- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-171-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02840-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., A. B.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. S. prašymą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. G., A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis R. S. (toliau – ir antstolis) pareiškimu dėl antstolio reikalavimų nevykdymo prašė skirti A. G. baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis R. S. vykdo 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016, išduotą pagal ieškovės A. G. (B.) ir atsakovo A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Antstolis taip pat vykdo 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018. A. G. nevykdant 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutarties, 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016, kuriuo nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka.
3. 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, tai yra, kad A. G. nevykdo 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016, 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos (bylos Nr. e2-1551-435/2018), kuria iš dalies pakeista byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta bendravimo tvarka bei kuri galios iki byloje priimto 2019 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. A. G. neužtikrino, kad vaikas susitiktų su A. B. pagal nustatytą bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą tenkino, paskyrė A. G. 50,00 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. G. neginčija fakto, kad A. B., susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, negali pasimatyti su sūnumi jau kuris laikas, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad vaikas aiškiai išreiškia savo nenorą bendrauti su tėvu. Vaiko nenoras bendrauti su tėvu pasireiškia isterijos priepuoliais, verkimu ir pan. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. G. sistemingai pažeidžia tėvo teises matytis su sūnumi, tai patvirtina šalių pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurių matyti, jog A. G. akivaizdžiai sudaro situacijas, jog sūnus negalėtų bendrauti su tėvu, pvz. nustato kada tėvas galės pasikalbėti su sūnumi telefonu, teigiant, jog pokalbis perkeliamas kitai dienai, paskutinę dieną prieš tėvui pasimatant su sūnumi, nurodo, jog sūnus ir mama bus išvykę šeimyniniais reikalais. A. B. gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą atvyksta sistemingai kas antrą savaitgalį pabendrauti su sūnumi, tačiau nuo 2017 m. jam nėra sudarytos galimybės bendrauti su vaiku. A. G. patvirtino, jog antstolio nurodytais atvejais nepristatė vaiko į vaikų žaidimo kambarį bendravimui su tėvu, kaip tai yra nustatyta teismo nutartimi. A. G. tokį savo elgesį grindė vaiko nenoru bendrauti su tėvu.
6. Teismo vertinimu, A. G. turi dėti pastangas vaiko norui bendrauti su tėvu stiprinti, ieškoti galimybių, išeičių savo ir / ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų ir kt.) pagalba sukurti tokią aplinką nepilnamečiui, kuri skatintų jį išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Pažymėtina, kad abiejų tėvų elgesyje trūksta pagarbos vienas kitam, jiems kooperuojantis siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, palaikant ryšį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, skatinant patį nepilnametį ugdyti pagarbą abiem tėvams, kt.).
7. Teismas padarė išvadą, kad A. G. iš esmės faktiškai nei karto neįvykdė nustatytos bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, byloje ištirtos aplinkybės patvirtina faktus, kad A. G. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. 00 min. neperdavė vaiko tėvui, o pažadėjusi atvežti jį į kitą vietą – neatvežė, kad A. G., žinodama, kad yra numatytas vaiko ir tėvo susitikimas 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., kai jis dėl šio susitikimo atvyksta iš Didžiosios Britanijos, suplanavo savo savaitgalį taip, kad vaikas minėtu savaitgaliu nebūtų Kaune, kad A. G. 2019 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 00 min. neperdavė vaiko tėvui, motyvuodama, kad vaikas atsisako važiuoti, kad jam skauda galvą. Teismas, atsižvelgęs, kad A. G. sistemingai jau du metus nevykdo teismo vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų, A. G. paskyrė 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną A. B. naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio R. S. prašymo A. G. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes. 2019 m. rugpjūčio 10 d. vaiko daiktai ir vaikas buvo paruošti susitikimui su tėvu, tačiau atvykus antstoliui ir tėvui vaikas ėmė verkti, muštis, puolė į isteriją, vaikas pats atsisakė vykti su tėvu. Pagal bendravimo tvarkos 1.4 punktą bendravimas atostogų metu vyksta atsižvelgiant į vaiko norus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vykdant sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku vaikas atsisako bendrauti su tėvu, antstolis surašo aktą CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodo sprendimo neįvykdymo priežastį, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu ir aktą pateikia sprendimą priėmusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-603/2005). Todėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. antstolio surašytas aktas yra neteisėtas.
8.2. 2019 m. rugpjūčio 23 d. apeliantė informavo A. B., kad dėl šeiminių aplinkybių turėjo išvykti, tačiau A. B., nors ir buvo informuotas, pranešė antstoliui, kad susitikimas su sūnumi neįvyko. Teismas buvo šališkas ir šios aplinkybės neįvertino. 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolio aktas surašytas remiantis vien tik išieškotojo pranešimu.
8.3. 2019 m. rugsėjo 9 d. antstolio surašytas aktas nepagrįstai, nepatikrinus faktinių aplinkybių, remiantis tik išieškotojo pranešimu. 2019 m. rugsėjo 5 d. A. B. pažadėjo paskambinti sūnui ir susitarti dėl susitikimo šeštadienį, tačiau to nepadarė, ką patvirtina apeliantės siųsta žinutė 2019 m. rugsėjo 5 d. Nesulaukęs tėčio skambučio, vaikas tėvą išvadino melagiu, atsisakė važiuoti susitikti. A. B. buvo nusiųstas vaizdo įrašas. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į apeliantės pateiktus duomenis ir paaiškinimus.
8.4. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad tinkamas bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu. Vaiko tėvas A. B. nesikooperuoja, kai vaiką ištinka isterija, nepadeda vaiko nuraminti ar padrąsinti, kad vyktų susitikti su juo, prašymus paskambinti ir pabendrauti su sūnumi ignoruoja.
8.5. Teismas visiškai nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sūnui yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Vienas iš ligos simptomų – intensyvūs nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai. Vaikui išreiškus valią ir nenorą bendrauti su tėvu prieš vaiko, kuriam diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, valią neįmanoma prievarta vykdyti teismo sprendimo, nes tai akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus. Apeliantė negali ir nenori naudoti prievartos prieš sūnų, jį rėkiantį, ištiktą isterijos kaip daiktą perduoti tėvui, nes tai tiesiogiai pažeidžia vaiko interesus.
8.6. Tiek antstolis, tiek A. B. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad apeliantė sąmoningai trukdo tėvui bendrauti su sūnumi, todėl teismas, tenkindamas antstolio prašymą skirti baudą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
8.7. Apeliantė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnų reguliariai vežioja pas psichologą, logopedą, neurologą, ką patvirtina medicininis išrašas, kad psichologas teikia konsultacijas kaip vaikui padėti suvaldyti pykčio priepuolius, neapykantą ir nepasitikėjimą tėvui A. B., dirba su vaiko emocijomis ir išgyvenimais.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. B., atstovaujamas advokatės Daivos Balčiūnienės, atsiliepimu į A. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
9.1. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas.
9.2. Pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nustatytą laikinąją bendravimo tvarką A. G. nei karto vaiko neatvežė į žaidimų kambarį ir A. B. neperdavė. Visi teismui pateiktame antstolio R. S. pareiškime nurodyti bendravimo tvarkos nevykdymo atvejai yra pagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs antstolio pareiškimą, pagrįstai konstatavo, kad A. G. sistemingai nevykdo teismo sprendimo, A. G. paaiškinimai dėl negalėjimo vaiko perduoti tėvui pagrįstai ir motyvuotai įvertinti kritiškai. A. G. atskirojo skundo motyvai nepaneigia skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
9.3. Šiuo metu sūnus savo nuomonės dar negali išreikšti ir tai yra nurodyta 2018 m. birželio 18 d. – liepos 5 d. atliktos A. B. teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 103MS-124/2018 - A. B. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą. 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ir buvo priimta 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinosios bendravimo tvarkos, kuriame dalyvavo ir A. G., apklausta A. B. teismo ambulatorinę psichologijos ekspertizę atlikusi ekspertė D. P. paaiškino, kaip turi vykti vaiko perdavimas: perdavimas turi būti greitas, nereikia šokinėti apie vaiką („kaip tu nori?“, „kaip tu sugalvosi?“, „kaip tu jausi?“), turi būti „aš pasakysiu dabar kaip bus“, nes tėvai yra suaugę ir jie, o ne vaikas žino, kaip geriau kalbėti su vaiku, jį įtikinėti nebereikia, reikia paimti vaiką, grąžinti vaiką, nepaisant jo norų, atvesti į kažkokią vietą ir palikti, mama jau turi būti pasišalinusi. A. G. paaiškinimai apie vaiko isteriją yra jos nuolatiniai pasiteisinimai, bet byloje nėra nei vienos specialisto išvados, kad dėl to negali vykti tėvo ir vaiko bendravimas, tėvas taip pat yra pajėgus reaguoti į vaiko emocijas, susitvarkyti su jomis ir, jei prireiktų, kreiptis pagalbos į specialistus. Išeidamas priimti sprendimo, 2019 m. birželio 27 d. nutartimi teismas buvo priėmęs dar vieną nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. nustatė vaiko A. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau 2019 m. liepos 1 d. A. G. su vaiku dingo iš namų, tiesiog vaiką paslėpė nuo tėvo, kad neįvyktų perdavimas, taip 2019 m. birželio 27 d. nutartis liko neįvykdyta.
9.4. 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. savaitgaliui A. G. vaiko neperdavė ir motyvavo, kad turėjo išvykti dėl šeiminių aplinkybių. Dėl kokių šeiminių aplinkybių ji su vaiku išvyko iš Kauno nenurodė nei teisme, nei atskirajame skunde.
Šalies argumentai
9.5. A. G. atskirojo skundo teiginiai apie jos pastangas skatinant tokį bendravimą yra sąmoningas bandymas apgauti teismą. Vienintelė A. G. pareiga yra atvežti vaiką iki žaidimų kambario ir pasišalinti, kad vaikas, išgyvenantis lojalumo konfliktą, nejaustų įtampos mamos akivaizdoje bendraudamas su tėvu.
9.6. Vaiko motina A. G., kaip asmuo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kuri yra atsakinga už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką privalo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu. Apeliantės motyvai nepagrįsti ir nepateisina teismo sprendimo nevykdymo, kadangi vaikas yra tokio amžiaus, kad jo elgesys yra įtakojamas motinos. Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už teismo išduoto vykdomojo dokumento nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 771 straipsnis).
12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.
13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, už tai, kad A. G. nevykdo 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016, 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos (bylos Nr. e2-1551-435/2018), kuria iš dalies pakeista byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta bendravimo tvarka bei kuri galios iki byloje priimto 2019 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo. Antstolis kreipėsi į Kauno apylinkės teismas dėl baudos paskyrimo A. G. už teismo vykdomojo rašto ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi A. G. paskyrė 50,00 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai, konstatavęs, jog A. G. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. 00 min. neperdavė vaiko tėvui, o pažadėjusi atvežti jį į kitą vietą – neatvežė, jog A. G., žinodama, kad yra numatytas vaiko ir tėvo susitikimas 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., kai jis dėl šio susitikimo atvyksta iš Didžiosios Britanijos, suplanavo savo savaitgalį taip, kad vaikas minėtu savaitgaliu nebūtų Kaune, kad A. G. 2019 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 00 min. neperdavė vaiko tėvui, motyvuodama, kad vaikas atsisako važiuoti, kad jam skauda galvą.
14. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į apeliantės pateiktus duomenis ir paaiškinimus, jog vaikui yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, vaikui kilo priepuolis, todėl ji negalėjo prieš vaiko valią jį atvežti tėvui, jog antstolis rėmėsi tik išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis ir neatsižvelgė į apeliantės nurodytas priežastis.
15. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudą, nustatęs, jog A. G. iš esmės faktiškai nei karto neįvykdė nustatytos bendravimo tvarkos. A. G., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta, juolab, kad vaiko tėvas gyvena ne Lietuvoje, ir, siekdamas susitikti su sūnumi, reguliariai grįžta į Lietuvą. A. G. pareiga yra atvežti vaiką iki žaidimų kambario ir pasišalinti, kad vaikas, išgyvenantis lojalumo konfliktą, nejaustų įtampos mamos akivaizdoje bendraudamas su tėvu. Apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantė neatvežė vaiko susitikimui su tėvu, nėra pateisinamos, nėra objektyvios, t. y. nepriklausančios nuo pačios A. G. valios. 2019 m. rugpjūčio 10 d. A. G. neperdavė vaiko tėvui, dėl to, kad vaikas atsisakė vykti; 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. savaitgaliui A. G. vaiko neperdavė, nes su vaiku išvyko dėl šeiminių aplinkybių (dėl kokių šeiminių aplinkybių ji su vaiku išvyko iš Kauno nenurodė nei teisme, nei atskirajame skunde); 2019 m. rugsėjo 7 d. A. G. neperdavė vaiko tėvui, nes vaikas atsisakė važiuoti, nes jam skauda galvą.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudų skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.