Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta jų sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B. Atsakovui tyčiniais veiksmais pažeidinėjant sulygtą bendravimo tvarką, ieškovė priversta prašyti šią tvarką pakeisti. Tikslinga trumpinti tėvo ir sūnaus pasimatymus su nakvynėmis. Vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl jam ypač svarbu laikytis pastovios dienotvarkės. Bendravimas su tėvu ir atsiskyrimas nuo mamos ilgesniam laikui sukelia daug streso, be to, esant konfliktiškiems santykiams su atsakovu, vaikas jaučia baimę ir įtampą dėl ilgalaikio atsiskyrimo nuo mamos, yra praradęs tėvo pasitikėjimą, bijo, kad jo neparveš pas mamą, dėl ko atsisako važiuoti, bendrauti su tėvu jam neįprastoje aplinkoje. Šiuo metu berniuko poreikiai yra išaugę, jis turi specialiųjų poreikių, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu iš atsakovo priteisto 190 eurų išlaikymo nebeužtenka vaiko poreikiams patenkinti.

3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – nustatyti nepilnamečio A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, leisti išsivežti sūnų nuolat gyventi į užsienį be vaiko motinos (ieškovės) sutikimo, nustatyti jo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui netenkinus šių priešieškinio reikalavimų, reiškia alternatyvius priešieškinio reikalavimus nustatyti atsakovo prašomą jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

4. Nurodė, kad ieškovės neatsakingumas, savanaudiškumas ir vaiko geriausių interesų užtikrinimo ignoravimas, bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu tėvu stoka yra pagrindas pripažinti, kad šalių sūnui nėra sudaryta jo sveikam ir normaliam vystymuisi reikalinga aplinka. Ieškovė pažeidė vaiko interesus, nesilaikydama teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, neužtikrindama emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu palaikymo, savo kaip motinos teises įgyvendina priešingai vaiko interesams. Ieškovė vaiką izoliavo ne tik nuo tėvo, bet ir nuo visų artimų giminaičių iš jo pusės – senelių, tetos šeimos, neužtikrina bendravimo su kitais vaikais. Ieškovės veiksmai trukdant tėvui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti turi neigiamos įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Atsakovas nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį yra pakankamos išlaikyti sūnų bei užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje sūnus gyveno nuo gimimo iki ieškovė vaiką išsivežė į Lietuvą. Pakeitus teismo sprendimu nustatytą šalių sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, priteisiant jį iš vaiko motinos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą. Atsakovo alternatyvus reikalavimas dėl jo bendravimo su sūnumi pakeitimo išimtinai susiję su sūnaus teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 103MS-124/2018 nurodytomis išvadomis, kad vaikas tėvo atžvilgiu elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato tėvą ir mamą, o būdamas tik su tėvu jaučiasi saugus ir laimingas; vaiko perdavimas tėvui turi vykti tėvams nesusitinkant.

11. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo:

12.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką. Pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip:

1. Tėvas A. B. su sūnumi A. B., iki sūnui A. B. sueis septyneri metai bendrauja pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 29 d.) — šeštadienį ir sekmadienį, paimant sūnų nuo 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie negalėjimą bendrauti pagal ši punktą vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant, sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

2. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja kas antrą savaitę (pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 23 d.) penktadieniais (duomenys neskelbtini) mamai A. G. nedalyvaujant, psichologo akivaizdoje, ne trumpiau 1 valandos, o psichologui padarius išvadą, kad sūnus jaučiasi saugiai bendraujant su tėvu, jų tarpusavio ryšys leidžia jiems leisti laiką kartu (apie tai SMS žinute psichologė informuoja vaiko mamą A. G.), toliau po konsultacijos tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta mamai A. G. nedalyvaujant, A. B. grąžina sūnų A. į vaiko gyvenamąją vietą iki to paties penktadienio 20.00 vai. Jei psichologas padarys išvadą, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys neleidžia jiems leisti laiką kartu, apie tai žodžiu informuoja vaiko tėvą A. B. ir šis nedelsiant turi pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) patalpų, kad vaiko mama A. G. galėtų pasiimti sūnų iš psichologo. Apie negalėjimą bendrauti pagal šį punktą vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

3. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 vai. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

4. A. B. turi teisę praleisti kartu su sūnumi A. B. dvi savaites atostogų, jas skaidant po septynias dienas per vienerius kalendorinius metus, atsižvelgiant į sūnaus norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą po kiekvienos pasiimtos dienos, ne vėliau kaip tos pačios dienos 19:00 val. Šiomis atostogomis su sūnumi A. B. tėvas A. B. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. G. raštu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei mamos ar tėvo pasirinktų atostogų laikotarpis sutampa, pirmumas teikiamas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu pranešė apie ketinimą atostogauti su sūnumi konkrečiu laikotarpiu.

5. A. B., negalėdamas su sūnumi bendrauti pagal šios tvarkos 1.1 punktą, 1.2 punktą, 1.4 punktą, turi apie tai pranešti A. G. SMS trumpąja žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

6. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su A. B. bendravimo su sūnumi dienomis, tai A. G. ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto A. B. ir sūnaus susitikimo laiko apie tai informuoja A. B. SMS trumpąja žinute Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

7. Sūnui A. B. suėjus septyneriems metams, tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendraus tokia tvarka:

7.1. Sūnui A. B. suėjus septyneriems metams, tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendraus pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 25 d.) — paimant sūnų nuo atitinkamo savaitgalio šeštadienio 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 vai. Apie negalėjimą bendrauti pagal šį punktą vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

7.2. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. A. G. įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

7.3. A. B. turi teisę praleisti kartu su sūnumi A. B. dvi savaites atostogų jas skaidant po septynias dienas per vienerius kalendorinius metus, atsižvelgiant į sūnaus norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą po septynių dienų, ne vėliau kaip 19:00 val. Šiomis atostogomis su sūnumi A. B. tėvas A. B. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. G. raštu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei mamos ar tėvo pasirinktų atostogų laikotarpis sutampa, pirmumas teikiamas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu pranešė apie ketinimą atostogauti su sūnumi konkrečiu laikotarpiu.

7.4. Sūnaus atostogų pas tėvą A. B. metu šis įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su mama A. G. „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. A. B. įsipareigoja sudaryti sąlygas mamos ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko tėvas ir mama įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant, kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

7.5. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatos.

7.6. Šalys susitaria, jog dieną, kada švenčiama motinos diena, bei dieną, kada švenčiama A. G. gimimo diena, A. G. bendrauja su sūnumi A. B. neskaitant bendravimo tvarkos savaitgalių eiliškumo.

7.7. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, bei dieną, kada švenčiama A. B. gimimo diena, tėvas bendrauja su sūnumi A. B. neskaitant bendravimo tvarkos savaitgalių eiliškumo, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19:00 val., arba, jeigu švenčių dienos nesutampa su A. B. priklausančiu bendravimu su sūnumi, laiku, nurodytu 1.7.1 punkte.

7.8. Šalys susitaria, jog A. B. pasiima sūnų A. B. lyginiais metais kasmetinių švenčių Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės išvakarėse 18:00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19:00 val., arba jeigu švenčių dienos nesutampa su A. B. priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu 1.7.1 punkte.

7.9. Šalys susitaria, jog A. B., pasiima sūnų A. B. nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės (gimtadienio) išvakarėse 17:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po atitinkamos šventės (gimtadienio) dienos ne vėliau kaip 17:00 val. arba jeigu švenčių (gimtadienio) dienos nesutampa su A. B. priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu 1.7.1 punkte.

7.10. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių, tačiau informuojant viena kitą raštu ar SMS žinute prieš 10 kalendorinių dienų, išduodant nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

7.11. A. B., negalėdamas sūnaus paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. G. SMS trumpąja žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

7.12. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su A. B. bendravimo su sūnumi dienomis, tai A. G. ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto A. B. ir sūnaus susitikimo laiko apie tai informuoja A. B. SMS trumpąja žinute Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

7.13. Šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas kitos Šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan. Pirmumas teikiamas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu pranešė apie ketinimą bendrauti su sūnumi pagal šį punktą konkrečiu laikotarpiu.

7.14. Šalys susitaria, kad bet koks bendravimo nukrypimas nuo šios tvarkos galimas tik pasiekus kompromisą dėl siūlomo pakeitimo, jį išreiškiant raštu SMS žinute ar el. paštu abipusiu šalių susitarimu.

7.15. Šalys susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi.

12.2. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – sumažinti iš ieškovės atsakovui priteisiamą sumą iki 450 Eur.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos turėtų būti realiai įgyvendintinas, nesukeliantis neadekvačių nepatogumų nei vaikui, nei skyrium gyvenančiam tėvui. Šiuo atveju teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas pilna apimtimi yra priešingas vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į priežastis ir faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovė negali jos visiškai užtikrinti, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bendravimas vyksta per psichologus, ką patvirtino liudytojos psichologės E. K. ir R. P..

13.2. Dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo atsakovas kreipėsi į antstolę R. P., kuri kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. CB-17754-2-69-3-02840-2014-1, kuria nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ieškovei baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą.

13.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad sūnui nuo 2017 m. kovo mėn. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 27 d. papildomai konsultuotas neurologo, 2019 m. kovo 14 d. papildomai atliktas raidos vertinimas pagal DISC metodiką pas psichologą, 2019 m. balandžio 10 d. pakartotinai konsultuotas neurologo dėl raidos vertinimo išvados, nukreiptas pas psichiatrą, 2019 m. gegužės 29 d. vertintas psichiatro, kuris patvirtino vaiko diagnozę (duomenys neskelbtini), nukreiptas pas neurologę dėl tolimesnio gydymo, 2019 m. birželio 5 d. konsultuotas neurologo, nukreiptas į ankstyvąją reabilitacijos tarnybą, 2019 m. birželio 18 d. konsultuotas ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistų, paskirtos tęstinės 20 dienų konsultacijos nuo 2019 m. liepos mėnesio. 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu apklausta vaiko gydytoja R. T. paliudijo faktines aplinkybes dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini), paaiškino ligos simptomus – kalba per mažai ar nepakankamai aiškiai pagal savo amžių, vaikui pasireiškia intensyvūs nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai. Įgyvendinant tik tėvo interesus atliepiantį sprendimą vaikui kiltų nepataisoma žala, drastiškas atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos ir nuo artimiausio žmogaus mamos išprovokuotų agresiją ir pykčio priepuolius, kadangi vaikas dėl ligos pobūdžio nėra išmokęs toleruoti normalaus lygio stresinės situacijos, nusivylimo ar nerimo, jis leidžia jausmams išsiveržti.

13.4. Liudytojos psichologės E. K. ir R. P. parodė, kad ieškovė kartu su atsakovu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl tėvo ir sūnaus bendravimo stiprinimo. Tai patvirtina, jog ir atsakovas sutiko, kad tikslinga stiprinti jo ir sūnaus bendravimą, kad bendravimas nėra nekomplikuotas.

13.5. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, jog sprendimo nevykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo ieškovės valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiko tvarkus specifika lemia tai, kad jo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios. Visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesu prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvu negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimą būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šalių sūnus išreiškė valią ir nenorą bendrauti su tėvu, nuolat prisimena įvykius, kai tėvas, pažeisdamas bendravimo tvarką, jo laiku negrąžino, tai sukėlė neigiamus išgyvenimus, stresą bei baimę būti atskirtam nuo mamos. Vaikas prisimena, kai tėvas pažada atvykti į treniruotes, tačiau to nepadaro; natūraliai pyksta, akcentuoja, kad tėtis meluoja ir visados meluos.

13.6. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad ieškovė sąmoningai trukdo tėvui bendrauti su sūnumi. Priešingai, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant išsaugoti vaiko ir tėvo bendravimą ieškovė vaiką vežioja į konsultacijas pas psichologus, sudaro sąlygas tėvui lankytis vaiko būreliuose, susitikti prieš ir po užsiėmimų, tačiau tėvas neišlaiko tęstinumo, vieną kartą atvyksta, po to prižada atvykti, tačiau nepasirodo, o tai yra ydinga praktika – kad ir kiek ieškovė vaiką beruoštų susitikimams su tėvu, nupieštų teigiamą tėvo paveikslą, tačiau, jei tėvas pats nesilaiko žodžio atvykti pas sūnų atvyks į treniruotę ar susitikimą, neįmanoma, kad ieškovė vaikui įdiegtų pasitikėjimą tėvu. Nesutinka su teismo interpretacija vertinant ieškovės įtaką vaiko užsifiksavimui ties situacija, kuomet atsakovas jo laiku negrąžino motinai ir dėl to buvo pakviesta policija. Iki 2017 m. kovo mėn. vyko šalių skyrybų procesas, kurio metu ne kartą buvo kviesta policija.

13.7. Šalių sūnui yra 6 metai, tačiau teismo sprendimu ignoruojami vaiko interesai: vaikas tarsi „siuntinys“ pristatomas ir paliekamas jam nežinomoje aplinkoje tarp jam nepažįstamų žmonių, paliekamas jam artimiausio žmogaus mamos, su kuria sieja stiprūs emociniai ryšiai. Tokio amžiaus vaikui būtų neaišku, kodėl jis paliekamas vienas (palikimas žaidimų kambariuose ar jam nepažįstamoje aplinkoje vaiko gyvenime apskritai nepraktikuojamas), nėra aišku ir konkretu, kiek laiko vaikas būtų vienas be mamos/tėvo priežiūros. Vaikui, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ypatingai svarbu laikytis nuoseklumo, susitarimo, paaiškinti įvykių eigą/seką. Ieškovė yra bandžiusi vaiką palikti prekybos centro (duomenys neskelbtini) žaidimų kambaryje, kad tėvas ateitų pabendrauti su sūnumi, tačiau vaiką ištiko isterija, jis tapo irzlus, verkė, šaukė. Atsakovo prašoma bendravimo tvarka negalėtų būti įgyvendinta dėl objektyvių priežasčių. Be to, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

13.8. Teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu (37:48 min.) ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu priimti į bylą psichologės A. S. raštą, kadangi jis gautas neleistinomis priemonėmis, pažeidžiant įrodinėjimo principus – psichologė vertino slaptai darytą atsakovo garso įrašą konsultacijos metu pas psichologę E. K.. Dėl to, vertindamas visų įrodymų visumą, teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos galutiniam sprendimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

13.9. Teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo pastangas susitikti ir bendrauti su sūnumi, sėkmingą tėvo ir sūnaus bendravimą nedalyvaujant mamai, mamos siekį daryti bet kokius trukdžius vaiko ir tėvo susitikimams ir manipuliavimą vaiko jausmais, pastarajam pareiškus norą vykti su tėčiu pas senelius, yra šališka, neobjektyvi. 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu apklaustos psichologė R. P. ir psichologė E. K. nepaliudijo, kad vaikas buvo išreiškęs norą važiuoti pas senelius, kad ieškovė manipuliuoja vaiko jausmais, pastarajam pareiškus norą vykti su tėčiu, todėl, vertinant įrodymų visumą, teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos galutiniam sprendimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

13.10. Teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu konstatuodamas apie svarstymą, ar ieškovė tinkamai supranta savo apsilankymų pas psichologus tikslą, ar nevertėtų ieškoti konsultacijų ne siekiant stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, kai nėra duomenų apie jo susilpnėjimą ar nebuvimą, o siekiant įvertinti savo nerimo ir baimių atsiradimo priežastis, jų pagrįstumą ir atsikratymą. Teismo posėdžių metu ieškovė ne kartą teikė paaiškinimus, kaip praktiškai naudoja psichologų gautas rekomendacijas, kaip ruošia vaiką susitikimams su tėvu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismo psichologijos ekspertizės aktu nebuvo konstatuota, kad ieškovė daro vaikui neigiamą įtaką atsakovo atžvilgiu ar nuteikinėja vaiką prieš jį.

13.11. Teismas buvo šališkas vaikui diagnozuoto (duomenys neskelbtini) vertinimo aspektu. 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos psichologė R. P., E. K., teismo psichologijos ekspertė D. P. patvirtino, kad neturi medicininio išsilavinimo. Dėl to jos negali objektyviai vertinti, kaip vaikui diagnozuota liga, kylantys pykčio priepuoliai koreliuoja su tokia bendravimo tvarka, kokią iš esmės nustatė teismas. Vaikui, kuriam (duomenys neskelbtini), yra sutrikusi ne tik kalba. Jam būtina aiškiai žinoti įvykių, veiksmų seką, vaikas laikosi tam tikros dienos algoritmo. Jei nesilaikoma susitarimų, jį ištinka isterijos priepuoliai, išsiprovokuoja agresija, todėl teismo įžvalgos vaikui nieko neaiškinti yra priešingos vaiko interesams ir žalingos jo sveikatai.

13.12. Teismas neobjektyviai vertino faktines aplinkybes, charakterizuojančias atsakovą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Atsakovas nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 11 d. atvykęs pas ieškovę į namus su ja sukonfliktavo ir mažamečio akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sąmoningai nevykdo bendravimo tvarkos: neslaugo vaiko jo namuose ligos atveju, filmuoja ieškovės namus ir visus susitikimus su vaiku, nebuvo atvykęs į vaiko šventes darželyje, pažadėjęs po teismo posėdžio neatvyko į vaiko treniruotę.

13.13. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pritaikius pakoreguotas laikinąsias apsaugos priemones tėvui nėra sudaromos galimybės bendrauti su vaiku nei pagal dar nepakeistą teismo nustatytą, nei pagal laikinosiomis apsaugos priemonėmis numatytą bendravimo tvarką. Byloje yra ne vienas vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kaip sklandžiai vyksta tėvo ir sūnaus bendravimas vaikui saugioje aplinkoje, jo namuose, tačiau, vos tik tėvui pradėjus daryti vaikui spaudimą, pradėjus klausinėti, ar vaikas nori važiuoti į kaimą ar žaidimų kambarį, vaikas tampa irzlus, atsisako bendrauti. Tai suponuoja, kad vaikas jaučiasi nesaugus, kai pradedama kalbėti apie vietos pasikeitimą. Pagal psichologų rekomendacijas ieškovė visada sudaro sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi vaiko namuose, prašo vaiką pamažu prisipratinti jam saugioje aplinkoje, prieš vaiką nenaudoti jėgos ar prievartos, atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, kad pastarasis pasijaustų saugiai, tačiau tėvas su tuo nesutinka.

13.14. Teismas neobjektyviai vertino įrodymus, pavyzdžiui: „Į bylą pateiktas 2.35 min. vaizdo įrašas, kuriame jau nuo įrašo pradžios fiksuotas vaiko riksmas vedant jį į žaidimų kambarį pažaidimui su tėvu, patvirtina tai, kad ieškovė dar iki vaiko perdavimo atsakovui, aiškina jam būsimą situaciją, parinkdama teismo nuomone, visiškai netinkamas, ir nuolat kartojamas vaikui grėsmingas frazes „mamytė paliks tave, tada ateis tėtis“, „mamytė turi išeiti, ateis tėtis“, kas visiškai netinka lojalumo konfliktą išgyvenančiam vaikui. Kaip nurodė ekspertė, šiuo atveju visiškai nereikalingas išankstinis tokios situacijos aiškinimas vaikui, o nesant galimybės vaiko perduoti per trečiuosius asmenis, vaiko perdavimas turi vykti greitai, galbūt netikėtai, siekiant kad vaikas kuo trumpiau išgyventų jam nemalonią ar netgi stresinę situaciją. Toks vaiko perdavimas, koks nufilmuotas nurodytame vaizdo įraše, byloja arba motinos nejautrumą ar negebėjimą padėti vaikui spręsti sunkias jam situacijas (kas, šiuo atveju, mažai tikėtina), arba sąmoningą vaiko provokavimą tokiam elgesiui, tikslu pademonstruoti vaiko nenorą bendrauti su tėvu ir riboti tokį bendravimą apskritai.“ Teismas ignoruoja medikų patvirtintas išvadas, kad vaikui būtina žinoti įvykių seką, nuosekliai paaiškinti, ką veiks, kiek laiko ir pan., todėl ieškovės frazės nėra grėsmingos, jos pasakytos sekant gydytojų rekomendacijas kaip bendrauti su vaiku, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

13.15. Teismas formaliai paskirstė byloje šalių bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo analizuoti ir nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius, savo išvadas motyvuoti, vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistos 905,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagristos, kadangi teismas neįvertino Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8 straipsnyje įtvirtintų advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalių dydžių, neatsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, į procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, nesvarstė galimybės sumažinti atsakovui priteisiamą atstovavimo išlaidų sumą. Nėra aišku, kokius procesinius dokumentus parengė atsakovo atstovė, ar tai pareikalavo didelių laiko ir darbo sąnaudų, ar juose buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ar paruošti procesiniai dokumentai tiesiogiai susiję su bylos esme. Byla nebuvo sudėtinga, todėl atsakovui priteisiama iš ieškovės suma turėtų būti mažinama iki 450 Eur, kas atitiktų protingumo ir teisingumo principus.

Šalies argumentai

14.1. teismas vertino ir atsižvelgė į pateiktus medicininius dokumentus apie šalių sūnui diagnozuotus sutrikimus, tačiau vaiko raidos būklę apeliantė interpretuoja pati, nėra nei vienos gydytojų, psichologų rekomendacijos, kad dėl vaikui nustatytų raidos sutrikimų būtų negalimas jo bendravimas su tėvu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką kiltų nepataisoma žala vaikui, kad drastiškas atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos ir nuo artimiausio žmogaus - mamos, išprovokuotų agresiją ir pykčio priepuolius, vaikas dėl ligos pobūdžio nėra išmokęs toleruoti normalaus lygio stresinės situacijos, nusivylimo ar nerimo, todėl jis leidžia jausmams išsiveržti, kad tokiam vaikui net nežymus dirgiklis gali būti stresinė situacija naujo žmogaus sutikimas, nuobodulys, per dideli reikalavimai, žaislo pametimas ir t. t., nėra pagrįsti jokia medicinine pažyma, tokių galimų pasekmių nenurodė liudytojomis apklaustos sūnaus gydytoja R. T., psichologės E. K. ir R. P., teismo ekspertė D. P. Atsakovės nurodyti isterijos priepuoliai specialistų yra įvardijami kaip nors ir nemaloni, bet normali vaiko raidos dalis. Be to, esant reguliariam vaiko ir tėvo bendravimui, tėvas yra pajėgus reaguoti į vaiko emocijas, susitvarkyti su jomis, kreiptis pagalbos į specialistus, jei to prireiktų.

14.2. Teisme apklausta (duomenys neskelbtini) psichologė R. P. dėl ieškovės prašomos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, į jos vykdymą įtraukiant (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tokia paslauga jų įstaigoje neteikiama, todėl tokio teismo sprendimo vykdymas būtu negalimas.

14.3. Ieškovės veiksmai rodo, kad ji tyčia, piktybiškai neleidžia sūnui bendrauti su tėvu ir tai vertintina kaip didelė žala vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, emocinis smurtas prieš vaiką, įtakojantis vaiko emocinius ir elgesio sutrikimus, jo psichologinę raidą. Visi ieškovės argumentai apie tai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, kad būtina atsižvelgti į vaiko norą, kad nėra įrodymų, jog ji sąmoningai trukdo bendrauti su tėvu, byloje yra paneigti. Teismo psichologinė ekspertizė nustatė, kad susitikimo ekspertinėje įstaigoje metu vaikas tėvo atžvilgiu nedemonstruoja jokių baimės ar pykčio reakcijų, noriai ir nesuvaržytai žaidžia, lengvai jo nepaleidžia išeiti, kas atskleidžia, jog vaikas su tėvu jaučiasi saugiai ir yra laimingas; tėvo atžvilgiu elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato jį ir mamą. Tai patvirtina, kad ieškovės neigiamos nuostatos atsakovo atžvilgiu formuoja vaiko poziciją, tik dėl jos geranoriškumo ir bendradarbiavimo stokos nevyksta sklandus vaiko ir tėvo bendravimas. Dėl ekspertizės aktu konstatuoto lojalumo konflikto teismas pagrįstai nusprendė, kad vaiko perdavimas tėvui turi vykti ieškovei nedalyvaujant. Žaidimų kambaryje vaikui patinka ir tai yra tinkama vieta vaiko perdavimui.

Šalies argumentai

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti. Pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, leisti atsakovui išsivežti sūnų nuolat gyventi į užsienį be ieškovės sutikimo, nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su ieškove tvarką:

1. Ieškovė su sūnumi A. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį; atsakovas užtikrina vaiko parvežimą į Lietuvą, šeštadienį iki 11.00 val. pristato vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar jos nurodytą žaidimų kambarį ir sekmadienį 19.00 val. pasiima vaiką iš žaidimų kambario, kuriame ieškovė vaiką atvedusi palieka.

2. Ieškovė su sūnumi A. bendrauja „Skype ar kita vaizdo perdavimo programa antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas motinos ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant, sužinojus apie tokį negalėjimą.

3. Ieškovė kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. savo nuožiūra praleidžia 21 kalendorinę dieną. Apie numatomą atostogų laiką atsakovą informuoja ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Atsakovas užtikrina vaiko parvežimą į Lietuvą, pirmą atostogų dieną iki 11.00 val. pristato vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar jos nurodytą žaidimų kambarį ir paskutinę atostogų dieną 19.00 val. pasiima vaiką iš žaidimų kambario, kuriame ieškovė vaiką atvedusi palieka. Vaiko atostogų pas motiną metu ši įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis.

4. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę kilus vaiko sveikatos sutrikimams, informuoti apie vaiko ugdymo pasiekimus ir kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes.

5. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko parvežimas į Lietuvą dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas.

Priteisti iš ieškovės nepilnamečiui vaikui A. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 190 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir sprendime išanalizavo bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad keisti šalių sūnaus gyvenamąją vietą ją nustatant su atsakovu dar ne laikas, toks sprendimas galėtų būti tik tokiu atveju, jei būtų išnaudotos visos kitos galimybės, ko šiuo atveju dar nėra, turėtų būti gauta dar viena specialistų išvada dėl tėvo atstūmimo stiprumo, jei ir toliau tėvui nebus sudaroma galimybė normaliai bendrauti su vaiku, turėtų būti paskirta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, kokią įtaką šalių sūnui turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sūnus, pasikeitimas, ar jis būtų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaiko psichologinei būsenai, psichinei sveikatai ir pan.

15.2. Bylos nagrinėjimo metu teismas įsitikino, kad ieškovė deda visas pastangas, griebiasi įvairių veiksmų, kad tik neleistų sūnaus ir tėvo bendravimo, siekdama visiškai nutraukti vaiko ir tėvo ryšį, tačiau atsakovas kantriai siekia išlaikyti ryšį su sūnumi, net tenkindamas ieškovės reikalavimus, nenurodytus Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21d. sprendime dėl nustatytos bendravimo tvarkos (suderintos šalių taikos sutartimi, atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus): lankytis (duomenys neskelbtini), vaiką aplankyti tik jos namuose trumpai ir pan. Ieškovė prigalvoja visokių metodų neva vaiko ir tėvo emociniam ryšiui atkurti, nors to nereikia – atsakovo ir sūnaus ryšys puikus, kai motina tam netrukdo ir nesikiša į jų bendravimą.

15.3. Bylą nagrinėjantis teismas priėmė dvi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios turėjo užtikrinti atsakovo ir vaiko bendravimą iki teismo sprendimo priėmimo, bet abiejų nutarčių ieškovė nevykdė. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią bendravimas turėjo vykti kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį –sekmadienį vaiką tėvui perduodant žaidimų kambaryje, tačiau nei karto ieškovė sūnaus tėvui neperdavė. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka yra iš esmės identiška 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytai laikinajai bendravimo tvarkai, kurios ieškovė nevykdė, taigi ir teismo sprendimo ji nevykdys.

15.4. 2019 m. birželio 27 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m liepos 6 d. nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su atsakovu. Ieškovė nutarties neįvykdė, sūnaus atsakovui 2019 m. liepos 1 d. neperdavė, nors buvo pažadėjusi. Atsakovui 2019 m. liepos 1 d. atvykus sūnaus pasiimti į ieškovės gyvenamąją vietą, jos ir vaiko namuose nebuvo, ieškovė nepasakė, kur ji su vaiku yra. Atsakovas buvo atvykęs su vaikų psichologe A. S., su kuria vaikas yra anksčiau bendravęs, kad ji esant poreikiui padėtų vaikui išgyventi atsiskyrimą su motina, tačiau ieškovė nesudarė net galimybės pamatyti vaiką.

15.5. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė elgiasi priešingai, nei turėtų elgtis pagal byloje atliktos vaiko teismo psichologijos ekspertizes išvadas, vaikui turint prieraišumą tėvui, bet išgyvenant lojalumo konfliktą, ji jau daugiau nei du metus, net ir teismui paskyrus pakoreguotas laikinąsias apsaugos priemones, tėvui nesudaro galimybes bendrauti su vaiku. 2019 m. liepos 18 d. atsakovas ieškovę elektroniniu paštu informavo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nori pasiimti vaiką atostogoms, 2019 m. rugpjūčio 8 d. SMS žinute informavo, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 10 val. lauks vaiko prekybos centro (duomenys neskelbtini) žaidimų kambaryje. Ieškovė atsakė, kad pagal galiojančią bendravimo tvarką atostogoms vaiką jis turi pasiimti iš namų. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. nuvykus į ieškovės namus ieškovė atidariusi buto duris pasakė, kad jai reikia pasiklausti vaiko. Tuomet pasigirdo vaiko klyksmas ir išėjusi ieškovė pasakė, kad vaikui isterija ir reikia jį nuraminti. Atsakovas paprašė vaiką atvežti į prekybos centro (duomenys neskelbtini) žaidimų kambarį, ieškovė pažadėjo pasistengti, tačiau vaiko neatvežė.

15.6. Atsakovas neskųstų teismo sprendimo, jei matytų bent kokią realią galimybę bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką, bet tokios galimybės nėra daugiau kaip dvejus metus ir nebus, nes ieškovės veiksmų pokyčių nesimato. Atsakovas neneigia, kad sūnus prisirišęs prie ieškovės, tačiau hipergloba yra žalinga vaikui. Jam reikalingas ir tėvas. Jei motina to nesupranta ir sąmoningai ilgą laiką vaikui neleidžia bendrauti su tėvu, situacija turi būti keičiama pakeičiant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, nes visos kitos priemonės jau išnaudotos.

15.7. Teismo sprendime ne kartą pasisakoma apie konfliktiškus šalių santykius. Konfliktas yra priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas. Šiuo atveju atsakovas turi siekį bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, ieškovė – izoliuoti vaiką nuo tėvo. Šie interesai ir siekiai priešingi, tačiau atsakovo interesai ir siekiai yra teisėti ir atitinkantys prioritetinius vaiko interesus, o ieškovės ne. Dėl šalių konfliktiškų santykių atsakovas nėra kaltas. Ieškovė, būdama teisės specialiste, geba manipuliuoti sąvokomis, iškraipyti faktus ir pan. Ieškovė akcentuoja, jog ji gera valia leidžia atsakovui ir sūnui bendrauti, tačiau tai tik geranoriškumo imitavimas. Atsakovas negali susitarti su ieškove, šioje situacijoje jis yra bejėgis, nei prašymai, nei įtikinėjimai ieškovės neveikia.

15.8. Atsakovas, tikėdamasis ieškovės supratingumo, pagal teismo 2016 m. spalio 21 d. patvirtintos taikos sutarties 1.6 punktą, turėdamas teisę į anksčiau neįvykusį bendravimo laiko kompensavimą, po bendravimo su vaiku 2017 m. sausio 28-29 d. savaitgalį jai pranešė, kad vaiką grąžins ne sekmadienio vakare, kaip numatyta bendravimo tvarkoje, o pirmadienio ryte. Ieškovė naktį pas atsakovo tėvus atvažiavo su policija, nurodydama, kad vaikas turėjo būti grąžintas sekmadienį vakare, prikėlė miegantį vaiką ir išsivežė. Būtent šis įvykis vaiką išgąsdino ir užsifiksavo jo atmintyje. Tačiau ir po šio įvykio vaikas noriai važiuodavo su tėvu pas senelius. Teismas pagrįstai ieškovės elgesį šioje situacijoje vertino kaip neadekvatų.

15.9. Ieškovė trukdymą vaikui bendrauti su tėvu motyvuoja vaikui (duomenys neskelbtini), pykčio priepuoliais, tačiau nei vienas specialistas nedavė išvados, kad ši diagnozė yra kliūtis vaikui bendrauti su tėvu. Nevykdydama 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimo ir neleisdama vaikui bendrauti su tėvu, ji jau padarė žalą vaiko psichologinei raidai ir sveikatai. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kaip ji vykdė duotas rekomendacijas vaiko raidos gerinimui, pas kokius specialistus lankėsi, todėl darytina išvada, kad ji nededa pakankamai pastangų vaiko fizinės ir psichologinės raidos užtikrinimui ir neleidžia atsakovui pasirūpinti sūnumi.

15.10. Ieškovė per visą bylos nagrinėjimo procesą neparodė jokių realių pastangų perduoti vaiką tėvui jų bendravimui, o kai kelis kartus buvo tiesioginis vaiko ir tėvo kontaktas ieškovės namuose, ji nepasišalino ir nesudarė galimybės tėvui susitarti su vaiku, priešingai – aiškino tėvui, kad „pabuvai, pažaidei ir gana“.