- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- 1S-340-898/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27920-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- L. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. B. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1997-1170/2023, kurioje L. B. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir jas išplatino, o būtent jis, 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.25 val., turėdamas tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, prieš tai prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su M. G. ir paėmęs jo pinigus bei paskambinęs A. A. naudojamu mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešęs apie savo atvykimą, užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko neteisėtai įgijo 2 folijos lankstinukus, kuriuos jam perdavė A. A., su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė lankstinukuose atitinkamai yra 0,000087 g ir 0,000006 g, ir kuriuos neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., 17.30 val., kol Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė yra 0,000006 g, pardavė ir tokiu būdu neteisėtai išplatino M. G., o kitą laikė su savimi iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., 17.35 val., kol prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį sulaikė ir rado minėtą folijos lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė yra 0,000087 g. Šiais veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
Be to, L. B. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent jis, nuo 2023 m. sausio 2 d., 9.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė prie savęs 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00008 g, kol 2023 m. sausio 2 d., 9.50 val., (duomenys neskelbtini), prie jo priėjus policijos pareigūnams, jis šias narkotines medžiagas numetė ant žemės, kur 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00008 g, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. L. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 23 d., 17.35 val. (t. 9, b. l. 109-111). 2022 m. rugpjūčio 24 d. pastarajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 9, b. l. 125-127). Po ko, kaltinamasis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka vėl buvo laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 2 d., 9.50 val., ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimu kaltinamajam L. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant pastarąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 156-157). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutarimu buvo paskelbta kaltinamojo L. B. paieška. Paieškos paskelbimo priežastis – ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo buvimo vieta nebuvo nustatyta, gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pastarasis nerastas, o į procesinių veiksmų atlikimą pastarojo atvesdinti nepavyko (t. 9, b. l. 173-175). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi L. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas be termino (t. 9, b. l. 187-191). ). Kaltinamasis L. B. 2023 m. kovo 17 d. buvo laikinai sulaikytas (t. 10, b. l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi buvo nustatytas kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams – iki 2023 m. birželio 17 d. (t. 10, b. l. 27-29). Suėmimo terminas L. B. buvo pratęstas baudžiamąją bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2023 m. birželio 16 d. nutartimi – 3 (trims) mėnesiams esant manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams. Apylinkės teismas nustatė, jog kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės skyrimo pagrindai iki šiol nėra išnykę.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu kaltinamasis L. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir skirti jam intensyvią priežiūrą.
4.1. Skunde nurodoma, jog kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, Lietuvos Respublikos konstitucijai, konvencijai. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam yra taikoma, kadangi nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas, tačiau kaltinamojo nuomone, minėtas pagrindas jam yra taikomas perspektyviai, remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, jog jis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Dėl šios priežasties jis su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija nesutinka. Pažymi, jog šio teismo padarytos išvados nėra paremtos faktiniais įrodymais, o daromos prielaidos yra absurdiškos.
4.2. Teigia, kad apylinkės teismas skirdamas jam minėtą kardomąją priemonę nuolat akcentuoja, jog jo socialiniai ryšiai yra netvirti, tačiau jo tėvui reikalinga priežiūra, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo vertinimu, ši prielaida kilo iš ikiteisminio tyrimo metu pateikto tyrėjos spėjimo, kad jo tėvas pokalbio metu taip kalbėjo, o jam pareikalavus tikslių duomenų apie minėtą pokalbį tyrėja jau nurodė, kad kaltinamasis galimai galėjo pasislėpti sprendžiant iš pokalbio (tėvas atsakė tyrėjai, jog jis yra suaugęs vyras ir pats gyvena savo gyvenimą kitame bute). Nurodo, kad iš tiesų kaltinamasis turi savo gyvenimą, bet tai nereiškia, jog jo socialiniai ryšiai nėra tvirti. Tai patvirtina ir jo pateiktos pažymos byloje.
4.3. Akcentuota, jog skundžiamoje nutartyje teismas slėpimosi grėsmę grindė kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumu. Nepagrįsta yra apylinkės teismo padaryta prielaida, jog jis slapstėsi, kadangi atvažiavus pareigūnams, jis neatidarė durų. Pažymi, kad tuo metu, jis galėjo būti ir parduotuvėje, nes kitą kartą atvykus pareigūnams kaltinamasis jau buvo namie ir atidarė jiems duris. Taipogi, gyvenamosios vietos kaltinamasis nekeitė, nesislėpė. Jokių veiksmų dėl kurių reikėtų slėpti savo tapatybę nepadarė, kaip ir nepadarė jokių veiksmų, kuriuos reikėtų užkardyti ir už kuriuos yra skiriamos kardomosios priemonės.
4.4. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo pozicija, kad jam paskirta kardomoji priemonė nevaržo jo teisių ir laisvių bei yra proporcinga, kadangi skundžiama nutartis yra šabloniška. Kaltinamasis jau tris kartus skundė jam paskirtą kardomąją priemonę ir teismas į jo skundus pateikė šabloniškus atsakymus, todėl L. B. nuomone, teismas neskuba analizuoti pateiktus faktinius įrodymus, kurie patvirtina jo nekaltumą šioje byloje. Pažymi, jog teismui teikia pažymas, kurios paneigia teismo spėjimus, todėl joms turi būti skiriamas pakankamas dėmesys. Atkreipia dėmesį į tai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, pavyzdžiui intensyvi priežiūra, užtikrintų jo nuolatinę priežiūrą, tačiau teismas net neanalizavo tokios priemonės skyrimo galimybės, todėl tai pažeidžia jo teises. Skunde minima Europos Žmogaus teisių teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, Lietuvos apeliacinio teismo praktika, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos 20 straipsnis, prašoma atsižvelgti į proporcingumo principą. Kaltinamasis skunde pabrėžia, jog pagal teismų praktiką yra privaloma svartyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas, t. y. švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
4.5. Kaltinamojo įsitikinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę, ikiteisminio tyrimo eigą bei stadiją, įvertinus jam inkriminuotos veikos pobūdį, sunkumą bei jo asmenybę BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones, t. y. dalyvavimą teisme užtikrintų – intensyvi priežiūra, kurios metu kaltinamasis būtų įpareigotas nustatytu laiku būti namuose (tai leistų jam prižiūrėti tėvą). Pažymi, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas tik remiantis formaliais teiginiais, jog asmuo gali (bėgti) slėptis ir tik dėl to, kad asmuo yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
4.6. Be to, ilgas suėmimo terminas suponuoja išankstinę nuomone dėl įtariamojo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog nesant pakankamo pagrindo matyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra galimai pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai savo iniciatyva nustatė ir kitą pagrindą suėmimui pratęsti, t. y. ne tik numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi, kaltinamojo nuomone, aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad L. B. suėmimas yra pratęstas nepagrįstai, kadangi pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones taip pat bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
5. Apygardos teismui 2023 m. spalio 9 d. pateiktame skundo papildyme kaltinamasis nurodo, jog yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, o būtent, kad apklaustas teisme liudytojas T. Š. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jam pareikštą kaltinimą. Liudytojas pripažino savo klaidą (tarnybiniai pranešimai buvo surašyti skirtingomis datomis). Be to, tarnybinius pranešimus surašė pareigūnė, kuri net nedalyvavo suėmime – 2022 m. rugpjūčio 23 d. Dėl šios priežasties kaltinamasis mano, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis buvo apkaltintas tik dėl minėto liudytojo melagingų parodymų. Pagal visus duomenis jam turi būti inkriminuota tik nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnyje. Pabrėžia, jog yra suimtas septynis mėnesius ir tai varžo jo teises ir laisves. Teigia, kad tuo metu kaltinamasis vartojo narkotines medžiagas ir jo nuomone dėl šios padarytos nusikalstamos veikos jis jau bausmę atliko. Papildydamas skundą taip pat prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę bei sudaryti galimybę dalyvauti teisme nagrinėjant skundą.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras R. Ivanauskas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui teismui pateikta bylos medžiaga, įvertinusi kaltinamojo L. B. skundo ir jo papildymo teiginius ir argumentus, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pratęsiant Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus ir sąlygas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtu sprendimu ir daro išvadą, jog priešingai nei nurodo kaltinamasis, nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas.
8. Kaltinamasis L. B., papildydamas pirminį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, be kita ko, prašė užtikrinti ir jo dalyvavimą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 130 straipsniu suimtojo dalyvavimas šiame teismo posėdyje nėra privalomas: į posėdį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Apie būtinybę suimtajam dalyvauti teismo posėdyje sprendžia teismas. Šiuo konkrečiu atveju teismas objektyvios būtinybės pristatyti suimtąjį L. B. į teismo posėdį ar užtikrinti jo dalyvavimą nuotoliniu būdu nenustatė. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo skunde nurodytą aplinkybę, jog jis pats nori paaiškinti susiklosčiusias aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo L. B. prašymo tenkinti, kadangi savo poziciją jis jau yra išdėstęs raštu, t. y. apygardos teismui pateiktame skunde ir jo papildyme.
9. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Šiuo atveju L. B. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, o būtent: nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, už kurį įstatymas numato galimybę skirti alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 (dvejų) metų bei sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kurį įstatymas numato galimybę skirti tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 (dvejų) metų iki 8 (aštuonių) metų, tad BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga tenkinama.
10. Pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo teisėja skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis L. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nurodė, jog šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies kaltinamojo apklausos protokoluose, kitų kaltinamųjų ir liudytojų apklausos protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuotuose duomenyse, specialisto išvadose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kokius bylos duomenis vertino jų pakankamumo pagrįstam įtarimui, jog L. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, aspektu ir to šiuo atveju visiškai pakanka. Nagrinėjamo skundo kontekste būtina pabrėžti, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl pratęsto kardomosios priemonės – suėmimo termino pagrįstumo, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, todėl L. B. nurodytų naujai išaiškėjusių aplinkybių, dėl liudytojo duotų parodymų, šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje spręsdama klausimą dėl L. B. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo konstatavo, kad šiuo atveju suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs. Atkreipė dėmesį į tai, jog suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo konkrečiu atveju proporcingumo principas nėra pažeistas, be to, akcentavo, kad dabartiniame baudžiamojo proceso etape švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Teisėjų kolegija su tokiomis skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti, todėl atmeta kaltinamojo skunde išdėstytus argumentus, kuriais jis grindžia savo poziciją, jog kardomąją priemonę – suėmimą, teismas jam pratęsė nepagrįstai, kadangi galėjo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, o būtent intensyvią priežiūrą su įpareigojimais.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus pažymi, kad priešingai nei nurodo kaltinamasis skundžiamoje nutartyje nustatytas gresiančios bausmės dydis buvo analizuojamas kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė ir į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ‒ įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, kurios yra pakankamos nustatant suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis L. B. anksčiau yra penkiolika kartų teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ne vieną kartą buvo baustas ir administracine tvarka, iki paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, nevedęs, duomenų apie oficialias pajamas Lietuvoje nėra pateikęs. Be to, iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. asmens duomenų išrašo matyti, jog ankstesniuose ikiteisminiuose tyrimuose kaltinamojo paieška buvo skelbiama 8 kartus.
13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo socialinius ryšius. Skundžiamoje nutartyje pripažinta, jog kaltinamojo paaiškinimai apie stiprų socialinį ryšį (tarp jo ir tėvo) nėra pagrįsti. Kaltinamasis skunde nurodė, kad nesutinka su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kadangi mano, jog teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo tyrėjos pateiktu spėjimu. Kaltinamojo vertinimu, tyrėja išsakė tik spėjimą, jog jis galimai galėjo pasislėpti. Tai ji nurodė pabendravusi su jo tėvu V. B., tačiau kaltinamasis skunde teigia, kad jo tėvas turėjo omenyje visai kita, o būtent, jog L. B. yra suaugęs vyras ir pats gyvena savo gyvenimą kitame bute. Pabrėždamas stiprų ryšį tarp jo ir tėvo, kaltinamasis skunde nurodė, kad jo tėvui reikalinga priežiūra (kartu su skundu pateiktas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas).
14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šią kaltinamojo poziciją bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys paneigia L. B. nurodytus teiginius apie tarp minėtų asmenų susiklosčiusį ilgalaikį, stiprų ryšį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pratęsti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, atsižvelgė į tai, kad iki L. B. paskirto suėmimo, tarp minėtų asmenų joks ryšys nebuvo nustatytas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu V. B. paaiškino, jog su sūnumi nėra bendravęs apie metus laiko, todėl nežino jo buvimo vietos ir telefono numerio, nes sūnus dažnai jį keičia. Šią apylinkės teismo išvadą patvirtina bylos medžiaga, kadangi nustatyta, jog L. B. iki jam paskirtos minėtos kardomosios priemonės gyveno atskirai nuo tėvo, ir duomenų, jog jis būtų prižiūrėjęs tėvą (dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini)), nėra. Pažymėtina ir tai, kad iš teismui pateikto V. B. (duomenys neskelbtini) pažymėjimo matyti, jog jis yra išduotas nuo 2014 m. sausio 9 d., tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad kaltinamasis visą laiką, iki galimai nusikalstamų veikų padarymo, rūpinosi savo tėvu. Priešingai, kaip aukščiau paminėta, kaltinamojo tėvas nurodė, kad su sūnumi nėra bendravęs apie metus laiko. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad suimtasis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Akivaizdu, kad kaltinamasis šiuo metu sistemingai bendrauja su savo tėvu, tačiau apygardos teismas akcentuoja, jog kardomoji priemonė – suėmimas yra pratęsiama įvertinus visumą byloje suriktų duomenų (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, jog kaltinamasis pradėjo bendrauti su tėvu yra vertinama teigiamai, tačiau pažymėtina, kad teismas pratęsdamas kardomosios priemonės terminą atsižvelgia ir į kitas, aukščiau minėtas L. B. asmenybę apibūdančias aplinkybes, kurios kaip matyti, pastarąjį charakterizuoja neigiamai. Be to, kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, jog jis planuoja gyventi su tėvu ir jam padėti, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai daryti.
15. L. B. skunde nurodo, jog apylinkės teismo padaryta prielaida, kad jis slapstėsi nuo policijos pareigūnų yra nepagrįsta, tačiau šį argumentą apygardos teismo įsitikinimu, paneigia byloje surinkti duomenys. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad atvažiavus pareigūnams, jis tiesiog neatidarė buto durų, o gal buvo išėjęs į parduotuvę, nėra pagrįstos. Priešingai, iš byloje esančio 2023 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamajam pasirašytinai buvo įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėją 2023 m. sausio 10 d., tačiau L. B. nurodytą dieną neatvyko, susisiekus telefonu pateisinamos priežasties nepateikė ir telefonu sutarus naujo atvykimo laiką taip pat neatvyko. Po ko kaltinamasis telefoną išjungė. Paskyrus atvesdinimą kaltinamasis gyvenamoje vietoje taip pat nebuvo surastas. Iš 2023 m. kovo 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai 2023 m. kovo 6 d. tarnybiniu nežymėtu automobiliu apvažiavo vietas, kur kaltinamasis anksčiau lankydavosi, tačiau jis surastas nebuvo. Taigi, apygardos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo skunde nurodytą versiją, jog patikrinimo metu jis galėjo būti išėjęs iš gyvenamosios vietos, nes ikiteisminio tyrimo metu siekiant surasti kaltinamąjį policijos pareigūnai ėmėsi visų galimų veiksmų ir tik išnaudojus visas galimybes buvo priimtas sprendimas skelbti paiešką.
16. Skunde kaltinamasis teigia, kad suėmimas jam yra taikomas jau pakankamai ilgą laiką ir vietoj suėmimo jam gali būti taikoma viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės. Kaltinamojo nuomone, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas gali būti pakeista švelnesne kardomąją priemone – intensyvia priežiūra, kadangi ji taip pat užtikrintų kaltinamojo kontrolę. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. B. pareikštų kaltinimų pobūdį bei sunkumą, jam gresiančią atsakomybę, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu jokia kita kardomoji priemonė ar kardomųjų priemonių rinkinys neleistų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo teismo. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, nes jomis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė, kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis, suvokdamas gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą, gali vengti dalyvauti procese – bėgti (slėptis) nuo teismo.
17. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismo teisėja, skundžiamoje nutartyje įvertinusi pirmiau aptartas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog švelnesnių kardomųjų priemonių (skunde minėtos intensyvios priežiūros) taikymas šiuo atveju neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei atsižvelgdama į aplinkybę, jog už vienos iš kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 (dvejų) metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis), pagrįstai L. B. pratęsė griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo L. B. teises ir laisves, tačiau sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Be to, Europos žmogaus teisių teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, L. B. suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ar BPK nuostatoms, todėl skundžiamą nutartį keisti ar naikinti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
atmesti kaltinamojo L. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. B. pratęstas suėmimo terminas – 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.