Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, o bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė; nutraukė santuoką, sudarytą 2013 m. gegužės 25 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 28), tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – B., atsakovui – B.; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisė; nustatė šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio papildymo padavimo dienos (2014 m. kovo 17 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paskyrė ieškovę; prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal Valstybės remiamos paskolos studentams sutartis 2014-10-20 Nr. 14-079170-P1, Nr. 14-079144-PP, 2015-04-28 Nr. 15-031458-P1, Nr. 15-031461-PP 2015-10-14 Nr. l5-094293-Pl, Nr. 15-094290-PP, po santuokos nutraukimo pripažino asmenine ieškovės prievole ir po santuokos nutraukimo paliko vykdyti asmeniškai ieškovei; kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė; patvirtino šalių 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. B. nustatymo tokiomis sąlygomis: 1) atsakovas su sūnumi A. B. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; 2) atsakovas su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis; 3) atsakovas kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. B. praleidžia 21 kalendorinę dieną, išdėstant po 7 nepertraukiamas kalendorines dienas. Liepos mėnesį atsakovas bendrauja 7 dienas, rugpjūčio mėnesį 7 dienas bei kitas 7 kalendorines dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į atsakovo darbovietės užimtumo grafiką. Atsakovas paima nepilnametį sūnų A. B. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Apie planuojamų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja vaiko motiną prieš 15 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios, raštu ar SMS žinute. Vaiko atostogų pas atsakovą metu, šis įsipareigoja užtikrinti bendravimą su vaiko motina telefoniniu ryšiu; 4) A. B. sulaukus 4 metų amžiaus, atsakovas turi teisę, atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, įsipareigojant informuoti nepilnamečio vaiko mamą apie tikslią vaiko buvimo vietą ir užtikrinti vaiko bendravimą su mama telefoniniu ryšiu; 5) nepilnamečio vaiko motina ieškovė įsipareigoja iki išvykimo į užsienį ar planuojamų atostogų, numatytų 1.1., 1.3. ir 1.4 punktuose, pateikti atsakovui reikiamus vaiko drabužius, vaiko asmeninius daiktus, kelionei skirtus dokumentus (asmens dokumentą) bei reikalingą informaciją vaiko buvimui su tėvu; 6) vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui A. B. sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su atsakovu (Taikos sutarties 1.1. p.), tai atsakovas turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų A. B. vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus motina įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą; 7) šalys susitaria, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas iš Lietuvos Respublikos į bet kurią kitą užsienio valstybę, galimas tik turint atsakovo sutikimą ar teismo leidimą; civilinę bylą Nr. 2-173-955/2016 dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovui 810,74 Eur jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 40,98 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti; grąžino atsakovui 49,51 Eur permokėto žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2013 m. gegužės 25 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 25). Santuokos nutraukimo dienai šalys turi nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. B., Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2014 m. vasario 5 d., gyvena skirtingose valstybėse: ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje, A. B. – Jungtinėje Karalystėje. Santuokoje registruoto nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi. Ieškovė transporto priemonių neturi, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta iki santuokos sudarymo. Ieškovė turi kreditorių Swedbank, AB, kuris apie bylos iškėlimą informuotas. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisme pareikštas 2014 m. vasario 18 d. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas nustatė, kad iš esmės abi šalys viena kitą kaltino dėl santuokos iširimo, tačiau nei viena jų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė. Teismo vertinimu, pažymos iš Kauno moterų draugijos ir Kauno apskrities Moterų krizių centro patvirtino tik aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į minėtas įstaigas, kad jai buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau nesant kitų atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepatvirtina aplinkybės apie atsakovo vartotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Be to, į minėtą įstaigą ieškovė kreipėsi jau šalims gyvenant skyrium, prasidėjus skyrybų procesui ir atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl jo kaltės dėl santuokos nutraukimo, jam nurodžius, jog pati ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Todėl tokią ieškovės poziciją teismas vertino kaip tam tikrą gynybos priemonę, kuri nepaneigė aplinkybės, jog ieškovė pergyveno dėl pašlijusių tarpusavio santykių, kad psichologo pagalba jai buvo reikalinga. Įvertinęs įrodymus dėl ieškovės odos bėrimų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės odos bėrimai galėjo atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Net ir tuo atveju, jeigu vertinti, jog bėrimai atsirado dėl patirto streso, tai nepatvirtina, kad dėl patirto ieškovės streso kaltas tik atsakovas. Teismas iš ieškovės atsisveikinimo laiško nustatė, kad iš esmės didžiausi nesutarimai buvo ne tarp sutuoktinių, o tarp atsakovo sesers ir ieškovės. Nurodė, kad objektyvių įrodymų, jog atsakovas nesirūpino ieškovės sveikata byloje taip pat nėra. Nesant objektyvių vienos šalies kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų, negalima pripažinti, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismo nuomone, bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad abi šalys iki faktinio šeimos iširimo (2014 m. vasario 5 d.) pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigą, nepakankamai paisė vienas kito nuomonės, ignoruodami vienas kitą ir nebūdami pakankamai dėmesingi, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu. Šalys galimai nebuvo pasiruošę santuokai, santuoką sudarė skubotai ir susidūrę su pirmaisiais bendro gyvenimo sunkumais, kurių dar padaugėjo netrukus po santuokos sudarymo gimus vaikui, susikaupusių problemų bendrai nesprendė, kvalifikuotos pagalbos neieškojo. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku paliko šeimos namus ir grįžo į Lietuvą, šeimos bendras gyvenimas nutrūko. Teismo nuomone, abiejų šalių nesusikalbėjimas tarpusavyje, skirtingas požiūris į gyvenimo bei vienas kito pareigas, santuokinį gyvenimą padarė abiem pusėms psichologiškai nepakeliamą, ir kuris faktiškai nutrūko 2014 m. vasario 5 d., t. y. faktiškai šalims santuokoje išgyvenus tik keletą mėnesių. Teismas sprendė, kad nustatyti, kurio sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) didesnė neįmanoma, pilnavertis šeimos gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių, todėl šalių santuoka tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.), todėl ieškovės reikalavimą, priteisti iš atsakovo 1 448 Eur dydžio neturtinę žalą teismas atmetė.Dėl tarpusavio išlaikymo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo po 145 Eur kas mėnesį išlaikymą iki kol vaikui suėjo treji metai, argumentus, jog ji tuo metu negalėjo dirbti, atsakovas jos ir nepilnamečio vaiko neišlaikė, jos pačios turtinė padėtis sunki, ją ir nepilnametį vaiką išlaikė artimieji, paneigė byloje surinkti įrodymai. Nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. vasario 11 d., atsakovas į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 2800 svarų. Iki 2014 m. vasario 5 d. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl išlaikymo ieškovei klausimas gali būti keliamas tik nuo 2014 m. vasario mėnesio. Byloje nėra duomenų, jog šie pinigai būtų buvę panaudoti visos šeimos poreikiams tenkinti. Skaičiuojant nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos 18 d. atsakovas ieškovei yra sumokėjęs kas mėnesį maždaug po 125 Eur. Be to, ieškovė prašomo priteisti išlaikymo sumos nedetalizavo ir nepagrindė, nenurodė, kokia suma per mėnesį reikalinga jos asmeniniams poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu ieškovė taip pat neįrodė, jog jos turtinė padėtis sunki, kad ji augindama vaiką negalėjo dirbti. Ieškovė neįrodė, jog iki tol, kol vaikui sueis treji metai ji negalėjo dirbti, nepateikė objektyvių įrodymų, jog ieškovę ir jos nepilnametį vaiką išlaikė artimieji. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pačiai ieškovei, turi būti įvertinta ir tai, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog šalių santuoka truko mažiau nei vienerius metus, kad dėl santuokos išrimo kalti abu sutuoktiniai, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis sunki ir ji negalėjo dirbti iki vaikui sueis treji metai, taip pat tai, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą po santuokos sudarymo yra pervedęs 2800 svarų, kas skaičiuojant nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos 18 d. sudaro kas mėnesį maždaug po 125 Eur, sprendė, jog nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti išlaikymą. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad ginčo dėl to tarp šalių nėra, vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove pritarė ir išvadą teikiančios byloje institucijos, todėl vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalims šioje dalyje išsprendus ginčą taikiai, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukė.Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad šalių sūnui 3 metai, vaikas turi sveikatos problemų – jam diagnozuota latentinė geležies stoka, jis yra ortopedų priežiūroje, galimai ateityje teks nešioti specialią avalynę, todėl vaiko sveikatos problemos reikalauja papildomų išlaidų. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu, tačiau vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Nurodė, kad ieškovės teigimu vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 498 Eur, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos nepagrindė, nes iš jos pateiktų kvitų negalima nustatyti, ar tam tikros prekės buvo pirktos ir ar jos panaudotos būtent šio vaiko, o ne visos šeimos poreikiams patenkinti. Teismui kilo abejonių dėl ieškovės sąžiningumo pagrindžiant vaiko poreikiams išleidžiamas sumas. Teismui sukėlė abejonių, ar atsižvelgiant į jos turtinę padėtį bei į tai, kad ieškovė studijuoja ir niekur nedirba, ji gali vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį skirti apie 500 Eur. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidinti. Teismas, įvertinęs vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad nepilnamečio A. B. protingiems poreikiams patenkinti 380 Eur yra pakankama. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui abejonių, jog ieškovė tinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, nekyla. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kad visi vaiko poreikiai yra tenkinami, vaikas ugdomas, rūpinamasi vaiko sveikata bei mityba. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, dirbantis ir gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, daugiau išlaikytinių neturintis. Atsakovas nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, jo darbo užmokestis apie 4000 Eur, mėnesio nuomos mokestis apie 1 500 Eur, taip pat reikalingos lėšos atsakovui pačiam pragyventi, kitiems mokesčiams sumokėti. Teismas vertino, tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, kuriose tiek gaunamas darbo užmokestis, tiek pragyvenimo lygis žymiai skiriasi. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku patiria kelionės išlaidas, turi papildomų išlaidų kurui arba gyvenamosios vietos nuomai, kadangi vaikas su ieškovė gyvena Kaune, o atsakovas Kaune gyvenamosios vietos neturi, jo tėvai gyvena Joniškyje. Teismo nuomone, ieškovė taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės dėl atsakovo patiriamų kelionės išlaidų bendravimui su vaiku, kurios kitu atveju galėtų būti skiriamos vaiko išlaikymui, kadangi šeima su nepilnamečiu vaiku gyveno Jungtinėje Karalystėje, o sprendimas su vaiku sugrįžti gyventi į Lietuvą buvo ieškovės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, ekonominę situaciją šalyje, sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam A. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. kovo 17 d.) iki jo pilnametystės. Kadangi šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo, todėl klausimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu, teismas nesprendė.Teismas nustatė, kad dėl ieškovės prievolės kreditoriui Swedbank, AB, pagal Valstybės remiamos paskolos studentams sutartis ginčo nėra ir bankas dėl to prieštaravimų nepareiškė, todėl po santuokos nutraukimo ieškovės prievoles Swedbank, AB, teismas pripažino jos asmeninėmis prievolėmis.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės atmestas, patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo ir išlaikymo pačiai ieškovei priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo, abiejų šalių reikalavimai šioje dalyje patenkinti. Ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, baigtas taikiai, todėl dėl šio reikalavimo nėra nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies. Abiejų šalių reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo patenkinti iš dalies, ieškovės reikalavimas 54,75 proc., o atsakovo 76,32 proc. Teismas, atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, sprendė, kad yra patenkinta 1/3 ieškovės ieškinio reikalavimų ir 2/3 atsakovo priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad šalių išlaidos advokato pagalbai yra labai didelės (ypač atsakovo). Teismo vertinimu, 1 808,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ieškovė turėtų atlyginti atsakovui pagal paskaičiuotą tenkintų/atmestų reikalavimų proporciją, būtų nepakeliama finansinė našta ieškovei, kuri augina šalių nepilnametį vaiką, todėl teismo vertinimu teisinga, protinga ir sąžininga, jog dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų prisiimtų pats atsakovas, todėl jo išlaidas advokato pagalbai teismas sumažino iki 1 500 Eur.

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Visi teismo posėdžių protokolai, tiek rašytiniai įrodymai, tiek teismo sprendime aprašyti įrodymai patvirtina faktinę atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra neįrodyta. Teismas bylos įrodymus įvertino subjektyviai ir neteisingai, pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitus teisės principus;Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei priklausančios neturtinės žalos atlyginimo;Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo ieškovei iš atsakovo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2014 m. vasario 5 d. viena augina šalių nepilnametį vaiką, neturi jokio turto, pajamų negavo dėl objektyvių priežasčių, nes buvo vaiko priežiūros atostogose. Teismas netinkamai įvertino banko išrašą dėl atsakovo 2 800 svarų sterlingų pervedimo. Šie pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti ir lėktuvo bilietams atsakovui pirkti;Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui pažeidė proporcingumo principą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, todėl jis gali mokėti didesnį išlaikymą. Teismas neįvertino, kad vaikas turi sveikatos problemų;Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl atsakovo patiriamų kelionės išlaidų. Kelionės išlaidos negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymo dydį;Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo baustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš atsakovo neteisėtų veiksmų - piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, negalėjo kilti jokios teisėtos pasekmės, tame tarpe ir pastarojo bylinėjimosi išlaidų atlygimas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus dėl šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė neįrodė, kad jos sveikatos sutrikimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kokiais nors atsakovo veiksmais. Ieškovė turėjo odos ligų problemų ir anksčiau;Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų neleidęs ieškovei kreiptis į gydytojus. Tai, kad ieškovė Lietuvoje kreipėsi į įvairias įstaigas, nepatvirtina aplinkybės, jog jos atžvilgiu atsakovas naudojo psichologinį smurtą;Ieškovė neįrodė, jog patyrė kokią nors neturtinę žalą, dėl kurios būtų kaltas atsakovas;Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo sau, siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita;Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio yra pagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad dėl objektyvių veiksnių negalėjo pagerinti savo turtinės padėties. Teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, ieškovės pateikti kvitai neįrodo, jog visos juose nurodytos prekės buvo pirktos vaikui. Ieškovės reikalaujama išlaikymo suma trijų metų vaikui yra didelė ir neprotinga. ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko mažakraujystę;Ieškovė nurodydama atsakovo gaunamą darbo užmokestį, neįvertino atsakovo patiriamų išlaidų. Ieškovė pati nesiėmė jokių priemonių uždirbti pajamų, nors realiai turėjo visas galimybes;Atsakovo kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad persikelti į Lietuvą su vaiku buvo vienašalis ieškovės sprendimas, pagrįstai teismo įvertintos kaip turinčios įtakos išlaikymo dydžio nustatymui. Teismo priteistas 190 Eur išlaikymas per mėnesį yra pagrįstas ir nepažeidžia proporcingumo principo;Dėl piktnaudžiavimo procesu atsakovui buvo taikytos sankcijos, todėl jis negali būti baudžiamas už tą patį pakartotinai ir dėl to bylinėjimosi išlaidos negali būti apskritai nepriteisiamos. Teismas ženkliai sumažino atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.