Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

nuteistajam A. A. (A. A.) ir jo gynėjams advokatams Dmitrijui Korsakovui, Olegui Šibkovui, Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro R. Ivanausko, nuteistųjų A. A., V. B. ir E. K. gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausmę;

- BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. A. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. A. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d., 17.55 val. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., 15.31 val. išbūtas laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi, nustatyta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. B. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., 13.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., 13.24 val. išbūtas laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Nustatyta bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo V. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. K. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d., 16.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., 16.33 val. išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, ir šiame nuosprendyje įskaitytas laikas.

Nustatyta bausmės pradžią E. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimo, taikyto E. K. asmens kratos metu rastoms ir išimtoms piniginėms lėšoms – 51,49 EUR, galiojimo laikas nustatytas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po nuosprendžio įsiteisėjimo laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas ir 51,94 EUR grąžinti E. K..

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo E. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

A. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 28 d. epizodas), išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė ir intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyti įpareigojimai: 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje; gydytis nuo narkomanijos; draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos

A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. O., M. G. ir L. B., tačiau apeliaciniai skundai jų atžvilgiu nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

19. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kai nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) reguliuoja išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais vadovaujantis darytinos. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas byloje sprendžiamais klausimais, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Šiame kontekste aktualus ir visuotinai pripažintas in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

25. Iš 2023 m. balandžio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matoma, kad I. O. 2022 m. rugsėjo 28 d. ryte bendravo tik su V. B., kuris jos telefono adresų knygutėje įvestas „Z.“, ir kuriam tą pačią dieną vėliau ji perdavė narkotinę medžiagą, bei asmeniu, pavadintu „L.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L.). Vis tik, I. O. parodymai dėl narkotinės medžiagos įgijimo laiko nėra nuoseklūs, vienuose parodymuose ji teigia, kad įgijo 2022 m. rugsėjo 28 d. ryte, kituose – kad išvakarėse. Jokie byloje esantys įrodymai neabejotinai įsigijimo laiko nepatvirtina, tuo tarpu aplinkybė, kad I. O. nusikaltimo įvykdymo dieną susisiekė tik su asmeniu, kuriam pardavė medžiagą ir su A. L., nei savaime, nei kitų įrodymų kontekste negali neabejotinai patvirtinti medžiagos įgijimo iš A. L. fakto. Su pastaruoju iki I. O. sulaikymo yra užfiksuoti du įvykę tarpusavio susižinojimai, tačiau jų turinys baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji nurodė, kad yra sugyventiniai, iš jų apklausų akivaizdu, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų metu taip pat bendravo pakankamai intensyviai ir artimai (abejais atvejais vyko kartu, vienas kitą lydėjo), iš esmės iki pat 2022 m. rugsėjo 28 d. sulaikymo I. O. ir A. L. buvo kartu, o po sulaikymo 2022 m. rugsėjo 28 d. 15.35 val. „L.“ rašė: „Mažyle lauksiu taves namuose. Laukiau taves prie (duomenys neskelbtini), bet iš darbo skambino, reikia važiuot“. Atitinkamai, negalima išvada, kad šiuos asmenis siejo išskirtinai disponavimas narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis ir kad išskirtinai šiuo tikslu jie buvo susisiekę 2022 m. rugsėjo 28 d. Bet kuriuo atveju, kaip minėta, susižinojimo turinys teismui nėra žinomas, o preziumuoti, jog jo metu buvo tartasi dėl neteisėtų veiksmų negalima. Jokia kita reikšminga informacija, patvirtinanti I. O. narkotinių medžiagų įgijimą iš A. L. 2022 m. rugsėjo 28 d. nėra nustatyta.

27. Apeliaciniu skundu prokuroras R. Ivanauskas taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, A. L. už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gegužės 2 d. narkotinės medžiagos išplatinimą I. O.), buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Prokuroro teigimu, tai, kad A. L. nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2023 m. liepos 7 d., buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam arešto bausmę, leidžia daryti kitą išvadą, jog A. L. nedaro tinkamų išvadų ir tai charakterizuoja jį itin neigiamai, be kita ko, anksčiau jis buvo teistas tris kartus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija sudarė pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam A. L. paskirti švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, bausmės rūšį, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

31. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė.

33. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš karto taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, faktiškai nenagrinėjo BK 62 straipsnio taikymo galimybės, tačiau tuo pačiu pažymima, kad šiuo atveju BK 62 straipsnio taikymas nėra galimas. Su tokiu prokuroro vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. Vis tik, vien tai, jog skundžiamame nuosprendyje detaliai nėra pasisakyta dėl BK 62 straipsnio taikymo negalimumo, vertintina nuosprendžio trūkumu, nesudarančiu esminio BPK pažeidimo.

34. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, A. L. neprisipažino padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be to, nėra nustatyta kitų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų – nuteistasis savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena A. L. atsakomybę švelninanti aplinkybė. Taigi šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Vis tik, apylinkės teismas įvertinęs mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumą, pagrįstai jo atžvilgiu pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.

35. Nagrinėjamu atveju A. L. nuteistas už neteisėtą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 3,573 g, perdavimą I. O., tokiu būdu šias narkotines medžiagas neteisėtai išplatinant. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, taigi, A. L. perduotos narkotinės medžiagos kiekis buvo gerokai mažesnis nei nustatyta maksimali nedidelio kiekio riba. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad I. O. disponavimas narkotine medžiaga buvo labai trumpas, iš esmės iš karto po perdavimo jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, medžiaga perduota neatlygintinai, tiek I. O., tiek A. L. abu yra nuolat narkotines medžiagas vartojantys asmenys. Visos šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip liudijančios mažesnį nei įprastą tokios rūšies nusikaltimo pavojingumą.

36. Teisėjų kolegija pritaria ir skundžiamo nuosprendžio argumentams, susijusiems su A. L. asmenybės vertinimu, t. y. nors pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis asmuo iki 2023 m. gegužės 2 d. teistas keturis kartus, trys ankstesni jo teistumai buvo 2019 m.–2006 m. laikotarpiu, t. y. pakankami seniai. Paskutinį kartą A. L. teistas 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. liepos 7 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, įvykdytų 2022 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. sausio 5 d., t. y. dar iki skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų kaltų veiksmų atlikimo. Paskirtas bausmes A. L. atliko. Duomenų, apie padarytas naujas nusikalstamas veikas ar jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog taip pat nėra nustatyta atvejų, kad nuteistasis būtų anksčiau kam nors platinęs draudžiamas medžiagas, išimtinai visais atvejais jis buvo pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis asmeninio naudojimo tikslu. Nuteistasis pripažino turintis priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos A. L. padarytos nusikalstamos veikos sietinos išimtinai su jo turima priklausomybe, yra pagrįsta. Teismo posėdyje A. L. nurodė, kad imasi aktyvių veiksmų gydytis priklausomybes, kas rodo jo siekį pakeisti gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamame nuosprendyje nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės pagrįstai laikytos patvirtinančiomis ir mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Apylinkės teismo A. L. paskirta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, bei įpareigojimai tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo narkomanijos, draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas atitinka tiek jo, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, yra parinkti bei paskirti teisėtai ir pagrįstai, bei šiai dienai A. L. elgesiui ir gyvenimo būdui gali daryti didesnę teigiamą įtaką, nei ilgalaikis jo izoliavimas nuo visuomenės. Apibendrinant darytina išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, yra teisinga ir ją keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

37. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią arba kuo švelnesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ir itin sureikšmino A. A. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, mažai atsižvelgė į teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Be to, nors nusikalstama veika vertintina kaip sunki, tačiau šiuo atveju nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių, o vertinant visas jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jo asmenybę, aiškiai matyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant jam švelnesnę bausmę. Taigi, nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų A. A. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tai yra vienintelė jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip matyti iš BK 62 straipsnio 2 dalies formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių turi būti daugiau nei viena. Be to, nėra nustatyta ir kitų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų – nuteistasis savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Taigi šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat neegzistuoja ir išimtinės aplinkybės, rodančios mažesnį A. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinės aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. A. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi tiek jau nurodytą aktualią teismų praktiką, tiek nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta minimali šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

40. A. A. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas bei jas platino ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas, o būtent, įgijo narkotines medžiagas – augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,694 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,1 % (procento), ir karfentanilį 0,000158 g, kurių dalį – 0,000087 g karfentanilio – laikė iki kol 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.25 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto apie savo atvykimą telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pranešusiam L. B., pastarąjį įleidus į butą, perdavė L. B., o likusią dalį – 0,000071 g karfentanilio ir 0,694 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo platinti laikė iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. 19.31 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi, A. A. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos karfentanilio grynasis kiekis – 0,000158 g – beveik pusantro karto viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą maksimalią nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribą, kuri yra 0,00006 g ir jau vien tai rodo didesnį jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Nors nuteistasis nurodo, kad nusikalstama veika nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių, tačiau dėl aptartų aplinkybių konstatuoti mažesnio A. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, lyginant jį su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, nagrinėjamu atveju negalima.

41. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo konstatuota. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino ir A. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, į minėtą įstaigą per penkių metų laikotarpį nesikreipė (7 t., b. l. 80), VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ duomenimis, A. A. šioje gydymo įstaigoje nesigydė (6 t., b. l. 185). A. A. baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie sumokėtas baudas nėra (7 t., b. l. 64-77). Iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis niekur nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 77, 79), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis tik, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „SODRA“ išrašą, A. A. minėtoje įmonėje nebedirba nuo 2024 m. gegužės 17 d. Apie jokius kitus nuteistojo naujai užmegztus darbinius santykius apeliacinės instancijos teismas informacijos neturi.

42. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. A. anksčiau yra teistas keturis kartus, be kita ko, ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis tiek be tikslo, tiek su tikslu jas platinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, jam anksčiau buvo skiriamos įvairaus pobūdžio bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas ir nors nuteistasis paskirtas bausmes yra atlikęs, akivaizdu, jog net ir griežčiausia paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankama atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnė bausmė nebus efektyvi ir nepadės pasiekti bausmės tikslų, yra pagrįsta ir teisinga. Akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesio nekeičia ir teigiamų išvadų nedaro, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Šios aplinkybės rodo A. A. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų bei įstatymų laikymąsi, todėl ir jam taikoma atsakomybė turi būti atitinkama. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

43. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – tiek A. A. padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tiek jo asmenybę, elgesį ir gyvenimo būdą po nusikalstamos veikos padarymo. Jokių apylinkės teismo neteisingai įvertintų ar apskritai neįvertintų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, jų nenurodė ir nuteistasis, todėl keisti ir švelninti A. A. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

44. A. A. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios įstatymas, kuriuo bus pakeistas BK 75 straipsnis, tad jo taikymas būtų galimas ir A. A. atveju. Šiuo metu BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis A. A. padarė, be kita ko, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams, susijusiems su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kurie BK nurodyti BK XXXVII skyriuje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra formalių baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu A. A. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

45. Iš tiesų, 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu Nr. XIV-2573 bus pakeistas BK 75 straipsnis. Šis straipsnis bus papildytas 4 dalimi, kuri numatys, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Vis tik, 2024 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3033 nustatyta, jog šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą 2024 m. lapkričio 7 d. negali vadovautis įstatymu, kuris dar nėra įsigaliojęs.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo

46. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. kvestionuoja jam paskirtos bausmės dydį. Nuteistojo teigimu, jam paskirta per griežta bausmė, mano, kad teisingumo principą atitiktų arešto bausmės paskyrimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl V. B. skirtinos bausmės, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. paskirta bausmė už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

47. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. B. padarė vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai bei numato arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes. Nagrinėjamu atveju už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą V. B. buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

48. Skirdamas bausmę V. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiuo atveju V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, jos nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir prokuroras. Vis tik, pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-92-495/2021). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matoma, jog V. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas trisdešimt devynis kartus (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad daugiausia teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su kitų asmenų nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti (11 t., b. l. 97-120, 18 t., b. l. 168-188). Paskutiniai V. B. teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti. Taigi V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nagrinėjamu atveju nustatyta pagrįstai. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo skiriamos ir švelnesnės, ne tik laisvės atėmimo, bausmės, t. y. bauda, areštas, tačiau akivaizdu nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Tokios aplinkybės rodo, kad V. B. tendencingai elgiasi priešingai įstatymo saugomoms vertybėms.

49. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. V. B. daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (11 t., b. l. 121-128), nedirba (11 t., b. l. 129-130), Užimtumo tarnyboje registruojasi nuo 2020 m. kovo 2 d. (11 t., b. l. 131). Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, į šią gydymo įstaigą kreipiasi nuo 2018 m. kovo 14 d., nustatytas priklausomybės sindromas (11 t., b. l. 132). VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ duomenimis, V. B. šioje įstaigoje gydėsi laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 17 d. iki 1988 m. gruodžio 12 d., nustatyta (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 37). Teisėjų kolegija vertina, jog 48 ir 49 punktuose nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

50. Įvertinus nurodytas nuteistąjį V. B. charakterizuojančias aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymėtina, jog nepaisant ankstesnių V. B. teistumų, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei kitų jau aptartų duomenų, kurie, individualizuojant jam bausmę, vertintini nuteistojo nenaudai, jam buvo paskirta mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Konstatuoti, kad nuteistasis V. B. šioje byloje buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant arešto bausmę), nėra pagrindo. Be to paminėtina, kad bendrindamas V. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą, ir bendrinimo klaidų nepadarė.

51. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl kitiems nuteistiesiems skirtų švelnesnių bausmių negali būti objektyvus pagrindas švelninti V. B. paskirtą bausmę. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisinga bausme už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti pripažįstama visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies bausmė. Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į aplinkybių visumą, o ne vadovautis kitu teismo sprendimu dėl kitiems asmenims paskirtų bausmių. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023).

52. Nuteistasis V. B. viso proceso metu teigė turintis priklausomybę opiatams, nurodė, jog Lietuvoje vyrauja praktika, kad už nedidelio kiekio minėtų medžiagų įgijimą, laikymą, yra taikomas priverstinis gydymas. Sutiktina, kad, vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, V. B. yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau priklausomas nuo jų jis tapo dėl savo paties tyčinių veiksmų, todėl tai nelaikytina objektyvia priežastimi skirti jam švelnesnę bausmę ar jos apskritai neskirti. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalies nuostatas pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Tai reiškia, kad galimybė gydytis priklausomybės ligas pataisos įstaigoje yra užtikrinama. Norėdamas gydytis nuo priklausomybių, V. B. gali kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos specialistus ir gauti valstybės kompensuojamą nemokamą gydymą metadonu bei tokiu būdu palengvinti nurodomą savo psichinę bei fizinę padėtis.

53. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. B., padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių pagrindų išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį – areštą. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių skyrimo V. B. taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo

54. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 4 folijos lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio bendroji masė 0,00029 g, neteisėtai laikė šias narkotines medžiagas prie savęs, kol 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 16.30 val., Vilniuje, prie Pelesos-Zanavykų gatvių sankryžos, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistojo E. K. gynėjas nesutikimą su veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde motyvuoja iš esmės tuo, kad pas E. K. rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos tik jo asmeniniam naudojimui, jis neturėjo tikslo platinti šias medžiagas kitiems asmenims, todėl veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

55. Kaip minėta, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-693/2016, 2K-1-719/2020).

56. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, jog kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje įgijo bei laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį. Šias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apklausiamas nuteistasis E. K., jo laikino sulaikymo metu dalyvavęs ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. P., Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvada. Tačiau nuteistasis E. K. viso baudžiamojo proceso metu neigė turėjęs tikslą platinti nuosprendyje nurodytas su savimi laikytas narkotines medžiagas – karfentanilį, teigdamas, kad pats vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Tai, jog E. K. yra stipriai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartoja ne vienos rūšies, pažymima ir apeliaciniame skunde. Šią aplinkybę patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1778/2022(01) nurodoma, kad E. K. šlapime rasta amfetamino; benzodiazepinų, opiatų (8 t., b. l. 187). Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matoma, kad E. K. ne kartą yra teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiais bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu (9 t., b. l. 1-15). Vis tik, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. K. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisingos ir argumentuotos, tenkinti šio nuteistojo apeliacinį skundą nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

57. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog E. K. duodamas parodymus dėl jo vartotų draudžiamų medžiagų buvo nenuoseklus ir tai sudaro pagrindą abejoti jo parodymų nuoširdumu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 23 d. įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad jis apie 10 metų rūkė „žolę“, o dabar vartoja miltelius, t. y. juos rūko. 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., nusipirko 15 folijos lankstinukų su narkotikais – suvartojo 11 lankstinukų ir 4 lankstinukai pas jį liko. Kai jį sulaikė, turėjo 4 lankstinukus, kuriuose mano, jog yra karfentanilis (8 t., b. l. 167-170). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu parodė, jog vartoja narkotines medžiagas, vadinamąją „kobrą“. Apie dvi savaites iki sulaikymo buvo įsigijęs 14 lankstinukų, kuriuose buvo karfentanilis. Iš jų 10 spėjo suvartoti, tad buvo likę 4 lankstinukai. Prieš tai jis nevartojo karfentanilio, rūkydavo tabaką, kelias savaites prieš sulaikymą vartojo amfetaminą, o kai buvo sulaikytas, tą dieną vos, vos vartojo karfentanilio. Prieš tai vartojo amfetaminą (14 t., b. l. 197-200, 15 t., b. l. 4-9, 16 t., b. l. 92-99). Šie nuteistojo E. K. parodymai išties patvirtina nenuoseklią jo poziciją dėl vartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Gynėjo teigimu, E. K. vartoja ne vienos rūšies narkotines medžiagas, todėl logiška, kad jis gali klysti nurodydamas, kokias konkrečiai narkotines medžiagas įsigijo ir vartojo konkrečią dieną. Vis tik, pastebėtina, kad E. K. aptariama pozicija dėl vartotų draudžiamų medžiagų keisdavosi priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos ir jos metu užduodamų klausimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Ikiteisminio tyrimo metu, iškart po sulaikymo, nuteistasis nurodė apie 10 metų rūkęs „žolę“, dabar vartoja miltelius, kuriuos rūko, o kišenėje rasti narkotikai, mano, kad yra karfentanilis. Taigi apie vartotą ilgą laiką amfetaminą net nebuvo užsiminta. Pastebėtina, kad šį faktą E. K. pažymėjo tik tada, kai pirmosios instancijos teisme baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja pagarsino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. spalio 10 d. specialisto išvadą Nr. T-N 1778/2022(01). E. K. nurodė, jog amfetaminas jo rodmenyse galėjo būti surastas dėl to, kad prieš kelias savaites iki sulaikymo jis nuolat vartojo šią medžiagą, t. y. priešingai, nei iki to laiko tikino anksčiau – vartojęs tik purškiamą tabaką cheminėmis medžiagomis – „kobrą“.

58. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. K. gynėjas tvirtina, jog tai, kad atlikus E. K. sveikatos patikrinimą šlapime karfentanilis nebuvo surastas, niekaip nepaneigia fakto, kad šią medžiagą E. K. įsigijo savo reikmėms. Vis tik toks gynėjo argumentas yra gana deklaratyvus. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo skundo argumentu, pažymi, kad, nuteistojo teigimu, iki sulaikymo jis jau kurį laiką vartojo narkotinę medžiagą – karfentanilį, tačiau ant E. K. rankų narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų, įskaitant amfetaminą ar karfentanilį, nerasta (4 t., b. l. 13-16). Be to, kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atlikus kaltinamojo E. K. sveikatos patikrinimą po jo sulaikymo, jo organizme buvo surasta ne nuteistojo disponuota narkotinė medžiaga – karfentanilis, o amfetaminas.

59. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms ir dėl prieštaringų E. K. paaiškinimų apie aplinkybes, buvusias iki jo sulaikymo 2022 m. rugpjūčio 22 d. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis iš pradžių, parodė, jog tądien maždaug iki pietų buvo darbe, paskui ėjo namo, o prieš tai užėjo pas pažįstamą, kuris gyveno netoli centro, pavalgė ir išėjo pasivaikščioti, susitiko su kitu pažįstamu, o po kelių minučių privažiavo policijos ekipažas. Vėliau teigė, kad tądien susitiko su pažįstamu savo reikalais, planavo dirbti gerą darbą – draugas paskambino žmogui, kuris turėjo ateiti, tačiau jam nespėjus ateiti, juos sulaikė policijos pareigūnai (14 t., b. l. 197-200, 15 t., b. l. 4-9, 16 t., b. l. 92-99, 17 t., b. l. 20-32). Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie šių E. K. parodymų prieštaringumą, nurodo, kad jis iš esmės nurodė tą pačią aplinkybę – jog susitiko su pažįstamu bei abu kartus paminėjo darbą. Vis tik, šiuo atveju pastebėtina, kad aplinkybė, jog E. K. susitiko su kitu asmeniu yra objektyviai nustatyta, todėl jos neigti nuteistais negalėjo, tačiau pagal duotus E. K. parodymus išsiskyrus aplinkybėms dėl susitikimo tikslo, skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuotas nuteistojo parodymų prieštaringumas.

60. Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. E. K. asmens kratos protokolo matoma, kad nuteistojo drabužiuose ir jo turėtuose daiktuose buvo surasti 3 telefonai (4 t., b. l. 27-31). Viename iš jų buvo užfiksuotas susižinojimas bei BPK 154 straipsnio pagrindu gauti duomenys. Nuteistojo teigimu šie telefonai jam buvo reikalingi atliekant darbinę veiklą, nežiūrint į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „SODRA“ duomenimis, įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 22 d., nuteistasis E. K. nebuvo siejamas jokiais oficialiais darbiniais santykiais. Atitinkamai nėra pagrindo tikėti nuteistojo versija dėl rastų telefonų naudojimo. Priešingai, viename jų nustatyti duomenys leidžia daryti išvadas dėl telefono naudojimo nusikalstamais tikslais.

61. Sprendžiant, ar E. K. turėjo tikslą platinti kratos metu rastas narkotines medžiagas, taip pat svarbu įvertinti ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautus duomenis. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2022 m. rugpjūčio 23 d. protokolo matoma, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu nuo 15.42 val. iki 19.18 val. buvo fiksuojamas dviejų mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susižinojimas. Iš pokalbio turinio buvo nustatyta, kad kalba vyras ir moteris, kuri nurodė kito vyro kontaktus, su kuriuo reikėtų bendrauti dėl susitikimo, bei paaiškino, jog jis dėvi šortus, jam yra žinoma, kad su juo bus susisiekta ir jis yra informuotas apie kainą. Persiuntė nurodyto vyro kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su pas E. K. laikino sulaikymo metu rastu mobiliojo ryšio telefonu. Į šį telefono numerį 2022 m. rugpjūčio 22 d., 15.20 val. moteris išsiuntė trumpąją SMS žinutę su turiniu „po 20 duok“. Kiek vėliau į šį kontaktinį telefono numerį paskambino pirmasis vyras ir jie susitarė dėl susitikimo vietos. Pirmasis vyras teiravosi, ką moteris jam padavė, į ką (duomenys neskelbtini) abonentas atsakė, kad „turi didelius, normalius, po dvidešimt penkis, dvidešimt“. Maždaug 16.34 val. pirmasis vyras skambino moteriai kitu telefono numeriu ją informuodamas, jog „dilerius“ sulaikė policija. Vėliau, 17.20 val., dar kartą skambino paaiškindamas, kad ėjo link susitikimo vietos, ir pamatė, kad policijos pareigūnai sulaikė du vyrus. Jis bandė skambinti moters jam persiųstu telefono numeriu, tačiau jis jau buvo išjungtas, todėl jis praėjo pro šalį, nesustojęs (1 t., b. l. 131-137, 138-147). Šiame kontekste aktualu ir tai, jog E. K. BK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikinai sulaikytas būtent 16.30 val. (t. 8, b. l. 156-158), t. y. tuo metu, kai pirmasis vyras informavo moterį apie „dilerių“ sulaikymą.

62. Tai, jog su pirmuoju nenustatytu vyru bendravusi moteris kalbėjo būtent apie E. K. patvirtina ir jos klausimas ar vienas iš sulaikytų asmenų nedėvėjo raudonų šortų. Byloje nustatyta, kad pas E. K. draudžiamos medžiagos, t. y. karfentanilis, būtent ir buvo rastos kairėje šortų kišenėje. Nors nuteistasis baudžiamojo proceso metu nurodė dėvėjęs ilgas kelnes, tačiau šios aplinkybės buvo paneigtos pareigūno V. P. parodymais, jog E. K. kairėje šortų kišenėje buvo surastos nuteistojo neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos (3 t., b. l. 7-10), šią detalę patvirtina ir pareigūno T. Š. 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime analogiškai užfiksuoti duomenys (4 t., b. l. 1-3). Be to, kaip jau buvo nurodyta, E. K. laikinai sulaikius, pirmasis vyras skambino nuteistajam minėtu telefono numeriu, tačiau niekas nebeatsiliepė, o vėliau skambino ir moteriai, kurią informavo apie visą situaciją, apie sulaikytą vyrą, su kuriuo turėjo susitikti, bei sulaikymo vietą, atitinkančia E. K. sulaikymo vietą. Taigi, aptartų įrodymų grandinė neabejotinai patvirtina, jog E. K. būtent ir buvo tas asmuo, kuris 2022 m. rugpjūčio 22 d. nenustatytos moters nurodymu turėjo perduoti (išplatinti) draudžiamą medžiagą kitam asmeniui, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas.

63. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nuosprendžio išvadoms sprendžia, kad E. K. turėtą tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina tiek jo organizme apžiūros metu rastų draudžiamų medžiagų rūšis (skyrėsi nuo pas jį sulaikymo metu rastos medžiagos), tiek draudžiamų medžiagų pėdsakų ant jo rankų stoka, įvykio metu disponuotų mobiliojo ryšio telefono priemonių gausa, bei naudotas abonentinis numeris, aptartos kitos netiesioginių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos išvada dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra teisinga. Nuteistojo veiksmuose nustatyti visi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl perkvalifikuoti inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

64. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas prašo ne tik perkvalifikuoti jo veiką, bet ir paskirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant nuteistajai bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad E. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistosios baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte), o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į E. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis. E. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo nedirbo – paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 16 d. (9 t., b. l. 33), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, paskutinį kartą buvo registruotas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. vasario 10 d. (9 t., b. l. 34). Anksčiau teistas keturiolika kartų, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagos be tikslo jas platinti, o po šioje byloje įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos padarymo, E. K. atžvilgiu taip pat buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo (9 t., b. l. 5-14). E. K. taip pat baustas administracine tvarka, duomenų apie sumokėtas baudas nėra (9 t., b. l. 16-32). Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, E. K. į šią įstaigą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė (9 t., b. l. 35), o VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ duomenimis, E. K. šioje gydymo įstaigoje nesigydė (6 t., b. l. 185).

65. Šių aplinkybių visumą leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus vienintelę baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jo dydį nustatė kiek didesnį nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežta, ji proporcinga ir atitinkanti E. K. asmenybės bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskiriant dar švelnesnę bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs bausmę, pagristai šią bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės, minimu nuosprendžiu paskirtos 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 1 metus 2 mėnesius – ir paskyrė galutinę bausmę – 5 metus 6 mėnesius metų laisvės atėmimo. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir skirtas bausmes tinkamai subendrino, todėl bausmės bendrinimo klaidų nepadarė. Nuteistojo E. K. gynėjo apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl paskirtos bausmės, o taip pat ir dėl bausmių bendrinimo, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjų dalyvavimo išieškojimo

66. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų buvo gautos, be kita ko, šios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos: 1) 2024 m. birželio 10 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-06307, kurioje nurodoma, kad iš A. A. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 170,83 EUR (21 t., b. l. 67-69); 2) 2024 m. rugsėjo 24 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-09375, kurioje nurodoma, kad iš A. L. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 150 EUR (21 t., b. l. 147-149); 3) 2024 m. rugsėjo 26 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-09466, kurioje nurodoma, kad iš A. A. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 591,67 EUR (21 t., b. l. 155-157); 4) 2024 m. rugsėjo 26 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-09475, kurioje nurodoma, kad iš V. B. priteistina suma už jam suteiktą teisinę pagalbą sudaro 458,89 EUR.

67. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

68. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. L. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal prokuroro R. Ivanausko apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas K. Ožiūnas antrinę teisinę pagalbą A. L. teikė ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, taip pat įvertinus nuteistojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis), laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių antrinės teisinės pagalbos išlaidos, sudarančios 150 EUR, iš A. L. ir dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

69. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis, nuteistajam V. B. taip pat buvo parinktas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas advokatas V. Muravskis. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam yra nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi V. B. finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo V. B. išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 458,89 EUR išlaidas.

70. Baudžiamojoje byloje nuteistajam A. A. buvo parinktas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas advokatas S. Pelš (21 t., b. l. 3-6, 10, 17). Nuteistasis iki pirmo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pačiam pasikviesti gynėją ir savo iniciatyva pasirinko kitą gynėją advokatą O. Šibkovą, kuris prašė paskirtą 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdį atidėti (21 t., b. l. 42-43), todėl advokato S. Pelš teikta teisinė pagalba A. A. buvo nutraukta (21 t., b. l. 44). 2024 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliacinių skundų nagrinėjimas nebuvo baigtas, nes advokatas O. Šibkovas šiame posėdyje dalyvauti negalėjo, tačiau norėjo pasisakyti baigiamosiose kalbose. Šio teismo posėdžio metu nuteistąjį A. A. gynė advokatas D. Korsakovas, įstojęs į bylą tik dieną prieš posėdį, todėl buvo preziumuojama, jog gynėjas nebuvo tiek susipažinęs su byla, kad būtų tinkamai įgyvendinta teisė į gynybą, todėl advokato O. Šibkovo prašymas buvo tenkintas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas užkirti kelią situacijai, jog prieš posėdį nebūtų gautas panašaus pobūdžio į jau nurodytą prašymas atidėti teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismas dar kartą kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo nuteistajam A. A. ir jam buvo parinkta gynėja advokatė A. Saulėnienė (21 t., b. l. 142-143). 2024 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu dalyvavo ir advokatas O. Šibkovas, ir advokatė A. Saulėnienė, todėl, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis, advokatė A. Saulėnienė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo finansinės galimybės bus apsunkintos, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. A..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko, nuteistųjų A. A., V. B. ir E. K. gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. A., A. L. ir V. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.