Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-29-324/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2A-29-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15027-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-29-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15027-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 32.3.4.4.3; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei A. G., atsakovui A. B., jo atstovei advokatei D. B., išvadą teikiančios institucijos atstovei S. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo jam padidinimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 patvirtintos šalių taikos sutarties 1-1.7 punktus, patvirtinti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pakeisti minėtu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 210 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta jų sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B. Atsakovui tyčiniais veiksmais pažeidinėjant sulygtą bendravimo tvarką, ieškovė priversta prašyti šią tvarką pakeisti. Tikslinga trumpinti tėvo ir sūnaus pasimatymus su nakvynėmis. Vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl jam ypač svarbu laikytis pastovios dienotvarkės. Bendravimas su tėvu ir atsiskyrimas nuo mamos ilgesniam laikui sukelia daug streso, be to, esant konfliktiškiems santykiams su atsakovu, vaikas jaučia baimę ir įtampą dėl ilgalaikio atsiskyrimo nuo mamos, yra praradęs tėvo pasitikėjimą, bijo, kad jo neparveš pas mamą, dėl ko atsisako važiuoti, bendrauti su tėvu jam neįprastoje aplinkoje. Šiuo metu berniuko poreikiai yra išaugę, jis turi specialiųjų poreikių, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu iš atsakovo priteisto 190 eurų išlaikymo nebeužtenka vaiko poreikiams patenkinti.

3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – nustatyti nepilnamečio A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, leisti išsivežti sūnų nuolat gyventi į užsienį be vaiko motinos (ieškovės) sutikimo, nustatyti jo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui netenkinus šių priešieškinio reikalavimų, reiškia alternatyvius priešieškinio reikalavimus nustatyti atsakovo prašomą jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

4. Nurodė, kad ieškovės neatsakingumas, savanaudiškumas ir vaiko geriausių interesų užtikrinimo ignoravimas, bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu tėvu stoka yra pagrindas pripažinti, kad šalių sūnui nėra sudaryta jo sveikam ir normaliam vystymuisi reikalinga aplinka. Ieškovė pažeidė vaiko interesus, nesilaikydama teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, neužtikrindama emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu palaikymo, savo kaip motinos teises įgyvendina priešingai vaiko interesams. Ieškovė vaiką izoliavo ne tik nuo tėvo, bet ir nuo visų artimų giminaičių iš jo pusės – senelių, tetos šeimos, neužtikrina bendravimo su kitais vaikais. Ieškovės veiksmai trukdant tėvui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti turi neigiamos įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Atsakovas nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį yra pakankamos išlaikyti sūnų bei užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje sūnus gyveno nuo gimimo iki ieškovė vaiką išsivežė į Lietuvą. Pakeitus teismo sprendimu nustatytą šalių sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, priteisiant jį iš vaiko motinos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą. Atsakovo alternatyvus reikalavimas dėl jo bendravimo su sūnumi pakeitimo išimtinai susiję su sūnaus teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 103MS-124/2018 nurodytomis išvadomis, kad vaikas tėvo atžvilgiu elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato tėvą ir mamą, o būdamas tik su tėvu jaučiasi saugus ir laimingas; vaiko perdavimas tėvui turi vykti tėvams nesusitinkant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padidino Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nepilnamečiam vaikui A. B. iš atsakovo priteistą 190 Eur išlaikymo dydį iki 210 Eur kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo 2017 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufukto teise paskiriant ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo:

1. Atsakovas su sūnumi A. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį – sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje; vaiko perdavimas vyksta atsakovui ir ieškovei tiesiogiai nesusitinkant; ieškovė sūnų A. atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas, ieškovė SMS žinute informuoja atsakovą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja atsakovą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario atsakovas SMS žinute informuoja ieškovę, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. atsakovas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu ieškovė negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.

2. Atsakovas su sūnumi A. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. tik esant sūnaus A. B. norui; ieškovė sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į atsakovo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris.

3. Atsakovas kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. praleidžia 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną ištisai arba išdėstant dalimis savo nuožiūra, įskaitant ir išvykas į užsienį. Apie planuojamų atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Ieškovės atostogos negali būti kliūtis tėvo ir vaiko bendravimui. Vaiko perdavimas vyksta atsakovui ir ieškovei tiesiogiai nesusitinkant. Suplanuotų atostogų pirmą dieną ieškovė sūnų A. atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas, ieškovė SMS žinute informuoja atsakovą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja atsakovą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario atsakovas SMS žinute informuoja ieškovę, kad vaiką pasiėmė; atostogų paskutinę dieną 20.00 val. atsakovas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu ieškovė negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.

4. Atsakovui informavus ieškovę apie ketinimą sūnų A. išsivežti į užsienį jo bendravimo laiku, ji privalo į vaiko krepšį įdėti vaiko kelionei reikalingą vaiko asmens dokumentą.

5. Vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje kiekvieną dieną.

6. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaikui nustatytas lovos režimas. Neįvykęs bendravimas kompensuojamas atsakovo pasirinktu atitinkamu laiku, SMS žinute pritarus ieškovei.

Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 905,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės 8,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė valstybei iš atsakovo 8,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Nurodė, kad teismo nustatytos aplinkybės leido padaryti išvadą, jog visi įvykiai, dėl kurių, anot ieškovės, atsirado poreikis mažinti tėvo ir sūnaus bendravimą atsakovui uždraudžiant sūnų išsivežti nakčiai, yra susiję su abiejų vaiko tėvų ypatingai konfliktiškais santykiais ir negebėjimu išspręsti šios problemos, dėl ko netgi vardan vaiko gerovės jie negali susitarti, susiderinti, padaryti vienas kitam nuolaidų, kiekvieną situaciją vertinti kūrybiškai. Priešingai – nesutarimus šalys sprendžia garsiai, demonstratyviai, drastiškai, pasitelkdami vaikų teisių apsaugos institucijas, policiją ir kt. Sprendžiant tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą svarbi teismo ekspertizės išvada, kad vaikas tėvų konfliktiškoje situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą, kas, kaip paaiškino ekspertė, reiškia, jog vaikui baisu demonstruoti prielankumą tėvui kai mama yra šalia (vaikas jaučia, kad mama turi labiau neigiamą nuostatą tėvo atžvilgiu ir jai vaiko prielankumas nepatiks). Vaiko ir tėvo nebendravimą ieškovė aiškina demonstratyviu vaiko atsisakymu vykti į susitikimus su tėvu, negalėjimu atvežti vaiko į žaidimų kambarius dėl vaiko isterijos, nurodymais, kad vaiko susitikimai galimi išimtinai jos namuose tėvui atvykstant be kamerų ar kitų įrašinėjimo priemonių. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad nėra jokio pagrindo iš esmės keisti 2016 m. spalio 21 d. teismo nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, iki vaikui sueis 7 metai uždraudžiant tėvui bendrauti su sūnumi išsivežant jį nakvynėms, tačiau didinant jų bendravimą numatant daugybę papildomų susitikimų atitinkamų švenčių dienomis. Teismas nustatė, kad vaiko ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs, vaikas su tėvu bendrauja itin šiltai, pasitiki tėvu, jaučiasi su juo laimingas. Psichologų rekomendacijos paneigia mamos nurodomas aplinkybes ir patvirtina, jog labai svarbu ir toliau palaikyti bei stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį – būtina užtikrinti kuo dažnesnį ir reguliaresnį judviejų bendravimą; ribojimas tėvui bendrauti su sūnumi trikdo psichologinę vaiko raidą. Vaiko bendravimo su tėvu dalyvaujant tretiesiems asmenims reikalingumas nėra konstatuotas jokių specialistų, bet koks ribojimas tėvui bendrauti su sūnumi, išsivežti jį su nakvyne nėra pagrįstas įrodymais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu ji prašo keisti bendravimo tvarką, yra abiejų tėvų nemokėjimo išspręsti jų tarpusavio konfliktines situacijas problema, tačiau tai nėra pagrindas mažinti ar keisti pagal ieškovės reikalavimą teismo nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Sprendė, jog tėvo ir sūnaus bendravimas didinant susitikimų skaičių įvairių švenčių progomis, kai vaikui sueis 7 metai, yra ankstyvas vien dėl to, kad šalys nesugeba įgyvendinti teismo jau nustatytos bendravimo tvarkos, kurioje tokie susitikimai nėra numatyti. Dėl to bet koks tėvo ir sūnaus susitikimų didinimas tik sudarytų pagrindą įvairioms situacijų interpretacijoms ir užprogramuotų papildomus konfliktus. Teismas įvertino, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, jo galimybės bendrauti su vaiku yra apsunkintos, todėl atsakovo nesutikimas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka švenčių dienomis yra pagrįstas, neatmetant galimybės pasikeitus aplinkybėms tokią bendravimo tvarką nustatyti ateityje.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės riboti vaiko susitikimų su tėvu, turi pareigą skatinti tokius susitikimus, padėti vaikui užmiršti blogus prisiminimus keliančias situacijas, o abu tėvai dėti visas pastangas ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. ieškovė perduoti vaiką tėvui, atsakovas – grąžinti vaiką tvarkoje nustatytu laiku, arba šalys turi aiškiai abiejų sutarimu suderinti kitokią vaiko bendravimo tvarką, siekdami išvengti bet kokio konflikto galimybės. Teismas nustatė, kad vaikas tėvų konfliktiškoje situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą, motinos akivaizdoje demonstruoja atsisakymą bendrauti su tėvu tais atvejais, kai jam pasiūloma išvykti iš namų, tačiau tai nelaikytina vaiko atsisakymu bendrauti su tėvu. Tai yra nesąmoningas vaiko elgesys, siekiant išgyventi jam brangių žmonių konfliktą.

8. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo teismas atsižvelgė į ekspertės nuomonę, jog toks sprendimas yra išankstinis. Jis galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei būtų išnaudotos visos kitos galimybės, ko šiuo atveju dar nėra; be to, tokiam sprendimui priimti turėtų būti gauta dar viena specialistų išvada dėl tėvo atstūmimo stiprumo, jei ir toliau tėvui nebus sudaroma galimybė normaliai bendrauti su vaiku. 2017 m. gegužės 9 d. šalių sūnui diagnozavus (duomenys neskelbtini), sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą jam turėtų būti paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė siekiant atsakyti į klausimus, kokią įtaką šalių sūnui turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sūnus pasikeitimas, ar jis būtų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaiko psichologinei būsenai, psichinei sveikatai ir pan. Be to, atsakovas šiuo metu dar nėra tinkamai pasirengęs perimti vaiką gyventi pas save. Sprendžiant tokio jautrumo klausimą turėtų būti preciziškai pasirengta – atsakovas turėtų būti išsamiai susipažinęs su sūnui nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnoze, su tuo, kokia pagalba reikalinga sūnui, kur ir kaip ji galėtų būti teikiama; kokios ugdymo įstaigos bei kokie vaiko lankomi ar panašūs būreliai galėtų būti pasiūlyti vaikui pakeitus gyvenamąją vietą – tuo atveju, jei būtų norima vaiką išsivežti į užsienį, ir tuo atveju, jei būtų planuojama likti Lietuvoje. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sąlygotas daugiau beviltiškos situacijos siekiant bendrauti su sūnumi ir jam palankių ekspertės išvadų.

9. Teismas sutiko su atsakovo nurodyta sąlyga, jog vaiko bendravimo su tėvu metu ieškovė negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaiko bendravimo su tėvu metu vykęs vaiko ir motinos bendravimas telefonu trikdė vaiko gerą savijautą būnant su tėvu ar seneliais. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad, kai sūnus yra tėvo priežiūroje, jis patiria šoką bei stresą. Akivaizdu, jog būtent ieškovės virkavimai, graudenimai, perdėto ilgesio demonstravimas vaikui, išgyvenančiam lojalumo konfliktą, sukelia jo neigiamą reakciją tėvui ir tai aplinkai, kurioje jis tuo metu yra. Žinant tai, jog tarp vaiko ir ieškovės taip pat yra labai stiprus ryšys ir ieškovė yra pagrindinis vaiko prieraišumo objektas, toks jos elgesys negali būti paaiškinamas kitaip, kaip tik sąmoningas noras pademonstruoti savo svarbą ir vaiko nenorą būti su tėvu, atitraukti vaiką nuo tėvo ir jo aplinkos, nepaisant jau išryškėjusio vaiko atsiskyrimo nuo motinos nerimo ir nesaugumo jausmo; tokiu elgesiu problema ne sprendžiama, bet gilinama.

10. 2017 m. gegužės 9 d. šalių sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) reikalauja papildomų sveikatos priežiūros išlaidų – nuolatinių logopedo, psichologų paslaugų, vaikui rekomenduota užsiiminėti sportu. Atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas vaikas lanko lengvąją atletiką, plaukimą, dziudo užsiėmimus, kurie visi yra mokami, todėl teismas konstatavo pakankamai reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, įvykusį po 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimo priėmimo – papildomų vaiko poreikių, susijusių su sveikatos priežiūros išlaidomis, atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašoma padidinti išlaikymo vaikui suma, lyginant su naujai atsiradusių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga išlaidų suma, yra nedidelė, ieškovės patikslinto ieškinio dalis patenkinta.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo:

12.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką. Pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip:

1. Tėvas A. B. su sūnumi A. B., iki sūnui A. B. sueis septyneri metai bendrauja pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 29 d.) — šeštadienį ir sekmadienį, paimant sūnų nuo 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie negalėjimą bendrauti pagal ši punktą vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant, sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

2. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja kas antrą savaitę (pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 23 d.) penktadieniais (duomenys neskelbtini) mamai A. G. nedalyvaujant, psichologo akivaizdoje, ne trumpiau 1 valandos, o psichologui padarius išvadą, kad sūnus jaučiasi saugiai bendraujant su tėvu, jų tarpusavio ryšys leidžia jiems leisti laiką kartu (apie tai SMS žinute psichologė informuoja vaiko mamą A. G.), toliau po konsultacijos tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta mamai A. G. nedalyvaujant, A. B. grąžina sūnų A. į vaiko gyvenamąją vietą iki to paties penktadienio 20.00 vai. Jei psichologas padarys išvadą, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys neleidžia jiems leisti laiką kartu, apie tai žodžiu informuoja vaiko tėvą A. B. ir šis nedelsiant turi pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) patalpų, kad vaiko mama A. G. galėtų pasiimti sūnų iš psichologo. Apie negalėjimą bendrauti pagal šį punktą vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

3. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 vai. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

4. A. B. turi teisę praleisti kartu su sūnumi A. B. dvi savaites atostogų, jas skaidant po septynias dienas per vienerius kalendorinius metus, atsižvelgiant į sūnaus norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą po kiekvienos pasiimtos dienos, ne vėliau kaip tos pačios dienos 19:00 val. Šiomis atostogomis su sūnumi A. B. tėvas A. B. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. G. raštu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei mamos ar tėvo pasirinktų atostogų laikotarpis sutampa, pirmumas teikiamas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu pranešė apie ketinimą atostogauti su sūnumi konkrečiu laikotarpiu.

5. A. B., negalėdamas su sūnumi bendrauti pagal šios tvarkos 1.1 punktą, 1.2 punktą, 1.4 punktą, turi apie tai pranešti A. G. SMS trumpąja žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

6. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su A. B. bendravimo su sūnumi dienomis, tai A. G. ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto A. B. ir sūnaus susitikimo laiko apie tai informuoja A. B. SMS trumpąja žinute Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

7. Sūnui A. B. suėjus septyneriems metams, tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendraus tokia tvarka:

7.1. Sūnui A. B. suėjus septyneriems metams, tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendraus pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 25 d.) — paimant sūnų nuo atitinkamo savaitgalio šeštadienio 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 vai. Apie negalėjimą bendrauti pagal šį punktą vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

7.2. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. A. G. įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

7.3. A. B. turi teisę praleisti kartu su sūnumi A. B. dvi savaites atostogų jas skaidant po septynias dienas per vienerius kalendorinius metus, atsižvelgiant į sūnaus norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą po septynių dienų, ne vėliau kaip 19:00 val. Šiomis atostogomis su sūnumi A. B. tėvas A. B. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. G. raštu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei mamos ar tėvo pasirinktų atostogų laikotarpis sutampa, pirmumas teikiamas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu pranešė apie ketinimą atostogauti su sūnumi konkrečiu laikotarpiu.

7.4. Sūnaus atostogų pas tėvą A. B. metu šis įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su mama A. G. „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. A. B. įsipareigoja sudaryti sąlygas mamos ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko tėvas ir mama įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą, nurodant, kurią dieną ir kuriuo laiku bus kompensuojamas neįvykęs bendravimas.

7.5. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatos.

7.6. Šalys susitaria, jog dieną, kada švenčiama motinos diena, bei dieną, kada švenčiama A. G. gimimo diena, A. G. bendrauja su sūnumi A. B. neskaitant bendravimo tvarkos savaitgalių eiliškumo.

7.7. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, bei dieną, kada švenčiama A. B. gimimo diena, tėvas bendrauja su sūnumi A. B. neskaitant bendravimo tvarkos savaitgalių eiliškumo, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 09:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19:00 val., arba, jeigu švenčių dienos nesutampa su A. B. priklausančiu bendravimu su sūnumi, laiku, nurodytu 1.7.1 punkte.

7.8. Šalys susitaria, jog A. B. pasiima sūnų A. B. lyginiais metais kasmetinių švenčių Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės išvakarėse 18:00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19:00 val., arba jeigu švenčių dienos nesutampa su A. B. priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu 1.7.1 punkte.

7.9. Šalys susitaria, jog A. B., pasiima sūnų A. B. nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės (gimtadienio) išvakarėse 17:00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po atitinkamos šventės (gimtadienio) dienos ne vėliau kaip 17:00 val. arba jeigu švenčių (gimtadienio) dienos nesutampa su A. B. priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu 1.7.1 punkte.

7.10. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių, tačiau informuojant viena kitą raštu ar SMS žinute prieš 10 kalendorinių dienų, išduodant nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

7.11. A. B., negalėdamas sūnaus paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. G. SMS trumpąja žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

7.12. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su A. B. bendravimo su sūnumi dienomis, tai A. G. ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto A. B. ir sūnaus susitikimo laiko apie tai informuoja A. B. SMS trumpąja žinute Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

7.13. Šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas kitos Šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan. Pirmumas teikiamas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu pranešė apie ketinimą bendrauti su sūnumi pagal šį punktą konkrečiu laikotarpiu.

7.14. Šalys susitaria, kad bet koks bendravimo nukrypimas nuo šios tvarkos galimas tik pasiekus kompromisą dėl siūlomo pakeitimo, jį išreiškiant raštu SMS žinute ar el. paštu abipusiu šalių susitarimu.

7.15. Šalys susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi.

12.2. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – sumažinti iš ieškovės atsakovui priteisiamą sumą iki 450 Eur.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos turėtų būti realiai įgyvendintinas, nesukeliantis neadekvačių nepatogumų nei vaikui, nei skyrium gyvenančiam tėvui. Šiuo atveju teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas pilna apimtimi yra priešingas vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į priežastis ir faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovė negali jos visiškai užtikrinti, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bendravimas vyksta per psichologus, ką patvirtino liudytojos psichologės E. K. ir R. P..

13.2. Dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo atsakovas kreipėsi į antstolę R. P., kuri kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. CB-17754-2-69-3-02840-2014-1, kuria nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ieškovei baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą.

13.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad sūnui nuo 2017 m. kovo mėn. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 27 d. papildomai konsultuotas neurologo, 2019 m. kovo 14 d. papildomai atliktas raidos vertinimas pagal DISC metodiką pas psichologą, 2019 m. balandžio 10 d. pakartotinai konsultuotas neurologo dėl raidos vertinimo išvados, nukreiptas pas psichiatrą, 2019 m. gegužės 29 d. vertintas psichiatro, kuris patvirtino vaiko diagnozę (duomenys neskelbtini), nukreiptas pas neurologę dėl tolimesnio gydymo, 2019 m. birželio 5 d. konsultuotas neurologo, nukreiptas į ankstyvąją reabilitacijos tarnybą, 2019 m. birželio 18 d. konsultuotas ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistų, paskirtos tęstinės 20 dienų konsultacijos nuo 2019 m. liepos mėnesio. 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu apklausta vaiko gydytoja R. T. paliudijo faktines aplinkybes dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini), paaiškino ligos simptomus – kalba per mažai ar nepakankamai aiškiai pagal savo amžių, vaikui pasireiškia intensyvūs nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai. Įgyvendinant tik tėvo interesus atliepiantį sprendimą vaikui kiltų nepataisoma žala, drastiškas atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos ir nuo artimiausio žmogaus mamos išprovokuotų agresiją ir pykčio priepuolius, kadangi vaikas dėl ligos pobūdžio nėra išmokęs toleruoti normalaus lygio stresinės situacijos, nusivylimo ar nerimo, jis leidžia jausmams išsiveržti.

13.4. Liudytojos psichologės E. K. ir R. P. parodė, kad ieškovė kartu su atsakovu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl tėvo ir sūnaus bendravimo stiprinimo. Tai patvirtina, jog ir atsakovas sutiko, kad tikslinga stiprinti jo ir sūnaus bendravimą, kad bendravimas nėra nekomplikuotas.

13.5. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, jog sprendimo nevykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo ieškovės valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiko tvarkus specifika lemia tai, kad jo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios. Visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesu prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvu negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimą būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šalių sūnus išreiškė valią ir nenorą bendrauti su tėvu, nuolat prisimena įvykius, kai tėvas, pažeisdamas bendravimo tvarką, jo laiku negrąžino, tai sukėlė neigiamus išgyvenimus, stresą bei baimę būti atskirtam nuo mamos. Vaikas prisimena, kai tėvas pažada atvykti į treniruotes, tačiau to nepadaro; natūraliai pyksta, akcentuoja, kad tėtis meluoja ir visados meluos.

13.6. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad ieškovė sąmoningai trukdo tėvui bendrauti su sūnumi. Priešingai, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant išsaugoti vaiko ir tėvo bendravimą ieškovė vaiką vežioja į konsultacijas pas psichologus, sudaro sąlygas tėvui lankytis vaiko būreliuose, susitikti prieš ir po užsiėmimų, tačiau tėvas neišlaiko tęstinumo, vieną kartą atvyksta, po to prižada atvykti, tačiau nepasirodo, o tai yra ydinga praktika – kad ir kiek ieškovė vaiką beruoštų susitikimams su tėvu, nupieštų teigiamą tėvo paveikslą, tačiau, jei tėvas pats nesilaiko žodžio atvykti pas sūnų atvyks į treniruotę ar susitikimą, neįmanoma, kad ieškovė vaikui įdiegtų pasitikėjimą tėvu. Nesutinka su teismo interpretacija vertinant ieškovės įtaką vaiko užsifiksavimui ties situacija, kuomet atsakovas jo laiku negrąžino motinai ir dėl to buvo pakviesta policija. Iki 2017 m. kovo mėn. vyko šalių skyrybų procesas, kurio metu ne kartą buvo kviesta policija.

13.7. Šalių sūnui yra 6 metai, tačiau teismo sprendimu ignoruojami vaiko interesai: vaikas tarsi „siuntinys“ pristatomas ir paliekamas jam nežinomoje aplinkoje tarp jam nepažįstamų žmonių, paliekamas jam artimiausio žmogaus mamos, su kuria sieja stiprūs emociniai ryšiai. Tokio amžiaus vaikui būtų neaišku, kodėl jis paliekamas vienas (palikimas žaidimų kambariuose ar jam nepažįstamoje aplinkoje vaiko gyvenime apskritai nepraktikuojamas), nėra aišku ir konkretu, kiek laiko vaikas būtų vienas be mamos/tėvo priežiūros. Vaikui, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ypatingai svarbu laikytis nuoseklumo, susitarimo, paaiškinti įvykių eigą/seką. Ieškovė yra bandžiusi vaiką palikti prekybos centro (duomenys neskelbtini) žaidimų kambaryje, kad tėvas ateitų pabendrauti su sūnumi, tačiau vaiką ištiko isterija, jis tapo irzlus, verkė, šaukė. Atsakovo prašoma bendravimo tvarka negalėtų būti įgyvendinta dėl objektyvių priežasčių. Be to, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

13.8. Teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu (37:48 min.) ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu priimti į bylą psichologės A. S. raštą, kadangi jis gautas neleistinomis priemonėmis, pažeidžiant įrodinėjimo principus – psichologė vertino slaptai darytą atsakovo garso įrašą konsultacijos metu pas psichologę E. K.. Dėl to, vertindamas visų įrodymų visumą, teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos galutiniam sprendimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

13.9. Teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo pastangas susitikti ir bendrauti su sūnumi, sėkmingą tėvo ir sūnaus bendravimą nedalyvaujant mamai, mamos siekį daryti bet kokius trukdžius vaiko ir tėvo susitikimams ir manipuliavimą vaiko jausmais, pastarajam pareiškus norą vykti su tėčiu pas senelius, yra šališka, neobjektyvi. 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu apklaustos psichologė R. P. ir psichologė E. K. nepaliudijo, kad vaikas buvo išreiškęs norą važiuoti pas senelius, kad ieškovė manipuliuoja vaiko jausmais, pastarajam pareiškus norą vykti su tėčiu, todėl, vertinant įrodymų visumą, teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos galutiniam sprendimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

13.10. Teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu konstatuodamas apie svarstymą, ar ieškovė tinkamai supranta savo apsilankymų pas psichologus tikslą, ar nevertėtų ieškoti konsultacijų ne siekiant stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, kai nėra duomenų apie jo susilpnėjimą ar nebuvimą, o siekiant įvertinti savo nerimo ir baimių atsiradimo priežastis, jų pagrįstumą ir atsikratymą. Teismo posėdžių metu ieškovė ne kartą teikė paaiškinimus, kaip praktiškai naudoja psichologų gautas rekomendacijas, kaip ruošia vaiką susitikimams su tėvu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismo psichologijos ekspertizės aktu nebuvo konstatuota, kad ieškovė daro vaikui neigiamą įtaką atsakovo atžvilgiu ar nuteikinėja vaiką prieš jį.

13.11. Teismas buvo šališkas vaikui diagnozuoto (duomenys neskelbtini) vertinimo aspektu. 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos psichologė R. P., E. K., teismo psichologijos ekspertė D. P. patvirtino, kad neturi medicininio išsilavinimo. Dėl to jos negali objektyviai vertinti, kaip vaikui diagnozuota liga, kylantys pykčio priepuoliai koreliuoja su tokia bendravimo tvarka, kokią iš esmės nustatė teismas. Vaikui, kuriam (duomenys neskelbtini), yra sutrikusi ne tik kalba. Jam būtina aiškiai žinoti įvykių, veiksmų seką, vaikas laikosi tam tikros dienos algoritmo. Jei nesilaikoma susitarimų, jį ištinka isterijos priepuoliai, išsiprovokuoja agresija, todėl teismo įžvalgos vaikui nieko neaiškinti yra priešingos vaiko interesams ir žalingos jo sveikatai.

13.12. Teismas neobjektyviai vertino faktines aplinkybes, charakterizuojančias atsakovą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Atsakovas nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 11 d. atvykęs pas ieškovę į namus su ja sukonfliktavo ir mažamečio akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sąmoningai nevykdo bendravimo tvarkos: neslaugo vaiko jo namuose ligos atveju, filmuoja ieškovės namus ir visus susitikimus su vaiku, nebuvo atvykęs į vaiko šventes darželyje, pažadėjęs po teismo posėdžio neatvyko į vaiko treniruotę.

13.13. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pritaikius pakoreguotas laikinąsias apsaugos priemones tėvui nėra sudaromos galimybės bendrauti su vaiku nei pagal dar nepakeistą teismo nustatytą, nei pagal laikinosiomis apsaugos priemonėmis numatytą bendravimo tvarką. Byloje yra ne vienas vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kaip sklandžiai vyksta tėvo ir sūnaus bendravimas vaikui saugioje aplinkoje, jo namuose, tačiau, vos tik tėvui pradėjus daryti vaikui spaudimą, pradėjus klausinėti, ar vaikas nori važiuoti į kaimą ar žaidimų kambarį, vaikas tampa irzlus, atsisako bendrauti. Tai suponuoja, kad vaikas jaučiasi nesaugus, kai pradedama kalbėti apie vietos pasikeitimą. Pagal psichologų rekomendacijas ieškovė visada sudaro sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi vaiko namuose, prašo vaiką pamažu prisipratinti jam saugioje aplinkoje, prieš vaiką nenaudoti jėgos ar prievartos, atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, kad pastarasis pasijaustų saugiai, tačiau tėvas su tuo nesutinka.

13.14. Teismas neobjektyviai vertino įrodymus, pavyzdžiui: „Į bylą pateiktas 2.35 min. vaizdo įrašas, kuriame jau nuo įrašo pradžios fiksuotas vaiko riksmas vedant jį į žaidimų kambarį pažaidimui su tėvu, patvirtina tai, kad ieškovė dar iki vaiko perdavimo atsakovui, aiškina jam būsimą situaciją, parinkdama teismo nuomone, visiškai netinkamas, ir nuolat kartojamas vaikui grėsmingas frazes „mamytė paliks tave, tada ateis tėtis“, „mamytė turi išeiti, ateis tėtis“, kas visiškai netinka lojalumo konfliktą išgyvenančiam vaikui. Kaip nurodė ekspertė, šiuo atveju visiškai nereikalingas išankstinis tokios situacijos aiškinimas vaikui, o nesant galimybės vaiko perduoti per trečiuosius asmenis, vaiko perdavimas turi vykti greitai, galbūt netikėtai, siekiant kad vaikas kuo trumpiau išgyventų jam nemalonią ar netgi stresinę situaciją. Toks vaiko perdavimas, koks nufilmuotas nurodytame vaizdo įraše, byloja arba motinos nejautrumą ar negebėjimą padėti vaikui spręsti sunkias jam situacijas (kas, šiuo atveju, mažai tikėtina), arba sąmoningą vaiko provokavimą tokiam elgesiui, tikslu pademonstruoti vaiko nenorą bendrauti su tėvu ir riboti tokį bendravimą apskritai.“ Teismas ignoruoja medikų patvirtintas išvadas, kad vaikui būtina žinoti įvykių seką, nuosekliai paaiškinti, ką veiks, kiek laiko ir pan., todėl ieškovės frazės nėra grėsmingos, jos pasakytos sekant gydytojų rekomendacijas kaip bendrauti su vaiku, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

13.15. Teismas formaliai paskirstė byloje šalių bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo analizuoti ir nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius, savo išvadas motyvuoti, vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistos 905,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagristos, kadangi teismas neįvertino Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8 straipsnyje įtvirtintų advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalių dydžių, neatsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, į procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, nesvarstė galimybės sumažinti atsakovui priteisiamą atstovavimo išlaidų sumą. Nėra aišku, kokius procesinius dokumentus parengė atsakovo atstovė, ar tai pareikalavo didelių laiko ir darbo sąnaudų, ar juose buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ar paruošti procesiniai dokumentai tiesiogiai susiję su bylos esme. Byla nebuvo sudėtinga, todėl atsakovui priteisiama iš ieškovės suma turėtų būti mažinama iki 450 Eur, kas atitiktų protingumo ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

14.1. teismas vertino ir atsižvelgė į pateiktus medicininius dokumentus apie šalių sūnui diagnozuotus sutrikimus, tačiau vaiko raidos būklę apeliantė interpretuoja pati, nėra nei vienos gydytojų, psichologų rekomendacijos, kad dėl vaikui nustatytų raidos sutrikimų būtų negalimas jo bendravimas su tėvu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką kiltų nepataisoma žala vaikui, kad drastiškas atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos ir nuo artimiausio žmogaus - mamos, išprovokuotų agresiją ir pykčio priepuolius, vaikas dėl ligos pobūdžio nėra išmokęs toleruoti normalaus lygio stresinės situacijos, nusivylimo ar nerimo, todėl jis leidžia jausmams išsiveržti, kad tokiam vaikui net nežymus dirgiklis gali būti stresinė situacija naujo žmogaus sutikimas, nuobodulys, per dideli reikalavimai, žaislo pametimas ir t. t., nėra pagrįsti jokia medicinine pažyma, tokių galimų pasekmių nenurodė liudytojomis apklaustos sūnaus gydytoja R. T., psichologės E. K. ir R. P., teismo ekspertė D. P. Atsakovės nurodyti isterijos priepuoliai specialistų yra įvardijami kaip nors ir nemaloni, bet normali vaiko raidos dalis. Be to, esant reguliariam vaiko ir tėvo bendravimui, tėvas yra pajėgus reaguoti į vaiko emocijas, susitvarkyti su jomis, kreiptis pagalbos į specialistus, jei to prireiktų.

14.2. Teisme apklausta (duomenys neskelbtini) psichologė R. P. dėl ieškovės prašomos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, į jos vykdymą įtraukiant (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tokia paslauga jų įstaigoje neteikiama, todėl tokio teismo sprendimo vykdymas būtu negalimas.

14.3. Ieškovės veiksmai rodo, kad ji tyčia, piktybiškai neleidžia sūnui bendrauti su tėvu ir tai vertintina kaip didelė žala vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, emocinis smurtas prieš vaiką, įtakojantis vaiko emocinius ir elgesio sutrikimus, jo psichologinę raidą. Visi ieškovės argumentai apie tai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, kad būtina atsižvelgti į vaiko norą, kad nėra įrodymų, jog ji sąmoningai trukdo bendrauti su tėvu, byloje yra paneigti. Teismo psichologinė ekspertizė nustatė, kad susitikimo ekspertinėje įstaigoje metu vaikas tėvo atžvilgiu nedemonstruoja jokių baimės ar pykčio reakcijų, noriai ir nesuvaržytai žaidžia, lengvai jo nepaleidžia išeiti, kas atskleidžia, jog vaikas su tėvu jaučiasi saugiai ir yra laimingas; tėvo atžvilgiu elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato jį ir mamą. Tai patvirtina, kad ieškovės neigiamos nuostatos atsakovo atžvilgiu formuoja vaiko poziciją, tik dėl jos geranoriškumo ir bendradarbiavimo stokos nevyksta sklandus vaiko ir tėvo bendravimas. Dėl ekspertizės aktu konstatuoto lojalumo konflikto teismas pagrįstai nusprendė, kad vaiko perdavimas tėvui turi vykti ieškovei nedalyvaujant. Žaidimų kambaryje vaikui patinka ir tai yra tinkama vieta vaiko perdavimui.

Atsiliepimas

14.4. Per metu laiko po ekspertizės atlikimo, kai tėvui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, matyti tokie vaiko elgesio pokyčiai, kurie akivaizdžiai yra įtakoti neigiamų atsiliepimų apie tėvą. Pvz., 2018 m. rugsėjo 3 d. po teismo posėdžio ieškovei leidus tėvui su vaiku pabūti kieme prie jų namų, linksmai leidžiant laiką važinėjantis riedučiais, elektriniu paspirtuku ir pan., vaiko nuotaika vienu metu staiga persimainė, jis pradėjo sakyti „aš jau pavargau, ate, viskas, nenoriu, man bloga“, o tada pasakė, kad „man sakė baba taip sakyti...“; pastaruoju metu vaikas pokalbių per skype metu tėvui priekaištauja, kad jis grasino mamą nudobti, kad tėvas šaukė ant jo, kai vaikas buvo mažas ir verkė. Tačiau ir tokio poveikio kontekste vaikas nėra praradęs domėjimosi tėvu.

14.5. Teismo psichologijos ekspertizės akte yra nurodyta, kad vaikas per mažas, kad mąstytų abstrakčiai, analizuotų loginius priežasties – pasekmės ryšius, numatytų tolimesnes įvykių/elgesio pasekmes, priimtų sudėtingus sprendimus ir pan. Vaiko manymas, kad atskyrimas nuo mamos ir buvimas su tėčiu yra grėsmingas, yra susiformavęs ne natūraliai, vaiko nerimą palaiko ieškovės pozicija. Po 2017 m. sausio 28-29 d. savaitgalio su vaiku atsakovas ieškovei pranešė, kad vaiką grąžins ne sekmadienio vakare, kaip numatyta bendravimo tvarkoje, o pirmadienio ryte, kad nereikėtų ir sekmadienį vakare, ir pirmadienį ryte važiuoti į Kauną iš (duomenys neskelbtini), kur jis su vaiku buvo pas savo tėvus. Tuomet naktį ieškovė pas atsakovo tėvus atvažiavo su policija, prikėlė miegantį vaiką ir išsivežė (teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad vaikas užsifiksavęs ties situacija, kai mama kvietė policiją). Mažai tikėtina, kad tuo metu trijų su puse metų amžiaus vaikas aiškiai prisimintų šį įvykį, jei jam apie tai nebūtų nuolat primenama. Kitas atvejis buvo 2017 m. gegužės mėn. 2017 m. balandžio 25 d., kai buvo suderinta savaitė atsakovo atostogų su vaiku ir ieškovė pranešė, kad vaikas serga ir bendravimas nevyks. Atsakovui nuvykus į Kauną ir kartu su vaiku ir ieškove nuvykus pas vaiko gydytoją, ji pagal vaiko sveikatos būklę leido atsakovui jį vežtis. Tą pačią dieną atsakovas su sūnumi išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikėjosi ramiai praleisti atostogas ir pagal bendravimo tvarką kompensuoti anksčiau neišnaudoto bendravimo savaitgaliais laiką, tačiau ieškovė nesutiko kompensuoti nevykusio bendravimo, reikalavo vaiką grąžinti, kvietė policiją, bet tą kartą vaikas miegojo ir policijos apsilankymo nematė. Nuo to karto ieškovė nesudarė galimybės atsakovui daugiau bendrauti su sūnumi pagal teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką.

14.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje patenkinta 50 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir 50 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais. Nors teismas detaliai neišvardino visų atsakovui suteiktų advokato paslaugų, atsakovo byloje patirtos 2 480,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos į bylą pateiktais prašymais, su kuriais ieškovė turėjo galimybę susipažinti. Atsakovo advokatei sumokėtos sumos už konsultavimą, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose yra minimalios.

Šalies argumentai

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti. Pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, leisti atsakovui išsivežti sūnų nuolat gyventi į užsienį be ieškovės sutikimo, nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su ieškove tvarką:

1. Ieškovė su sūnumi A. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį; atsakovas užtikrina vaiko parvežimą į Lietuvą, šeštadienį iki 11.00 val. pristato vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar jos nurodytą žaidimų kambarį ir sekmadienį 19.00 val. pasiima vaiką iš žaidimų kambario, kuriame ieškovė vaiką atvedusi palieka.

2. Ieškovė su sūnumi A. bendrauja „Skype ar kita vaizdo perdavimo programa antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas motinos ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant, sužinojus apie tokį negalėjimą.

3. Ieškovė kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. savo nuožiūra praleidžia 21 kalendorinę dieną. Apie numatomą atostogų laiką atsakovą informuoja ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Atsakovas užtikrina vaiko parvežimą į Lietuvą, pirmą atostogų dieną iki 11.00 val. pristato vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar jos nurodytą žaidimų kambarį ir paskutinę atostogų dieną 19.00 val. pasiima vaiką iš žaidimų kambario, kuriame ieškovė vaiką atvedusi palieka. Vaiko atostogų pas motiną metu ši įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis.

4. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę kilus vaiko sveikatos sutrikimams, informuoti apie vaiko ugdymo pasiekimus ir kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes.

5. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko parvežimas į Lietuvą dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas.

Priteisti iš ieškovės nepilnamečiui vaikui A. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 190 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir sprendime išanalizavo bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad keisti šalių sūnaus gyvenamąją vietą ją nustatant su atsakovu dar ne laikas, toks sprendimas galėtų būti tik tokiu atveju, jei būtų išnaudotos visos kitos galimybės, ko šiuo atveju dar nėra, turėtų būti gauta dar viena specialistų išvada dėl tėvo atstūmimo stiprumo, jei ir toliau tėvui nebus sudaroma galimybė normaliai bendrauti su vaiku, turėtų būti paskirta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, kokią įtaką šalių sūnui turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sūnus, pasikeitimas, ar jis būtų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaiko psichologinei būsenai, psichinei sveikatai ir pan.

15.2. Bylos nagrinėjimo metu teismas įsitikino, kad ieškovė deda visas pastangas, griebiasi įvairių veiksmų, kad tik neleistų sūnaus ir tėvo bendravimo, siekdama visiškai nutraukti vaiko ir tėvo ryšį, tačiau atsakovas kantriai siekia išlaikyti ryšį su sūnumi, net tenkindamas ieškovės reikalavimus, nenurodytus Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21d. sprendime dėl nustatytos bendravimo tvarkos (suderintos šalių taikos sutartimi, atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus): lankytis (duomenys neskelbtini), vaiką aplankyti tik jos namuose trumpai ir pan. Ieškovė prigalvoja visokių metodų neva vaiko ir tėvo emociniam ryšiui atkurti, nors to nereikia – atsakovo ir sūnaus ryšys puikus, kai motina tam netrukdo ir nesikiša į jų bendravimą.

15.3. Bylą nagrinėjantis teismas priėmė dvi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios turėjo užtikrinti atsakovo ir vaiko bendravimą iki teismo sprendimo priėmimo, bet abiejų nutarčių ieškovė nevykdė. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią bendravimas turėjo vykti kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį –sekmadienį vaiką tėvui perduodant žaidimų kambaryje, tačiau nei karto ieškovė sūnaus tėvui neperdavė. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka yra iš esmės identiška 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytai laikinajai bendravimo tvarkai, kurios ieškovė nevykdė, taigi ir teismo sprendimo ji nevykdys.

15.4. 2019 m. birželio 27 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m liepos 6 d. nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su atsakovu. Ieškovė nutarties neįvykdė, sūnaus atsakovui 2019 m. liepos 1 d. neperdavė, nors buvo pažadėjusi. Atsakovui 2019 m. liepos 1 d. atvykus sūnaus pasiimti į ieškovės gyvenamąją vietą, jos ir vaiko namuose nebuvo, ieškovė nepasakė, kur ji su vaiku yra. Atsakovas buvo atvykęs su vaikų psichologe A. S., su kuria vaikas yra anksčiau bendravęs, kad ji esant poreikiui padėtų vaikui išgyventi atsiskyrimą su motina, tačiau ieškovė nesudarė net galimybės pamatyti vaiką.

15.5. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė elgiasi priešingai, nei turėtų elgtis pagal byloje atliktos vaiko teismo psichologijos ekspertizes išvadas, vaikui turint prieraišumą tėvui, bet išgyvenant lojalumo konfliktą, ji jau daugiau nei du metus, net ir teismui paskyrus pakoreguotas laikinąsias apsaugos priemones, tėvui nesudaro galimybes bendrauti su vaiku. 2019 m. liepos 18 d. atsakovas ieškovę elektroniniu paštu informavo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nori pasiimti vaiką atostogoms, 2019 m. rugpjūčio 8 d. SMS žinute informavo, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 10 val. lauks vaiko prekybos centro (duomenys neskelbtini) žaidimų kambaryje. Ieškovė atsakė, kad pagal galiojančią bendravimo tvarką atostogoms vaiką jis turi pasiimti iš namų. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. nuvykus į ieškovės namus ieškovė atidariusi buto duris pasakė, kad jai reikia pasiklausti vaiko. Tuomet pasigirdo vaiko klyksmas ir išėjusi ieškovė pasakė, kad vaikui isterija ir reikia jį nuraminti. Atsakovas paprašė vaiką atvežti į prekybos centro (duomenys neskelbtini) žaidimų kambarį, ieškovė pažadėjo pasistengti, tačiau vaiko neatvežė.

15.6. Atsakovas neskųstų teismo sprendimo, jei matytų bent kokią realią galimybę bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką, bet tokios galimybės nėra daugiau kaip dvejus metus ir nebus, nes ieškovės veiksmų pokyčių nesimato. Atsakovas neneigia, kad sūnus prisirišęs prie ieškovės, tačiau hipergloba yra žalinga vaikui. Jam reikalingas ir tėvas. Jei motina to nesupranta ir sąmoningai ilgą laiką vaikui neleidžia bendrauti su tėvu, situacija turi būti keičiama pakeičiant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, nes visos kitos priemonės jau išnaudotos.

15.7. Teismo sprendime ne kartą pasisakoma apie konfliktiškus šalių santykius. Konfliktas yra priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas. Šiuo atveju atsakovas turi siekį bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, ieškovė – izoliuoti vaiką nuo tėvo. Šie interesai ir siekiai priešingi, tačiau atsakovo interesai ir siekiai yra teisėti ir atitinkantys prioritetinius vaiko interesus, o ieškovės ne. Dėl šalių konfliktiškų santykių atsakovas nėra kaltas. Ieškovė, būdama teisės specialiste, geba manipuliuoti sąvokomis, iškraipyti faktus ir pan. Ieškovė akcentuoja, jog ji gera valia leidžia atsakovui ir sūnui bendrauti, tačiau tai tik geranoriškumo imitavimas. Atsakovas negali susitarti su ieškove, šioje situacijoje jis yra bejėgis, nei prašymai, nei įtikinėjimai ieškovės neveikia.

15.8. Atsakovas, tikėdamasis ieškovės supratingumo, pagal teismo 2016 m. spalio 21 d. patvirtintos taikos sutarties 1.6 punktą, turėdamas teisę į anksčiau neįvykusį bendravimo laiko kompensavimą, po bendravimo su vaiku 2017 m. sausio 28-29 d. savaitgalį jai pranešė, kad vaiką grąžins ne sekmadienio vakare, kaip numatyta bendravimo tvarkoje, o pirmadienio ryte. Ieškovė naktį pas atsakovo tėvus atvažiavo su policija, nurodydama, kad vaikas turėjo būti grąžintas sekmadienį vakare, prikėlė miegantį vaiką ir išsivežė. Būtent šis įvykis vaiką išgąsdino ir užsifiksavo jo atmintyje. Tačiau ir po šio įvykio vaikas noriai važiuodavo su tėvu pas senelius. Teismas pagrįstai ieškovės elgesį šioje situacijoje vertino kaip neadekvatų.

15.9. Ieškovė trukdymą vaikui bendrauti su tėvu motyvuoja vaikui (duomenys neskelbtini), pykčio priepuoliais, tačiau nei vienas specialistas nedavė išvados, kad ši diagnozė yra kliūtis vaikui bendrauti su tėvu. Nevykdydama 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimo ir neleisdama vaikui bendrauti su tėvu, ji jau padarė žalą vaiko psichologinei raidai ir sveikatai. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kaip ji vykdė duotas rekomendacijas vaiko raidos gerinimui, pas kokius specialistus lankėsi, todėl darytina išvada, kad ji nededa pakankamai pastangų vaiko fizinės ir psichologinės raidos užtikrinimui ir neleidžia atsakovui pasirūpinti sūnumi.

15.10. Ieškovė per visą bylos nagrinėjimo procesą neparodė jokių realių pastangų perduoti vaiką tėvui jų bendravimui, o kai kelis kartus buvo tiesioginis vaiko ir tėvo kontaktas ieškovės namuose, ji nepasišalino ir nesudarė galimybės tėvui susitarti su vaiku, priešingai – aiškino tėvui, kad „pabuvai, pažaidei ir gana“.

Atsiliepimas

15.11. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad jis dar nėra tinkamai pasirengęs perimti vaiką gyventi pas save. Atsakovas teismui išsamiai paaiškino, kad jis turi finansinių išteklių auginti vaiką, turi pakankamai įgūdžių pasirūpinti vaiku, yra pasirengęs konsultuotis su vaiko teisių apsaugos specialistais, psichologais ir medikais. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, turi galimybes vaiką auginti Londone (ten šalys gyveno ir vaikui gimus), atsakovo gyvenamajame rajone yra bent kelios mokyklos, esant poreikiui atsakovas gali persikelti ir į kitą rajoną, atsakovui gali padėti jo motina O. B., kuri yra ne tik vaiko močiutė, bet ir asmuo, turintis specialių vaiko globos žinių. Atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jei vaikui bent menkiausią diskomfortą keltų gyvenimas Londone, jis pasiryžęs gyventi su vaiku Lietuvoje. Atsakovas neabejotinai susipažintų su sūnaus poreikiais dėl jam nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės, jei tik turėtų galimybę globoti vaiką ir suteiktų vaikui maksimaliai įmanomą pagalbą.

16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į teismų praktiką. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtakų turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra stabili ir nekintanti nuo vaiko gimimo iki dabar, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su juo prieštarauja suformuotai Aukščiausiojo Teismo praktikai.

16.2. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir įrodymų viseto nepadarė išvados, kad ieškovė nesirūpina vaiku, priešingai – ji augina mažametį sūnų nuo gimimo, vaikas jaučiasi mylimas ir saugus (tą patvirtino ir byloje atlikta teismo psichologijos ekspertizė), neturi žalingų įpročių, propaguoja sveiką gyvenseną, vaiką lavina. Ieškovė dirba teisininke, jos pajamos yra stabilios ir pakankamos sūnų išlaikyti ir jo poreikius patenkinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tinkamai akcentavo, kad atsakovas nėra teigiamai charakterizuojamas, yra baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).

16.3. Atsakovas nesilaikė bendravimo tvarkos su sūnumi, laiku negrąžindavo vaiko į jo gyvenamąją vietą, be ieškovės žinios ir vaiko asmens tapatybės dokumento buvo išsivežęs jį užsienį (Latviją), tai tik įrodo, kad atsakovo elgesys yra neprognozuojamas. Dėl savo neatsakingumo atsakovas pats sugadino savo ir sūnaus santykius, todėl mažametis sūnus jaučia įtampą ir baimę dėl ilgalaikio atsiskyrimo nuo mamos, tai atsiliepia jo sveikatos būklei, buvo pirkti medikamentai streso malšinimui.

16.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis turi siekį bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, o ieškovė – izoliuoti vaiką nuo tėvo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir psichologių parodymai patvirtina, kad ieškovė vaiką vežioja į konsultacijas su tėvu, be to, teismo posėdžių metu atsakovas ne kartą tėvas patvirtino aplinkybę, kad vaiko, kuris dažnai serga, neslaugė, nelankė jo namuose, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką turi ne tik tokią teisę, bet ir pareigą, tačiau jos pats nevykdė, todėl darytina išvada, kad tėvas pats deda per mažai pastangų bendrauti su sūnumi. Atsakovui atvykus į Kauną ir sužinojus, kad sūnus serga, atsisako jį slaugyti ir bendrauti.

16.5. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia vienintele aplinkybe – kad ieškovė, nesilaikydama teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neužtikrindama emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu palaikymo, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 str. 3 d.), vaiką izoliuoja nuo tėvo. Tai nėra įrodyta ir pagrista faktinėmis aplinkybėmis.

16.6. Atsakovas pageidauja, kad vaiko gyvenamoji vieta su juo būtų nustatyta su galimybe išsivežti nuolatos gyventi į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę, Londoną, kur atsakovas nuolatos gyvena ir dirba. Todėl tikslinga įvertinti, kad tokiu atveju būtų pažeista vaiko teisė į individualybę ir jos išsaugojimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje, Vaiko teisių konvencijos 8 ir 30 straipsniuose. Šios teisės turinį sudaro vaiko teisė į tautybę, pilietybę, vardą, pavardę, šeimos ryšių išsaugojimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kriterijai, lemiantys sprendimų nekeisti vaiko aplinkos, yra laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinant jo teisę į būstą, būsto sąlygas, vaiko poreikių tenkinimą, bendravimo ryšių susiformavimą, nuolatinį emocinį ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais ir kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, keisdamas gyvenamosios vietos valstybę kėsinasi pažeisti ir esmines vaiko teises: teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar šie gyvena kartu (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.165 straipsnis. 3.170 straipsnis; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis); teisę bendrauti su giminaičiais (CK 3.161 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis); teisę į tautybę, teisę doroviškai vystytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 9 straipsniai).

16.7. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, nuolat akcentuodama 2017 m. gegužės mėn. vaikui diagnozuotą (duomenys neskelbtini), nepateikė rašytinių įrodymų, kaip ji vykdė duotas rekomendacijas vaiko raidos gerinimui, pas kokius specialistus lankėsi, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pati ieškovė nededa pakankamai pastangų vaiko fizinės ir psichologinės raidos užtikrinimui ir atsakovui neleidžia pasirūpinti sūnumi. Teismo posėdžių metu vaiko gydytoja R. T. nurodė faktus apie vaiko sveikatos būklę cituodama vaiko medicininę knygelę, iš kurios buvo matyti, pas kokius specialistus vaikas siunčiamas, kokios išvados ir rekomendacijos gaunamos, koks tolimesnis gydymas paskirtas, kad vaikas yra nuolatinėje šeimos gydytojos kontrolėje, gydytoja patvirtino, jog vaikas ligos fone visada atvedamas apžiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nekeisti su motina nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ar tinkamai nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

19. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

20. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas dėl amžiaus dar nebuvo pajėgus šią nuomonę išreikšti.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas 2016 m. priimtu teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su motina, nurodytą vertinimą atliko tinkamai.

22. Faktą, kad ieškovė neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytu, tačiau, atsižvelgdamas į ekspertės nuomonę, sprendė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas būtų per ankstyvas, nes dar nėra išnaudotos visos kitos bendravimo su tėvu užtikrinimo galimybės, be to, tokiam sprendimui priimti turėtų būti gauta specialistų išvada dėl tėvo atstūmimo stiprumo, tėvo pajėgumo šioje situacijoje persiorientuoti pasiimant vaiką gyventi pas save, įvertinta šio pokyčio įtaka vaiko psichinei sveikatai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria. Visų pirma, teismo psichologijos ekspertizės metu konstatuota, kad motina yra pagrindinis vaiko prieraišumo objektas, vaikas yra visapusiškai nuo jos priklausomas. Byloje nustatyta, jog vaikas mažametis, niekada nėra gyvenęs atskirai nuo motinos. Antra, apeliacinio proceso metu atsakovas faktiškai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo metu jis dar nėra pasirengęs perimti vaiką gyventi pas save. Teismas negali įvertinti, kokiomis sąlygomis – Jungtinėje Karalystėje su atitinkama gyvenimo toje šalyje specifika ar Lietuvoje – vaikas gyventų pas atsakovą, nes šias sąlygas jis sieja ne su savo pasirengimu gyventi kartu su vaiku, o su teismo sprendimu („jei teismas jo reikalavimus patenkintų, jis persikeltų; spręstų atsižvelgiant į tai, kas geriausiai vaikui“). Nesant apibrėžtumo, kur vaikas gyventų, kokią ugdymo įstaigą lankytų, kaip gyvenimo ir ugdymo sąlygas vertina atitinkamos vietos vaiko teisių apsaugos institucija ir kt., kaip jo psichologinę būklę paveiktų gyvenimas skyrium nuo artimiausio asmens – mamos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitinka vaiko interesus kaip vienintelė vaiko teisių realiai turėti abu tėvus ir būti jų abiejų auklėjamam užtikrinimo priemonė (CPK 185 straipsnis).

23. Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl vaiko gyvenamosios vietos nekeitimo, teisėjų kolegija jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bendravimo tvarkos

24. Atmestini apeliantės ieškovės argumentai apie neatsižvelgimą į faktines aplinkybes, jog ji visiškai negali užtikrinti bendravimo su tėvu tvarkos.

25. Esminis skirtumas tarp pirmosios instancijos teismo nustatytos ir ieškovės pageidautos atsakovo bendravimo su sūnumis tvarkos yra vaiko perdavimo tėvui būdas ir bendravimo trukmė. Ieškovė byloje siekė, kad, iki sūnui sueis septyneri metai, atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val.; kad kas antrą penktadienį su vaiku bendrautų psichologo akivaizdoje (duomenys neskelbtini) jai nedalyvaujant ne trumpiau vienos valandos, jei psichologas padarys išvadą, kad jų tarpusavio ryšys leidžia jiems leisti laiką kartu; „Skype“ ryšio programa bendrautų kiekvieną antradienį ir penktadienį 20.00 – 20.30 val. Vaikui sukakus septyneriems metams, nebepageidavo bendravimo dalyvaujant psichologui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo psichologijos ekspertizės išvada apie vaiko patiriamą lojalumo konfliktą, kai mamos akivaizdoje reikia pereiti pas tėtį ir palikti mamą, bei nebuvimą duomenų, jog vaikui kenktų buvimas pas tėvą su nakvyne ar reikėtų bendravimo per psichologą, paliko galioti 2016 m. nustatytą bendravimo tvarką kas antrą šeštadienį – sekmadienį, vaiko perdavimą nustatė jį paliekant motinos pasirinktame žaidimų kambaryje, iš kurio vaiką pasiima tėvas (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė ir analogišką laikinąją bendravimo tvarką).

26. Motyvuodamas tuo, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdė ir nevykdo, vaikas tėvui nebuvo perduotas nei karto, atsakovas prašė pakeisti minėtą laikinąją apsaugą, nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė būtų įpareigotą sūnų A. atvesti į psichologės D. B. nurodytą vietą.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs apeliantės ieškovės kvestionuojamą sūnaus perdavimą tėvui per žaidimų kambarį, t.y. vaiko, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), palikimą neapibrėžtam laikui viešoje erdvėje, 2020 m. sausio 22 d. apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji apsauga pakeistina, saugumo sumetimais vaiką perduodant psichologės D. B. patalpose (duomenys neskelbtini). Atmetė nepagrįstus ieškovės argumentus dėl psichologės D. B. šališkumo, be to, kito specialisto ieškovė nenurodė. Psichologė pažymėjo esanti pasirengusi vaiko perdavimo metu galinčius kilti klausimus aptarti su kiekvienu iš tėvų, kad kartu sukurtų kaip galima priimtinesnes sąlygas tuo metu vaikui jaustis saugiam, todėl abi šalys gali su ja susisiekti jos nurodytu telefonu. Nustatė, kad tarpininkavimo paslauga bus teikiama kas antrą šeštadienį 10 valandą ryto minėtose patalpose, kur tuo metu nebus pašalinių asmenų.

28. Nei vienas vaiko perdavimas tėvui šiuo būdu neįvyko. 2020 m. vasario 18 d. ieškovė pateikė teismui prašymą laikinąją apsaugą pakeisti taip, kad tėvas su vaiku bendrautų dalyvaujant motinai šeštadienį ir sekmadienį jo pasirinktoje vietoje Kaune nuo 10 val. iki 12 val. ar ilgiau, atsižvelgiant į vaiko emocinę ir psichologinę būseną, paliekant bendravimą „Skype“ ryšiu. Pridėjo vaiko bendravimo su tėvu per „Skype“, vaiko pristatymo susitikimui perduodant per psichologę bei rengimosi išeiti iš namų į tokį susitikimą vaizdo įrašus.

29. Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie įrašai papildomai iliustruoja teismo psichologijos ekspertizės išvadas apie vaiko patiriamą lojalumo konfliktą bei tai, kad atsiskyrimas nuo motinos vaikui atrodo grėsmingas kaip pasekmė konfliktiškos suaugusiųjų situacijos ir vaiko nerimą palaikančios ieškovės pozicijos (tai patvirtina vaiko isteriškai išrėkiamos frazės, atspindinčios ne jo, o motinos bei sykiu gyvenančios senelės kalbas: „tu melavai, kad baba liepė pasakyti, kad skauda man galvą“; „nenoriu, mamą myliu, nes man ji visko daug gyvenime, ji man viską perka, nenoriu iš tavęs žaislų, arba paskambinsiu policijai“; „tu pameluosi, išsiveši mane į kaimą, tu melagis, tu norėjai atimti“ „žinau, kad tu myli, bet aš nenoriu, kad mylėtum“ „netikiu, kad daug kartų buvai pas mane, aš nemėgstu tavęs, nekenčiu tavęs vis tiek“; „nenoriu, kad neleidi būti mano mamai, čia mano namai (į klausimą, kur vaikas norėtų susitikti, atsako, kad susitikti nenori); „aš pristatysiu namie kamerų, kai tu atvažiuosi kažkada pažaist, ir kambary, ir laiptinėj, durys bus uždarytos, kad tu negalėtum, įeiti; pristatysiu kamerų kad ateitų apsauga ir tave iš lango išmestų; žinau, kad lauki, bet nenoriu eiti, melagis, viso gero“; „nenoriu pas psichologę, ji ne kūdikis ir ne žaislas“; vaikas akivaizdžiai susidomi tėvo pasakojimu apie darbą, tačiau susidomėjimas išlaikomas neilgai, užmegztas kontaktas nutraukiamas neigimu, riksmu). Nuvežtas susitikti perduodant psichologės kabinete, vaikas nelipa iš automobilio, rėkia įsikibęs į dureles.

30. Pastebėtina ir tai, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reakcija į tokias vaiko elgesio apraiškas neatitinka rekomendacijų, gautų atlikus teismo psichologijos ekspertizę bei išklausius ekspertės teismo posėdyje, kuomet buvo nustatyta, jog aktyvesnė motinos pozicija, pvz., pasakymas sūnui, kad pas tėtį yra saugu, kad jis tikrai myli ir tikrai parveš jį atgal į namus, kad vaiko įtampa ir nesaugumas mažėja, kai jis jaučia esančio šalia suaugusiojo geranoriškumą jo bendravimo su tėčiu atžvilgiu; kad situacijoje neturėtų būti klausimų, susijusių su vaiko apsisprendimu, ir nors tai įtampą sukelianti situacija, ją reikia spręsti būdu „paėmei ir vežiesi“; kad vaiko paėmimas yra mažiau traumuojantis negu ilgalaikis išsiskyrimas, pasikeitimai vaiku turi būti labai greiti, tada vaikas labai greitai pajus, kad tą kartą, kitą kartą jis susitiks su tėčiu ir bus ramus. Nereikėtų šokinėti apie vaiką („kaip tu nori?“, „kaip tu sugalvosi?“, „kaip tu jausi?“). Realus ieškovės veikimas (neveikimas) tam priešingas. Jos ar kito asmens siluetas filmavimo metu aiškiai matomas už stiklinių durų, kuomet vaikas kalba su tėvu per „Skype“, t.y. vaikas visą laiką jaučiasi motinos stebimas; tai, kad vaiko bendravimas su tėvu yra ieškovės prievolė, kurios ji nenori vykdyti, o tuo pačiu neturėtų vykdyti ir motinos nusiteikimą atspindintis vaikas, atskleidžia atitinkama intonacija ieškovės ištarta frazė, suskambėjus ryšio signalui („A., aš turiu atsiliepti“), po kurios vaikas rėkdamas bėga slėptis į tualetą; apgailestavimą išreiškianti frazė nuvykus pas psichologę, kad reikia eiti pas tėtį, tačiau „aš suprantu, kaip tu jautiesi, kad pyksti“, žodžiai „aš tave nuraminsiu“ ir ilgas vaiko raminimas (motinos apkabinimas, čiūčiavimas ir panašūs raminimo veiksmai, dar labiau sustiprinantys vaiko priklausomumą nuo motinos, yra likę už kadro, tačiau akivaizdūs).

31. Apeliantė neteisingai nurodo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, jog ji sąmoningai trukdo tėvui bendrauti su sūnumi.

32. Nenormali, trikdanti vaiką situacija sukuriama iš abiejų tėvų pusės, kai kiekvienas susitikimas su vaiku jų yra filmuojamas (ieškovės – siekiant užfiksuoti vaiko pasipriešinimą bendravimui su tėvu, atsakovo – siekiant apsisaugoti nuo ieškovės kaltinimų, inicijuojant tyrimus per policiją). Apeliantės teiginius dėl įrodymų nebuvimo taip pat paneigia nutarties 31 punkte išdėstytas vertinimas bei pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai apie tai, kad 2016 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu atsakovas administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 11 d. atvykęs pas ieškovę į namus su ja sukonfliktavo ir mažamečio akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, kad šiuo nutarimu konstatuotas ir nederamas ieškovės elgesys, santykius su atsakovu pakeltu tonu aiškinantis vaiko akivaizdoje ir nesistengiant užtikrinti, kad jis negirdėtų tėvų konflikto, nesiimant jokių veiksmų konfliktui nutraukti, dėl ko teismas įpareigojo instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir ieškovės atžvilgiu (t. 3 b. l. 137–140). Teismo sprendimo vykdymo požiūriu nėra teisingas atsakovo elgesys, kuomet jis 2017 m. sausio mėn. sekmadienį negrąžino vaiko motinai, visgi, vertinant protingumo aspektu, jis nepasielgė priešingai vaiko interesams – ieškovę iš anksto įspėjo, jog vaiką atveš pirmadienį, nes pirmadienį pats privalo atvykti į Kauną, policijos komisariatą (tuo metu atsakovas su vaiku buvo pas tėvus (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu ieškovės veiksmai, naktį su policija atvykus pasiimti vaiko ir tuo jį išgąsdinus, juolab nesant jokio pagrindo įtarti neteisėtą vaiko išvežimą į Angliją, vaiko mąstymą ir elgesį tėvo atžvilgiu stipriai paveikė – vaikas buvo prižadintas, naktį gabenamas namo ir užsifiksavo ties situacija, kad atsakovas jo laiku negrąžino motinai, kuri dėl to kreipėsi į policiją. Nors pirmosios instancijos teismas kaltais dėl šio įvykio pripažino abu tėvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko interesų apsaugos aspektu neadekvatus buvo ieškovės elgesys, pažeidęs vaiko saugumo jausmą, jį traumavęs, jo sąmonėje užfiksavęs grėsmę iš tėvo pusės, todėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo požiūriu toks elgesys negali būti vertinamas kaip motinos veikimas vaiko labui. Teismo ekspertė nurodė, jog vaiko parvežimas kitą dieną nebūtų turėjęs jam jokios įtakos, jei tėvai būtų dėl to susitarę. Vaiko gerovei priešingo ieškovės poelgio pasekmes, sudariusias galimybę ieškovei manipuliuoti vaiku, patvirtina ne tik ekspertizės išvada, bei ir nutarties 30 punkte aprašytas vaiko elgesys tėvo atžvilgiu šiuo metu.

33. Į teismo klausimą, ar vaiko agresijai, isteriškam, neadekvačiam elgesiui atvykus tėvui turi įtakos vaiko motinos (kitų asmenų) elgesys prieš susitikimą ar susitikimo metu (verbalinis ar neverbalinis komunikavimas su vaiku, su atsakovu), ekspertė atsakė, jog ieškovė, sąmoningai ar ne, yra užėmusi vaiko nerimą palaikančią poziciją vietoje to, kad padėtų vaikui pamiršti, supaprastinti įvykusią situaciją. Į šį atsakymą yra nukreipti ir visi kiti klausimai, susiję su motinos elgesio įtaka vaiko elgesiui, todėl atmestini apeliantės argumentai apie nepagrįstai konstatuotą svarstytiną aplinkybę dėl pačios ieškovės nerimo ir baimių priežasčių įvertinimo, jų pagrįstumo ir atsikratymo. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą pagrįstai padarė ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių ir ieškovės teiginių apie psichologų rekomendacijų vaikui taikymą kontekste. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso metu apeliantė nurodė lankanti psichologės R. M. konsultacijas, tačiau rašytinių įrodymų apie tai neteikė.

34. Apeliantė ieškovė nepagrindė savo teiginio, jog priešiška vaiko reakcija į tėvą kyla dėl jam 2017 m. diagnozuoto (duomenys neskelbtini), ko ekspertė psichologė nepagrįstai neįvertino neturėdama medicininio išsilavinimo. Iš rašytinių įrodymų ir vaiko šeimos gydytojos R. T. parodymų matyti, kad vaiko raidos patikrinimo metu 2017 m. diagnozuotą (duomenys neskelbtini) gydytoja apibūdino kaip lengvo lygio. Paaiškino, kad esant šiai diagnozei vaikams būna elgesio sutrikimai, jie trumpai išlaiko dėmesį, būna pykčio priepuoliai. Dėl A. B. diagnozuoto MRS nustatyti pakitimai septyniose raidos srityse – pagal amžių vaiko smulkioji motorika atitinka 78 proc., kalbos supratimas 77 proc., ekspresyvioji kalba 77 proc., stambioji motorika (atitikmens nepasakė, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, jog ji yra stiprioji vaiko raidos pusė), girdimoji atmintis 75 proc., regimoji 72 proc., savarankiškumo įgūdžiai 72 proc., socialinė adaptacija 65 proc. Tėvams rekomenduota vaikui psichologų, kineziterapeuto, logopedo, socialinio darbuotojo pagalba, vaikų kolektyvo lankymas. Išrašytas siuntimas, tačiau medicininėje kortelėje nėra duomenų, jog pagal jį ieškovė kur nors kreipėsi. Vaikui teikta logopedo pagalba. Iš mamos gydytoja žino, kad su vaiku ji buvo pas psichologą. Iš ankstyvosios reabilitacijos tarnybos jokių duomenų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė pateikė duomenis apie vaiko lavinimą įvairiuose būreliuose bei kalbos korekcijos centre, tačiau įrodymų apie vaikui teikiamą psichinės sveikatos specialisto pagalbą byloje nėra. Priešingai, nei teigia ieškovė, vaiko gydytoja netvirtino, jog dėl (duomenys neskelbtini) jam būtina laikytis tam tikro dienos algoritmo, kad nesilaikant susitarimų vaiką ištinka agresija, isterija, kad jam būtina aiškiai žinoti įvykių ir veiksmų seką. Tokių įrašų nėra ir vaiko medicininiuose duomenyse, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas, nuspręsdamas dėl vaiko perdavimo tėvui ne namuose, o kitoje vietoje, ignoruoja medikų patvirtintas išvadas.

35. Kadangi medicininiai duomenys ir šeimos gydytojos parodymai pagrindžia, jog šalių sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra lengvas vaiko raidos, o ne psichikos sutrikimas, atmestini ekspertės kompetencijos nebuvimu motyvuoti apeliantės ieškovės argumentai apie neteisingai įvertintą galimą vaiko atskyrimą nuo jam įprastos aplinkos bendraujant su tėvu, kuriais ieškovė teisina neįmanomą užtikrinti bent dalinį vaiko bendravimą su atsakovu, viso bylos proceso metu į Lietuvą pasimatyti su vaiku nesėkmingai atvykusiu virš 100 kartų. Ekspertė psichologė yra kompetentinga įvertinti vaiko psichologinę būklę, atsižvelgiant į visus ją formuojančius faktorius, įskaitant duomenis apie vaiko raidą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 2.1. 2.2 punktai) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V-285 redakcija).

36. Nenorą vykdyti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ieškovė deklaratyviai teisina ir psichologinės pagalbos poreikiu, vaiko vedimu į psichologų konsultacijas, teigia, jog teismas nevertino, kad bendravimas vyksta per psichologus (duomenys neskelbtini). Išklausius teismo posėdžių, kuriuose liudijo (duomenys neskelbtini) psichologės R. P. ir E. K., garso įrašų nustatyta, jog dėl abiejų šalių nesutarimų, kokios apimties psichologinę paslaugą jos prašo suteikti, psichologinė pagalba buvo labiau formalaus pobūdžio, šalims nepavyko susitarti dėl vaiko ryšio su tėvu stiprinimo. Šalys nesusitarė, kaip turi vykti konsultacijos – ieškovė norėjo dalyvauti atsakovo bendravime su vaiku, pageidavo, kad psichologė garantuotų vaiko saugumą susitikimų su tėvu metu netgi gatvėje, ko ji nėra pajėgi užtikrinti (liudytojos R. P. parodymai). Liudytoja E. K. parodė, jog šalys buvo atvykę 2017-12-05, 2018-01-15, 2018-03-23, taip pat 2018-04-17. Nors konsultacijos tikslas buvo suprasti, ko šalys atvyko, trijose konsultacijose dalyvavo vaikas. Pirmojo susitikimo metu vaikas tėvo atžvilgiu elgėsi agresyviai, antro – įsitraukė į žaidimą, trečio, kuomet liko tik vaikas ir tėvas, vaikas iš pradžių buvo įsierzinęs, vėliau žaidė. Liudytojos teigimu, kadangi tarp susitikimų buvo dideli laiko tarpsniai, sunku įvertinti jų naudą ir padaryti išvadas. Priešingai, nei teigia apeliantė, šios liudytojos nenurodė tikslingumo vaikui su tėvu bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje, t. y. namuose, ar būtino psichologo dalyvavimo.

37. Apibendrinant konstatuotina, kad jokiais objektyviais įrodymais nėra nuginčyti teismo psichologinio ištyrimo metu gauti duomenys apie vaiko poreikį bendrauti su tėvu, santykyje su kuriuo vaikas jaučiasi saugiai ir yra laimingas, ieškovė neįrodė, jog vaikas tėvo priežiūroje patiria šoką ir stresą. Kita vertus, vaikas yra visapusiškai priklausomas nuo motinos ir išgyvena lojalumo konfliktą. Ieškovės palaikomas vaiko užsifiksavimas ties situacija, kuomet, tėvui laiku negrąžinus vaiko motinai, naktį iš tėvo namų jis buvo paimtas su policija (ekspertizės atlikimo metu ieškovė pripažino, jog vaikui kalbant apie tai nieko nesako, t. y. jo nenuramina, nepaneigia vaiko baimės), truko vaikui nurimti ir patirti pilnavertį santykį su tėvu. Dėl ieškovės palaikomo vaiko nesaugumo jausmo ir lojalumo konflikto susiklostė situacija, leidžianti ieškovei manipuliuoti vaiko atsisakymu bendrauti su tėvu bet kokiomis sąlygomis: ieškovei netiko vaiko „kaip siuntinio“ perdavimas per žaidimų kambarį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog vadovaujantis ieškovės kriterijais saugesniu turėjęs būti perdavimas per psichologę tapo traumuojančiu; 2020 m. vasario 18 d. prašymu dėl laikinosios apsaugos pakeitimo ieškovė pageidavo susitikti trise atsakovo pasirinktoje vietoje ar trise bendrauti per psichologę, tačiau iš vaiko riksmų apie nenorą matyti tėvą akivaizdu, jog gera valia jis neis niekur, kur tik bus susitinkama su tėvu, juolab pas psichologę ar tėvui pasiimant vaiką iš namų, kaip 2020 m. vasario 20 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė apeliantė; ieškovė pageidavo bendravimo jos namuose, tačiau, jai ir toliau palaikant vaiko nerimą dėl baimės būti atskirtam (tai parodo vaiko ketinimas išmesti tėvą pro langą), ir tai nėra įmanoma – vaikas slepiasi net nuo bendravimo „Skype“ ryšiu, jo užrakinimas kambaryje su tėvu negalimas, be to, toks bendravimo būdas nepagrįstai pažeistų tėvų lygiateisiškumą bendraujant su vaiku ir jį auklėjant. Akivaizdu, jog ne atsakovas, o ieškovė manipuliuoja vaiku, paversdama neįmanomu bet kokį net ir savo siūlomą bendravimo būdą. Galutinį savo siekį ji suformulavo 2020 m. vasario 20 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pageidaudama, kad atsakovas vaiką paimtų iš namų bei nurodydama, jog savo lėšomis ves vaiką konsultuoti į (duomenys neskelbtini).

38. Esant tokioms aplinkybėms, dėl ieškovės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos nuspręstina vadovaujantis vaiko interesų bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam prioritetu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalis, CK 3.170, 3.156, 3.179 straipsniai).

39. Remiantis šioje nutartyje išvardintais argumentais, teismo psichologijos ekspertizės išvada bei 2020 m. vasario 20 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje gauta bylos duomenis apibendrinančia vaikų teisių apsaugos institucijos išvada spręstina, jog šalių sūnaus bendravimo tvarka su tėvu nebus įgyvendinta, jei vaiko perdavimas tėvui bus nustatytas vaiką pasiimant iš namų. Šalių sūnų į tam tikrą vietą tikslu perduoti tėvui turi pristatyti motina. Kadangi vaiko perdavimas per psichologę D. B. negalimas (jos kabinetas penktame aukšte, ieškovė nurodė esanti nepajėgi vaiką ten užnešti), paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko perdavimo per ieškovės pasirinką žaidimų kambarį tvarka. Atmestini niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai dėl vaiko sutapatinimo su daiktu – vaikų buvimas žaidimų kambariuose yra įprastas jų laisvalaikio leidimo būdas, be to, medicinos specialistai šalių sūnui yra rekomendavę socializaciją per vaikų kolektyvą. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, vyresnio nei 6 metai vaiko (šalių sūnui 2020 m. liepos mėn. sukaks septyneri) palikimas žaidimų kambaryje nevertintinas kaip vaiko palikimas be priežiūros. Svarbi ir ta aplinkybė, jog šalių sūnus netrukus sulauks mokyklinio amžiaus, rudenį turėtų pradėti lankyti mokyklą, todėl jo palyginimas su daiktu dėl trumpalaikio pabuvimo žaidimų kambaryje nėra adekvatus situacijai – mokyklinio amžiaus sūnui ieškovė turės suteikti kur kas daugiau laisvės, nei tai reikalinga vaikui bendraujant su tėvu. Ieškovės argumentai dėl vaikui įprastos vietos (duomenys neskelbtini) atmestini dėl to, kad ji nepateikė šios įstaigos sutikimo tarpininkauti perduodant vaiką tėvui, be to, įstaiga nedirba šeštadienį (atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, penktadienį jo atvykimas negalimas). Ieškovės valia teikti vaikui psichologų konsultacijas gali būti įgyvendinama be teismo sprendimo, kaip ir jos pačios naudojimasis psichologų pagalba.

40. Pasisakęs dėl apeliacinių skundų esminių argumentų teismas pažymi, kad kiti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktai apeliantų nėra ginčijami, todėl teismas jų neanalizuoja. Apeliantės argumentai dėl Kauno apylinkės teismo nutarties nebausti jos už laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą pagal antstolės R. P. kreipimąsi civilinėje byloje Nr. 2VP-22286-1043/2018 neįrodo apeliacinio skundo teiginių apie teismo sprendimo vykdymo negalimumą – kitu atveju pagal antstolio R. S. kreipimąsi teismas yra padaręs priešingą išvadą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-25278-955/2020). Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog teismo sprendimo vykdymą komplikuoja ne atsakovo, o ieškovės manipuliavimas teisės teorija, vaiko emocijomis ir prieraišumu prie motinos.

41. Nėra reikšmingi ir apeliantės teiginiai apie psichologės A. S. raštu t. 2 b. l. 51 įvertintą tėvo ir vaiko bendravimą pas psichologę E. K. (nepriklausomai nuo to, slapta ar atvirai darytas šio bendravimo garso įrašas, psichologės A. S. išvados atitinka psichologės E. K. nurodytą bendravimo pobūdį).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovas pateikė prašymą dėl advokatės pagalbos išlaidų atlyginimo 1 270,50 Eur (už susipažinimą su dokumentais, konsultavimą 50,00 Eur, procesinių dokumentų surašymą 900,00 Eur, atstovavimą 100,00 Eur, PVM 220,50 Eur), 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 2314 bei apmokėjimą patvirtinančius sąskaitos išrašus. 2019 m. birželio 25 d. atsakovas pateikė prašymą dėl išlaidų už advokatės pagalbą atlyginimo 1 210 Eur (už procesinių dokumentų surašymą 800 Eur, atstovavimą 200 Eur, PVM 200 Eur) pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 2666 ir 2019 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 912252.

43. Nors prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatė nedetalizavo procesinių dokumentų ir veiksmų pobūdžio bei jiems atlikti sugaišto laiko, atsakovo patirtos advokatės pagalbos išlaidos yra pagrįstos visais byloje jos atliktais veiksmais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Atsakovo advokatė bylos procese dalyvauja nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo (byla iškelta 2017 m. liepos 31 d.), yra parengusi atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsiliepimus į ieškovės atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikė įvairius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir priėmimo, ekspertizės paskyrimo, atstovavo atsakovą devyniuose teismo posėdžiuose. Vien už 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. pateiktus atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą priešieškinį maksimali advokato pagalbos išlaidų suma siektų 6868 Eur (atitinkamų užpraėjusių ketvirčių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalis ūkyje (be individualių įmonių) buvo toks: 2017 m. pirmojo ketvirčio 884,8 Eur, 2018 m. antro ketvirčio 926,7 Eur, trečio – 935,7 Eur; už atsiliepimus į ieškinį ir už priešieškinį mokėtina advokato pagalbos išlaidų suma pagal Rekomendacijų 8.1 punktą sudarytų 884,8x2,5+926,7x2,5+935,7x2,5). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes matyti, jog 2480,50 Eur advokatės pagalbos išlaidos už atstovavimą byloje daugiau nei dvejus metus yra pagrįstos, atitinkančios advokatės darbo apimtį byloje ir bylos sudėtingumą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

44. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. 2020 m. vasario 17 d. ieškovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones galėjo būti įvertintas tik pasisakant dėl apeliacijos objekto, išnagrinėjus bylą iš esmės. Nutarus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, keisti ar taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones nebėra procesinio pagrindo.

46. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, atmestinas jo prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė