Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. L. B. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.25 val., turėdamas tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, prieš tai prie namo, esančio Kapsų g. 30, Vilniuje, susitikęs su M. G. ir paėmęs jo pinigus bei paskambinęs A. A. naudojamu mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešęs apie savo atvykimą užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko neteisėtai įgijo 2 folijos lankstinukus, kuriuos jam perdavė A. A., su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė lankstinukuose atitinkamai yra 0,000087 g ir 0,000006 g, kuriuos neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., 17.30 val., kol Vilniuje, prie Kapsų g. 30, vieną folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė yra 0,000006 g, pardavė ir tokiu būdu neteisėtai išplatino M. G., o kitą laikė su savimi iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., 17.35 val., kol prie namo, esančio Kapsų g. 9, Vilniuje, policijos pareigūnai jį sulaikė ir rado minėtą folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė yra 0,000087 g. Tokiais savo veiksmais L. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat L. B. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2023 m. sausio 2 d., 09.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė prie savęs 6 folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00008 g, kol 2023 m. sausio 2 d., 09.50 val., Subačiaus g. 102, Vilniuje, prie jo priėjus policijos pareigūnams, jis šias narkotines medžiagas numetė ant žemės, kur 6 folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00008 g, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais L. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi L. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo nustatytas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 17 d.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 17 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 17 d.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam L. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 17 d., įpareigojant L. B. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 19.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu, bei neišvykti už Vilniaus miesto ribų, taip pat kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje, du kartus per savaitę – kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, nuo 08.00 val. iki 17.00 val.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir pratęsti L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 18 d.

9. Prokuroras nurodo, kad taikyti suėmimą kaltinamajam L. B. yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymi, kad L. B. dar ikiteisminio tyrimo metu vengė dalyvauti baudžiamajame procese, t. y. jis buvo pasislėpęs, nesilaikė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, jam buvo paskelbta paieška. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam net aštuonis kartus buvo paskelbta paieška kituose baudžiamuosiuose procesuose.

10. Skunde tvirtinama, kad įsitikinimą, jog L. B. gali vengti dalyvavimo procese, sustiprina ir tai, kad jis yra teistas penkiolika kartų ir šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo bei vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams ir keturiems mėnesiams. Taigi L. B., norėdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Prokuroras sutinka, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau ji yra nagrinėjama pakankamai intensyviai. Kaltinamasis pasižadėjo įsidarbinti, padėti savo tėvui, tačiau tokie pažadai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis ir nėra pagrindas keisti jam taikomą kardomąją priemonę. Prokuroras nesutinka su žemesniojo teismo pozicija, kad BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima efektyviai pasiekti L. B. taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

12. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, o kaltinamais ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokuroro skundas netenkintinas.

13. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga, t. y. baudžiamojoje byloje L. B. yra kaltinamas nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, padarymu.

14. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo teiginiu, išsakytu prokuroro skundo nagrinėjimo metu, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamą sunkų nusikaltimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų, liudytojų apklausų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Detaliau aptarti bei analizuoti duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, nėra pagrindo, nes, sprendžiant suėmimo taikymo klausimus, kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimai nėra ir negali būti sprendžiami, detaliau nevertinamas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų sąsajumas.

15. Suėmimas asmeniui gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu yra nustatomas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. L. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir taikoma, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Būtent šiuo pagrindu prokuroras ir prašo vėl taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

16. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti taikomas ir tais atvejais, kai yra pagrįstai manoma, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis vengs dalyvavimo procese, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pažymėtina, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi sprendžiant, ar kaltinamajam turi būti skiriamas suėmimas, yra atsižvelgtina ir į gresiančias teisines pasekmes tuo atveju, jeigu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

17. L. B. yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Už kaltinamajam inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. L. B. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoneriems metams bei keturiems mėnesiams (nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka). Šiuo atveju manytina, kad L. B. (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju) gresia griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, nėra sudaręs santuokos, neturi vaikų, duomenų, jog jis anksčiau būtų rūpinęsis savo garbaus amžiaus, sveikatos problemų turinčiu tėvu, nėra, be to, ikiteisminio tyrimo metu jis vengė dalyvauti baudžiamajame procese, nevykdė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pareigų, jam buvo paskelbta paieška (paieškos kaltinamajam buvo ne kartą skelbiamos ir kituose procesuose). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti jam gresiančių nepageidaujamų teisinių pasekmių, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo.

18. BPK 122 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad suėmimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (šie tikslai yra alternatyvūs), t. y. užtikrinti asmens (įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri gali ir turi būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, pirmiausiai privalu svarstyti galimybę užtikrinti kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimą taikant kitas – švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Taigi net ir hipotetinės tikimybės, kad L. B. gali bandyti išvengti jam gresiančios atsakomybės bėgdamas (pasislėpdamas) nuo teismo, egzistavimas savaime nėra vertintinas kaip pagrindas kaltinamajam taikyti tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad L. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenų apie tai, kad jis turėtų ryšių užsienyje nėra, kaltinamasis šio proceso metu suimtas išbuvo devynis mėnesius. Taigi nagrinėjamu atveju manytina, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai kompleksiškai gali būti pasiekti taikant L. B. švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, t. y. kardomąsias priemones, kurias skundžiama nutartimi paskyrė žemesnysis teismas.

19. Kaip jau minėta, L. B. ikiteisminio tyrimo metu vengė dalyvavimo procese, nesilaikė jam nustatytų pareigų. Vis tik įvertintina tai, kad tuo metu kaltinamajam buvo taikoma pati švelniausia kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o skundžiama nutartimi yra paskirtos dvi pakankamai griežtos kardomosios priemonės, kurios gali efektyviai užtikrinti kaltinamojo kontrolę. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros esmę sudaro asmens nuolatinė kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, kas leidžia operatyviai reaguoti į asmens netinkamą elgesį, jeigu toks pasitaikytų. Be to, šiuo atveju kaltinamojo kontrolė yra užtikrinama ir papildoma kardomąja priemone, t. y. įpareigojimu du kartus per savaitę registruotis policijos įstaigoje.

20. Pastebėtina, kad prokuroro skunde iš esmės nėra nurodoma, kodėl, jo nuomone, paskirtomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus efektyviai užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, nebus užkirstas kelias jam bėgti (slėptis) nuo teismo. Taip pat būtina pabrėžti, kad nustačius kaltinamajam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimus, šios kardomosios priemonės, esant pagrindui, galės ir turės būti pakeistos į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

21. Esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti prokuroro skundo nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.