- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-351-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02840-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Nerijus Žvingila, Nerijus Stukas, Marius Zamulskis, Nerijas Žvingila
- Kategorijos
- 3.1.9Teismo nuobaudos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria jam paskirta bauda civilinėje byloje Nr. 2-158-955/2015 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. ir jo priešieškinį ieškovei, išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos, kurioje priimta skundžiama nutartis, esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. 2014 m. kovo 17 d. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. ir atsakovo A. B. 2014 m. lapkričio 10 d. patikslintą priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė A. B. 2015 m. lapkričio 4 d. prašymu ir 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu prašė skirti atsakovui A. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą 800 Eur baudą, iš kurių 50 procentų prašė paskirti pačiai ieškovei. Nurodė, kad atsakovas neatvyko į 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdį, nuo 2015 m. liepos mėnesio žinodamas, jog neturi atstovo, dėl atstovo nesirūpino iš anksto, o tik 2015 m. spalio 27 d. sudarė naują atstovavimo sutartį. Tiek atsakovas, tiek jo atstovas žinojo, jog atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir pats atsakovas, kuris tuo metu buvo Lietuvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės A. B. prašymą tenkino, paskyrė atsakovui A. B. už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis 800 Eur baudą, 50 procentų baudos – 400 Eur paskiriant ieškovei A. B., o likusią dalį sumokant valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovo nerūpestingas ir nepakankamai atidus elgesys užkerta kelia operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, tuo pažeidžiami dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir teisėti interesai, ypatingai ieškovės, todėl 50 procentų atsakovui paskirtos baudos skyrė jai. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių užsitęsęs nuo 2014 m. vasario mėnesio, byla dėl atsakovo prašymų ir priešieškinio reikalavimų tikslinimų, nepradėta nagrinėti iš esmės. Atsakovo prašymu byloje buvo skirtas 3 mėnesių susitaikymo terminas, tačiau, kaip teigė ieškovė, jis net nebuvo atvykęs į Lietuvą, susitaikyti nesiūlė. Be to, teismas pats ne kartą siūlė ginčą baigti taikiai, iš esmės suderinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, atsakovas jas pasirašyti atsisakė. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus tikslino 3 kartus. Be to, atsakovo prašymu buvo pareikalauti įrodymai iš Anglijos „Lloyds“ banko, dėl ko bylos nagrinėjimas vėl buvo sustabdytas, nors buvo minėta, kad gavęs įrodymus atsakovas tikslins priešieškinį, tačiau atsakovas to nedarė, kas reiškia, jog teismas išreikalavo rašytinius įrodymus iš užsienio valstybės, kuriais atsakovas net nesiremia byloje. Atsakovas dar 2015 m. liepos 13 d. nutraukė atstovavimo sutartį su jį atstovaujančiu advokato padėjėju M. Zamulskiu, taip atsisakydamas jau antrojo savo atstovo. Nuo tos dienos atsakovui tapo žinoma, jog byloje jis neturi atstovo, todėl norėdamas pasinaudoti savo teise byloje turėti kvalifikuotą atstovą, būdamas sąžiningas, rūpestingas ir apdairus, turėjo skubiai pasirūpinti atstovavimu, tačiau atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Nerijumi Žvingila, kuris paskirtą teismo posėdžio dieną jau buvo užimtas kitoje byloje, sudarė tik 2015 m. spalio 27 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po atstovavimo sutarties nutraukimo. Be to, atsakovas neatvyko į 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdį, dėl šios priežasties teismo posėdį vėl teko atidėti, nors atsakovas iš anksto žinojo, jog šiame teismo posėdyje nedalyvaus jo atstovas. Atsakovas apsiribojo tik prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pateikimu, tikėdamasis besąlygiško jo prašymo patenkinimo. Teismas posėdžių datas byloje skyrė atsižvelgęs į paties atsakovo prašymus, t. y. tomis dienomis, kada atsakovas būna Lietuvoje ir bendrauja su sūnumi pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
Kauno apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 16 d. buvo gautas atstovo A. B. prašymas panaikinti teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirtą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje, išanalizavus bylos medžiagą, aiškiai ir konkrečiai pasisakyta, kokie, teismo vertinimu, atsakovo veiksmai rodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. teismas savo poziciją išsakė, todėl savo argumentų nekartoja, o tai, kad atsakovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nesudaro pagrindo paskirtą baudą naikinti. Atsakovas naujų aplinkybių, kurios teismui nebūtų žinomos iki 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 5 792 Eur bauda, tačiau įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat tai, kad baudos skyrimo tikslas – sudrausminti proceso dalyvius ir skatinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principą, tai, kad bauda atsakovui skiriama pirmą kartą, skyrė jam tik 14 procentų galimo skirti baudos dydžio. Vertino, kad toks atsakovui paskirtos baudos dydis nėra nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo nurodytų aplinkybių ir argumentų, o tik apsiribojo formaliu vertinimu ir teigė, kad bauda atsakovui paskirta teisėtai ir pagrįstai ir jos naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo A. B. atskirąjį skundą ieškovė A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pagrįstai atsakovui A. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą paskyrė 800 Eur baudą, 50 procentų baudos paskiriant ieškovei A. B.. Laiko, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo A. B. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, teisėta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo A. B. piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo A. B. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskyrė atsakovui A. B. 800 Eur baudą, 50 procentų baudos paskiriant ieškovei A. B., už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neveikimą už greitą bylos nagrinėjimą, kurią skundžiama 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą dėl jos panaikinimo, paliko nepakeistą, kadangi atsakovas naujų aplinkybių, kurios teismui nebūtų žinomos iki 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo, nenurodė.
Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.). CPK 7 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs pateiktą bylos dalies medžiagą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisingai nustatė, kad ginčas tarp šalių užsitęsęs jau nuo 2014 m. vasario 18 d., kuomet ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, ir iš esmės dėl atsakovo prašymų, t. y. priešieškinio reikalavimų tikslinimo, prašomų išreikalauti įrodymų pateikimo, prašymų skirti 3 mėnesių terminą šalims susitaikyti bei sudaryti galimybę ginčą išspręsti taikiai, bei dėl netinkamo ir nerūpestingo atsakovo elgesio ieškant byloje tinkamo atstovo ir paties atsakovo nedalyvavimo teismo posėdžiuose. Atsakovo interesus byloje atstovavo net keturi teisininkai. 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo nutraukta atstovavimo sutartis sudaryta tarp atsakovo ir advokato padėjėjo Mariaus Zamulskio bei advokato Nerijaus Stuko, 2015 m. spalio 27 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp atsakovo ir advokato padėjėjo Nerijaus Žvingilos, kuris atsakovo interesus turėjo atstovauti 2015 m. lapkričio 9 d. vykusiame teismo posėdyje, tačiau dėl užimtumo negalėjo to padaryti ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, atsakovas šį atstovo prašymą palaikė ir į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdis neįvyko. Teismas atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė baudą. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė jam paskirtą baudą panaikinti, kadangi procesinėmis teisėmis jis nepiktnaudžiavo, jomis naudojosi sąžiningai. Teismas netenkino atsakovo prašymo, kadangi jis nepateikė naujų aplinkybių, kurios patvirtintų jo sąžiningą naudojimąsi jam suteiktomis teisėmis.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą dėl baudos panaikinimo klausimo nesprendė iš esmės, o apsiribojo tik formaliu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantas savo prašyme dėl baudos panaikinimo būtų pateikęs duomenis, jog bylos nagrinėjimo procese jis buvo sąžiningas ir rūpestingas, siekė greito ir ekonomiško bylos nagrinėjimo. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą, todėl pagrįstai atsisakė panaikinti jam paskirtą 800 Eur baudą. Prašymo sumažinti paskirtą baudą atsakovas nepateikė, todėl baudos sumažinimo galimybė nebuvo svarstyta. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo motyvais nenustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra. Ši nutartis paliekama nepakeista.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos (2 Eur) sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.