo Kauno apylinkės teismas sprendimą priėmė 2019 m. liepos 16 d., esminis bendravimo tvarkos pakeitimas buvo tame, kad vaiką perduoti tėvui A. G. turi atvesti į žaidimų kambarį. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatytą laikiną A. B. ir nepilnamečio sūnaus A. bendravimo tvarką, nustatydamas, kad vaiko perdavimas vyksta A. G. sūnų A. atvedant ne į žaidimų kambarį, bet pas psichologę D. B. ((duomenys neskelbtini)), tačiau A. G. vaiko pas psichologę neatvedė nei karto. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalyje dėl A. B. ir nepilnamečio A. B., gyvenančio su motina A. G., bendravimo tvarkos, vykdomasis raštas vykdymui pateiktas antstoliui R. S.. Iki šiol A. G. vaiko pagal 2019 m. liepos 16 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką tėvui nei karto neperdavė, tėvui su vaiku bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis nei karto nuo vaiko neatsitraukė.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat išdėstė prašymą pranešti prokurorui, kad A. G. nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nevykdė 2016 m. spalio 21 d, sprendimo, priimto Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-173-995/2016, dalyje dėl A. B. ir nepilnamečio sūnaus A. B. bendravimo tvarkos, piktnaudžiavo motinos valdžia ir tokiais veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 245 straipsnyje.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01089 medžiagos nustatyta, jog antstolis R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, kurioje teismas patvirtino motinos ir tėvo 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatymo, ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, be kita ko, nusprendė patvirtinti šalių 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-498-273/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimui įsiteisėjus, 2017 m. birželio 1 d. išduotas vykdomasis raštas.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11987-962/2018 skyrė vaiko motinai vienkartinę 300 Eur baudą už šio teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo naudai.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019 skyrė vaiko motinai 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo naudai.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019, be kita ko, nusprendė nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas nustatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį – sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje; vaiko perdavimas vyksta tėvams tiesiogiai nesusitinkant; motina sūnų atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas motina SMS žinute informuoja tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja tėvą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario, tėvas SMS žinute informuoja motiną, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. tėvas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu motina negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu. Tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. tik esant sūnaus norui; motina sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris.

Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020 nutarė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šioje civilinėje byloje 2020 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismas taip pat pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tačiau pasikeitė tik vaiko perdavimo tėvui vieta, t. y. vaikas perduodamas ne žaidimų kambaryje, bet pas psichologę D. B..

Sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. birželio 8 d. išduotas vykdomasis raštas.

Pirmiausia pareiškėja nurodo, kad antstolis neteisėtai priskaičiavo 2019 m. rugpjūčio 3-11 d., kadangi atsakovas savo atostogų laiką su ieškove buvo suderinęs nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 25 d. Pati pareiškėja nurodė, kad šiuo laikotarpiu šalių sūnus atostogų su atsakovu nepraleido. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 11 d. nebuvo galima skaičiuoti dienų, kuriomis nevykdytas vykdomasis raštas, antstolis turėjo skaičiuoti šias dienas: 2019 m. rugpjūčio 3-4 d. kaip atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo savaitgalį, 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir rugpjūčio 9 d., kaip neįvykusį atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi per Skype, 2019 m. rugpjūčio 10–25 d., kaip neįvykusias atsakovo atostogas su nepilnamečiu sūnumi, ką skunde pripažįsta ir pati pareiškėja, 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir rugpjūčio 30 d., kaip neįvykusį atsakovo bendravimą su vaiku per Skype, 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d., kaip neįvykusį atsakovo su vaiku bendravimą savaitgalį.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis neteisėtai priskaičiavo dienas, kai trečiadieniais nevyko atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimas per Skype, kadangi pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimas per Skype turėjo vykti kitomis dienomis – kiekvieną antradienį ir penktadienį. Teismas sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias atsakovas su sūnumi per Skype turėjo bendrauti du kartus per savaitę, o ne vieną kartą per savaitę, todėl antstolis galimai priskaičiavo per mažai dienų, kuriomis pareiškėja nevykdė vykdomojo rašto.

Pareiškėja ginčija antstolio priskaičiuotas dienas už nevykusį atsakovo bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį, kadangi nurodyti savaitgaliai buvo skirti su sūnumi bendrauti motinai, o ne tėvui. Šiuo atveju pabrėžtina, kad iš esmės pareiškėja neginčija, kad tėvo bendravimas su sūnumi savaitgaliais iš viso nevyko, todėl skaičiuojant nevykdytų dienų skaičių nėra skirtumo, kuriais savaitgaliais tėvo ir sūnaus bendravimas nevyko, tačiau kalbant apie konkrečių dienų įtraukimą į baudos skaičiavimą, antstolis turėtų pasitikrinti, kuris savaitgalis turėjo priklausyti vaiko tėvui (to galima paklausti tiek išieškotojo, tiek skolininkės).

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad antstolis neteisėtai priskaičiavo tėvo nebendrautas dienas su sūnumi tuo laikotarpiu, kai bendravimas turėjo vykti pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos, nes pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį atsakovo bendravimas su sūnumi turėjo vykti pagal tokį patį grafiką ir bendravimo intensyvumą, kaip ir pagal pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovas su sūnumi turėjo bendrauti kas antrą savaitgalį (pasikeitė tik vaiko perdavimo tėvui vieta), pradedant nuo 2020 m. vasario 1 d., ir kiekvieną antradienį ir penktadienį per Skype. Kaip žinia, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubaus vykdymo ir jos yra privalomos abiems nepilnamečio vaiko tėvams, suinteresuotiems tinkamu vaiko auklėjimu ir emociniu stabilumu.

Dėl pareiškėjos penkto skundo punkto pasisakytina, kad antstolis skaičiavo ne dienas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 8 d., o 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. balandžio 8 d., kaip nevykusį bendravimą atsakovo su sūnumi per Skype trečiadieniais, nors, kaip išaiškinta šioje nutartyje, turėjo skaičiuoti kiekvieną antradienį ir penktadienį. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad antstolis nepagrįstai priskaičiavo dienas nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 31 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 3 d., nes byloje nėra įrodymų, kad šiuo laikotarpiu atsakovas derino atostogas su sūnumi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad antstolis netinkamai paskaičiavo dienų, kuriomis pareiškėja nevykdė teismo išduotų vykdomųjų raštų, skaičių, netiksliai nurodė dienas, už kurias pagal teismo nutartį pareiškėja turi mokėti baudą, todėl netinkamai apskaičiavo galutinę pareiškėjos mokėtiną baudos sumą.

Be kita ko, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad antstolis vadovavosi išieškotojo atstovės išaiškinimais dėl baudos skaičiavimo, kadangi vykdomojoje byloje yra antstolio atlikti konkretūs skaičiavimai, nesutampantys su ieškotojo atstovės pateiktais, taip pat visiškai neatitinka ir galutinė baudos suma.

Įvertinus išdėstytą, pareiškėjos skundo dalis dėl 2020 m. liepos 2 d. antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo panaikinimo ir antstolio įpareigojimo išsamiai ir visapusiškai atlikti paskaičiavimus dėl baudos paskyrimo tenkinama.

Pareiškėja skundu reikalauja ištirti, ar 2019 m. rugpjūčio 10 d. antstolis pagrįstai nesilaikė CPK 771 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesurašė akto, nurodydamas priežastį, kad vaikas atsisako vykti. Ši skundo dalis teismo paliekama nenagrinėta, kadangi dėl šio konkretaus atvejo jau pasisakė Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, bei Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020: „būtent byloje ištirtos aplinkybės patvirtina faktus, kad A. G. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. 00 min. neperdavė vaiko tėvui, o pažadėjusi atvežti jį į kitą vietą – neatvežė, kad A. G., žinodama, kad yra numatytas vaiko ir tėvo susitikimas 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., kai jis dėl šio susitikimo atvyksta iš (duomenys neskelbtini), suplanavo savo savaitgalį taip, kad vaikas minėtu savaitgaliu nebūtų (duomenys neskelbtini), kad A. G. 2019 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 00 min. neperdavė vaiko tėvui, motyvuodama, kad vaikas atsisako važiuoti, kad jam skauda galvą“; „Apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantė neatvežė vaiko susitikimui su tėvu, nėra pateisinamos, nėra objektyvios, t. y. nepriklausančios nuo pačios A. G. valios. 2019 m. rugpjūčio 10 d. A. G. neperdavė vaiko tėvui, dėl to, kad vaikas atsisakė vykti; 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. savaitgaliui A. G. vaiko neperdavė, nes su vaiku išvyko dėl šeiminių aplinkybių (dėl kokių šeiminių aplinkybių ji su vaiku išvyko iš (duomenys neskelbtini) nenurodė nei teisme, nei atskirajame skunde); 2019 m. rugsėjo 7 d. A. G. neperdavė vaiko tėvui, nes vaikas atsisakė važiuoti, nes jam skauda galvą“. Teismų ne kartą yra nustatyta, kad pareiškėja sistemingai, piktybiškai nevykdo teismo sprendimų ir nutarčių, ir nors pareiškėja nurodo, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaiko motina dėjo sąžiningas pastangas, siekdama, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų teismo nutartyse nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaiko ir tėvo kontaktui užmegzti. Byloje nėra duomenų apie aktyvius būtent pareiškėjos veiksmus siekiant vaiko ir tėvo bendravimo, be kita ko, vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Teismas dėl aptariamo atvejo jau yra pasisakęs ir šis konkretus atvejis buvo vienas iš motyvų, kuriuo remdamasis teismas paskyrė pareiškėjai baudą už vykdomojo rašto nevykdymą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 296 straipsniu, skundo dalį dėl tyrimo, ar 2019 m. rugpjūčio 10 d. antstolis pagrįstai nesilaikė CPK 771 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesurašė akto, nurodydamas priežastį, kad vaikas atsisako vykti, palieka nenagrinėtą.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime išdėstė prašymą pranešti prokurorui, kad A. G. nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nevykdė 2016 m. spalio 21 d, sprendimo, priimto Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-173-995/2016, dalyje dėl A. B. ir nepilnamečio sūnaus A. B. bendravimo tvarkos, piktnaudžiavo motinos valdžia ir tokiais veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 245 straipsnyje. Šio prašymo motyvų suinteresuotas asmuo atsiliepime neišdėstė, prašymas yra nemotyvuotas. Teismas šioje byloje sprendžia labai konkretų klausimą – dėl baudos pareiškėjai paskaičiavimo pagrįstumo. Jeigu suinteresuotas asmuo turi pagrindo manyti, kad pareiškėja atlieka baudžiamajame įstatyme nustatytas nusikalstamas veikas, jis turi teisę dėl šių veikų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, taip pat apie galimą piktnaudžiavimą motinos valdžia gali pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Šioje konkrečioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo, todėl suinteresuoto asmens A. B. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio R. S. 2020 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-20-70-15485 dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089.

Įpareigoti antstolį R. S. iš naujo paskaičiuoti pareiškėjai A. G. skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant, už kurias dienas bauda skaičiuojama.

Skundo dalį dėl tyrimo, ar 2019 m. rugpjūčio 10 d. antstolis pagrįstai nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesurašė akto, nurodydamas priežastį, kad vaikas atsisako vykti, palikti nenagrinėtą.

Suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl kreipimosi į prokurorą dėl A. G. piktnaudžiavimo motinos valdžia atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienios gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.