Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų pakeitimo ir papildymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo A. B. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

2. Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (nustatant gyvenamąją vietą su tėvu), leisti atsakovui išsivežti sūnų A. B. nuolat gyventi į užsienį be vaiko motinos A. G. sutikimo, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su motina A. G. tvarką, priteisti iš A. G. nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (190,00 Eur), teismui netenkinus minėtų priešieškinio reikalavimų, prašo nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką.

3. Atsakovas taip pat prašė iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti laikinąją A. B. bendravimo su sūnumi A. B., tvarką:

3.1. A. B. su sūnumi A. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje; vaiko perdavimas vyksta A. B. ir A. G. tiesiogiai nesusitinkant; A. G. sūnų A. atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas A. G. SMS žinute informuoja A. B. dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja A. B., paėmęs vaiką iš žaidimų kambario, A. B. SMS žinute informuoja A. G., kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. A. B. vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu A. G. negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.

3.2. A. B. su sūnumi A. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; A. G. sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į A. B. skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.

3.3. A. B. 2018 metais atostogų metu su sūnumi A. praleidžia 21 kalendorinę dieną ištisai nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. įskaitant ir išvykas į užsienį. A. G. atostogos negali būti kliūtis tėvo ir vaiko bendravimui. Vaiko perdavimas vyksta A. B. ir A. G. tiesiogiai nesusitinkant. 2018 m. rugpjūčio 24 d. A. G. sūnų A. atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas A. G. SMS žinute informuoja A. B. dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, į kurį A. G. privalo įdėti vaiko kelionei reikalingą vaiko asmens dokumentą, SMS žinute apie tai informuoja A. B., paėmęs vaiką iš žaidimų kambario, A. B. SMS žinute informuoja A. G., kad vaiką pasiėmė; atostogų paskutinę dieną 20.00 val. A. B. vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu A. G. negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.

2. Ieškovė dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos neprieštaravo, tačiau nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti, nėra aišku kokiame mieste, žaidimų kambaryje atsakovas norėtų susitikti su sūnumi. Paaiškino, kad sąlyga, jog vaikas perduodamas šalims nesusitinkant negali būti įgyvendinama, nes pagal įstatymą vaiko iki 6 metų negalima palikti vieno be priežiūros. Nėra aišku kiek laiko vaikas bus vienas žaidimų kambaryje, kol ateis tėvas. Ieškovė nurodė, kad negalima vaiko išleisti pas tėvą su nakvyne, nes jų ryšys nėra stabilus. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į vaiko interesus ir siekiant stiprinti tėvo bei sūnaus ryšį, būtina užtikrinti dažnesnį ir reguliaresnį jų bendravimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitę penktadieniais VšĮ Šeimos santykių institute, nedalyvaujant ieškovei, tačiau dalyvaujant psichologui ne trumpiau kaip 1 val. ir tik psichologui padarius išvadas, jog tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys leidžia jiems leisti laiką kartu, toliau tęsti bendravimą, leidžiant atsakovui sūnų grąžinti į jo gyvenamąją vietą iki to paties penktadienio 20.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė; atsakovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatė laikiną atsakovo A. B. ir nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

5.1. A. B. su sūnumi A. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje (bet kuriame vaikų žaidimo kambaryje Kauno mieste); vaiko perdavimas vyksta A. B. ir A. G. tiesiogiai nesusitinkant; A. G. sūnų A. B. atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas A. G. SMS žinute informuoja A. B. dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja A. B., paėmęs vaiką iš žaidimų kambario (vaiko perdavimas privalo įvykti per maksimaliai trumpą laiką), A. B. SMS žinute informuoja A. G., kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. A. B. vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu A. G. negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.

5.2. A. B. su sūnumi A. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; A. G. sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į A. B. skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.

6. Teismas išaiškino, jog likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta atsakovo A. B. ir nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka paliekama nepakeista.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu yra nustatyta šalių nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka, šis sprendimas įsiteisėjęs, tėvo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra užtikrinta. Šalys nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, atsakovas tik prašo papildyti bendravimo tvarką, detalizuojant vaiko paėmimo, grąžinimo detales, akcentuodamas, jog tėvai vaiko perdavimo metu neturėtų susitikti, taip pat pakeisti bendravimo „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa tvarką iš bendravimo vieną kartą per savaitę (trečiadienį), bendraujant du kartus per savaitę (antradienį ir penktadienį), įpareigojant vaiko motiną sudaryti technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui, užtikrinant atsiliepimą į tėvo skambutį ir pasišalinant iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas. Ieškovė nori, kad tėvas su sūnumi bendrautų dalyvaujant psichologui, nesutinka, kad atsakovas vaiką pasiimtu su nakvyne, siūlė trumpinti bendravimo „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa laiką (atsakovas siūlo 30 min., o ieškovė – 15 min.).

8. 2018 m. birželio 18 d.– liepos 5 d. buvo atlikta šalių nepilnamečio sūnaus A. B. teismo psichologinė ekspertizė (akto Nr. 103MS-124/2018), kurios metu konstatuota, kad vaikas nori tėvo ir individualiame santykyje su juo jaučiasi saugiai, yra laimingas, individualus berniuko bendravimas su atsakovu jam žalos nedaro. Vaiko manymas, jog atsiskyrimas nuo motinos ir buvimas su tėvu yra grėsmingas, susiformavo ne natūraliai, o yra labiau pasekmė konfliktiškos suaugusiųjų situacijos ir vaiko nerimą palaikančios ieškovės pozicijos. Įvertinęs psichologinės ekspertizės akte nurodytas išvadas, teismas sprendė, kad nėra būtinumo atkurti vaiko ir tėvo ryšį, bendrauti dalyvaujant psichologui, kadangi vaikas su tėvu bendrauja noriai, berniukui nėra daroma žala. Šiuo metu yra svarbu palaikyti ir stiprinti tėvo-sūnaus ryšį – būtina užtikrinti kuo dažnesnį ir reguliaresnį jų bendravimą, todėl pašalinio žmogaus dalyvavimas (šiuo atveju psichologo) gali varžyti atsakovo bei vaiko bendravimą ir apsunkinti tėvo-sūnaus ryšio stiprinimą.

9. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog vaikas negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą. Šiuo atveju, vaiko nuomonės atsiklausimas dėl bendravimo su tėvu ne tik kad neužtikrintų vaiko interesų, bet ir nemažintų jo atsiskyrimo nerimo bei emocinės priklausomybės nuo motinos. Todėl ieškovė turi ne tik netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi, bet ir visokeriopai skatinti vaiką bendrauti su tėvu. Ieškovės nenoras išleisti vaiką pas tėvą su nakvyne bei bendravimo vaizdo priemonėmis trumpas laiko nustatymas (15 min.) sudaro nepagrįstus apribojimus atsakovui kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi.

10. Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka visiškai atitinka vaiko interesus, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir išvadą teikiančių institucijų atstovai, kurie nurodė, jog reikalavimai dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo yra konkretūs ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės: iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: 1) A. B. su sūnumi A. bendrauja kas antrą savaitę (lyginę kalendorinę savaitę), penktadieniais, VšĮ Šeimos santykių institute ((duomenys neskelbtini), Kaunas), mamai A. G. nedalyvaujant, psichologo akivaizdoje, ne trumpiau 1 valandos, o psichologui padarius išvadą, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys leidžia jiems leisti laiką kartu (apie tai sms žinute psichologė informuoja vaiko mamą A. G.), toliau po konsultacijos tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta mamai A. G. nedalyvaujant, A. B. grąžina sūnų A. į vaiko gyvenamąją vietą iki to paties penktadienio 20.00 val. Jei psichologas padarys išvadą, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys neleidžia jiems leisti laiką kartu (apie tai žodžiu informuoja vaiko tėvą A. B. ir šis nedelsiant turi pasišalinti iš VšĮ Šeimos santykių instituto patalpų, kad vaiko mama A. G. galėtų pasiimti sūnų iš psichologo); 2) Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį (nelyginę kalendorinę savaitę) nuo 20.00 val. iki 20.15 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įrodyti būtinumą skirti laikinąsias apsaugos priemones bei pagrįsti, kodėl jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Savo reikalavimo pagrįstumo atsakovas nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais, tuo pažeisdamas CPK 178 straipsnio nuostatas, todėl nėra įstatyminio pagrindo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11.2. Teismas neatsižvelgė į mažamečio vaiko interesus. Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, vienašališkai nukreipta prieš vaiko interesus, sunkiai įgyvendinama. A. B. yra 5 metai. Byloje yra pateikti duomenys iš vaiko medicininės knygelės, kad A. yra diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas. Vaikui ypatingai svarbu laikytis nuoseklumo, susitarimo, paaiškinti įvykių eigą/seką. Ieškovė bandė vaiką palikti PC „Mega“ žaidimų kambaryje, kad tėvas A. B. ateitų pabendrauti su sūnumi, tačiau vaiką ištiko isterija, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti įgyvendintos dėl objektyvių priežasčių. Vienas iš ligos simptomų - intensyvūs nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai. Vaikui išreiškus valią ir nenorą bendrauti su tėvu prieš vaiko, kuriam diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, valią, neįmanoma prievarta vykdyti teismo sprendimo, nes tai akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, kadangi privalu vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Ieškovė negali ir nenori naudoti prievartos prieš sūnų, viešoje vietoje, žaidimų kambaryje jį rėkiantį, ištiktą isterijos demonstruoti nepažįstamiems asmenims, o juo labiau kaip „daiktą“ palikti ir išeiti, nes tai tiesiogiai pažeidžia vaiko interesus, iškeliant tėvo interesus aukščiau.

11.3. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų kompleksiškai, pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą, rėmėsi tik atliktos psichologinės ekspertizės išvados ištrauka. Kiti įrodymai ir psichologinės ekspertizės išvados patvirtina, kad vaiko priešinimasis tėčiui išryškėja, kai atsakovas siūlo jam važiuoti kartu arba apskritai kelia buvimo su juo kitose aplinkose temą. Vaikas jaučia nerimą, kai reikia pakeisti aplinką bendraujant su tėvu.

11.4. Atsižvelgus į vaiko interesus, psichologų išvadas, vaiko teisių specialistų išvadas, iki teismo sprendimo priėmimo turėtų būti nustatyta ieškovės siūloma atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Vaikas jaučia nerimą, todėl bendravimo tvarka su nakvyne šiuo metu yra negalima. Šiai dienai tikslinga būtų vaikui bendrauti padedant psichologui, nenaudojant prievartos prieš vaiką. Nustatant ieškovės siūlomą bendravimo tvarką skambinant vaikui tris kartus per savaitę, būtų išlaikomas dažnis ir tęstinumas, o 15 min. trukmė pasirinkta sąmoningai, nes tokio amžiaus vaikas negeba išlaikyti sukoncentruoto dėmesio 30 minučių.

12. Atsakovas A. B., atstovaujamas advokatės Daivos Balčiūnienės, atsiliepimu į ieškovės A. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

12.1. Ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka netinkama ir nereikalinga, nes šiuo atveju nėra būtinumo atkurti vaiko ir tėvo ryšį ar stebėti jų bendravimą. Lankymasis VšĮ Šeimos santykių institute jau yra praeitas etapas, ieškovės teiginiai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu yra ne kartą paneigti. 2018 m. pavasarį A. B. VšĮ Šeimos santykių institute sutiko dalyvauti psichologų konsultacijose, kad bent ten turėtų galimybę pasimatyti su vaiku. Paskutinio apsilankymo, 2018 m. kovo 23 d., VšĮ Šeimos santykių institute pas psichologę E. K., kai A. B. su vaiku galėjo pabūti nedalyvaujant A. G., vaikas pats išreiškė norą važiuoti su tėvu pas senelius. Kai apie tai pasakė A. G., ji pradėjo vaikui aiškinti, kad, išvažiavęs su tėvu, jis bus be mamos, turės nakvoti, ir pan., bet vaikas vis tiek sakė, kad jis nori važiuoti su tėvu, tuomet A. G. pasigriebė vaiką į glėbį ir verkiantį išsinešė. Po šio įvykio A. G. vaiko pas psichologę susitikimams su tėvu nebevedė, nors A. B. siekė suderinti būsimų susitikimų laiką. Todėl A. G. prašymas vėl nustatyti pareigą lankytis VšĮ Šeimos santykių institute yra tiesiog išsisukinėjimas nuo vaiko perdavimo tėvui.

12.2. Ieškovė A. G. ne tik neskatina, bet visais įmanomais būdais trukdo vaiko bendravimui su tėvu. Šioje byloje atliktos A. B. teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 103MS-124/2018 yra nurodyta, kad susitikimo ekspertinėje įstaigoje metu vaikas tėvo atžvilgiu nedemonstruoja jokių baimės ar pykčio reakcijų, noriai ir nesuvaržytai žaidžia, lengvai jo nepaleidžia išeiti, kas atskleidžia, jog vaikas su tėvu jaučiasi saugiai ir yra laimingas. Ekspertizės akte nurodyta, kad tėvo atžvilgiu elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato jį ir mamą - tai patvirtina, kad ieškovė įtakoja vaiką. Per kiekvieną bendravimą su vaiku - tiek tiesiogiai, tiek elektroninių ryšių priemonėmis, aiškiai matosi, kad vaikas nori, bet motinos akivaizdoje vengia rodyti prieraišumą tėvui, tai daro slapta, nuolat baikščiai stebi motinos reakcijas. Būtent dėl ieškovės ir kartu gyvenančios jos motinos veiksmų vaiko perdavimas tėvui turi vykti jai nedalyvaujant. Žaidimų kambaryje vaikui patinka ir tai yra tinkama vieta vaiko perdavimui. Vaikas neliktų vienas, nes, ieškovei pasišalinus, nedelsiant ateitų atsakovas. Ieškovė, įvairiais būdais trukdydama tėvo ir sūnaus bendravimui, daro neabejotiną psichologinę žalą vaikui. Be jau paminėto ekspertų konstatuoto lojalumo konflikto tėvų akivaizdoje, A. B. teismo psichologinė ekspertizė Nr. 103MS-124/2018 davė išvadą, kad A., negalėdamas pilnavertiškai palaikyti santykio su tėvu, patiria įtampą ir nesaugumą, dėl to ateityje vaikui gali pasireikšti emociniai ir elgesio sutrikimai, ribojimas atsakovui bendrauti su vaiku trikdo vaiko psichologinę raidą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

15. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtinta ieškovės A. B. (G.) ir atsakovo A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Šalys susitarė, kad tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis.

16. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė tik papildyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, detalizuojant vaiko paėmimo, grąžinimo detales, akcentuodamas, jog tėvai vaiko perdavimo metu neturėtų susitikti, taip pat pakeisti bendravimo „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa tvarką iš bendravimo vieną kartą per savaitę (trečiadienį), bendraujant du kartus per savaitę (antradienį ir penktadienį), įpareigojant vaiko motiną sudaryti technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui, užtikrinant atsiliepimą į tėvo skambutį ir pasišalinant iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas.

17. Ieškovė prašė nustatyti tokią sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrautų dalyvaujant psichologui, nesutiko, kad atsakovas vaiką pasiimtų su nakvyne, nesutiko, kad sūnus su tėvu bendrautų „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa 30 min., kadangi tokio amžiaus vaikas negeba išlaikyti sukoncentruoto dėmesio 30 minučių, sutiktų, jog bendravimas vyktų 15 min.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo

18. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

19. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

20. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus, užtikrina maksimalų atsakovo dalyvavimą auklėjant savo nepilnametį sūnų, o apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog nustatant bendravimo tvarką nebuvo atsižvelgta į mažamečio vaiko interesus, kad bendravimo tvarka nekonkreti ir sunkiai įgyvendinama, yra visiškai nepagrįsti byloje pateiktais duomenimis ir vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų paaiškinimais.

21. 2018 m. birželio 18 d.–liepos 5 d. buvo atlikta šalių nepilnamečio sūnaus A. B. teismo psichologinė ekspertizė, akto Nr. 103MS-124/2018, kurioje nurodoma, kad A. B. yra užsifiksavęs ties situacija, kada atsakovas jo laiku negrąžino ieškovei, kuri dėl to kreipėsi į policiją. Ši fiksacija trukdo A. B. nurimti ir patirti pilnavertį santykį su tėčiu. Vaikui atrodo, jog atsiskyrimas nuo mamos ir buvimas su tėčiu yra grėsmingas, tačiau toks jo manymas yra susiformavęs ne natūraliai, o yra labiau pasekmė konfliktiškos suaugusiųjų situacijos ir vaiko nerimą palaikančios ieškovės pozicijos. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad bendravimas tarp A. B. ir atsakovo turėtų vykti nedalyvaujant ieškovei, kad šiuo metu būtina užtikrinti kuo dažnesnį ir reguliaresnį judviejų bendravimą, kad daugiausia įtampos A. B. kyla tuo metu, kai mamos akivaizdoje jam reikia pareiti pas tėtį ir palikti mamą.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent A. B. perdavimas atsakovui vaikų žaidimo kambaryje ieškovei nedalyvaujant užtikrintų nustatytos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos tinkamą vykdymą, berniukas nematytų mamos ir dėl to nekiltų įtampa ir nepasireikštų jo pykčio priepuoliai.

23. Apeliantės argumentai, jog teismas byloje nevertino esančių įrodymų kompleksiškai, todėl pažeidė įrodymų vertinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuriame išklausė ieškovės, atsakovo atstovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų nuomones, įvertino atliktos psichologinės ekspertizės išvadas. Išskyrus ieškovės poziciją, vaiko teises atstovaujančių institucijų atstovai pritarė atsakovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nurodydami, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia nepilnamečio interesų.

24. Teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog šiai dienai tikslinga būtų vaikui bendrauti padedant psichologui ir be nakvynių, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ekspertizės išvadose nenurodyta, jog vaiko ir atsakovo bendravimas turėtų vykti su psichologo pagalba, priešingai, išvadose pažymėta, kad būtina užtikrinti kuo dažnesnį ir reguliaresnį jųdviejų bendravimą, kad vaikas nori tėčio ir individualiame santykyje su juo jaučiasi saugiai ir yra laimingas. Vaiko ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su tėvu, todėl ieškovė turi visokeriopai skatinti vaiką bendrauti su tėvu.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad bendravimo vaizdo priemonėmis trumpas laiko nustatymas (15 min.) sudaro nepagrįstus apribojimus atsakovui kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, o apeliantės argumentai, kad tokio amžiaus vaikas negeba išlaikyti sukoncentruoto dėmesio 30 minučių, nepagrįsti jokiais įrodymais.

26. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.