- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-498-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02840-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo (kreditorius) akcinė bendrovė Swedbank, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintais ieškiniais, prašydama 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo A. B., sudarytą 2013 m. gegužės 25 d., Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 28, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove; 3) nustatyti nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam A. B. po 347 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos, pinigus pervedant į vaiko sąskaitą, esančią „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol sūnus taps pilnametis; 5) priteisti iš atsakovo 1 448 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) nustatyti, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal Valstybės remiamos paskolos studentams sutartis 2014-10-20 Nr. 14-079170-P1, Nr. 14-079144-PP, 2015-04-28 Nr. 15-031458-P1, Nr. 15-031461-PP 2015-10-14 Nr. l5-094293-Pl, Nr. 15-094290-PP, po santuokos nutraukimo pripažįstama asmenine ieškovės prievole; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį, pinigus pervedant į jos sąskaitą, esančią „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2016-07-18; 8) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę – B. – pavardę; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškiniuose nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 5 d. su atsakovu negyvena, atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, o ji su vaiku Lietuvoje. Santuokos išsaugoti nepavyko, nes atsakovas nedėjo jokių pastangų santykiams išsaugoti. Ieškovės nuomone, dėl santuokos išrimo kaltas atsakovas. Jiems gyvenant Anglijoje, gimus vaikui, jis prieš ją naudojo psichologinį smurtą, šaukė ant jos, visas šeimyninio gyvenimo aplinkybes, nesutarimus jis pasakodavo kartu su jais bendrame būste gyvenantiems kitiems asmenims, todėl ieškovė buvo visų smerkiama ir jautėsi labai blogai. Tokia padėtis šeimoje buvo nuo 2013 m. lapkričio mėn. ir ji gyveno nuolatinėje įtampoje, tačiau derinosi prie atsakovo, nes jis žadėjo, jog pasibaigus būsto nuomos sutarčiai šeima tikrai gyvens atskirai, santykiai pasitaisys. Iki tol šeima gyveno kartu su atsakovo sesers šeima, pykosi dėl visko: dėl buities, dėl finansų. Atsakovo pajamos buvo pastovios, todėl šeima galėjo sau leisti nuomotis atskirą būstą, tačiau iš būsto šeimininko atsitiktinai sužinojo, kad atsakovas būsto sutartį pratęsė dar metams. Tokiu elgesiu atsakovas žiauriai elgėsi su ja, žinodamas, kad ji augindama kūdikį yra nuo jo finansiškai priklausoma, tuo naudojosi, savo elgesiu šeimoje ir jų tarpusavio santykiuose ją žemino. Dėl nuolatinio patiriamo streso, pablogėjo ieškovės sveikata. Ji kreiptis į gydytojus ten negalėjo, nes neturėjo lėšų, todėl atsakovui parašė raštelį ir su vaiku išvyko į Lietuvą ir iškart kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Reikalaujamam išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę. Nurodė, kad ieškovė niekur nedirba, buvo vaiko auginimo atostogose, todėl jos galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo buvo minimalios. Ieškovė gyvena motinos bute panaudos pagrindais, yra studentė, dėjo pastangas susirasti darbą, ją remia motina. Vaikas turi specialiųjų poreikių, jis serga anemija, jam yra diagnozuotas kobalamino trūkumas, todėl jam būtinas sisteminis gydymas - vaistai ir specialus maistas. Vaikas lankosi pas ortopedą – paliktas stebėjimui, gali tekti nešioti specialią avalynę. Ieškovė moka vaikui draudimą. Nurodė, kad atsakovas dirba inžinieriumi - elektriku CNN televizijoje, jo gaunamas darbo užmokestis - 30 000 svarų per metus arba 2500 svarų per mėnesį, kas eurais būtų 3084 - 3113 Eur per mėnesį. Be to, jis gaudavo papildomų pajamų už fotosesijas, autorines nuotraukas. Jokių kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Nurodė, kad grįžusi į Lietuvą ieškovė įstojo mokytis Mykolo Romerio universitete, sumokėti už mokslą paėmė paskolą. Todėl prašo iš atsakovo priteisti ieškovei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145 Eur per mėnesi nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnui sueis 3 metai. Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio jos atžvilgiu ji patyrė neturtinę žalą. Ieškovei, grįžus į Lietuvą, buvo teikiama psichologinė pagalba. Atsakovas A. B. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, pripažįstant abu kaltus dėl santuokos iširimo; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo sūnaus A. B. išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) nustatyti A. B. ir atsakovo bendravimo tvarką pagal jo pasiūlytą variantą; 6) nustatyti, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“ pagal Valstybės remiamos paskolos studentams sutartis 2014-10-20 Nr. 14-079170-P1, Nr. 14-079144-PP, 2015-04-28 Nr. 15-031458-P1, Nr. 15-031461-PP 2015-10-14 Nr. l5-094293-Pl, Nr. 15-094290-PP, po santuokos nutraukimo pripažįstama asmenine ieškovės prievole; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šiuo metu santuoka faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai bendro ūkio neveda daugiau nei vienerius metus, šeimoje nebeliko tarpusavio supratimo, pagarbos, meilės vienas kitam. Ieškovė santuokoje neišgyvenusi nei metų pasiėmė sūnų ir nieko nepaaiškinusi grįžo į Lietuvą, net nebandė išsaugoti santuokinio gyvenimo. Sutinka teikti vaikui išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį, mano, kad tokia išlaikymo suma atitinka tiek jo ir ieškovės turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus. Taikaus susitarimo atveju būtų sutikęs mokėti 170 Eur kas mėnesį. Ieškovė nesugebėjo nurodyti, kiek per mėnesį išleidžia vaiko poreikiams. Nurodė, kad atsakovo pajamos vidutiniškai apie 3 804 Eur, jokių papildomų pajamų iš fotografijų negauna. Šiuo metu gyvena vienas, daugiau vaikų neturi. Į darbą važinėja viešuoju transportu, kainuoja buto išlaikymas, taip pat internetas ir kt. mokesčiai, kas antrą savaitę važinėja į Lietuvą bendrauti su sūnumi. Ieškovės reikalavimus priteisti neturtinę žalą bei išlaikymą pačiai ieškovei laikė visiškai nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, o bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė; nutraukė santuoką, sudarytą 2013 m. gegužės 25 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 28), tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – B., atsakovui – B.; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisė; nustatė šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio papildymo padavimo dienos (2014 m. kovo 17 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paskyrė ieškovę; prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal Valstybės remiamos paskolos studentams sutartis 2014-10-20 Nr. 14-079170-P1, Nr. 14-079144-PP, 2015-04-28 Nr. 15-031458-P1, Nr. 15-031461-PP 2015-10-14 Nr. l5-094293-Pl, Nr. 15-094290-PP, po santuokos nutraukimo pripažino asmenine ieškovės prievole ir po santuokos nutraukimo paliko vykdyti asmeniškai ieškovei; kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė; patvirtino šalių 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. B. nustatymo tokiomis sąlygomis: 1) atsakovas su sūnumi A. B. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; 2) atsakovas su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis; 3) atsakovas kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. B. praleidžia 21 kalendorinę dieną, išdėstant po 7 nepertraukiamas kalendorines dienas. Liepos mėnesį atsakovas bendrauja 7 dienas, rugpjūčio mėnesį 7 dienas bei kitas 7 kalendorines dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į atsakovo darbovietės užimtumo grafiką. Atsakovas paima nepilnametį sūnų A. B. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Apie planuojamų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja vaiko motiną prieš 15 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios, raštu ar SMS žinute. Vaiko atostogų pas atsakovą metu, šis įsipareigoja užtikrinti bendravimą su vaiko motina telefoniniu ryšiu; 4) A. B. sulaukus 4 metų amžiaus, atsakovas turi teisę, atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, įsipareigojant informuoti nepilnamečio vaiko mamą apie tikslią vaiko buvimo vietą ir užtikrinti vaiko bendravimą su mama telefoniniu ryšiu; 5) nepilnamečio vaiko motina ieškovė įsipareigoja iki išvykimo į užsienį ar planuojamų atostogų, numatytų 1.1., 1.3. ir 1.4 punktuose, pateikti atsakovui reikiamus vaiko drabužius, vaiko asmeninius daiktus, kelionei skirtus dokumentus (asmens dokumentą) bei reikalingą informaciją vaiko buvimui su tėvu; 6) vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui A. B. sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su atsakovu (Taikos sutarties 1.1. p.), tai atsakovas turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų A. B. vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus motina įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą; 7) šalys susitaria, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas iš Lietuvos Respublikos į bet kurią kitą užsienio valstybę, galimas tik turint atsakovo sutikimą ar teismo leidimą; civilinę bylą Nr. 2-173-955/2016 dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovui 810,74 Eur jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 40,98 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti; grąžino atsakovui 49,51 Eur permokėto žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2013 m. gegužės 25 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 25). Santuokos nutraukimo dienai šalys turi nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. B., Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2014 m. vasario 5 d., gyvena skirtingose valstybėse: ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje, A. B. – Jungtinėje Karalystėje. Santuokoje registruoto nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi. Ieškovė transporto priemonių neturi, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta iki santuokos sudarymo. Ieškovė turi kreditorių Swedbank, AB, kuris apie bylos iškėlimą informuotas. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisme pareikštas 2014 m. vasario 18 d. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas nustatė, kad iš esmės abi šalys viena kitą kaltino dėl santuokos iširimo, tačiau nei viena jų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė. Teismo vertinimu, pažymos iš Kauno moterų draugijos ir Kauno apskrities Moterų krizių centro patvirtino tik aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į minėtas įstaigas, kad jai buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau nesant kitų atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepatvirtina aplinkybės apie atsakovo vartotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Be to, į minėtą įstaigą ieškovė kreipėsi jau šalims gyvenant skyrium, prasidėjus skyrybų procesui ir atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl jo kaltės dėl santuokos nutraukimo, jam nurodžius, jog pati ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Todėl tokią ieškovės poziciją teismas vertino kaip tam tikrą gynybos priemonę, kuri nepaneigė aplinkybės, jog ieškovė pergyveno dėl pašlijusių tarpusavio santykių, kad psichologo pagalba jai buvo reikalinga. Įvertinęs įrodymus dėl ieškovės odos bėrimų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės odos bėrimai galėjo atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Net ir tuo atveju, jeigu vertinti, jog bėrimai atsirado dėl patirto streso, tai nepatvirtina, kad dėl patirto ieškovės streso kaltas tik atsakovas. Teismas iš ieškovės atsisveikinimo laiško nustatė, kad iš esmės didžiausi nesutarimai buvo ne tarp sutuoktinių, o tarp atsakovo sesers ir ieškovės. Nurodė, kad objektyvių įrodymų, jog atsakovas nesirūpino ieškovės sveikata byloje taip pat nėra. Nesant objektyvių vienos šalies kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų, negalima pripažinti, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismo nuomone, bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad abi šalys iki faktinio šeimos iširimo (2014 m. vasario 5 d.) pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigą, nepakankamai paisė vienas kito nuomonės, ignoruodami vienas kitą ir nebūdami pakankamai dėmesingi, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu. Šalys galimai nebuvo pasiruošę santuokai, santuoką sudarė skubotai ir susidūrę su pirmaisiais bendro gyvenimo sunkumais, kurių dar padaugėjo netrukus po santuokos sudarymo gimus vaikui, susikaupusių problemų bendrai nesprendė, kvalifikuotos pagalbos neieškojo. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku paliko šeimos namus ir grįžo į Lietuvą, šeimos bendras gyvenimas nutrūko. Teismo nuomone, abiejų šalių nesusikalbėjimas tarpusavyje, skirtingas požiūris į gyvenimo bei vienas kito pareigas, santuokinį gyvenimą padarė abiem pusėms psichologiškai nepakeliamą, ir kuris faktiškai nutrūko 2014 m. vasario 5 d., t. y. faktiškai šalims santuokoje išgyvenus tik keletą mėnesių. Teismas sprendė, kad nustatyti, kurio sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) didesnė neįmanoma, pilnavertis šeimos gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių, todėl šalių santuoka tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.), todėl ieškovės reikalavimą, priteisti iš atsakovo 1 448 Eur dydžio neturtinę žalą teismas atmetė.Dėl tarpusavio išlaikymo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo po 145 Eur kas mėnesį išlaikymą iki kol vaikui suėjo treji metai, argumentus, jog ji tuo metu negalėjo dirbti, atsakovas jos ir nepilnamečio vaiko neišlaikė, jos pačios turtinė padėtis sunki, ją ir nepilnametį vaiką išlaikė artimieji, paneigė byloje surinkti įrodymai. Nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. vasario 11 d., atsakovas į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 2800 svarų. Iki 2014 m. vasario 5 d. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl išlaikymo ieškovei klausimas gali būti keliamas tik nuo 2014 m. vasario mėnesio. Byloje nėra duomenų, jog šie pinigai būtų buvę panaudoti visos šeimos poreikiams tenkinti. Skaičiuojant nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos 18 d. atsakovas ieškovei yra sumokėjęs kas mėnesį maždaug po 125 Eur. Be to, ieškovė prašomo priteisti išlaikymo sumos nedetalizavo ir nepagrindė, nenurodė, kokia suma per mėnesį reikalinga jos asmeniniams poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu ieškovė taip pat neįrodė, jog jos turtinė padėtis sunki, kad ji augindama vaiką negalėjo dirbti. Ieškovė neįrodė, jog iki tol, kol vaikui sueis treji metai ji negalėjo dirbti, nepateikė objektyvių įrodymų, jog ieškovę ir jos nepilnametį vaiką išlaikė artimieji. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pačiai ieškovei, turi būti įvertinta ir tai, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog šalių santuoka truko mažiau nei vienerius metus, kad dėl santuokos išrimo kalti abu sutuoktiniai, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis sunki ir ji negalėjo dirbti iki vaikui sueis treji metai, taip pat tai, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą po santuokos sudarymo yra pervedęs 2800 svarų, kas skaičiuojant nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos 18 d. sudaro kas mėnesį maždaug po 125 Eur, sprendė, jog nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti išlaikymą. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad ginčo dėl to tarp šalių nėra, vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove pritarė ir išvadą teikiančios byloje institucijos, todėl vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalims šioje dalyje išsprendus ginčą taikiai, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukė.Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad šalių sūnui 3 metai, vaikas turi sveikatos problemų – jam diagnozuota latentinė geležies stoka, jis yra ortopedų priežiūroje, galimai ateityje teks nešioti specialią avalynę, todėl vaiko sveikatos problemos reikalauja papildomų išlaidų. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu, tačiau vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Nurodė, kad ieškovės teigimu vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 498 Eur, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos nepagrindė, nes iš jos pateiktų kvitų negalima nustatyti, ar tam tikros prekės buvo pirktos ir ar jos panaudotos būtent šio vaiko, o ne visos šeimos poreikiams patenkinti. Teismui kilo abejonių dėl ieškovės sąžiningumo pagrindžiant vaiko poreikiams išleidžiamas sumas. Teismui sukėlė abejonių, ar atsižvelgiant į jos turtinę padėtį bei į tai, kad ieškovė studijuoja ir niekur nedirba, ji gali vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį skirti apie 500 Eur. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidinti. Teismas, įvertinęs vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad nepilnamečio A. B. protingiems poreikiams patenkinti 380 Eur yra pakankama. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui abejonių, jog ieškovė tinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, nekyla. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kad visi vaiko poreikiai yra tenkinami, vaikas ugdomas, rūpinamasi vaiko sveikata bei mityba. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, dirbantis ir gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, daugiau išlaikytinių neturintis. Atsakovas nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, jo darbo užmokestis apie 4000 Eur, mėnesio nuomos mokestis apie 1 500 Eur, taip pat reikalingos lėšos atsakovui pačiam pragyventi, kitiems mokesčiams sumokėti. Teismas vertino, tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, kuriose tiek gaunamas darbo užmokestis, tiek pragyvenimo lygis žymiai skiriasi. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku patiria kelionės išlaidas, turi papildomų išlaidų kurui arba gyvenamosios vietos nuomai, kadangi vaikas su ieškovė gyvena Kaune, o atsakovas Kaune gyvenamosios vietos neturi, jo tėvai gyvena Joniškyje. Teismo nuomone, ieškovė taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės dėl atsakovo patiriamų kelionės išlaidų bendravimui su vaiku, kurios kitu atveju galėtų būti skiriamos vaiko išlaikymui, kadangi šeima su nepilnamečiu vaiku gyveno Jungtinėje Karalystėje, o sprendimas su vaiku sugrįžti gyventi į Lietuvą buvo ieškovės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, ekonominę situaciją šalyje, sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam A. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. kovo 17 d.) iki jo pilnametystės. Kadangi šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo, todėl klausimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu, teismas nesprendė.Teismas nustatė, kad dėl ieškovės prievolės kreditoriui Swedbank, AB, pagal Valstybės remiamos paskolos studentams sutartis ginčo nėra ir bankas dėl to prieštaravimų nepareiškė, todėl po santuokos nutraukimo ieškovės prievoles Swedbank, AB, teismas pripažino jos asmeninėmis prievolėmis.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės atmestas, patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo ir išlaikymo pačiai ieškovei priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo, abiejų šalių reikalavimai šioje dalyje patenkinti. Ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, baigtas taikiai, todėl dėl šio reikalavimo nėra nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies. Abiejų šalių reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo patenkinti iš dalies, ieškovės reikalavimas 54,75 proc., o atsakovo 76,32 proc. Teismas, atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, sprendė, kad yra patenkinta 1/3 ieškovės ieškinio reikalavimų ir 2/3 atsakovo priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad šalių išlaidos advokato pagalbai yra labai didelės (ypač atsakovo). Teismo vertinimu, 1 808,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ieškovė turėtų atlyginti atsakovui pagal paskaičiuotą tenkintų/atmestų reikalavimų proporciją, būtų nepakeliama finansinė našta ieškovei, kuri augina šalių nepilnametį vaiką, todėl teismo vertinimu teisinga, protinga ir sąžininga, jog dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų prisiimtų pats atsakovas, todėl jo išlaidas advokato pagalbai teismas sumažino iki 1 500 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Visi teismo posėdžių protokolai, tiek rašytiniai įrodymai, tiek teismo sprendime aprašyti įrodymai patvirtina faktinę atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra neįrodyta. Teismas bylos įrodymus įvertino subjektyviai ir neteisingai, pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitus teisės principus;Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei priklausančios neturtinės žalos atlyginimo;Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo ieškovei iš atsakovo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2014 m. vasario 5 d. viena augina šalių nepilnametį vaiką, neturi jokio turto, pajamų negavo dėl objektyvių priežasčių, nes buvo vaiko priežiūros atostogose. Teismas netinkamai įvertino banko išrašą dėl atsakovo 2 800 svarų sterlingų pervedimo. Šie pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti ir lėktuvo bilietams atsakovui pirkti;Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui pažeidė proporcingumo principą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, todėl jis gali mokėti didesnį išlaikymą. Teismas neįvertino, kad vaikas turi sveikatos problemų;Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl atsakovo patiriamų kelionės išlaidų. Kelionės išlaidos negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymo dydį;Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo baustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš atsakovo neteisėtų veiksmų - piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, negalėjo kilti jokios teisėtos pasekmės, tame tarpe ir pastarojo bylinėjimosi išlaidų atlygimas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus dėl šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė neįrodė, kad jos sveikatos sutrikimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kokiais nors atsakovo veiksmais. Ieškovė turėjo odos ligų problemų ir anksčiau;Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų neleidęs ieškovei kreiptis į gydytojus. Tai, kad ieškovė Lietuvoje kreipėsi į įvairias įstaigas, nepatvirtina aplinkybės, jog jos atžvilgiu atsakovas naudojo psichologinį smurtą;Ieškovė neįrodė, jog patyrė kokią nors neturtinę žalą, dėl kurios būtų kaltas atsakovas;Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo sau, siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita;Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio yra pagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad dėl objektyvių veiksnių negalėjo pagerinti savo turtinės padėties. Teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, ieškovės pateikti kvitai neįrodo, jog visos juose nurodytos prekės buvo pirktos vaikui. Ieškovės reikalaujama išlaikymo suma trijų metų vaikui yra didelė ir neprotinga. ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko mažakraujystę;Ieškovė nurodydama atsakovo gaunamą darbo užmokestį, neįvertino atsakovo patiriamų išlaidų. Ieškovė pati nesiėmė jokių priemonių uždirbti pajamų, nors realiai turėjo visas galimybes;Atsakovo kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad persikelti į Lietuvą su vaiku buvo vienašalis ieškovės sprendimas, pagrįstai teismo įvertintos kaip turinčios įtakos išlaikymo dydžio nustatymui. Teismo priteistas 190 Eur išlaikymas per mėnesį yra pagrįstas ir nepažeidžia proporcingumo principo;Dėl piktnaudžiavimo procesu atsakovui buvo taikytos sankcijos, todėl jis negali būti baudžiamas už tą patį pakartotinai ir dėl to bylinėjimosi išlaidos negali būti apskritai nepriteisiamos. Teismas ženkliai sumažino atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl kaltės nutraukiant santuoką, neturtinės žalos atlyginimo, dėl išlaikymo ieškovei ir išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abejų sutuoktinių kaltės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismas dėl šių teisės normų taikymo yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Ieškovė byloje nurodė, kad atsakovas neveikė šeimos interesais, visus klausimus šeimoje sprendė vienas, nepaisė ieškovės nuomonės, prieš ieškovę naudojo psichologinį ir ekonominį smurtą, ją užgauliojo ir nuolat prikaišiojo, kad nedirba, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, nors ji tuo metu augino mažą jų vaiką. Apie nesutarimus šeimoje jis pasakodavo kartu su jais bendrame būste gyvenantiems kitiems asmenims, todėl buvo visų smerkiama ir jautėsi labai blogai. Atsakovas neduodavo jai pinigų. Dėl tokio atsakovo elgesio pablogėjo jos sveikata, o atsakovas neleido jai eiti pas gydytojus. Grįžusi į Lietuvą ieškovė kreipėsi pagalbos į Moterų krizių centrą, ten jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė foto nuotraukas, išrašą iš medicininių, pažymas iš Kauno moterų draugijos ir Kauno apskrities Moterų krizių centro. Atsakovas šių aplinkybių nepripažino. Jis prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad santuokinis gyvenimas nutrūko dėl pačios ieškovės elgesio, kadangi ji linkusi į konfliktus, santuokoje neišgyvenusi nei metų pasiėmė sūnų ir nieko nepaaiškinusi grįžo į Lietuvą, net nebandė išsaugoti santuokinio gyvenimo. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys viena kitą kaltina dėl santuokos iširimo, tačiau nei viena jų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo nepateikia. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad abi šalys iki faktinio šeimos iširimo (2014 m. vasario 5 d.) pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigą, nepakankamai paisė vienas kito nuomonės, ignoruodami vienas kitą ir nebūdami pakankamai dėmesingi, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu. Šalys galimai nebuvo pasiruošę santuokai, santuoką sudarė skubotai ir susidūrę su pirmaisiais bendro gyvenimo sunkumais, kurių dar padaugėjo gimus vaikui, susikaupusių problemų bendrai nesprendė, kvalifikuotos pagalbos neieškojo. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku paliko šeimos namus ir grįžo į Lietuvą, šeimos bendras gyvenimas nutrūko, faktiškai šalims santuokoje išgyvenus tik keletą mėnesių. Teismui nustačius, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino jos nurodytą aplinkybę, kad dėl nuolatinio patiriamo atsakovo psichologinio smurto ir žeminimo pablogėjo jos sveikata, ją ėmė berti, dėl ko reikėjo kreiptis į gydytojus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai nepatvirtina, jog dėl ieškovės odos ligos kaltas atsakovas. Pažymos iš Kauno moterų draugijos ir Kauno apskrities Moterų krizių centro patvirtina aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į minėtas įstaigas, kad jai buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau nesant kitų atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, nebuvo pagrindo nuspręsti apie atsakovo vartotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi byloje pagrįstai pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apeliacinio skundo argumentas priteisti ieškovei neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaikymo ieškovei
CK 3.72 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai; 2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams; 3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais; 4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.Iš bylos duomenų matyti, kad šalys turi nepilnametį vaiką, kuriam treji metai suėjo 2016 m. liepos 18 d., ieškovė nuo vaiko gimimo iki šiol nedirba, šalių santuoka iki ieškinio teismui padavimo truko tik nepilnus devynis mėnesius, iš jų šalys kaip šeima faktiškai gyveno tik apie 5 mėnesius. Iš Loyd banko išrašo teismas nustatė, kad nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. vasario 11 d., atsakovas į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 2800 svarų (5 t. 180-199 b. l.). Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog visi pinigai būtų buvę panaudoti šeimos interesams. Kadangi šalys iki 2014 m. vasario 5 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl skaičiuojant nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos 18 d. teismas sprendė, jog atsakovas ieškovei yra sumokėjęs kas mėnesį maždaug po 125 Eur. Ieškovė apeliacinio skundo argumentais šių aplinkybių nepaneigė, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka truko mažiau nei vienerius metus ir ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti jai išlaikymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai ir teisėtai nepriteisė ieškovei išlaikymo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Ieškovė vaiko poreikių lentelėje (7 t. 85-86 b. l.) nurodė, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 498 Eur: 52 Eur komunalinės paslaugos (1/3 dalis), 174 Eur maistas, 27 Eur vaistai, 10 Eur higienos prekės, 51 Eur apranga, 28 Eur avalynė, 29 Eur gydytojo konsultacija, 29 Eur vaiko gyvybės draudimo įmoka, 12 Eur baseinas, 23 Eur muzikos mokyklėlė, 15 Eur kuras, 13 Eur pramogos, 35 Eur žaislai. Iš atsakovo prašo priteisti 347 Eur, t. y. 70 proc. išlaikymui reikalingos sumos. Teismas nustatė, kad vaikas turi sveikatos problemų – jam diagnozuota latentinė geležies stoka, dėl ko reikia gerti geležies papildus. Taip pat nustatyta, kad vaikas lanko baseiną, jam buvo leidžiami B grupės vitaminai, vaikas yra ortopedų priežiūroje, galimai ateityje teks nešioti specialią avalynę.Teismo vertinimu 498 Eur suma 3 metų, nors ir turinčių nežymių sveikatos problemų, vaiko išlaikymui yra gerokai per didelė, neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, juolab kai šalyje minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra tik 380 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad 51 Eur/ mėn. 3 metų vaiko drabužiams (per metus tai sudarytų 612 Eur), 28 Eur/mėn. avalynei (per metus tai sudarytų 336 Eur), yra neprotingai didelė suma, net įvertinant ir tai, kad vaikas sparčiai auga. 35 Eur/ mėn. išlaidos žaislams (per metus tai sudarytų 420 Eur) bei 174 Eur išlaidos vien tik 3 metų vaiko maitinimui taip pat yra neprotingai didelės. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepilnamečio A. B. protingiems poreikiams patenkinti yra pakankama 380 Eur suma, dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius.Vertinant šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nedirba, jokių oficialių pajamų negauna. Ieškovė nurodė, kad jai padeda pragyventi mama, brolis, turėjo santaupų. Atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, daugiau išlaikytinių neturi, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute. Atsakovo darbo užmokestis apie 4000 Eur, mėnesio nuomos mokestis apie 1500 Eur, byloje nurodė, kad jam reikalingos lėšos pačiam pragyventi, kitiems mokesčiams sumokėti. Iš atsakovo nepilnamečiam vaikui yra priteistas laikinas išlaikymas po 145 Eur, kurį atsakovas moka. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, todėl jis galėtų teikti kas mėnesį 347 Eur išlaikymą, tačiau teisėjų kolegija pažymi – aplinkybė, kad atsakovė būdama darbinga, nesiima jokių priemonių gauti pajamų, nesudaro pagrindo nepilnamečio vaiko didesnę išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo, todėl priteisto iš atsakovo kas mėnesį po 190 Eur išlaikymo dydžio keisti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo baustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš atsakovo neteisėtų veiksmų - piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, negalėjo kilti jokios teisėtos pasekmės, tame tarpe ir pastarojo bylinėjimosi išlaidų atlygimas.CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
39. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, ieškovė šioje byloje patyrė 755,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas - 2712,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, teismas laikė, kad yra patenkinta 1/3 ieškovės ieškinio reikalavimų ir 2/3 atsakovo priešieškinio reikalavimų. Teismas įvertino, kad 1808,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ieškovė turėtų atlyginti atsakovui pagal paskaičiuotą tenkintų/atmestų reikalavimų proporciją, būtų nepakeliama finansinė našta ieškovei, kuri augina šalių nepilnametį vaiką ir kurio auginimo našta iš esmės tenka vienai ieškovei, nes atsakovas su vaiku bendrauja tik kas antrą savaitgalį. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos procesas buvo ilgas, tačiau ne dėl vienos kažkurios, o dėl abiejų šalių kaltės: abi šalys savo reikalavimus tikslino po keletą kartų, be to, atsakovo prašymu buvo kreiptasi pagalbos dėl įrodymų surinkimo į Jungtinę Karalystę. Atsakovas bylos eigoje ne kartą keitė atstovą, dėl ko bylos nagrinėjimas taip pat užtruko, atsakovas buvo baustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai įvertinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų prisiimti pats atsakovas ir jo išlaidas advokato pagalbai sumažino iki 1500 Eur, dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į šalių elgesį įgyvendinant procesines teises. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų dydžio nustatymo bei sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, atlikus priešpriešinį įskaitymą iš ieškovės atsakovui pagrįstai priteista 810,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Atsakovo A. B. atstovas advokatas M. Z. pateikė prašymą atlyginti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš 2017-02-08 sąskaitos serija MZT Nr. 1702-2, Swedbank, AB 2017-02-09 mokėjimo nurodymo matosi, kad atsakovas A. B. advokatui M. Z. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija Nr. 1R-77) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t. y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.